Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0172/2020/REV1Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0172/2020/REV1

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos teikiamos tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos COVID-19 krizės laikotarpiu

15.6.2020 - (2020/2664(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Dragoș Pîslaru, Atidzhe Alieva‑Veli, Monica Semedo, Cristian Ghinea, Vlad‑Marius Botoş, Nicolae Ştefănuță, Sylvie Brunet, Ramona Strugariu, Marie‑Pierre Vedrenne, Stéphane Bijoux, Véronique Trillet‑Lenoir, Clotilde Armand, Anna Júlia Donáth, Ilana Cicurel, Abir Al‑Sahlani, Radka Maxová, Dacian Cioloş, Dragoş Tudorache
RENEW frakcijos vardu
Jeroen Lenaers, Ioan‑Rareş Bogdan, Gheorghe Falcă, Traian Băsescu, Mircea‑Gheorghe Hava, Marian‑Jean Marinescu, Dan‑Ștefan Motreanu, Gheorghe‑Vlad Nistor, Loránt Vincze, Cristian‑Silviu Buşoi
PPE frakcijos vardu
Agnes Jongerius, Gabriele Bischoff, Dan Nica, Victor Negrescu, Tudor Ciuhodaru, Mihai Tudose, Rovana Plumb, Adrian‑Dragoş Benea, Carmen Avram, Claudiu Manda, Maria Grapini, Corina Crețu
S&D frakcijos vardu
Petra De Sutter, Mounir Satouri, Damian Boeselager, Katrin Langensiepen, Ernest Urtasun, Rasmus Andresen, Diana Riba i Giner, Thomas Waitz, Romeo Franz
Verts/ALE frakcijos vardu
Elżbieta Rafalska, Cristian Terheş
ECR frakcijos vardu
Marc Botenga, Nikolaj Villumsen, Leila Chaibi, Manon Aubry, Pernando Barrena Arza, Marisa Matias, Anne‑Sophie Pelletier, José Gusmão
GUE/NGL frakcijos vardu


Procedūra : 2020/2664(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0172/2020
Pateikti tekstai :
B9-0172/2020
Priimti tekstai :

B9‑0172/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos teikiamos tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos COVID-19 krizės laikotarpiu

(2020/2664(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnio 2 dalį,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4 ir 9 straipsnius, 26 straipsnio 2 dalį, 45, 46, 48, 151, 153 ir 168 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 5, 6, 10, 12 ir 16 principus,

 atsižvelgdamas į Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

 atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis[1],

 atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje[2],

 atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų[3],

 atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones[4],

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija[5],

 atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką[6],

 atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo[7],

 atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą dėl būtiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų (pirmoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)[8],

 atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje[9],

 atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje[10],

 atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas)[11],

 atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe[12],

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos[13],

 atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai[14],

 atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas. COVID-19“ (C(2020)3250),

 atsižvelgdamas į Europos žemės ūkio socialinių partnerių – ES profesinių žemės ūkio asociacijų Darbdavių grupės (GEOPA-COPA) ir Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacijos (EFFAT) – 2020 m. gegužės 15 d. bendrą deklaraciją dėl sezoninių darbuotojų iš Europos šalių siuntimo dirbti Europos Sąjungoje,

 atsižvelgdamas į Europos viešbučių, restoranų ir kavinių sektoriaus socialinių partnerių – EFFAT ir bendrosios viešbučių, restoranų ir kavinių asociacijos (HOTREC) – 2020 m. kovo 11 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. bendrus pareiškimus,

 atsižvelgdamas į maisto gamybos pramonės socialinių partnerių EFFAT ir „FoodDrinkEurope“ 2020 m. balandžio 9 d. gaires dėl maisto pramonės darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos COVID-19 pandemijos metu (2020 m. balandžio 9 d.),

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje[15],

 atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių[16],

 atsižvelgdamas į 2018 m. Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, ypač į jo 5 ir 22 tikslus,

 atsižvelgdamas į Bendras Europos COVID-19 plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gaires,

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Tarybos narių bendrą pareiškimą,

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikatą „Suderintas ekonominis atsakas į COVID-19 protrūkį“ (COM(2020)0112),

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatą „Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gairės“,

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatą „COVID-19. Laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo įgyvendinimo, su ES piliečių repatriacija susijusio tranzito tvarkos supaprastinimo ir poveikio vizų politikai gairės“ (C(2020)2050),

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais[17],

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo[18],

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 3-iąjį ir 8-ąjį DVT,

 atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytus pagrindinius darbo standartus, jos konvencijas ir rekomendacijas dėl darbo sąlygų,

 atsižvelgdamas į TDO konvenciją Nr. 184 dėl žemės ūkio darbuotojų saugos ir sveikatos,

 atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Turizmas ir transportas 2020 m. ir vėliau“ (COM(2020)0550),

 atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2020 m. balandžio 24 d. gaires „COVID-19. Grįžimas į darbo vietą. Darbo vietų pritaikymas ir darbuotojų apsauga“,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra darbuotojų teisė ir pagrindinis Europos Sąjungos principas, būtinas tinkamam vidaus rinkos veikimui; kadangi darbo jėgos judumas turėtų būti ne tik laisvas, bet ir teisingas; kadangi SESV 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodo požiūrio principas, kuriuo uždraustas bet koks su įdarbinimu, darbo užmokesčiu ir kitomis darbo ir užimtumo sąlygomis susijęs darbuotojų iš valstybių narių diskriminavimas dėl pilietybės; kadangi šis principas vienodai taikomas tarpvalstybiniams ir sezoniniams darbuotojams, kuriems turi būti užtikrintos vienodos sąlygos su darbuotojais, kurie yra priimančiosios valstybės narės piliečiai, pagal ES teisės aktus, tiek lygių teisių, tiek vienodų darbo sąlygų ar vienodos apsaugos atžvilgiais;

B. kadangi tarpvalstybiniai darbuotojai yra asmenys, kurie naudojasi savo laisvo judėjimo teise dirbti vienoje ir gyventi kitoje ES valstybėje narėje, taip pat pasienio darbuotojai ir komandiruoti darbuotojai; kadangi pasienio darbuotojas yra darbuotojas, kuris yra įdarbintas ES valstybės narės pasienio zonoje, tačiau kiekvieną dieną ar bent kartą per savaitę grįžta į kaimyninės šalies, kurioje gyvena ir kurios pilietis yra, pasienio zoną; kadangi komandiruotas darbuotojas yra darbuotojas, darbdavio pasiųstas laikinai teikti paslaugą kitoje ES valstybėje narėje pagal paslaugų sutartį arba komandiruotas įmonių grupės viduje ar paskirtas laikinai dirbti per laikinojo įdarbinimo įmonę; kadangi sezoniniai darbuotojai yra ES ir trečiųjų šalių piliečiai, kurie atvyksta į valstybę narę joje laikinai gyventi ir vykdyti veiklą, kuri priklauso nuo metų laikų kaitos;

C. kadangi daugiau kaip 17 mln. ES piliečių gyvena ir dirba užsienyje, ES šalyje, kurios pilietybės jie neturi (3,9 proc. visos darbo jėgos 2018 m.); kadangi ES dirba 1,5 mln. tarpvalstybinių darbuotojų; kadangi vykdoma daugiau kaip 2,3 mln. komandiravimo operacijų, pagal kurias paslaugos suteikiamos kitoje valstybėje narėje;

D. kadangi COVID-19 pandemija kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai ir daro poveikį visų ES gyvenančių asmenų sveikatai ir gyvybei bei valstybių narių sveikatos ir priežiūros sistemoms; kadangi krizė dar labiau paveikė Europos visuomenę ir Europos ekonomiką, ypač pirminės grandies specialistus ir sektorius; kadangi poveikį patiria visi darbuotojai, nepriklausomai nuo jų statuso; kadangi dėl COVID-19 protrūkio kilusi pandemija parodė, kad ryšys tarp sąžiningo ir saugaus judumo yra neatsiejamas;

E. kadangi daugybė tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų yra ypač svarbūs teikiant svarbias prekes ir paslaugas pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, tokiuose kaip žemės ūkis ir maisto gamyba, transportas, logistika, statybos, socialinės paslaugos, įskaitant priežiūrą, socialinį darbą ir turizmą, taip pat maisto perdirbimas ir pakavimas, žuvininkystė, miškininkystė, sveikatos priežiūra ir moksliniai tyrimai, IT ir farmacijos pramonė, ypatingos svarbos infrastruktūros pramonė ir kiti sektoriai, ir yra gyvybiškai svarbūs dedant visas pastangas ekonomikai atkurti; kadangi kai kurių laikinojo įdarbinimo įmonių ir darbdavių verslo modeliai šiuose sektoriuose gali būti grindžiami darbo sąnaudų mažinimu ir nesaugiomis darbo sąlygomis; kadangi darbo inspekcijos nuolat praneša apie šiuose sektoriuose dirbančių tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų darbo teisių pažeidimus;

F. kadangi tiek krizė, tiek valstybių narių priemonės, kuriomis siekiama sustabdyti ir užkirsti kelią viruso plitimui, ypač sienų uždarymas, laikini apribojimai ir vidaus sienų kontrolė, labai paveikė tarpvalstybinius ir sezoninius darbuotojus; kadangi dėl COVID-19 pandemijos buvo uždarytos sienos ir nutraukta arba sustabdyta daugelio rūšių ekonominė veikla, todėl padidėjo nedarbas ir kilo didelių tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų, įstrigusių valstybėse narėse, kuriose anksčiau dirbo, be pajamų, apsaugos ar transporto galimybių ir kartais neturinčių pastogės, galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ar maisto, perkėlimo problemų;

G. kadangi daug tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų dirba pagal trumpalaikes darbo sutartis, kuriomis jiems suteikiama mažai darbo vietos garantijų arba visai neužtikrinama darbo vieta, užtikrinama nepakankama arba visai neužtikrinama socialinė apsauga, todėl dažnai jų kvalifikacija nesiekia nacionalinių kvalifikacinių ribų socialinėms išmokoms gauti; kadangi daug tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų dažnai yra iš skurstančių ir pažeidžiamų regionų, mažumų ir socialinių grupių, jiems dažnai kyla dirbančiųjų skurdo ir socialinės atskirties pavojus ir įdarbintojai, įdarbinimo įmonės ar darbdaviai gali pažeisti jų teises, o visa tai dar labiau paaštrino ši pandemija; kadangi darbuotojai, dirbantys pagal trumpalaikes darbo sutartis, dažnai gyvena grupinio apgyvendinimo įstaigose, o tokiomis sąlygomis sunku riboti socialinius kontaktus ir padidėja rizika jiems užsikrėsti; kadangi dideli COVID-19 sukeltų infekcijų protrūkiai pasireiškė tokiuose pramonės sektoriuose kaip maisto gamyba ir tikėtina, kad jie tęsis tuose sektoriuose ir darbo vietose, kur socialinius kontaktus riboti gali būti sunku, jei nebus imtasi atitinkamų priemonių;

H. kadangi daugelis tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų dėl jų darbo sąlygų ir darbuotojų sveikatos bei saugos COVID-19 krizės sąlygomis yra ypač pažeidžiami; kadangi krizės metu pasirodė nerimą keliančių pranešimų dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų teisių pažeidimų, susijusių su darbo ir gyvenimo sąlygomis, t. y. su darbo laiku, minimaliu darbo užmokesčiu, nesąžiningu atleidimu iš darbo, darbo vietos sveikatos ir saugos standartais, pvz., dėl rašytinių instrukcijų ir pranešimų darbo vietoje trūkumo, saugaus transporto ir deramo apgyvendinimo, atitinkančių sanitarinius reikalavimus, ir informacijos, kur galima laikytis socialinių kontaktų ribojimo priemonių, trūkumo, didelio spaudimo ir nepritaikytos darbo tvarkos, komandiravimo tvarkos ir subrangos praktikos, karantino apribojimų ir reikalavimų suteikti su repatriacija susijusią pagalbą nesilaikymo bei nepakankamo asmens apsaugos priemonių (AAP) teikimo; kadangi šie pranešimai ir krizė iš esmės atskleidė ir pablogino pavojingą daugelio tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų padėtį ir esamų jų apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo spragas; kadangi daugelis tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų praktiškai yra priklausomi nuo darbdavio arba laikinojo įdarbinimo agentūros ne tik pajamų, bet ir būsto požiūriu; kadangi daugelis atleistų tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų tapo benamiais; kadangi dėl jų pažeidžiamumo šiems darbuotojams taip pat gali būti sunku pranešti apie jų teisių pažeidimus arba nedirbti, jei jie jaučiasi blogai, nes jiems trūksta informacijos arba jie bijo prarasti pajamas, būstą ar gyvenamąją vietą;

I. kadangi ši krizė taip pat labai paveikė tarpvalstybinius savarankiškai dirbančius asmenis ir verslininkus; kadangi veiksmai ir priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi COVID-19 pandemijos metu, siekdamos finansiškai kompensuoti darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims ir verslininkams padarytą žalą, daugiausia grindžiami nacionaline darbo rinka ir dažnai nėra tinkamų nuostatų, skirtų tarpvalstybiniams darbuotojams ir tarpvalstybiniams savarankiškai dirbantiems asmenims;

J. kadangi daug darbuotojų užsikrėtė COVID-19, o keliose valstybėse narėse yra mirusių; kadangi kai kurių tokių darbuotojų galimybės gauti tinkamą priežiūrą, medicininę pagalbą ir priemones, taip pat sveikatos ir socialinį draudimą, buvo ribotos arba, kai kuriais atvejais, jie jų visai neturėjo net prieš įvykstant krizei; kadangi tokių darbuotojų paaukštinimas ir galimybė išeiti laikinojo nedarbingumo atostogų taip pat yra problema;

K. kadangi 2019 m. liepos mėn. įsteigta Europos darbo institucija (EDI), kurios tikslas – padėti valstybėms narėms ir Komisijai veiksmingai taikyti ir vykdyti Sąjungos teisės aktus, susijusius su darbo jėgos judumu ir socialinės apsaugos koordinavimu; kadangi tikimasi, kad iki 2024 m. EDI pradės dirbti visu pajėgumu;

L. kadangi pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) ir socialiniai partneriai prisidėjo teikiant pagalbą darbuotojams krizės metu tiek jų gimtosiose šalyse, tiek valstybėse narėse, kuriose jie dirba;

M. kadangi didžioji dauguma tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų, nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos ekonominio poveikio, iki šiol negalėjo tinkamai pasinaudoti teisėmis į socialinę apsaugą ir saugą dėl sutrikusio valstybių narių socialinės apsaugos institucijų koordinavimo, kurį dar labiau apsunkino COVID-19 pandemija; kadangi tarpvalstybiniai ir sezoniniai darbuotojai atsidūrė padėtyje, kurioje esant jiems nebūtinai gali būti taikomos laikinos paramos priemonės, pvz., trumpalaikio darbo programos, pakoreguotos bedarbio pašalpos ir priemonės, kuriomis sukuriamos palankesnės sąlygos dirbti nuotoliniu būdu;

N. kadangi krizės metu kai kurios valstybės narės ėmėsi veiksmų siekdamos išspręsti tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų migrantų pažeidžiamumo problemą, su kuria jie susiduria COVID-19 krizės sąlygomis, ir atkreipti dėmesį į jų vaidmenį mūsų visuomenėje;

O. kadangi ši krizė ir teisinis netikrumas, susijęs su taikomomis socialinės apsaugos ir mokesčių sistemomis, taip pat stipriai paveikė pasienio darbuotojus ir ES pasienio regionus užimtumo, galimybės naudotis darbo vieta ir nuotolinio darbo priemonėmis požiūriu;

P. kadangi Europos žemės ūkio sektoriuje gaunamos kartais mažesnės nei vidutinės pajamos, o darbo laikas yra ilgas, užfiksuojama daug nelaimingų atsitikimų ir ligų atvejų ir neaktyviai dalyvaujama švietimo ir mokymo programose – tai ypač pasakytina apie tarpvalstybinius ir sezoninius darbuotojus; kadangi prastos darbo sąlygos žemės ūkio sektoriuje yra viena iš pagrindinių darbo jėgos trūkumo kai kuriose valstybėse narėse priežasčių;

Q. kadangi ES mastu nėra sistemingai renkami duomenys ir nėra skaitmeninės sekimo sistemos, kad būtų galima teikti tinkamus duomenis apie bendrą tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų, kuriems daromas poveikis, skaičių arba suteikti galimybes darbuotojams lengvai ir greitai nustatyti savo socialinės apsaugos padėtį ir gauti įvairias prieš prasidedant krizei sukauptas išmokas; kadangi savivaldybėms pernelyg dažnai trūksta informacijos apie tarpvalstybinius ir sezoninius darbuotojus, kurie jose gyvena ir dirba;

R. kadangi esama rizikos, kad krizė gali ir toliau gilinti esamas problemas, susijusias su tuo, kaip kai kurios įdarbinimo agentūros ir vietos darbdaviai elgiasi su tarpvalstybiniais ir sezoniniais darbuotojais;

Teisių gynimas, saugumo užtikrinimas ir galiojančių teisės aktų vykdymo užtikrinimas

1. palankiai vertina nuolat Komisijos teikiamas gaires, kurios yra vykdomo bendro ES atsako į COVID-19 protrūkį koordinavimo dalis, ypač dėl vienodo požiūrio principo įgyvendinimo ir nediskriminavimo, taip pat dėl laisvo ir sąžiningo darbuotojų judėjimo; pabrėžia, kad sienų kontrolė, atrankinis sveikatos tikrinimas ir izoliavimo priemonės turi išlikti proporcingi ir taikomi išimtinėmis aplinkybėmis ir kad visa judėjimo laisvė turėtų būti atkurta, kai tik bus manoma, kad tai saugu, atsižvelgiant į su COVID-19 susijusią padėtį šalyse; primena, kad vienodo požiūrio principas nėra taikomas tik esminiuose sektoriuose dirbantiems ir esmines darbo vietas užimantiems tarpvalstybiniams ir sezoniniams darbuotojams, bet yra taikomas visiems darbuotojams, kurie kerta vidaus sienas, atsižvelgiant į tai, kad šie sektoriai yra atviri ir priimančiosios darbo valstybėje narės vietos darbuotojams; ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, kuo greičiau panaikinti visus kelionių apribojimus, diskriminuojančio pobūdžio judėjimo suvaržymus ir karantino priemones tarpvalstybiniams ir sezoniniams darbuotojams, kad būtų išvengta darbo jėgos trūkumo pagrindiniuose sektoriuose ir siekiant naudos darbuotojams, kartu užtikrinant jų sveikatą ir saugumą;

2. ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybiniams ir sezoniniams darbuotojams, tarpvalstybiniams verslininkams ir savarankiškai dirbantiems asmenims būtų suteikta tinkama apsauga nuo COVID-19 ir jos padarinių, įskaitant lengvą prieigą prie testų, ir kad jiems suprantama kalba būtų suteikta informacijos apie riziką bei saugumo priemones, kurių reikia imtis; be to, ragina įgyvendinti priemones, kad keliaujant būtų užtikrinta jų sveikata bei saugumas ir tinkamos būsto sąlygos, užtikrinant saugaus atstumo laikymąsi ne tik jų gyvenamojoje vietoje, bet ir darbo vietoje, taip pat su repatriacija susiję sprendimai, kurie nebūtų priimami darbuotojų nenaudai, jeigu tokių sprendimų prireiktų; akcentuoja, kad būtina laikytis galiojančių teisės aktų dėl galimybės naudotis socialinėmis teisėmis, įskaitant jų perkėlimą į kitas šalis; pabrėžia, kad negalima nusigręžti nuo tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų dėl to, kad jie, kaip ES piliečiai, pasinaudojo savo judėjimo laisve;

3. ragina Komisiją ir valstybes nares remti darbą, kurį šioje srityje aktyviai atlieka socialiniai partneriai ir PVO, siekdami užtikrinti, kad jų teritorijoje jokie darbuotojai nepatektų į keblią padėtį dėl krizės arba, priešingu atveju, turėtų tinkamą galimybę skubiai pasinaudoti viešosiomis paslaugomis, profsąjungų parama, tinkamu būstu, apsaugos priemonėmis, maitinimu ir sveikatos priežiūra; palankiai vertina socialinių partnerių dalyvavimą sprendžiant konkrečiam sektoriui būdingas problemas, susijusias su tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų judumu ir teisėmis;

4. ragina Komisiją ir valstybes nares COVID-19 aplinkybėmis užtikrinti vienodą požiūrį į sezoninius darbuotojus iš trečiųjų šalių, kaip ir į ES piliečius, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/36/ES, ir primena, kad tokie darbuotojai turi tokias pat darbuotojų ir socialines teises kaip ES piliečiai;

5. ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant užtikrinti, kad taikomi ES teisės aktai dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų teisių, ypač dėl teisės į vienodą užmokestį už tą patį darbą toje pačioje vietoje, būtų tinkamai įgyvendinami ir užtikrinamas jų vykdymas, be kita ko, vykdant nacionalinius ir tarpvalstybinius suderintus ir bendrus darbo patikrinimus; primygtinai ragina imtis aiškių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai aiškiai suprastų savo sutartis, teises ir pareigas, apie juos turėtų visą informaciją ir turėtų prie jų netrikdomą prieigą prieš išvykdami, taip pat kad tos sutartys būtų prieinamos darbuotojų apsaugos įstaigoms įdarbinimo vietoje; ragina valstybes nares padidinti darbo inspektorių pajėgumus ir teikti pirmenybę sektoriams, kurių darbuotojai susiduria su rizika;

6. ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamos jos gairės dėl laisvo darbuotojų judėjimo COVID-19 protrūkio metu, ir ypač parengti naujas gaires konkrečiai tarpvalstybiniams ir sezoniniams darbuotojams, tarpvalstybiniams verslininkams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, darbdaviams ir valstybėms narėms esant COVID-19 aplinkybėms, ypač dėl laisvo ir sąžiningo judėjimo, tinkamo būsto, taikomų darbo ir įdarbinimo sąlygų, taip pat sveikatos ir saugumo reikalavimų, įskaitant būtinybę užtikrinti saugaus atstumo laikymąsi transporte, apgyvendinimo ir darbo vietoje, socialinę apsaugą ir koordinavimą, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų teikimą, informacijos teikimą, kaip antai rašytinius nurodymus ir skelbimus darbo vietoje jiems suprantama kalba, ir keitimąsi geriausia patirtimi; pabrėžia, kad socialiniai partneriai turi visapusiškai dalyvauti rengiant šias gaires;

7. ragina valstybes nares užtikrinti kokybišką tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų būstą, kuris turėtų būti atskirtas nuo jų atlygio, ir užtikrinti tinkamas patalpas, nuomininkų privatumą ir rašytines nuomos sutartis, kurias vykdo darbo inspektoriai, taip pat nustatyti standartus šiuo klausimu;

8. ragina Komisiją užtikrinti, kad pirmenybės tvarka EDI pradėtų visapusiškai veikti ir dirbtų siekdama teikti atitinkamą informaciją apie asmenų, susijusių su tarpvalstybiniu darbo judumu, teises ir pareigas, įskaitant per bendrą ES masto svetainę, kuri turėtų veikti kaip portalas, kuriame galima gauti informacijos šaltinius ir paslaugas ES bei nacionaliniu lygmenimis; nustato, kad nėra suderinto proceso, skirto pranešti apie piktnaudžiavimą ir problemas; todėl ragina EDI, bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybių narių valdžios institucijomis, sukurti Europos priemonę, kad tarpvalstybiniai darbuotojai galėtų anonimiškai pranešti apie piktnaudžiavimą, ir įgyvendinti Reglamento (ES) 2019/1149 8 straipsnio 1 dalį, siekiant atlikti bendrus ar suderintus patikrinimus dėl atvejų, susijusių su galimu piktnaudžiavimu, apie kurį pranešta;

9. ragina Komisiją siūlyti ilgalaikius sprendimus, siekiant spręsti piktnaudžiavimo subranga atvejus ir apsaugoti sezoninius bei tarpvalstybinius darbuotojus, įdarbintus subrangos ir tiekimo grandinėje;

Sąžiningo judumo skatinimas ir vidaus rinkos stiprinimas

10. ragina valstybes nares ir Komisiją pasirengti galimoms būsimoms COVID-19 bangoms ir dar kartą ragina koordinuoti nacionalines pasienio priemones ir parengti saugumo priemones mobiliesiems darbuotojams, įskaitant saugų prieglobstį; pažymi, kad reikia nustatyti nuolatinius nenumatytus judumo atvejus, nustatant ir prižiūrint žaliuosius koridorius, kartu su saugumo priemonėmis ir nusistovėjusiomis keliavimo sąlygomis, apie kurias pranešta; šiuo atžvilgiu pabrėžia svarbų regiono bei vietos valdžios institucijų ir veikiančių tarpvalstybinių institucijų vaidmenį, be kita ko, tvarkant ir reguliariai atnaujinant įrašus apie visus tarpvalstybinius ir sezoninius darbuotojus, užsiregistravusius savivaldybėse, kuriose yra jų būstas; akcentuoja, kad visų priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į krizę ir siekiant ją išspręsti, pagrindiniai principai turėtų būti visų darbuotojų sveikata ir saugumas, taip pat visų taikomų darbo sąlygų laikymasis ir veiksmingas vykdymo užtikrinimas, pripažįstant itin pažeidžiamą tarpvalstybinių ir mobiliųjų darbuotojų padėtį COVID-19 protrūkio metu ir po jo;

11. primena, kad svarbu ir būtina užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kuriose dirba daug tarpvalstybinių darbuotojų, kaip antai Europos ekonominės erdvės (EEE) šalimis, Šveicarija ir Jungtine Karalyste;

12. pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą valstybių narių bendradarbiavimą renkant duomenis apie tarpvalstybinius ir sezoninius darbuotojus, kad būtų pašalinti nacionalinės praktikos trūkumai, būtų sudarytos geresnės sąlygos naudotis turima informacija ir būtų sukurta nuspėjama ir prieinama vidaus darbo rinka; ragina Europos darbo instituciją (EDI), atsižvelgiant į jos steigimo reglamente numatytas jos funkcijas, aktyviai dalyvauti renkant ir derinant duomenis, kad būtų galima atlikti darbo jėgos judumo analizę ir rizikos vertinimus;

13. mano, kad siekiant apsaugoti tarpvalstybinius ir sezoninius darbuotojus, darbdaviams taip pat reikia nustatyti aiškias taisykles ir užtikrinti teisinį aiškumą; ragina valstybes nares savo atitinkamų nacionalinių institucijų tinklalapiuose rinkti ir saugoti atnaujintą informaciją apie visas tokias taisykles, be kita ko, susijusias su COVID-19 ir kelionių apribojimais; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti portalą ar mobiliąją programėlę, kurioje būtų galima palyginti duomenis iš valstybių narių, siekiant pateikti ES piliečiams tikslią ir tikralaikę informaciją apie kelionių apribojimus, kartu nurodant kelionių galimybes ir galimus maršrutus, jeigu būtų iš dalies arba visiškai atnaujintos neatidėliotinos priemonės;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tarpvalstybiniams darbuotojams, ypač pasienio darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, nukentėjusiems nuo krizės, įskaitant, nuotoliniu būdu iš savo gyvenamosios šalies dirbančius darbuotojus, būtų suteikta galimybė naudotis galiojančiomis socialinės apsaugos, darbo teisės ir mokesčių sistemomis, be to, būtų aiškiai nurodyta kompetentinga institucija, atsakinga už jiems taikomos socialinės apsaugos aprėptį, taip pat užtikrinti, kad jie galėtų pasinaudoti sutrumpinto darbo laiko tvarka tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti darbuotojai, ir kad jų buvimo gyvenamosios vietos valstybėje narėje trukmė dėl pandemijos neturėtų neigiamos įtakos jų mokestinėms ar socialinės apsaugos teisėms; prašo, kad nuotolinio darbo užsienyje laikas būtų priskiriamas tai pačiai kategorijai, kaip ir laikas darbo šalyje;

Atsparumas, perėjimas prie skaitmeninių technologijų ir skaidrumo užtikrinimas

15. ragina Komisiją skubiai išanalizuoti bendrą padėtį, susijusią su tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų užimtumo ir sveikatos bei saugos sąlygomis, įskaitant laikinojo įdarbinimo įmonių, įdarbinimo agentūrų, kitų tarpininkų ir subrangovų vaidmenį, siekiant nustatyti apsaugos trūkumus ir galimą poreikį persvarstyti galiojančią teisinę sistemą, pavyzdžiui, darbuotojų saugos ir sveikatos teisinę sistemą, Direktyvą 2014/36/ES dėl sezoninių darbuotojų ir Direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, taip pat numatyti pandemijos poveikio padedančias išvengti priemones; pabrėžia, kad įgyta patirtis yra veiksminga ne tik atsižvelgiant į COVID-19 krizę, bet taip pat turėtų padėti užtikrinti labiau įrodymais pagrįstą politikos formavimą, siekiant pašalinti ES ir nacionalinių teisės aktų trūkumus krizių ir įprastos padėties atvejais;

16. pabrėžia, kad valstybės narės yra atsakingos už tai, kad jų socialinės apsaugos sistemos būtų stabilios, patikimos ir atsparios krizėms, taip pat kad ES nustato bendras taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti Europoje judančių asmenų socialinės apsaugos teises; ragina dabar Tarybai pirmininkaujančią ir ateityje pirmininkausiančias valstybes nares ir kitas valstybes nares bendradarbiauti su Parlamentu siekiant greitai ir darniai susitarti dėl siūlomos reglamentų Nr. 883/2004 ir 987/2009 dėl socialinės apsaugos koordinavimo peržiūros, siekiant nustatyti atnaujintas ir tinkamas taisykles, kuriomis būtų skatinamas sąžiningas visų ES piliečių judumas ir socialinė apsauga, kartu veiksmingai kovojant su socialiniu sukčiavimu ir piktnaudžiavimu mobiliųjų darbuotojų socialinėmis teisėmis; ragina valstybes nares šiuo požiūriu skubiai įdiegti visus elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų (EESSI) sistemos elementus, siekiant užtikrinti veiksmingesnį socialinės apsaugos institucijų bendradarbiavimą ir spartesnį, skaitmenizuotą atskirų atvejų tvarkymą, kuris būtų naudingas su tarpvalstybiniais atvejais susijusiems asmenims;

17. ragina Komisiją atnaujinti savo tinklalapius atsižvelgiant į COVID-19 ir atitinkamai skatinti jais naudotis, teikiant juose informaciją apie darbuotojų teises ir atitinkamus tarpvalstybiniams ir sezoniniams darbuotojams taikomus nacionalinius teisės aktus bei informaciją apie nacionalines ir regionines darbuotojų apsaugos institucijas, taip pat bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis organizuoti prieinamas informuotumo didinimo kampanijas, skirtas tarpvalstybiniams ir sezoniniams darbuotojams, įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, siekiant toliau skleisti informaciją;

18. pakartoja, kad svarbu valstybėse narėse tinkamai apsaugoti apie pažeidimus pranešančius asmenis, įskaitant tarpvalstybinius ir sezoninius darbuotojus; ragina valstybes nares visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į jų statusą, taikyti ne vien tik Direktyvoje 2019/1937 nustatytus būtinuosius reikalavimus, ir išnagrinėti, kaip būtų galima nacionalinius pranešėjų apsaugos teisės aktus taikyti tarpvalstybiniams ar sezoniniams darbuotojams, kurie praneša apie piktnaudžiavimo atvejus; pabrėžia, kad į darbo sutartis reikia skaidriai įtraukti esamas galimybes pranešti apie piktnaudžiavimą ir gauti pagalbą, nebijant atsakomųjų veiksmų; pabrėžia, kad šiems darbuotojams turi būti užtikrinta galimybė dalyvauti profesinėse sąjungose ir pilietinės visuomenės organizacijose, be kita ko, priimančiojoje šalyje;

19. mano, kad sukūrus skaitmeninę ir dinamišką identifikavimo ir keitimosi duomenimis tarp valstybių narių sistemą būtų paprasčiau užkirsti kelią piktnaudžiavimui tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų teisėmis bei nedeklaruojamu darbu ir spręsti dėl to kylančias problemas, taip pat tai padėtų nustatyti socialinės apsaugos aprėptį, numatomą pagal atsakingą socialinės apsaugos sistemą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją parengti išsamų skaitmeninio Europos socialinės apsaugos numerio sukūrimo poveikio vertinimą siekiant pateikti pasiūlymą;

20. ragina valstybes nares tinkamai, laiku ir siekiant plataus užmojo tikslų perkelti į nacionalinę teisę persvarstytą Darbuotojų komandiravimo direktyvą, užtikrinant visiškai vienodą požiūrį į komandiruojamus darbuotojus ir jų apsaugą, ypač atsižvelgiant šios direktyvos 3 straipsnio 7 dalyje numatytą įpareigojimą darbdaviui kompensuoti komandiruotiems darbuotojams išmokas, mokamas kompensuojant su komandiruote susijusias faktiškąsias kelionės, buto ir maisto išlaidas, vadovaujantis darbo santykius reglamentuojančiais nacionaliniais įstatymais ir (arba) praktika;

21. nurodo, jog Komisija kartu su valstybėmis narėmis turi spręsti nepakankamai aiškių nuostatų, susijusių su laikinojo įdarbinimo įmonių ir įdarbinimo agentūrų, skirtų tarpvalstybiniams ir sezoniniams darbuotojams, įsteigimu ES, klausimą; primena esamą gerąją patirtį, kai tokios įmonės turi gauti konkrečias skaidrumo licencijas, kurias išduoda konkrečios administracinės įstaigos;

22. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant strategiją „Nuo lauko iki stalo“ ir vykdant būsimą bendrosios žemės ūkio politikos peržiūrą būtų atsižvelgiama į Europoje dirbančius žemės ūkio darbuotojus, įskaitant sezoninius darbuotojus, migrantus ir kitus mobiliuosius darbuotojus;

23. ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su neigiamu sezoninių ir tarpvalstybinių darbuotojų įvaizdžiu, jeigu yra tokių atvejų; pažymi, kad kilmės valstybės narės privalo sudaryti savo piliečiams, kurie yra sezoniniai ir tarpvalstybiniai darbuotojai, galimybę gauti tinkamą informaciją apie darbuotojų ir socialinę apsaugą, pagalbą su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų atvejais, taip pat pagalbą, susijusią su repatriacija ir reintegracija, kartu užtikrindamos, kad įdarbinimo agentūros, subrangovai ir kiti tarpininkai, vykdantys veiklą jų teritorijoje, paisytų šių darbuotojų teisių;

°

° °

24 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.

 

Atnaujinta: 2020 m. birželio 16 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika