Procedūra : 2020/2649(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0177/2020

Pateikti tekstai :

B9-0177/2020

Debatai :

PV 17/06/2020 - 30
CRE 17/06/2020 - 30

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0169

<Date>{10/06/2020}10.6.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0177/2020</NoDocSe>
PDF 180kWORD 52k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl transporto ir turizmo</Titre>

<DocRef>(2020/2649(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Anna Deparnay‑Grunenberg, Tilly Metz</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0166/2020

B9‑0177/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl transporto ir turizmo

(2020/2649(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi turizmas yra kompleksinė ekonominė veikla, daranti plataus masto poveikį daugeliui įvairių sektorių, darniam vystymuisi, užimtumui, socialiniam vystymuisi ir tvariai ekonomikai;

B. kadangi turizmo sektoriuje dirba 22,6 mln. Žmonių (11,2 proc. viso ES užimtumo), 2019 m. jame buvo sukurta 9,5 proc. ES BVP, jis prisideda prie regioninių skirtumų mažinimo ir dažnai daro teigiamą poveikį regioniniam vystymuisi;

C. kadangi turizmą sudaro sudėtinga įvairių suinteresuotųjų asmenų vertybių grandinė, tiesiogiai susijusi su keleivinio transporto veikla;

D. kadangi turizmas, ypač perteklinis, taip pat daro neigiamą poveikį klimato kaitai ir, vertinama, kad jis sudaro 8 proc. išmetamo CO2 ir daro neigiamą poveikį aplinkai ir ekonomikai, pavyzdžiui, lemia didesnį užterštumą, biologinės įvairovės nykimą, transporto spūstis, infrastruktūros remonto išlaidas ir kainų didėjimą, kaip nurodyta TRAN tyrime „Perteklinio turizmo poveikis ir galimi politiniai sprendimo būdai“[1];

E. kadangi transporto ir turizmo sektoriai dėl COVID-19 nukentėjo labiausiai iš visų didžiųjų ekonomikos sektorių;

F. kadangi 2020 m. gegužės 13 d. priėmusi Komunikatą „Turizmas ir transportas 2020 m. ir vėliau“, ir Turizmo ir transporto paketą Komisija žengė pirmą būtiną žingsnį teikiant paramą mūsų vertingų transporto ir turizmo ekosistemų atsigavimui po COVID-19 protrūkio, pabrėžiant būtinybę atsigavimą išnaudoti sumaniai, kad šiame sektoriuje būtų pasiektas didesnis tvarumas;

G. kadangi praėjo labai daug laiko nuo tada, kai 2010 m. birželio mėn. Komisija priėmė Komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“, kuriame išdėstyta ES turizmo strategija ir veiksmų planas, taip pat nurodyta, kad būtina ją įgyvendinti;

H. kadangi 2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES buvo perduotos papildomos kompetencijos, siekiant imtis papildomų veiksmų šioje srityje, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis[2];

Europos turizmo ir transporto gaivinimo planai, susiję su COVID-19 protrūkiu

1. mano, kad greita, trumpalaikė parama transporto ir turizmo sektoriams yra būtina, siekiant užtikrinti jų išlikimą, įgyvendinant priemones, kuriomis turistams suteikiamas pasitikėjimas vėl keliauti į Europą ir Europoje, ir užtikrinant atsigavimą, kuriame „tvarumas“ tvirtai nustatomas kaip reikalavimas visoms transporto ir turizmo veikloms, kuris būtinas ilgalaikiam sektoriaus vystymuisi; pažymi, kad dabartinė krizė taip pat yra istorinė galimybė modernizuoti turizmą ES ir pasiekti, kad jis būtų tvaresnis, o pradėti reikėtų nuo to, kad jį reikėtų laikyti tikra pramonine ekosistema, kurioje reikia racionalizuoti tvarumo iniciatyvas, aplinkosaugos standartus, transporto alternatyvas, tvarius investavimo tikslus, technologinių inovacijų poreikius ir tvarius veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, kuriais būtų geriau atsižvelgta į ekologinius ir socialinius standartus, pavyzdžiui, sukurtos darbo vietos kokybė ir vietos gyventojų gyvenimo kokybė;

2. palankiai vertina Komisijos priimtą komunikatą „Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas. COVID-19“, kuris įtrauktas į paketą, ir pasiūlymą laikytis palaipsniui ir koordinuotai siekiama pažanga grindžiamo požiūrio, kuriuo siekiama atkurti neribotą laisvą asmenų judėjimą; ragina ES teikti paramą „atkuriant turizmo veiklą“, rekomenduojant daugiau dėmesio skirti „tvariam turizmui“ ir užtikrinti, kad patikimai sertifikuoti verslo subjektai ir turistinės vietos būtų lyderiai, siekiant aplinkai nekenksmingų, socialiai atsakingų ir ekonominiu požiūriu pagrįstų kelionių ir turizmo;

3. dar kartą pabrėžia nediskriminavimo principo svarbą palaipsniui atšaukiant apribojimus nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu ir ES lygmeniu sutartų priemonių abipusį pripažinimą bei pažymi, kad itin svarbu išvengti dvišalių susitarimų tarp atskirų valstybių narių (vadinamųjų turizmo koridorių), siekiant išsaugoti bendrosios rinkos vientisumą ir laisvą judėjimą; pažymi, kad įgyvendinant plitimo valdymo priemone ir jas švelninant negali kada nors būti švelninami aukšti transporto srityje taikomi ES saugos reikalavimai ir būtina atsižvelgti į mokslu grįstus patarimus, kuriais taip pat atkuriamas pasitikėjimas ir padedama saugiai atverti turizmo sektorių panaikinus suvaržymo priemones; primygtinai ragina Komisiją užkirsti kelią valstybėms narėms įgyvendinti bet kokias diskriminacinio pobūdžio ir su epidemiologine padėtimi nesusijusias priemones, dėl kurių tik būtų kenkiama Šengeno erdvės vientisumui;

4. ragina visos Sąjungos mastu nustatyti vieningus vertinimo kriterijus ir mano, kad būtina skatinti ES standartų, kuriais patvirtinamos ir išskiriamos vietovės, kurių pasiūlymai yra saugūs ir tvarūs lankytojų atžvilgiu, ir kurie atitinka epidemiologines ir aplinkos atžvilgiu darnias sąlygas;

5. teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Transporto paslaugų ir susisiekimo laipsniško atkūrimo gairės. COVID-19“ ir rekomendacijas, pagrįstas esminiais principais ir konkrečiomis bendromis priemonėmis, kurie padės atnaujinti saugų ir tvarų visų transporto paslaugų ES teikimą, įgyvendinant koordinuotas, nediskriminacines ir proporcingas priemones;

6. ragina Komisiją ir valstybes nares susitarti dėl laikinų, proporcingų ir nediskriminacinių priemonių, kurios aiškiai susietos su COVID-19 protrūkiu, tačiau kurių atžvilgiu nereikia imtis karantino apribojimų, ir kurios yra grįstos moksliniai įrodymais bei išsamiu rizikos vertinimu pagal patikimų subjektų, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), nustatytus reikalavimus;

7. teigiamai vertina Komisijos komunikatą „ES gairės dėl laipsniško turizmo paslaugų atnaujinimo ir dėl sveikatos apsaugos protokolų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose. COVID-19“ ir ragina valstybes nares perduoti šias gaires kompetentingoms regioninėms ir vietos valdžios institucijoms; šiuo požiūriu ragina Komisiją ir valstybes nares skirti finansinę paramą kelionių ir turizmo pramonės sektoriaus atstovams šioms priemonėms įgyvendinti, visapusiškai bendradarbiaujant su kelionių ir turizmo pramonės atstovais, ir taip pat, ir ypač, įgyvendinant aukštus Europos žaliojo kurso tikslus;

8. ragina Komisiją svarstyti dėl ES saugumo sertifikavimo schemos turizmo ir kelionių įstaigoms bei operatoriams sukūrimo, bendradarbiaujant su valstybių narių valdžios institucijomis, turizmo sektoriaus suinteresuotais asmenimis ir tarptautinėmis organizacijomis, siekiant padėti įgyvendinti konkrečius reikalavimus pagal ES rekomendacijas ir stiprinti mūsų valstybes nares lankančių keliautojų pasitikėjimą bei didinant jų saugumą;

9. ragina Komisiją primygtinai reikalauti, kad dėl COVID-19 išleisti čekiai būtų savanoriškai pasirenkami, ir kad būtina nustatyti pareigą bendrovėms užtikrinti kompensacijas keliautojams ir lankytojams pagal dabartines ES teisės nuostatas, siekiant išvengti dar vieno nekokybiško įgyvendinimo, dėl kurio vartotojai vertinami skirtingai ir transporto bei turizmo rinkoje iškraipoma konkurencija; be to, ragina, Komisiją imtis visų turimų priemonių kad būtų užtikrintas tinkamas ES teisės vykdymas ir vienodas taikymas ir skatinama naudotis suvienodintomis taisyklėmis dėl savanoriškai pasirenkamų čekių;

10. ragina Komisiją, valstybių narių vadžios institucijas ir suinteresuotus asmenis bendradarbiauti, siekiant kuo skubiau parengti tinkamus ir bendrus pasirengimo galimai antrai COVID-19 infekcijos bangai planus, juose numatant užsikrėtimo prevencijos ir kontrolės priemones kelionių ir turizmo sektoriuje;

11. ragina Komisiją pradėti vykdyti tikslingą ES komunikacijos kampaniją apie keliones ir turizmą, kuria būtų siekiama skatinti keliones ES viduje, atkurti piliečių pasitikėjimą kelionėmis ir turizmu per COVID-19 pandemiją, šviesti turistus apie taikomas sveikatos ir saugos priemones bei užtikrinti, kad būtų patikimai taikomi tvarumo kriterijai, užtikrinant tvarių, atsakingų ir prieinamų ES turizmo vietovių vystymą ir „vietos turizmo“ vystymą;

Didesnis solidarumas ir geresnis koordinavimas ES turizmo sektoriuje

12. pabrėžia, kad svarbu pereiti prie tikros Europos turizmo politikos, kuri reikšmingai prisidėtų didinant Sąjungos tvarumą šiame sektoriuje, skatinant valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir sukuriant galimybes tolimesnėms tvarioms investicijoms ir inovacijoms, siekiant paskatinti šiame sektoriuje pereiti prie ekologinių sprendimų, bei sukuriant ir padedant išlaikyti deramas darbo vietas vietos lygmeniu;

13. teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą surengti Europos turizmo viršūnių susitikimą, kuriame dalyvautų ES institucijos, pramonės, regionų, miestų ir suinteresuotųjų asmenų atstovai, siekiant aptarti ateities Europos turizmo sektoriaus klausimus, ir pritaria veiksmų plano, kuriuo iki 2050 m. siekiama sukurti tvarią, novatorišką ir atsparią Europos turizmo ekosistemą („Europos turizmo darbotvarkė iki 2050 m.“), rengimui, visų pirma siekiant skatinti biologinę įvairovę ir apsaugoti kraštovaizdį;

14. teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą, kuria įnešama lankstumo taikant valstybės pagalbos taisykles; vis dėlto primygtinai tvirtina, kad transporto ir turizmo sektoriuose būtini socialiniai ir ekologiniai standartai bei aiškios ir pagal konkretų sektorių parengtos rekomendacijos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai koordinuoti visų valstybių narių tarpusavio veiksmus, ir užtikrinti, kad nacionalinės kompensavimo schemos būtų taikomos vienodai, taip pat, kad jos būtų taikomos ribotą, taikomos laiku ir proporcingai, siekiant kompensuoti COVID-19 protrūkio sukeltą žalą, nepagrįstai neiškraipant konkurencijos;

15. teigiamai vertina 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl ES ekonomikos gaivinimo plano, kuriame numatytas padidintas ilgalaikis ES biudžetas (2021–2027 m. DFP) ir naujas 750 mlrd. EUR dydžio ekonomikos gaivinimo priemonė, kurią įgyvendinant turėtų būti keliama sąlyga laikytis ekologinių ir socialinių standartų;

16. taip pat ragina Komisiją skirti tinkamą dėmesį turizmo sektoriui ekonomikos gaivinimo pakete ir pateikti rekomendacijas, siekiant užtikrinti greitą ir deramą galimybę gauti finansavimą pagal įgyvendinamas ir planuojamas programas;

17. dar kartą ragina suformuoti specialią tvariam turizmui skirtą biudžeto eilutę kitoje daugiametėje finansinėje programoje (2021–2027 m. DFP) ir pažymi, kad nėra konkrečios ir tikslinės finansinės priemonės, skirtos padėti skatinti sektoriaus klestėjimą ir šiame sektoriuje kovoti su klimato kaita;

18. ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai skirti pagalbą verslo subjektams, visų pirma MVĮ, siekiant joms padėti spręsti jų likvidumo problemas, taip joms padedant išsaugoti darbo vietas toliau teikti paslaugas bei turizmo poveikį aplinkai; šiuo klausimu teigiamai vertina naują Komisijos SURE iniciatyvą, kuria siekiama padengti su nacionalinėmis sutrumpinto darbo laiko sistemomis, kurios leis bendrovėms išsaugoti darbo vietas ir išlaikyti grynųjų pinigų atsargas, susijusias išlaidas;

19. ragina patvirtinti Europos horizontalią MVĮ gaivinimo strategiją, siekiant padėti joms padengti prieigos prie finansavimo išlaidas ir skatinti investicijas į strategines vertės grandines pagal žaliąjį kursą; primena, kad reikia atlikti būtinus pakeitimus, siekiant įgyvendinti naujas sveikatos ir saugos priemones – vykdant dideles investicijas, kad būtų užtikrintas vartotojų saugumas ir ribojami socialiniai kontaktai – bei kitas atitinkamas atsargumo priemones;

20. pažymi, kad svarbus glaudesnis ES, nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio bendradarbiavimas, siekiant išspręsti kompleksines su turizmu susijusias problemas; šiuo klausimu ragina Komisiją parengti ES tvaraus turizmo strategiją, įskaitant aiškų veiksmų planą, jame numatant trumpalaikius, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius tikslus, įskaitant JT tvarumo tikslus, kurioje būtų siūloma valstybėms narėms nustatyti aiškius, strateginius ir į rezultatus nukreiptus tikslus, kurių siekiant pirmenybė būtų teikiama aplinkos tvarumui ir vietos bendruomenių gyvenimo kokybei bei gerovei;

21. ragina Komisiją patvirtinti rekomendacijas, grindžiamas geriausia patirtimi turizmo sektoriuje pandemijos ir ekologinės krizės atveju, siekiant užtikrinti tinkamą finansinę paramą ir padėti vystyti ir koordinuoti tinkamas interneto platformas, kurios suinteresuotieji subjektai gali keistis geriausia patirtimi ir dalintis informacija;

Perspektyvus tvarus ES turizmo sektorius

22. pažymi, kad transporto sektorius daro didelę įtaką turizmo sektoriui ir todėl pagerinus darnaus transporto prieinamumą ir jungtis, kartu užtikrinant aukščiausią saugumo lygį visuose transporto sektoriuose (įskaitant vaikščiojimą ir naudojimąsi dviračiais), tikrai būtų daroma esminė įtaka ES turizmo sektoriaus stiprinimui; šiuo klausimu pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. yra Europos geležinkelių metai, ir kad reikia sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, Komisija turėtų skatinti naudotis naktiniais traukiniais kaip tvaria keliavimo alternatyva;

23. primygtinai tvirtina, kad turizmo sektorius turi prisidėti prie iškastinio kuro naudojimo mažinimo ir padėti siekti aukštų Europos žaliojo kurso tikslų, arba, dar geriau, siekiant vėliausiai iki 2030 m. iki 65 proc. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį ir iki 2040 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

24. pažymi, kad reikia skatinti tvarius keliavimo būdus, pavyzdžiui skirti daugiau paramos turistinės dviračių infrastruktūros vystymui ir naktiniams traukiniams; pabrėžia galimą tokių tvarių transporto rūšių kaip naudojimasis dviračiais naudą ekonominiu ir aplinkos atžvilgiu turizmui ir ragina Komisiją skatinti ir investuoti į dviračių infrastruktūrą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tokiam turizmui; pažymi, kad „žemų kainų“ kelionės lėktuvu, kurios tapo įmanomos taikant žemesnius socialinius ir aplinkos standartus, gali paskatinti trumpalaikį turizmą, dėl kurio padidėja turizmo anglies dioksido išmetimo rodiklis;

25. pabrėžia, kad būtina, jog visose valstybėse narėse veiktų išvystyta, šiuolaikiška, saugi ir tvari infrastruktūra, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos keliauti ES ir taip pasiekti, kad Europos ir tarptautiniams keliautojams būtų lengviau nukeliauti į periferines valstybes nares; todėl ragina Komisiją atnaujinti apleistas arba nenaudojamas regionines tarpvalstybines geležinkelių jungtis[3], toliau tikrinti esamo infrastruktūros tinklo tinkamumą ir pasiūlyti neatidėliotinas priemones mažiausią pažangą pasiekusiose ir atokiose vietovėse, kuriose transporto tinklai dažnai yra mažiausiai išvystyti ir kur reikia skirti ypatingą dėmesį; pažymi, kad nors pasienio regionai visoje ES užima iki 40 proc. ES teritorijos ir juose gyvena trečdalis jos gyventojų[4], juose padėtis yra dvigubai sudėtingesnė, susijusi su tuo, kad dažnai tai yra periferijoje esančios kaimiškos vietovės, nors jos gali būti vienos iš patraukliausių turistinių vietovių; ragina valstybes nares užtikrinti, kad valstybės narės rengia tinkamus planus, siekiant atitinkamai iki 2030 m. ir 2050 m. įgyvendinti visą TENT-T pagrindinį tinklą ir visuotinį tinklą, kuriuose nurodytas tvarkaraštis ir prieinamos biudžeto lėšos, taip pat, ar reikalingi pakeitimai, siekiant laikytis „žalos nedarymo“ principo, visų pirma dėmesį skirti tarpvalstybinėms atkarpoms, ypač valstybėse narėse, kuriose nėra pažangos šiose srityse; pabrėžia, kad atliekant tokį tinkamumo patikrinimą taip pat turi būti įvertinta, ar šiuose planuose laikomasi „žalos nedarymo“ principo, kuriam Komisija skyrė daugiausia dėmesio savo ekonomikos gaivinimo pakete[5], ir, jeigu ne, turi būti pasiūlyti pakeitimai;

26. ragina Komisiją toliau taikyti jos stebėsenos sistemą, įskaitant tarpinius tikslus ir jos „naudok arba neteksi“ strategiją, siekiant įvertinti valstybių narių pasiektą pažangą, kad būtų laikomasi sistemingo ir vienodo požiūrio, valstybėms narėms nustatant terminus pateikti informaciją dėl užbaigtų atkarpų, ir imtis tinkamų TEN-T reglamento peržiūros priemonių, siekiant paskatinti valstybes rengti ilgalaikius remonto planus;

27. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę ES turizmo sektoriaus atžvilgiu taikyti krizės valdymo mechanizmą ir atitinkamą galimą naudą, siekiant tinkamai ir greitai imtis priemonių dėl pavojingų viruso protrūkių ir pandemijų ateityje; pažymi, kad svarbu numatyti finansavimo sprendimus trumpalaikiam finansiniam nepritekliui, taip pat numatyti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes sistemas ir strategijas, kurias reikėtų įgyvendinti;

28. primena, kad svarbu toliau didinti pajėgumus, siekiant paremti valstybių narių veiksmus kilus krizei ir juos papildyti, kad būtų apsaugoti darbuotojai, teikiama pagalba bendrovėms ir užtikrinama, kad gerbiamos keleivių teisės ir įgyvendinant priemones keleivių saugumui skiriamas pagrindinis dėmesys; taip pat pabrėžia, kad būtina glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų atsižvelgta į visus atitinkamų transporto ir turizmo sektorių ypatumus ir aspektus;

29. pažymi, kad svarbu laikytis bendro požiūrio ES lygmeniu dėl komunikacijos su piliečiais, kurioje pabrėžiama ekologinių aspektų svarba ir tvarios alternatyvos, išsaugojimo ir pagerinimo; be to, atkreipia dėmesį į ES vaidmenį užtikrinant koordinavimą turizmo sektoriuje, kuris turėtų būti pagerintas imantis ES pridėtinę vertę kuriančių veiksmų ir sudarant vis geresnes galimybes valstybėms narėms tarpusavyje keistis geriausia patirtimi; ragina sumažinti administracinę ir mokestinę naštą, teikti pagalbą verslo kūrimui ir skatinti sudaryti galimybes visiems, įskaitant neįgaliuosius, vykdyti tarpvalstybinius pardavimus ir paslaugas;

30. mano, kad naujų technologijų atsiradimas ir vis didesnis skaitmenizavimo mastas iš esmės padidintų kelionių ir turizmo sektoriaus patrauklumą, ir naudotojui patogios platformos ir nauji verslo modeliai prisidėtų prie šio sektoriaus tvarumo potencialo; todėl mano, kad galima teigti, jog esamų šio sektoriaus darbuotojų reguliarūs mokymai ir perkvalifikavimas yra itin svarbūs, didžiausią dėmesį skiriant tvarumui, skaitmeniniams įgūdžiams ir naujoviškoms technologijoms;

31. primena, kad pasitelkiant naujus verslo modelius, kurie nepasiteisina dėl perteklinio turizmo ir jo griaunamo poveikio, svarbu skatinti tvarų turizmą, prisidėti prie darbo vietų kūrimo, natūralių ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo; ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas gauti ES finansavimą turizmo sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams, kuriantiems naujoviškus, išmanius ir tvarius, aukštos kokybės turizmo produktus ir paslaugas, ir daugiau prisidėti didinant prieinamumą visiems (įskaitant neįgaliuosius), tvarumą, mažinant sezoniškumo įtaką turizmo srautams ir didinti jų geografinį pasiskirstymą; mano, kad pagalbos ir koordinavimo priemonės Sąjungos lygmeniu turi būti užtikrintos, siekiant pagerinti turizmo sektoriaus valdymą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, inter alia, nustatant turizmo tvarumo sertifikavimo reikalavimą[6]; taip pat mano, kad turėtų būti nutrauktas finansavimas žalą sukeliantiems turizmo sektoriams, kuriuose vykdomos netvarios veiklos, pavyzdžiui, didieji kruiziniai laivai, arba keliamas pavojus itin jautrioms ekosistemoms;

32. atkreipia dėmesį į tvaraus turizmo žymėjimą, kuris itin svarbus, siekiant paskatinti vietines iniciatyvas, pavyzdžiui, kampanijas, kuriose skatinama naudoti kokybės ir tvarumo ženklus, taip pat sudaryti galimybes ir teikti pagalbą verslo subjektams gauti sertifikavimo patvirtinimą; ragina Komisiją teikti paramą tokioms kampanijoms; taip pat ragina ES institucijas reikalauti, kad sutartis sudaryti su sertifikuotais turizmo verslo subjektais, vykdant pirkimus ir teikiant finansavimą projektams ES lygmeniu;

33. pažymi, kad turizmas yra svarbus kai kurioms ES šalims ir geografinėms vietovėms, kurioms dažnai klimato kaita daro didžiausią įtaką, tačiau kur su turizmu susijusios paslaugos taip pat dažnai yra gyvybiškai svarbus užimtumo užtikrinimo veiksnys ir yra vienas iš pagrindinių vietos gyventojų pajamų šaltinių; ragina Komisiją parengti specialiai pritaikytas priemones, kai atkuriama judėjimo laisvė ir atokiausių vietovių ir salų transporto jungtys su ES žemynine dalimi; pažymi, kad šiems regionams itin svarbios specifinės transporto jungtys ir papildoma finansinė bei administracinė pagalba; pažymi, kad ES turizmo strategijoje ir iniciatyvose, įskaitant finansavimo galimybes ir skatinimo bei komunikacijos priemones, svarbu daug dėmesio skirti pakrantėms ir jūrai, taip pat gerinti atitinkamų rinkų veikimą, nustatant konkrečiai pritaikytas politikos priemones, bendradarbiaujant su turistinių vietovių suinteresuotais subjektais ir valdžios institucijomis;

34. primena, kad kultūrinis turizmas sudaro 40 proc. viso Europos turizmo, todėl ragina Komisiją kitame Darbo plane kultūros srityje pasiūlyti, kad valstybės narės turėtų nustatyti aiškius strateginius ir tvarius į veiklos rezultatus orientuotus tikslus, ir pagerinti dabartines strategines nuostatas kultūros srityje; pažymi, kad investicijos į kultūros objektus turėtų būti laikomos ir vertinamos kaip priemonė paskatinti žiedinę ekonomiką, grindžiamą gamtos ir kultūros paveldu bei sinergija su vietos amatininkais, ūkininkais ir kt., tačiau nereikėtų užmiršti jų, kaip mūsų kultūrinio palikimo dalies, kurią reikia apsaugoti, ypač nuo klimato kaitos ir perteklinio turizmo, savaiminės vertės;

35. atkreipia dėmesį į kaimo turizmo ir ekologinio kaimo turizmo, taip pat į tinkamai valdomo turizmo saugomose teritorijose, naudą ir ragina Komisiją toliau skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis būtų sukuriamas papildomas pajamų šaltinis kaimo vietovėse, sukuriamos galimybės įsidarbinti, vykdoma gyventojų mažėjimo prevencija ir didinamos socialinės išmokos; pabrėžia Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) reikšmę, kurią jis, ypač programa LEADER, gali turėti teikiant paramą vietos ir kaimo vietovių turizmo iniciatyvoms, ir ragina šiai programai skirti atitinkamą finansavimą 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu;

36. primena, kad svarbus yra sveikatos turizmas, apimantis medicininį, sveikatingumo ir gydomąjį turizmą; ragina Komisiją skatinti, kai tikslinga, Europos ligų prevenciją, balneologiją, tvarų ir kalnų medicininį turizmą; atkreipia dėmesį į būtinybę papildomai investuoti į tvaraus turizmo infrastruktūros gerinimą ir didesnio gydomajam ir sveikatingumo turizmui skirtų Europos mineralinio vandens kurortų matomumą; ragina Komisiją numatyti tolimesnį moksline informacija grindžiamas finansavimo galimybes, nes medicininis turizmas gali padėti sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas prevencinėmis priemonėmis ir mažesniu vaistų vartojimu, taip toliau gerinat tvarumą ir darbo kokybę;

37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininkei, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei.

 

[1] https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/629184/IPOL_STU(2018)629184_EN.pdf

[2] SESV 195 straipsnio 1 dalis: „Sąjunga papildo valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje“.

[3] DG REGIO ataskaita „Išsami esamų tarpvalstybinių geležinkelių transporto jungčių ir trūkstamų jungčių prie ES vidaus sienų analizė“

(Šaltinis https://ec.europa.eu/regional_policy/en/newsroom/news/2018/06/06-06-2018-report-comprehensive-analysis-of-the-existing-cross-border-rail-transport-connections-and-missing-links-on-the-internal-eu-borders).

[5] https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/communication-europe-moment-repair-prepare-next-generation.pdf

Atnaujinta: 2020 m. birželio 17 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika