Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0178/2020Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0178/2020

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl transporto ir turizmo

10.6.2020 - (2020/2649(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Johan Danielsson, István Ujhelyi
S&D frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0166/2020

Procedūra : 2020/2649(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0178/2020
Pateikti tekstai :
B9-0178/2020
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B9-0178/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl transporto ir turizmo

(2020/2649(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi transporto ir turizmo sektorius nuo koronaviruso pandemijos protrūkio patyrė daugiausia žalingų padarinių ir veikla jame iš esmės sustojo;

B. kadangi daugybė įmonių transporto ir turizmo sektoriuje atsidūrė ties finansinio ir ekonominio žlugimo riba, tūkstančiai darbuotojų neteko darbo ir neturi jokių artimoje ateityje numatomų pajamų šaltinių, ir milijonai keleivių bei vartotojų nėra tikri, ar gaus kompensacijas už atšauktus kelionių planus bei atostogas, taip pat kada ir ar apskritai jie galės išvykti atostogauti arba aplankyti savo draugus ir šeimas;

C. kadangi turizmo ir kelionių sektorius palieka žymų ekologinį pėdsaką visame pasaulyje, o aviacijos sektoriuje išmetamų teršalų kiekis iki krizės sparčiai didėjo; kadangi sektorius atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ES perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ne vėliau kaip iki 2050 m. ir sustabdant biologinės įvairovės nykimą ir aplinkos būklės blogėjimą;

D. kadangi sektoriaus darbo rinka dažnai yra netipinė, turint omenyje sektoriui būdingą sezoninį darbą, darbo ne visą darbo dieną sutartis, mažų garantijų darbo sąlygas ir neįprastą darbo laiką, taip pat savarankišką darbą, šeimos verslą ir labai mažas įmones;

E. 2020 m. gegužės 13 d. priimdama komunikatą „Turizmas ir transportas 2020 m. ir vėliau“ (COM(2020)0550) ir turizmo ir transporto dokumentų rinkinį, Komisija žengė pirmą būtiną žingsnį, kad paremtų mūsų vertingų transporto ir turizmo sektorių gaivinimą po COVID-19 protrūkio;

F. kadangi Komisijos priemonės nėra pakankamai plataus masto; kadangi būtina skubiai parengti ES viziją ir išsamią turizmo sektoriaus strategiją, kurioje būtų aptartas ne tik įvairių pramonės šakų gaivinimas, bet ir numatyta viso turizmo ir kelionių sektoriaus ateities vizija;

1. mano, kad greita, trumpalaikė ir ilgalaikė parama transporto ir turizmo sektoriams yra būtina siekiant užtikrinti jų išlikimą, taip pat būtina įgyvendinti priemones, kurios suteiktų turistams pasitikėjimą vėl keliauti į Europą ir po ją, siekiant kuo labiau sumažinti papildomus nuostolius sektoriuje, taip pat užtikrinant jo tvarumą ilgesniuoju laikotarpiu; pažymi, kad dabartinė krizė taip pat suteikia istorinę galimybę sukurti tvaresnį ir labiau prieinamą ES turizmą ir jį modernizuoti atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus;

2. palankiai vertina komunikatą dėl COVID-19 „Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas“ (C(2020)3250), kurį Komisija priėmė kartu su turizmo ir transporto dokumentų rinkiniu, ir pasiūlymą dėl laipsniško ir koordinuoto požiūrio siekiant sugrąžinti neribotą laisvą asmenų judėjimą, tačiau mano, kad Komisijos pasiūlytos priemonės nėra skirtos faktiniam sektoriaus veiklos atkūrimui; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti geresnį bendrą sprendimo būdą, kuris padėtų atkurti turizmo ir transporto sektoriaus veiklą, atsižvelgiant į specifines regionines, pvz., atokiausių regionų ir kaimo bei pakrantės sričių, aplinkybes;

3. ragina Komisiją sukurti Europos darbuotojų sistemą, kurioje būtų paisoma socialinių partnerių autonomijos ir kuri apimtų visą turizmo pramonės vertės grandinę, ir tai darant palaikyti glaudų dialogą su socialiniais partneriais ir į sistemos taikymo sritį įtraukti visų rūšių darbuotojus, įskaitant sezoninius darbuotojus, kurių gyvenamosios vietos šalis ir darbo šalis gali būti skirtingos, užtikrinant deramas darbo sąlygas ir galimybę naudotis socialine apsauga, ir užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą ne tik darbo vietoje, bet ir kelionės į darbą ir iš darbo metu, kuri gali būti tarpvalstybinio pobūdžio; šiuo atžvilgiu palankiai vertina naują Komisijos iniciatyvą SURE, kuria siekiama padengti nacionalinių trumpalaikių darbo sistemų išlaidas, taip sudarant įmonėms sąlygas apsaugoti darbo vietas ir išlaikyti grynųjų pinigų rezervus, taip pat ragina kitas valstybes nares skubiai ir teisingai įgyvendinti iniciatyvą;

4. ragina Komisiją sukurti turizmo ir kelionių sektoriaus krizės valdymo mechanizmą (KVM), kuriame būtų numatytos konkrečios trumpalaikės ir vidutinės trukmės priemonės, skirtos turizmo sektoriaus poreikiams, visų pirma MVĮ, darbuotojų, vartotojų ir keleivių poreikiams patenkinti ir taip padėti valstybėms narėms įgyvendinti prevencinę politiką ir palengvinti ES masto atsaką į įvairias krizes, su kuriomis ateityje gali susidurti sektorius; mano, kad įgyvendinant KVM visų pirma daugiausia dėmesio turėtų būti skirta MVĮ, nes jos sudaro 90 proc. visų Europos turizmo ir kelionių sektoriaus įmonių; be to, atkreipia dėmesį į regioninių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimo svarbą ypatingą dėmesį ir pagalbą skiriant tiems regionams ir miestams, kurie jau yra labai priklausomi nuo turizmo, visų pirma atsižvelgiant į atokias ir kaimo vietoves, atokiausius regionus ir salas, ir pažymi, kad KVM turėtų būti grindžiamas tinkamos struktūros institucijų bendradarbiavimu su visais regioniniais ir vietos subjektais; mano, kad KVM turėtų turėti nuolatinius biurus ir internetinę platformą, kuri galėtų būti integruota į dabartines struktūras, kurių paskirtis – padėti tarpvalstybiniu verslu ES užsiimančioms įmonėms, siekiant užtikrinti lengvas galimybes MVĮ gauti finansavimą ateityje kilus krizėms ir padėti įmonių savininkams orientuotis ES biurokratijos labirintuose bei išvengti nereikalingos administracinės naštos;

5. palankiai vertina Komisijos pradėtą Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII), visų pirma tai, kaip ją įgyvendinant persvarstomi regioniniai ir sanglaudos fondai; tačiau ragina užtikrinti didesnį ES fondų valdymo lankstumą, kad juos būtų galima efektyviai panaudoti pagal CRII mechanizmą, pvz., suteikti įmonėms galimybę gauti dotacijas arba paskolas (už ribines palūkanų normas) ir leisti joms naudotis pakankamu grynuoju apyvartiniu kapitalu krizės laikotarpiu; be to, mano, kad neseniai patvirtintas Europos ekonomikos gaivinimo planas kartu su Europos investicijų banko nustatytomis COVID-19 paramos priemonėmis (kurios įgyvendinamos per ESIF), atrodo, yra perspektyvus sektoriui naudingas laikinų paskolų ir dotacijų derinys; pažymi, kad finansinė parama sektoriui turėtų būti naudojama taip, kad padėtų jam pereiti prie neutralizuoto poveikio klimatui, tvarumo ir skaitmeninimo; mano, kad šie mechanizmai taip pat turėtų būti orientuoti į kultūros ir kultūros paveldo veiklą, tokios veiklos vykdytojus ir kultūros ir kultūros paveldo vietas;

6. primygtinai prašo sukurti ir numatyti konkrečias lėšas tvariam turizmui, kaip tai aiškiai nurodyta jo poziciją nusakančiame dokumente dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, ir pakartoja, kad jau buvo imtasi tam tikrų svarbių veiksmų siekiant parengti trečią didžiausią ES ekonomikos sektorių, kad jis atitiktų Europos žaliojo kurso sąlygas;

7. palankiai vertina Komisijos rekomendacijas dėl vartotojų ir keleivių teisių per dabartinę COVID-19 krizę ir primygtinai ragina valstybes nares skubiai jas įgyvendinti; tikisi, kad Komisija atliks aktyvų vaidmenį įgyvendinant šią rekomendaciją, nes vartotojams dabar yra prieinami patys įvairiausi nacionaliniai sprendimo būdai, kurie daro neigiamą įtaką jų pasitikėjimui vartotojų teisėmis, ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamoje padėtyje esantiems vartotojams; teigiamai vertina tai, kad Komisija pateikė paaiškinimą dėl savanoriško čekių pobūdžio; mano, kad čekiai, kaip piniginės kompensacijos alternatyva, turėtų būti naudingi ir patrauklūs vartotojams, juose turėtų būti numatyta ilgesnė galiojimo trukmė, perkeliamumas ir lankstumas keičiant paskirties vietą, taip pat galimybė vėliau juos iškeisti į grynuosius pinigus; ragina Komisiją pradėti Europos komunikacijos dėl turizmo po krizės kampaniją, siekiant palengvinti vartotojų informavimą apie jų teises ir jiems prieinamas priemones, taip pat siekiant atkurti vartotojų pasitikėjimą sektoriumi;

8. siūlo sukurti Europos kelionių garantijų fondą, kuris trumpuoju laikotarpiu padėtų apsaugoti turizmo ir kelionių sektoriaus likvidumą ir užtikrinti mokėjimus vartotojams pateikus prašymus kompensuoti, ir kuris ilguoju laikotarpiu veiktų kaip KVM sudedamoji dalis, siekiant apsaugoti vartotojus ir keleivius nuo galimo sektoriaus įmonių bankroto; pažymi, kad fondas turėtų veikti kartu su kitomis valstybėse narėse taikomomis sistemomis ir jas papildyti, be to, jis neturėtų kenkti bet kurioms tokioms priemonėms; mano, kad fondą reikėtų finansuoti nustatant mokestį, kurį kasmet mokėtų visos Europos kelionių įmonės atsižvelgdamos į savo pajamas, tačiau taip pat mano, kad kuriant fondą ir dėl COVID-19 krizės jį bus būtina subsidijuoti valstybės lėšomis;

9. pažymi, kad piliečių pasitikėjimo turizmu ir kelionėmis atkūrimas bus pagrindinis aspektas sėkmingai atnaujinant sektoriaus, kuriame žmonių sveikata bus pagrindinis prioritetas, veiklą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pateiktas iniciatyvas; ragina konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir, atsižvelgiant į Europos ekologinį ženklą, sukurti Europos turizmo sertifikatą, kuriame būtų nustatyti būtiniausi Europos sveikatos ir higienos standartai; ragina šį sertifikatą kurti glaudžiai konsultuojantis su valstybių narių ekspertais, mokslininkais ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijomis ir nuspręsti, kokios su sveikata susijusios atsargumo priemonės yra reikalingos konkrečiuose regionuose; be to, ragina sukurti visoms šalims (įmonėms, piliečiams, valdžios institucijoms) bendrą ES prieigos tašką, kuriame būtų pateikti duomenys apie epidemiologinę padėtį valstybėse ir informacija apie atsargumo priemones ir apribojimus, kuriuos taiko tos valstybės narės ir jų regionai; be to, mano, kad turistai turėtų turėti galimybę naudotis prieigos tašku, pvz., viešoje svetainėje, išmaniojo telefono programėlėje arba informacijos tarnyboje, kuriame keliomis Europos kalbomis būtų pateikiama naujausia informacija apie sanitarinę padėtį vietovėje ir taikomas atsargumo priemones;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad nors kontaktų atsekimas galėtų būti tolesnio COVID-19 plitimo prevencijos strategijos sudedamoji dalis, kuriant kontaktų sekimo programėles ypač reikėtų paisyti duomenų apsaugos ir piliečių privatumo; pažymi, kad net ir kilus sveikatos krizei būtina gerbti pagrindines teises, įskaitant duomenų apsaugos ir integruotosios privatumo apsaugos, duomenų kiekio mažinimo ir bendro sekimo draudimo principus; mano, kad bet kokie sprendimo būdai, įskaitant sekimo programėles, kurias tiesiogiai gali naudoti pavieniai asmenys, iš tikrųjų būtų taikomi savanoriškai, ir primygtinai prašo, kad, kai įmanoma, turėtų būti renkami tik anoniminiai duomenys, bet kokie surinkti ir panaudoti duomenys turėtų būti laikomi atskirai nuo paties prietaiso (tinklo paribyje), o ne centralizuotoje duomenų bazėje, programėlės turi būti nekomercinio pobūdžio ir negalima leisti kokių nors duomenų naudoti komerciniais arba teisėsaugos tikslais;

11. pažymi, kad labai svarbu kuo greičiau, laikantis nediskriminavimo principo, atkurti Šengeno erdvę be vidaus sienų kontrolės, siekiant sudaryti sąlygas sugrįžti prie įprastų keliavimo tarp visų valstybių narių ir regionų sąlygų, kartu visapusiškai atsižvelgiant į visuomenės sveikatos aspektus ir užtikrinant piliečių ir turistų saugumą, kuris yra svarbiausias prioritetas; mano, kad sienų atvėrimo ES lygmeniu koordinavimas laikantis Komisijos gairių, kurių tikslas – išvengti vienašališkų valstybių narių veiksmų ir bet kokios rūšies dvišalių susitarimų, turi esminę reikšmę, nes dėl vienašalių ar dvišalių priemonių būtų diskriminuojami darbuotojai, piliečiai ir įmonės, be to, šalys atsidurtų atskirtyje ir būtų izoliuotos, todėl galėtų pablogėti viso Europos turizmo sektoriaus ekonominis, socialinis ir kultūrinis potencialas; taip pat atkreipia dėmesį į tarptautinių keliautojų svarbą Europos turizmo sektoriui, nes Europa yra populiariausia paskirties vieta visame pasaulyje;

12. palankiai vertina Komisijos valdymo iniciatyvą, kurioje raginama pradėti oficialų ir reguliarų dialogą su turizmo suinteresuotaisiais subjektais pasibaigus COVID-19 krizei; prašo į suinteresuotųjų subjektų dialogą oficialiai įtraukti atitinkamus Parlamento organus ir ragina ES institucijas toliau stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija;

13. mano, kad dabartinė COVID-19 krizė atveria unikalią galimybę transformuoti sektorių taip, kad jis taptų įtraukesnis, atsparesnis, labiau socialinio pobūdžio ir tvaresnis, atsižvelgiant į kelionių ir turizmo skaitmeninimą; mano, kad toks pokytis yra neišvengiamas, jeigu Europa ketina pasiekti savo tikslus klimato kaitos ir biologinės įvairovės srityje ir įgyvendinti Europos žaliąjį kursą; prašo Komisijos skubiai parengti tvaraus turizmo veiksmų gaires, kuriose būtų numatytos naujoviškos sektoriaus aplinkosauginio pėdsako mažinimo priemonės ir toliau skatinamos investicijos į tvarų turizmą ir kelionių sistemas; mano, kad šios priemonės taip pat galėtų būti perkeltos į ES biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmus, taip skatinant sąveiką tarp žmonių veiklos ir gamtos išsaugojimo;

14. pažymi, kad nuoseklus skaitmeninių sprendimo būdų įgyvendinimas ES turizmo sektoriuje turi didelį potencialą skatinant sektoriaus ekonomikos augimą ir tvarumo bei saugumo didinimą; ragina Komisiją parengti turizmo skaitmeninę strategiją, kuri būtų tvaraus turizmo veiksmų gairių sudedamoji dalis; atkreipia dėmesį į skaitmeninių platformų atliekamą vaidmenį darant įtaką Europos turizmo dinamikai, atsižvelgiant tiek į rezervacijas, tiek į keliavimą, apgyvendinimą ir restoranų paslaugas; primygtinai ragina visas įmones būti socialiai atsakingas ir savo verslo modeliuose pirmenybę teikti tvariam turizmui;

15. laikosi nuomonės, kad šiuo atžvilgiu netoksiška žiedinė ekonomika atlieka esminį vaidmenį, ir ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas žiediškumą integruoti į savo turizmo operacijas, kartu pereinant prie efektyviu išteklių valdymu ir mažo anglies dioksido kiekiu grindžiamos turizmo praktikos ir didinant viso sektoriaus konkurencingumą bei atsparumą; ragina Komisiją toliau plėtoti ekologinio ženklinimo sistemas, siekiant tvaraus turizmo;

16. pažymi, kokis svarbus perėjimas nuo masinio turizmo prie kitų kultūrinio ir tvaraus turizmo formų, nes prastai valdomi, netvarūs turizmo srautai ir nekontroliuojamas vystymasis gali turėti didelį poveikį lankytinoms gamtos ir kultūros paveldo vietoms; palankiai vertina valstybių narių ir vietos lygmeniu jau pradėtas iniciatyvas, pvz., turizmo srautų nukreipimą į mažiau žinomas paskirties vietas ir tvarių transporto priemonių naudojimą arba virtualius vizitus siekiant padidinti lankytinų vietų prieinamumą, kartu išsaugant jų kultūrinį ir istorinį paveldą; ragina Komisiją remti šias pastangas ir padėti vietos valdžios institucijoms, pvz., keičiantis geriausia patirtimi arba siūlant pagalbą parengti paraiškas dėl atitinkamo ES finansavimo; mano, kad labai svarbu toliau įgyvendinti Europos pažangiojo turizmo sostinės programą;

17. primena, kad saugaus, prieinamo ir sklandaus daugiarūšio viešojo transporto, kuris būtų tvarus, užtikrinimas yra pagrindinis aspektas atkuriant pasitikėjimą viešuoju ir aktyviu judumu, visų pirma atsižvelgiant į skubų poreikį skatinti tvarų judumą miesto ir kaimo vietovėse ir neribotą judėjimą vasarą; todėl ragina Komisiją ekonomikos gaivinimo plane numatyti tinkamą biudžetą, kad būtų išsaugotos ir išgelbėtos regioninės viešojo transporto paslaugos, kurios labiausiai nukentėjo dėl COVID-19 krizės sukelto ekonomikos nuosmukio;

18. mano, kad vienodas dalyvavimas kokybiško turizmo ir kelionių sektoriuje turėtų būti prieinamas kiekvienam, nepaisant jo ekonominės padėties ar galimų pažeidžiamumo aspektų, pvz., amžiaus, riboto judumo arba kitų funkcinių sutrikimų; pažymi, kad patikima informacija apie tai ir kokiu mastu yra prieinama turizmo ir kelionių infrastruktūra, transporto rūšys ir vietos, yra gyvybiškai svarbi neįgaliesiems arba funkcinių sutrikimų turintiems žmonėms; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis užtikrinti, kad tokia informacija būtų teikiama prieinama forma, be to, ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai skatinti dabar kuriamą Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartą dėl prieinamų turizmo paslaugų ir užtikrinti, kad jis, po to, kai bus patvirtintas, būtų greitai ir teisingai įgyvendintas, taip pat užtikrinti, kad paslaugų teikėjai laikytųsi atitinkamų jau galiojančių arba dar įgyvendinamų prieinamumo standartų; be to, ragina Komisiją toliau dėti pastangas visoje ES įgyvendinant ir pripažįstant ES neįgaliojo kortelę, kuri yra svarbi priemonė remiant neįgaliųjų turizmą, ir didinti informuotumą apie prieinamas turizmo paslaugas ir šiuo tikslu bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir organizacijomis;

19. atkreipia dėmesį į tai, kad vyresnio amžiaus žmonės atlieka konkretų vaidmenį turizmo ir kelionių sektoriuje, nes jie yra pagrindiniai klientai ne turizmo sezono metu ir ta piliečių grupė, kuri aktyviai keliauja ir gali gerokai pagerinti savo sveikatą, pvz., praleisdami žiemą šiltesnio klimato zonose; todėl mano, kad Europos sveikatos turizmo programų skatinimas gali būti svarbus aspektas užtikrinant didesnį turizmo patrauklumą šiai grupei; mano, kad labai svarbu atkurti senjorų pasitikėjimą kelionėmis ir užtikrinti ypatingą dėmesį jų sveikatai ir taip sudaryti sąlygas šiai grupei vėl pradėti keliauti, nes būtent jie yra pažeidžiamiausia nuo koronaviruso sanitarinės krizės nukentėjusi grupė;

20. atkreipia dėmesį į svarbų ugdomojo turizmo vaidmenį, kuris priklauso nišinei tam tikrų valstybių narių turizmo sektoriaus rinkai, ir jo didelį indėlį net ir ne sezono metu; ragina parengti ugdomajam turizmui skirtą saugaus grįžimo strategiją, siekiant užkrinti ilgalaikį pramonės tvarumą kartu pirmenybę teikiant studentų ir darbuotojų saugai ir sveikatai;

21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

Atnaujinta: 2020 m. birželio 17 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika