Procedūra : 2020/2649(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0175/2020

Pateikti tekstai :

B9-0175/2020

Debatai :

PV 17/06/2020 - 30
CRE 17/06/2020 - 30

Balsavimas :

Priimti tekstai :


<Date>{10/06/2020}10.6.2020</Date>
<NoDocSe>B9-0175/2020</NoDocSe>
PDF 163kWORD 52k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>Transporto ir turizmo komitetas</Titre>

<DocRef>(2020/2649(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Roberts Zīle, Carlo Fidanza</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B9-0175/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl transporto ir turizmo

(2020/2649(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi turizmas – kompleksinė ekonominė veikla, daranti įvairiapusišką poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir socialinei plėtrai;

B. kadangi turizmo sektoriuje dirba 22,6 mln. žmonių – 11,2 proc. visų ES darbuotojų, ir 2019 m. jo indėlis buvo 9,5 proc. ES BVP, juo skatinama suderinta regioninė struktūra ir daromas teigiamas poveikis regioninei plėtrai;

C. kadangi turizmas susideda iš sudėtingos daugelio suinteresuotųjų subjektų vertės grandinės, tiesiogiai susijusios su keleivinio transporto veikla;

D. kadangi transporto ir turizmo sektoriai iš visų pagrindinių ekonomikos sektorių labiausiai nukentėjo dėl COVID-19;

E. kadangi Komisija, 2020 m. gegužės 13 d. priėmusi komunikatą „Turizmas ir transportas 2020 m. ir vėliau“ ir Turizmo ir Transporto dokumentų rinkinį, ėmėsi pirmųjų reikiamų veiksmų, kuriais remiamas vertingų transporto ir turizmo sektorių gaivinimas po COVID-19 protrūkio;

F. kadangi praėjo labai daug laiko nuo tada, kai 2010 m. birželio mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“, kuriame nustatyta nauja ES turizmo strategija ir veiksmų planas;

Europos turizmo ir transporto gaivinimo planai po COVID-19 protrūkio

1. pripažįsta, kad transporto sektorius – vienas iš labiausiai COVID-19 krizės paveiktų sektorių, todėl prašo konkrečios paramos, be kita ko, krovinių vežimo keliais įmonėms, suteikiant kredito linijas, kad būtų išspręsta likvidumo trūkumo problema;

2. pabrėžia, kad transporto sektoriaus gaivinimo planuose numatyta parama, kartu su esamiems transporto sektoriams išsaugoti skirta parama, turėtų būti orientuota į novatoriško augimo galimybes, pvz., „Hyperloop“ jungtis tarp svarbių Europos miestų, kaip prieinamą, švarią ir greitą alternatyvą trumpųjų atstumų oro eismui;

3. pabrėžia, kad dabartinėmis krizės sąlygomis, kai daugybė transporto įmonių kovoja už išlikimą, labai svarbu užkirsti kelią užsienio šalių, visų pirma Kinijos, vykdomiems strateginės transporto infrastruktūros, pvz., uostų ir geležinkelių, perėmimams ir nuo jų apsisaugoti, bei atidžiai išnagrinėti tikrąją Kinijos investicijų į strateginius Europos transporto sektorius aprėptį;

4. mano, kad reikia neatidėliotinos trumpalaikės paramos transporto ir turizmo sektoriams, kad būtų užtikrintas jų išlikimas, tačiau būtina įgyvendinti priemones, kuriomis turistams būtų suteikta pasitikėjimo vėl keliauti į Europą ir jos viduje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sektoriaus tvarumas; pabrėžia, kad dabartinė krizė taip pat suteikia istorinę galimybę modernizuoti ES turizmo sektorių ir pradėti jį laikyti tinkama pramonės ekosistema, turinčia savų investavimo tikslų, žmogiškojo kapitalo, technologinių naujovių poreikių ir veiklos rodiklių;

5. palankiai vertina komunikatą „COVID-19. Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas“, kurį Komisija priėmė kaip dokumentų paketo dalį, ir pasiūlymą dėl laipsniško ir koordinuoto požiūrio, kuriuo siekiama, kad žmonės vėl galėtų neribotai laisvai judėti;

6. pakartoja, koks svarbus nediskriminavimo principas laipsniškai panaikinant vietos ir tarpvalstybinius apribojimus, ir pabrėžia, kad nepaprastai svarbu vengti sudaryti nesuderintus pavienių valstybių narių dvišalius susitarimus, dėl kurių vykdomos derybos neįtrauktos į Europos Sąjungos sistemą (vadinamieji turizmo koridoriai), kurie darytų papildomą poveikį valstybių narių, kurias itin paveikė sveikatos krizė, ekonomikai, ypač jų turizmo sektoriui, siekiant apsaugoti bendrosios rinkos vientisumą ir judėjimo laisvę;

7. pabrėžia, kad reikia imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad, kai valstybė narė nuspręs leisti keliauti į savo teritoriją, jomis būtų atsižvelgiama ne į panašias epidemiologines sąlygas, bet į faktinį valstybių narių pajėgumą užtikrinti Komisijos gairėse nurodytų sveikatos protokolų laikymąsi;

8. atsižvelgdamas į sudėtingą pajūrio turizmo sektoriaus padėtį, ragina Europos Komisiją persvarstyti Direktyvą 2006/123/EB, visų pirma atsižvelgiant į leidimo naudoti jūrų valstybinę nuosavybę suteikimo procedūras, kuriomis būtų užtikrintas verslo tęstinumas ir investicijų atnaujinimas;

9. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad keletas valstybių narių neseniai priėmė vienašales ir itin neigiamą įtaką darančias priemones, kuriomis užkrauta didelė našta ne tik bendrosios rinkos veikimui ar milijonų ES gyventojų gyvybėms, bet ir papildomai kenkiama turizmui ir pasitikėjimui; todėl primygtinai ragina Komisiją neleisti valstybėms narėms įgyvendinti jokių diskriminacinių ir neepidemiologinių priemonių, kuriomis kenkiama tik Šengeno erdvės vientisumui ir sparčiam Europos kelionių ir turizmo pramonės atgaivinimui; palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti nuolatinį prekių, visų pirma maisto ir medicinos prietaisų, tiekimą visoje ES, ir visas iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamai veikiančią ES vidaus rinką, nevykdant nepagrįstų patikrinimų ir atidėjimų;

10. pripažįsta, kaip svarbu, kad tarptautiniai keliautojai kasmet naudotųsi mūsų turizmo paslaugomis, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares prasidedant 2020 m. vasaros sezonui laipsniškai panaikinti nebūtinųjų kelionių apribojimus, taikomus prie Sąjungos išorės sienų, nekenkiant visuomenės sveikatai ir saugumui ir atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį kiekvienoje trečiojoje šalyje;

11. palankiai vertina Komisijos komunikatą „COVID-19. Transporto paslaugų ir susisiekimo laipsniško atkūrimo gairės“, taip pat gaires, pagrįstas principų sistema ir bendrųjų priemonių rinkiniu, kurios padės atnaujinti visų rūšių transporto paslaugų teikimą visoje ES, imantis suderintų, nediskriminacinių ir proporcingų priemonių;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares susitarti dėl laikinų, proporcingų ir aiškiai su COVID-19 protrūkiu susijusių ne karantino priemonių, pagrįstų moksliniais įrodymais ir patikimu rizikos vertinimu, laikantis patikimų šaltinių, pvz., Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) arba Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), nustatytų tarptautinių standartų;

13. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad ES ir tarptautinių kelionių atnaujinimo priemonės, dėl kurių susitarta ES lygmeniu, būtų tarpusavyje pripažįstamos; be to, pabrėžia, kad izoliacijos priemonių įgyvendinimas ir jų švelninimas jokiu būdu neturėtų lemti aukšto lygio ES saugos ir saugumo standartų transporto sektoriuje mažėjimo;

14. palankiai vertina Komisijos komunikatą „COVID-19. ES gairės dėl laipsniško turizmo paslaugų atnaujinimo ir dėl sveikatos apsaugos protokolų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose“ ir primygtinai ragina valstybes nares dalytis gairėmis su kompetentingomis regioninės ir vietos valdžios institucijomis; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares finansiškai remti kelionių ir turizmo sektorių, kol bus įgyvendinamos šios priemonės, visapusiškai bendradarbiaujant su turizmo ir kelionių pramone;

15. ragina Komisiją pasiūlyti bendras dėl COVID-19 išduodamų čekių ES sąlygas, kurios visais atvejais turėtų priklausyti nuo savanoriško vartotojų sutikimo ir kuriomis nebūtų kenkiama įmonių įsipareigojimui atlyginti keliautojų išlaidas, kaip šiuo metu numatyta ES teisės aktuose, kad kuponai taptų patrauklesni ir veiksmingesni ir būtų užkirstas kelias dar vienų padrikų priemonių įgyvendinimui, dėl kurių vartotojams būtų taikomos skirtingos sąlygos ir būtų iškreipta konkurencija transporto ir turizmo rinkoje; taip pat primygtinai ragina Komisiją naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad būtų užtikrintas tinkamas ES teisės įgyvendinimas ir vienodas jos taikymas bei skatinamas suderintų savanoriškų čekių taisyklių naudojimas;

16. ragina Komisiją ir valstybes nares patikrinti, ar internetinės kelionių agentūros laikosi galiojančių nacionalinių taisyklių dėl užsakymų atšaukimo ir išlaidų kompensavimo, siekiant užtikrinti visapusišką vartotojų apsaugą ir MVĮ ekonominį tvarumą;

17. ragina Komisiją, valstybių narių valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus bendradarbiauti, kad būtų kuo greičiau priimti tinkamo ir bendro pasirengimo galimai antrajai COVID-19 infekcijų bangai planai, kuriais būtų sprendžiami infekcijos prevencijos ir kelionių ir turizmo sektoriaus kontrolės priemonių klausimai;

18. ragina Komisiją pradėti vykdyti specialiąją ES kelionių ir turizmo sektoriaus komunikacijos kampaniją, kuria siekiama skatinti keliones ES viduje, atkurti piliečių pasitikėjimą kelionių ir turizmo sektoriumi per COVID-19 pandemiją, informuoti turistus apie galiojančias sveikatos ir saugos priemones ir taikant „ES turizmo ženklą“ kurti tvarias ir sanglaudos vertes; ragina, užtikrinant tvaraus, atsakingo ir prieinamo turizmo plėtrą, didelį dėmesį skirti sąvokai „saugus ir pažangus kelionės tikslas“;

Didesnis solidarumas ir koordinavimas ES turizmo sektoriuje

19. primena, kad turizmas labai svarbus ekonomikos augimo, regioninės plėtros ir užimtumo šaltinis, kad nuo 2009 m., kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, ES turi kompetenciją teikti paramą, kuria siekiama suderinti ir papildyti valstybių narių veiksmus šiame sektoriuje[1];

20. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą organizuoti turizmo aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvautų ES institucijos, pramonės, regionų, miestų ir suinteresuotųjų subjektų atstovai, kad būtų apsvarstyti ateities Europos turizmo klausimai, ir remia rengiamą veiksmų planą, kuriuo iki 2050 m. siekiama sukurti tvarią, novatorišką ir atsparią Europos turizmo ekosistemą („Europos turizmo darbotvarkė iki 2050 m.“); todėl ragina Komisiją 2021 m. priimti naują ES turizmo strategiją ir veiksmų planą, pagrįstą šio dialogo išvadomis, kad, naudojant „ES turizmo ženklą“, Europa išliktų pagrindine kryptimi;

21. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą suteikti lankstumo taikant valstybės pagalbos taisykles; vis dėlto primygtinai ragina transporto ir turizmo sektoriuose taikyti aiškias ir konkrečiam sektoriui pritaikytas gaires, kad būtų sudarytos galimybės veiksmingam valstybių narių tarpusavio koordinavimui ir būtų užtikrinta, kad nacionalinės kompensavimo sistemos būtų laiku ir proporcingai naudojamos vienodai ir taikomos ribotą laiką, siekiant panaikinti COVID-19 protrūkio sukeltus nuostolius, nepagrįstai neiškraipant konkurencijos;

22. palankiai vertina 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos pristatytą ES ekonomikos gaivinimo planą, į kurį įtrauktas didesnis ilgalaikis ES biudžetas (2021–2027 m. DFP) ir nauja 750 mlrd. EUR ekonomikos gaivinimo priemonė („Next Generation EU“); jame taip pat pripažįstama, kad turizmas – vienas iš svarbiausių COVID-19 krizės labiausiai paveiktų ekonominės veiklos sektorių ir kad turizmo ekosistemai prireiks 161 mlrd. EUR dydžio investicijų;

23. ragina Komisiją gaivinimo dokumentų rinkinyje skirti deramą dėmesį turizmo sektoriui ir pateikti gaires, kuriomis būtų užtikrinta galimybė nedelsiant gauti finansavimą pagal vykdomas ir būsimas programas, kad jam nepakenktų neproporcinga administracinė našta;

24. ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant padėti įmonėms, ypač MVĮ, valdyti savo likvidumą, kad padėtų joms išsaugoti darbo vietas ir sumažintų nereikalingą administracinę naštą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina naująją Komisijos SURE iniciatyvą, kuria siekiama padengti nacionalinių trumpalaikio darbo sistemų išlaidas, suteikiant įmonėms galimybę apsaugoti darbo vietas ir išsaugoti grynųjų pinigų atsargas;

25. ragina parengti Europos horizontaliąją MVĮ atsigavimo strategiją, kurią įgyvendinant jos būtų remiamos mažinant biurokratizmą bei išlaidas, susijusias su galimybėmis gauti finansavimą, ir skatinant investicijas į strategines vertės grandines, laikantis žaliojo kurso; primena, kad būtini reikiami pokyčiai, kad būtų laikomasi naujų sveikatos ir saugos priemonių, teikiant dideles investicijas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti vartotojų saugą ir socialinių kontaktų ribojimo laikymąsi ir kitas svarbias prevencines priemones;

26. pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų bei visų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, siekiant išspręsti su turizmu susijusius kompleksinius klausimus; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją priimti ES turizmo strategiją ir į ją įtraukti aiškų planą nustatant trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus, kuriame būtų siūloma, kad valstybės narės nustatytų aiškius, strateginius, veiklos ir į rezultatus orientuotus tikslus;

27. primena, kad svarbu mažinti perteklinį teisės aktų dėl bendrosios turizmo paslaugų rinkos reglamentavimą, siekiant pašalinti prieštaringą reguliavimą ir dubliavimąsi ir to išvengti, užtikrinant geresnį su turizmo sektoriumi susijusios politikos ir teisės aktų koordinavimą;

28. ragina Komisiją paskelbti gaires, pagrįstas geriausia turizmo sektoriaus patirtimi kilus krizei dėl pandemijos, užtikrinti tinkamą finansinę paramą ir sudaryti sąlygas plėtoti ir koordinuoti atitinkamas internetines platformas, kuriomis naudodamiesi suinteresuotieji subjektai gali keistis geriausia patirtimi ir dalytis informacija; pabrėžia, kad Komisija turėtų skatinti ir remti visų rūšių keitimąsi geriausia patirtimi;

29. palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais ji padeda valstybėms narėms koordinuoti paramą ES piliečiams ir jų konsulinės repatriacijos operacijas visame pasaulyje; taip pat prašo Komisijos įvertinti, kaip galiojančiais ES teisės aktais ir įstatymais valstybėse narėse reaguota į šias repatriacijos operacijas, ir išnagrinėti papildomas galimybes nedelsiant ir veiksmingai dalyvauti, jeigu ateityje susidarys panaši padėtis;

Perspektyvaus ES turizmo sektoriaus užtikrinimas

30. pabrėžia, kad turizmo sektorius labai priklauso nuo transporto sektoriaus ir, atsižvelgiant į tai, geresnis visų transporto rūšių prieinamumas ir junglumas, visuose transporto sektoriuose (kelių, geležinkelių, aviacijos, jūrų ir vidaus vandenų kelių) užtikrinant kuo aukštesnį saugumo lygį be abejonės, smarkiai prisidėtų prie ES turizmo sektoriaus stiprinimo;

31. pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms būtina turėti išvystytos, modernios ir saugios infrastruktūros tinklą, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos keliauti Europos Sąjungoje ir kad keliaujant Europos viduje ir tarptautiniu lygmeniu būtų lengviau pasiekti periferines valstybes nares; todėl ragina Komisiją patikrinti dabartinio infrastruktūros tinklo tinkamumą ir pasiūlyti nedelsiant imtis papildomų priemonių labiausiai atsiliekančiose vietovėse, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės būtų parengusios tinkamus planus iki 2030 m. užbaigti visą TEN-T pagrindinį tinklą ir iki 2050 m. – visus apimančius tinklus ir į juos būtų įtrauktas tvarkaraštis ir turimas biudžetas, ir didžiausią dėmesį skirti tarpvalstybinėms atkarpoms, visų pirma valstybėms narėms, kurios nedaro pažangos šiose srityse;

32. ragina Komisiją priimti stebėsenos sistemą, į kurią būtų įtraukti tarpiniai valstybių narių pasiektos pažangos vertinimo tikslai, laikytis sistemingo ir vienodo požiūrio nustatant terminus, iki kurių valstybės narės turėtų pateikti grįžtamąją informaciją apie užbaigtas atkarpas, ir imtis reikiamų TEN-T reglamento persvarstymo priemonių, kad būtų pagerintas valstybių narių vykdomas ilgalaikis stebėsenos planavimas;

33. ragina Komisiją išnagrinėti krizės valdymo mechanizmo galimybes ir galimą naudą ES turizmo sektoriui, kad būtų galima tinkamai ir nedelsiant reaguoti ne tik į dabartinį COVID-19 protrūkį, bet ir pasirengti būsimiems panašaus pobūdžio ir masto sunkumams; pabrėžia, kaip svarbu įtraukti trumpalaikių finansų trūkumo finansavimo sprendimus, taip pat sudaryti sąlygas aktyvuoti vidutinio ir ilgojo laikotarpio sistemas ir strategijas;

34. siūlo reaguojant į krizinę padėtį nedelsiant įtraukti įvairias „patikrintas ir patvirtintas“ priemones ir perspektyvių sprendimų rinkinį, įskaitant tik turizmo ir transporto sektoriams skirtą gairių rinkinį; primena, kad svarbu toliau plėtoti pajėgumus kilus krizei remti ir papildyti valstybių narių veiksmus, kad būtų apsaugoti darbuotojai, padedama įmonėms ir užtikrinamas keleivių saugumas; be to, pabrėžia, kad reikia glaudžiai bendradarbiauti su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų atsižvelgta į visus susijusių transporto ir turizmo sektorių ypatumus ir savitumus;

35. nurodo, koks svarbus bendras ES požiūris į sektoriaus konkurencingumo užtikrinimą gerinant piliečiams skirtą ryšių strategiją; be to, atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus ES koordinavimas turizmo sektoriui, ir kad jį reikėtų tobulinti vykdant ES pridėtinės vertės iniciatyvas ir sudarant dar geresnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi; ragina mažinti administracinę ir fiskalinę naštą, remti įmonių steigimą ir skatinti tarptautinę prekybą ir paslaugas;

36. mano, kad naujos technologijos ir tolesnis skaitmeninimas smarkiai padidintų kelionių ir turizmo sektoriaus patrauklumą ir kad vartotojui patogios platformos ir nauji verslo modeliai paskatintų sektoriaus augimą, konkurencingumą ir klestėjimą; todėl mano, kad labai svarbu dabartiniams sektoriaus darbuotojams reguliariai mokytis ir persikvalifikuoti, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams ir novatoriškoms technologijoms;

37. nurodo, kad, stiprinant naujus verslo modelius, svarbu skatinti tvarų turizmą, kuriuo prisidedama prie darbo vietų kūrimo, natūralių ekosistemų apsaugos ir atkūrimo bei ekonomikos augimo ir konkurencingumo; ragina Komisiją sudaryti geresnes galimybes turizmo sektoriaus suinteresuotiesiems asmenims gauti pažangų ir tvarų ES finansavimą; pakartoja, kad tokiu finansavimu turėtų būti remiamas novatoriškų kokybiškų turizmo produktų ir paslaugų kūrimas ir jis turėtų labiau prisidėti prie tvarumo, kelionių ne sezono metu ir turistų srautų geografinio pasiskirstymo; mano, kad reikia teikti Sąjungos lygmens paramą ir koordinavimą, kad būtų pagerintas turizmo administravimas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, inter alia, išduodant tvaraus turizmo sertifikatus;

38. pabrėžia, koks svarbus turizmas tam tikroms ES šalims ir geografinėms vietovėms, kuriose su turizmu susijusios paslaugos neretai yra svarbios užimtumo srityje ir yra vienas iš pagrindinių vietos gyventojų pajamų šaltinių; ragina Komisiją, atkuriant judėjimo laisvę ir transporto jungtis tarp atokiausių teritorijų ir salų bei ES žemyninės dalies, parengti išsamias konkrečiai pritaikytas priemones; nurodo, kad šiems regionams labai svarbūs tam tikri jungiamieji keliai ir papildoma finansinė ir administracinė parama; pabrėžia, kad svarbu ES turizmo strategijoje ir iniciatyvose didelį dėmesį skirti pakrančių ir jūrų turizmo plėtrai, įskaitant finansavimo galimybes bei skatinamąsias ir ryšių priemones, taip pat stiprinti susijusių rinkų veikimą, priimant specialiai parengtą politiką, kuri parengta bendradarbiaujant su tikslo šalies suinteresuotaisiais subjektais ir valdžios institucijomis;

39. primena, kad kultūrinis turizmas sudaro 40 proc. viso Europos turizmo; todėl ragina Komisiją kitame kultūros srities darbo plane valstybėms narėms pasiūlyti aiškius, strateginius, veiklos ir į rezultatus orientuotus tikslus ir tobulinti dabartinę strateginę kultūros sistemą; pabrėžia, kad investicijos į kultūros objektus turėtų būti laikomos vietos lygmens konkurencingumo ir ekonomikos augimo didinimo ištekliumi, nepamirštant jų, kaip mūsų kultūros paveldo, kurį reikia saugoti, tikrosios vertės klimato kaitai ir masiniam turizmui;

40. atkreipia dėmesį į kaimo turimo naudą ir ragina Komisiją toliau skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis kaimo vietovėse būtų kuriami papildomi pajamų šaltiniai, įsidarbinimo galimybės, būtų užkertamas kelias gyventojų skaičiaus mažėjimui ir didinama socialinė nauda; atkreipia dėmesį į tai, kokį vaidmenį gali atlikti Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), visų pirma vykdant LEADER programą, remiant vietos ir kaimo turizmo iniciatyvas, ir ragina 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu deramai finansuoti šią programą;

41. nurodo, koks svarbus sveikatos turizmas, apimantis medicininį, gerovės ir gydomųjų sveikatinimo paslaugų turizmas; ragina Komisiją, tam tikrais atvejais, skatinti Europos sveikatos priežiūros prevencijos, balneologijos, tvarų, kalnų ir medicininį turizmą; pabrėžia, kad reikia toliau investuoti į tvaraus turizmo infrastruktūros gerinimą ir kad svarbu didinti Europos kurortų patogumą gydomojo sveikatinimo ir gerovės turizmo reikmėms; ragina Komisiją toliau planuoti mokslu grindžiamas galimybes, nes medicininis turizmas gali padėti sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, taikant prevencines priemones, ir sumažinti vaistų vartojimą, taip pat juo būtų dar padidintas tvarumas ir darbo kokybė;

42. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininkei, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei.

[1] SESV 195 straipsnio 1 dalis: „Sąjunga papildo valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje“.

Atnaujinta: 2020 m. birželio 17 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika