Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0196/2020/REV1Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0196/2020/REV1
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl antirasistinių protestų po George’o Floydo mirties

16.6.2020 - (2020/2685(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Michael Gahler, Isabel Wiseler‑Lima, Roberta Metsola, Sandra Kalniete, Esteban González Pons
PPE frakcijos vardu
Evin Incir, Birgit Sippel, Tonino Picula, Kati Piri, Simona Bonafè, Javier Moreno Sánchez, Iratxe García Pérez, Juan Fernando López Aguilar, Sylvie Guillaume
S&D frakcijos vardu
Sophia in ’t Veld, Hilde Vautmans, Samira Rafaela, Nicolae Ştefănuță
RENEW frakcijos vardu
Alice Kuhnke
Verts/ALE frakcijos vardu
Martin Schirdewan, Clare Daly, Younous Omarjee, Pernando Barrena Arza, Konstantinos Arvanitis, Malin Björk, Marisa Matias, José Gusmão, Sira Rego, Cornelia Ernst, Miguel Urbán Crespo
GUE/NGL frakcijos vardu


Procedūra : 2020/2685(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0196/2020
Pateikti tekstai :
B9-0196/2020
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B9‑0196/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl antirasistinių protestų po George’o Floydo mirties

(2020/2685(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos preambulės antrą ir ketvirtą–septintą įtraukas, 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6 straipsnį, 

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10 ir 19 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 2, 3, 4, 5 ir 21 straipsnius,

– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės[1],

– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis[2],

– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR[3],

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2020 m. pagrindinių teisių ataskaitą, antrąją Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos apklausą (EU-MIDIS II), kurią FRA paskelbė 2017 m. gruodžio mėn., FRA apklausas „Būti juodaodžiu ES“, kurios paskelbtos atitinkamai 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d., ir į FRA ataskaitą apie Afrikos kilmės žmonių patirtį, susijusią su rasine diskriminacija ir smurtu dėl rasės ES,

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.[4],

– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl rasizmo ir neapykantos prieš mažumas pasaulyje,

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje[5],

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl teisės į taikų protestą ir proporcingo jėgos naudojimo[6],

– atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,

– atsižvelgdamas į Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (angl. ECRI) bendrąsias politikos rekomendacijas,

– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo 2020 m. birželio 2 d. vaizdo spaudos konferenciją, surengtą kitą dieną po George’o Floydo mirties,

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. pasikeitimą nuomonėmis dėl George’o Floydo atvejo Parlamento Žmogaus teisių pakomitetyje,

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. paskelbtą FRA vadovą „Neteisėto profiliavimo prevencija dabar ir ateityje“,

– atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 12, kuriuo draudžiama diskriminacija,

– atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 19 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją dėl Europos policijos etikos kodekso,

– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

– atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto (angl. CERD) bendrąsias rekomendacijas,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 28 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą, kuriuo pasmerkiamas George’o Floydo nužudymas,

– atsižvelgdamas į pareiškimą dėl protestų prieš sisteminį rasizmą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurį 2020 m. birželio 5 d. parengė nepriklausomi JT žmogaus teisių tarybos specialiųjų procedūrų ekspertai,

– atsižvelgdamas į Durbano deklaraciją ir 2002 m. veiksmų programą, su ja susijusius tolesnius veiksmus ir JT specialiojo pranešėjo šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais pranešimą dėl kovos su rasizmu, rasine diskriminacija ir susijusiomis netolerancijos formomis,

– atsižvelgdamas į Tarptautinį Afrikos kilmės asmenų dešimtmetį,

– atsižvelgdamas į JAV Konstituciją,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2020 m. gegužės 25 d. 46 metų neginkluotas afroamerikietis vyras George Floyd Mineapolyje (Minesotos valstija) buvo areštuotas dėl tariamo atsiskaitymo padirbta kupiūra ir nužudytas po to, kai baltaodis policijos pareigūnas keliu laikė prispaudęs jo kaklą 8 minutes ir 46 sekundes; kadangi George Floyd ne kartą kartojo, kad negali kvėpuoti;

B. kadangi George’o Floydo mirtis yra dar vienas iš daugybės perteklinio policijos pareigūnų jėgos naudojimo ir nužudymo pavyzdžių, ir dėl šios mirties įsiplieskė masinės demonstracijos ir protestai prieš rasimą ir policijos žiaurumą visoje JAV ir pasaulyje;

C. kadangi po masinių protestų policijos pareigūnui Derekui Chauvinui kaltinimai dėl trečiojo laipsnio nužudymo be tikslo nužudyti buvo pakeisti kaltinimais dėl antrojo laipsnio nužudymo ir žmogžudyste, už kuriuos skiriama maksimali apibendrinta 35 metų laisvės atėmimo bausmė; kadangi trys kiti policijos pareigūnai, kurie dalyvavo sulaikant George’ą Floydą buvo atleisti ir jiems pateikti kaltinimai dėl pagalbos ir bendrininkavimo;

D. kadangi po George’o Floydo mirties surengti protestai turi ilgą protestų prieš policijos žiaurumą ir rasizmą JAV istoriją; kadangi beveik 40 proc. JAV kalinimo įstaigose laikomų asmenų yra juodaodžiai ir kiti nebaltaodžiai, nors jie sudaro 13 proc. visų gyventojų; kadangi policijos sulaikytų juodaodžių asmenų mirtingumo lygis JAV yra šešis kartus didesnis, palyginti su baltaodžiais, ir tris kartus didesnis, palyginti su ispanų kilmės gyventojais[7], tą patį galima pasakyti apie perteklinės arba mirtinos jėgos panaudojimą, kuri buvo neproporcinga nebaltaodžių asmenų atžvilgiu;

E. kadangi per protestus, įskaitant protestus Mineapolyje, įvyko keletas pavienių smurtinių incidentų;

F. kadangi prezidentas D. Trump pasiuntė nacionalinę gvardiją;

G. kadangi reakcinga ir provokuojanti JAV prezidento retorika, įskaitant jo grasinimus pasiųsti JAV kariuomenę, jei nesiliaus vykstantys protestai, tik dar labiau sustiprino protestus;

H. kadangi CNN žurnalistas Omar Jimenez ir jo bendradarbiai buvo areštuoti tuo metu, kai rengė reportažą iš Mineapolyje vykstančio protesto ir vėliau buvo paleisti patvirtinus, kad jie yra žiniasklaidos darbuotojai; kadangi nemažai daliai žurnalistų buvo neleidžiama laisvai rengti reportažų apie demonstracijas, nepaisant to, kad jie rodė spaudos darbuotojų pažymėjimus, be to, policijos pajėgos užpuolė daugybę žurnalistų ir kai kurie iš jų buvo sunkiai sužaloti;

I. kadangi ES yra įsipareigojusi remti saviraiškos ir informacijos laisvę bei susirinkimų ir asociacijų laisvę; kadangi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudenciją visi pagrindinių teisių apribojimai turi derėti su teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo principais;

J. kadangi po George’o Floydo mirties ir protestų JAV, tūkstančiai žmonių kartu su „Black Lives Matter“ judėjimu surengė eitynes Europos ir kituose pasaulio miestuose, kad paremtų JAV protestuotojus ir protestus prieš rasizmą; kadangi „Black Lives Matter‘ judėjimas nėra naujas;

K. kadangi kai kuriose ES valstybėse narėse dėl protestų sustiprėjo judėjimas prieš juodaodžių ir kitų nebaltaodžių asmenų rasizmą, taip pat buvo prisiminta Europos kolonijinė praeitis ir jos vaidmuo transatlantinėje prekyboje vergais; kadangi ši neteisybė ir nusikaltimai prieš žmoniškumą turėtų būti pripažinti ES ir nacionaliniu lygmenimis ir sprendžiami instituciniu lygmeniu ir ugdymo įstaigose;

L. kadangi tarptautinė demokratinė bendruomenė griežtai nepritarė pertekliniam jėgos panaudojimui, pasmerkė bet kokios rūšies smurtą ir rasizmą, ir paragino visus tokius incidentus tirti greitai, veiksmingai ir visapusiškai gerbiant teisinės valstybės principą ir žmogaus teises;

M. kadangi demokratija, teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės yra svarbiausi ES teisėje įtvirtinti principai; kadangi šie bendrieji principai ir vertybės turėtų padėti mums suvienyti jėgas kovojant su neteisybe, rasizmu ir visų formų diskriminacija;

N. kadangi teisė į vienodas sąlygas ir nediskriminavimą yra pamatinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir ji turėtų būti visiškai užtikrinama;

O. kadangi pagal Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalį draudžiama bet kokia diskriminacija bet kokiu pagrindu, pvz., dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo aplinkybių, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

P. kadangi ES šūkis „Suvienijusi įvairovę“ apima ne tik pilietybę, bet ir pirmiau minėtus aspektus;

Q. kadangi rasizmas kelia susirūpinimą visame pasaulyje ir kadangi rasistinis ir ksenofobinis požiūris yra paplitęs visame pasaulyje;

R. kadangi, remiantis FRA duomenimis, rasinė diskriminacija ir įžeidinėjimas ir toliau yra įprastas reiškinys visoje Europos Sąjungoje[8]; kadangi rasinės ir etninės mažumos internete ir fizinėje aplinkoje tampa įžeidimų, smurto ir neapykantą kurstančių kalbų aukomis; kadangi ES rasinės ir etninės mažumos visose srityse patiria struktūrinę diskriminaciją, įskaitant apgyvendinimą, sveikatos priežiūrą, užimtumą ir ugdymą;

S. kadangi FRA apklausoje nustatyta, jog rasinės grupės, kurios Europoje labiausiai nukenčia nuo rasizmo ir diskriminacijos dėl etninės arba imigrantų kilmės, yra romai, asmenys iš Šiaurės Afrikos ir Užsachario Afrikos[9];

T. kadangi rasistinis ir ksenofobinis požiūris, kurio laikosi tam tikrų nuomonių formuotojai ir politikai visoje ES, skatina socialinę aplinką, kurioje sudaromos palankios sąlygos rasizmui, diskriminacijai ir neapykantos nusikaltimams; kadangi šią padėtį dar labiau pakursto populistiniai ir ekstremistų judėjimai, kurie bando suskaldyti mūsų visuomenę; kadangi tokie veiksmai prieštarauja bendrosioms Europos vertybėms, kurioms pritarė visos valstybės narės;

U. kadangi policijos ir teisėsaugos pajėgų darbo tikslas yra ginti ES žmonių saugumą ir apsaugoti juos nuo nusikaltimų, terorizmo ir neteisėtos veiklos arba veiksmų ir taikyti įstatymus, ir kartais tai reikia daryti sudėtingomis aplinkybėmis;

V. kadangi rasizmas, diskriminacija ir perteklinis arba mirtinas policijos jėgos panaudojimas vyksta ir ES; kadangi tam tikrų valstybių narių teisėsaugos institucijos buvo kritikuojamos dėl perteklinio jėgos naudojimo; kadangi tais atvejais, kai asmuo susiduria su policininku arba kitu valstybės pareigūnu, fizinės jėgos, kuri nebuvo griežtai būtina atsižvelgiant į paties asmens elgesį, panaudojimas pažemina žmogaus orumą ir tai iš esmės yra Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje nustatytos teisės pažeidimas[10]; kadangi neproporcingą jėgos panaudojimą reikėtų griežtai smerkti;

W. kadangi FRA pranešė, jog juodaodžiai ir kiti nebaltaodžiai asmenys ES patiria rasinį ir diskriminuojantį profiliavimą; kadangi ketvirtadalis FRA apklaustų Afrikos kilmės asmenų per 5 metus iki apklausos buvo sustabdyti policijos, o 41 proc. apklaustųjų nurodė, kad paskutinį kartą buvo sustabdyti dėl rasinio profiliavimo[11];

X. kadangi dauguma (63 proc.) policijos įvykdytų rasinių fizinių išpuolių aukų nepranešė apie incidentą dėl to, kad, jų manymu, pranešimas nieko nepakeistų (34 proc.) arba dėl to, kad jie nepasitiki policija arba jos bijo (28 proc.)[12]; kadangi nuo policijos smurto nukentėjusioms aukoms reikia užtikrinti apsaugą ir galimybę kreiptis į teismą;

Y. kadangi ESBO / Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR) metinėje neapykantos nusikaltimų ataskaitoje nustatyta, kad juodaodžiai ir kiti nebaltaodžiai asmenys dažnai tampa smurto dėl rasizmo taikiniais, tačiau daugumoje valstybių aukoms trūksta teisinės pagalbos ir finansinės paramos, kuri padėtų joms atsigauti po smurtinių išpuolių;

Z. kadangi ES institucijos turi imtis konkrečių priemonių struktūrinio rasizmo, diskriminacijos ir rasinių ir etninių mažumų grupių nepakankamo atstovavimo ES struktūrose problemai spręsti;

AA. kadangi mūsų visuomenėje reikia pradėti kovą su rasizmu ir diskriminacija ir prisiimti bendrą atsakomybę; kadangi Europos Sąjunga turi skubiai įvertinti struktūrinio rasizmo ir diskriminacijos, kurią patiria dauguma mažumos grupių, problemą ir įsipareigoti ją spręsti;

1. patvirtina, kad juodaodžių gyvybės svarbios;

2. griežtai smerkia beprasmišką George’o Floydo mirtį JAV, taip pat panašius nužudymus kitose pasaulio šalyse; reiškia užuojautą jo ir kitų aukų giminėms ir draugams; primygtinai prašo valdžios institucijų išsamiai ištirti šį ir panašius atvejus ir patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis;

3. griežtai smerkia visų formų rasizmą, neapykantą ir smurtą, taip pat bet kokius fizinius arba žodinius išpuolius prieš konkrečios rasinės ar etninės kilmės, religinių įsitikinimų ir tautybės žmones viešoje ir privačioje aplinkoje; primena, kad mūsų visuomenėje nėra vietos rasizmui ir diskriminacijai; prašo Komisijos, Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos laikytis griežtos ir ryžtingos pozicijos prieš rasizmą, smurtą ir neteisybę Europoje;

4. ragina Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybę ir valdžios institucijas imtis ryžtingų veiksmų siekiant spręsti struktūrinio rasizmo ir nelygybės problemą šalyje, kurią atspindi policininkų smurto atvejai; smerkia policijos griežtas priemones prieš taikius JAV protestuotojus ir žurnalistus, ypač apgailestauja dėl JAV prezidento grasinimų dislokuoti JAV kariuomenę;

5. remia naujausius masinius protestus prieš rasizmą ir diskriminaciją, surengtus Europos sostinėse ir miestuose po George’o Floydo mirties; atkreipia dėmesį į protestuotojų raginimą pareikšti poziciją dėl priespaudos ir struktūrinio rasizmo Europoje; reiškia solidarumą, pagarbą ir paramą taikiems protestams ir mano, kad mūsų visuomenėje turi baigtis struktūrinis rasizmas ir nelygybė; primena, kad kiekvienas asmuo turi teisę į taikius protestus, kaip nustatyta tarptautinėse sutartyse; apgailestauja dėl įvykusių pavienių smurto incidentų;

6. ragina visus lyderius ir piliečius neišsižadėti vertybių ir tvirčiau skatinti žmogaus teises, demokratiją, lygybę prieš įstatymą ir laisvą bei nepriklausomą žiniasklaidą; smerkia lyderių pareiškimus ir veiksmus, dėl kurių kyla rizika, kad šios vertybės bus pažeistos ir dar labiau padidės susiskaidymas mūsų visuomenėje; pabrėžia, kad šios vertybės yra bendras ES ir JAV bei mūsų transatlantinio bendradarbiavimo pamatas; pažymi, kad svarbu užtikrinti glaudesnį tarpparlamentinį bendradarbiavimą rengiant transatlantinį teisės aktų dialogą, siekiant būsimuose susitikimuose pasikeisti nuomonėmis ir geriausia patirtimi, ir nustatyti teisines kovos su struktūrinio rasizmo problema ir žmogaus teisių apsaugos priemones;

7. ragina glaudžiau bendradarbiauti daugiašaliu lygmeniu, siekiant kovoti su rasizmu ir diskriminacija; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais subjektais, pvz., su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), JT, Afrikos Sąjunga ir Europos Taryba, taip pat su kitais tarptautiniais partneriais, kad su rasizmu būtų kovojama tarptautiniu lygmeniu; palankiai vertina 54 Afrikos šalių prašymą 2020 m. birželio 17 d. JT žmogaus teisių taryboje skubiai surengti diskusijas dėl „dabartinių rasiniu pagrindu padarytų žmogaus teisių pažeidimų, sisteminio rasizmo, policijos žiaurumo ir smurto prieš taikius protestuotojus“;

8. ragina ES institucijas, įstaigas, agentūras ir valstybes nares griežtai ir viešai pasmerkti neproporcingą jėgos naudojimą ir rasizmo tendencijas teisėsaugos institucijose visais atvejais ES, JAV ir visame pasaulyje;

9. mano, kad kova su rasizmu yra horizontalusis klausimas ir kad į jį reikėtų atsižvelgti visose Sąjungos politikos srityse; primena, kad visiems piliečiams reikėtų suteikti teisę į apsaugą nuo šių individualių ar grupinių nelygybės atvejų, įskaitant teigiamas jų teisių skatinimo ir visapusiško ir vienodo įgyvendinimo priemones;

10. primena, kad 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Afrikos kilmės žmonių pagrindinių teisių ir ragina ES ir valstybes nares kuo greičiau ją įgyvendinti;

11. ypač nerimauja dėl praneštų atvejų apie dešiniojo sparno ekstremizmą saugumo pajėgose, kuris pastaraisiais metais paaiškėjo ES[13];

12. ragina ES institucijas ir valstybes nares oficialiai pripažinti praeities pažeidimus ir nusikaltimus, padarytus prieš juodaodžius ir kitus nebaltaodžius asmenis; pareiškia, kad prekyba vergais yra nusikaltimas žmoniškumui ir ragina gruodžio 2 d. paskelbti prekybos vergais panaikinimo paminėjimo diena Europoje; ragina valstybes nares į mokyklų mokymo programas įtraukti juodaodžių ir kitų nebaltaodžių asmenų istoriją;

13. pakartoja, kad ugdymas atlieka esminį vaidmenį dekonstruojant išankstines nuostatas ir stereotipus, skatinant toleranciją ir suprantant įvairovę, ir atkreipia dėmesį į tai, kad ugdymas yra pagrindinė priemonė, padedanti užbaigti struktūrinę diskriminaciją ir rasizmą mūsų visuomenėje;

14. kviečia ES lyderius artimiausiu metu suorganizuoti aukščiausiojo lygio Europos kovos su rasizmu susitikimą, kuriame būtų aptarta struktūrinės diskriminacijos problema Europoje; primygtinai prašo Komisijos pateikti išsamią kovos su rasizmu ir diskriminacija strategiją ir ES sistemą, skirtą nacionaliniams kovos su rasizmu veiksmų planams, įskaitant specialią dalį, kurioje aptariama kova su šiuo reiškiniu teisėsaugos tarnybose kartu atsižvelgiant į tarpsektorinį požiūrį; ragina Tarybą numatyti galimybę sukurti specialią Lygybės formavimo tarybą; ragina ES institucijas sudaryti tarpžinybinę kovos su rasizmu ir diskriminacija ES lygmeniu darbo grupę;

15. ragina valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir atitinkamomis bendruomenėmis, skatinti kovos su diskriminacija politiką visose srityse ir parengti nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus, kuriuose būtų aptartos tokios sritys kaip ugdymas, apgyvendinimas, sveikata, užimtumas, policijos veikla, socialinės paslaugos, teisingumo sistema ir politinis dalyvavimas bei atstovavimas;

16. skubiai ragina Europos Sąjungoje kovoti su diskriminacija visais pagrindais, todėl ragina Tarybą nedelsiant atblokuoti ir užbaigti derybas dėl horizontaliosios direktyvos dėl nediskriminavimo, kuri buvo užblokuota nuo 2008 m., kai Komisija pateikė pasiūlymą;

17. smerkia visų rūšių neapykantos nusikaltimus internete ir fizinėje aplinkoje, kurie ES daromi kasdien, ir primena, kad rasizmas ir ksenofobija yra nusikaltimai, o ne nuomonės išraiška;

18. prašo, kad valstybės narės įgyvendintų ir tinkamai vykdytų 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, visų pirma tiriant šališkus nusikaltimų motyvus, susijusius su rase, nacionaline arba etnine kilme, ir užtikrinant, kad apie nusikaltimus būtų pranešta, kad jie būtų ištirti, kad būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir skiriamos sankcijos; taip pat ragina Komisiją, kai tinkama, peržiūrėti ir persvarstyti šį pamatinį sprendimą ir tai, kaip jis įgyvendinamas, taip pat imtis veiksmų prieš valstybes nares, kurios visiškai jo neįgyvendina;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant savanoriškai surinkti anoniminius papildomus duomenis, suskirstytus pagal rasę ir etninę kilmę (kaip apibrėžta ES rasinės lygybės direktyvoje); mano, kad, jei būtų renkami duomenys apie etninę diskriminaciją ir neapykantos nusikaltimus, tai turėtų būti daroma tik siekiant nustatyti rasizmo ir diskriminacinių kalbų bei veiksmų priežastis ir kovoti su šiais reiškiniais, vadovaujantis nacionalinėmis teisinėmis sistemomis ir ES duomenų apsaugos teisės aktais;

20. pažymi, kad Komisija pateiks pirmąją savo metinę ataskaitą apie teisinę valstybę, kurios taikymo sritis ribota; pakartoja Europos Parlamento raginimus nustatyti išsamų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kuriame turėtų būti numatyta dabartinės padėties, susijusios su rasizmu ir diskriminacija visose ES valstybėse narėse, stebėsena;

21. smerkia rasinį ir etninį profiliavimą, kurį naudoja policija ir teisėsaugos institucijos, ir mano, kad policija ir teisėsaugos pajėgos privalo demonstruoti pavyzdinę kovą su rasizmu ir diskriminacija; ragina ES ir valstybes nares parengti kovos su diskriminacija politiką ir priemones ir liautis vykdyti visų formų rasinį ar etninį profiliavimą baudžiamosios teisėsaugos institucijose, taikant kovos su terorizmu priemones ir vykdant imigracijos kontrolę; visų pirma pažymi, kad naujos technologijos, skirtos naudoti teisėsaugos institucijose, turi būti sukurtos ir naudojamos taip, kad nesukeltų rasinės ir etninių mažumų diskriminavimo rizikos; siūlo imtis veiksmų siekiant stiprinti policijos ir teisėsaugos pajėgų darbuotojų mokymą apie strategiją, kaip kovoti su rasizmu ir diskriminacija, ir kaip užkirsti kelią rasiniam profiliavimui, jį nustatyti ir kaip į jį reaguoti; ragina valstybes nares nubausti už policijos žiaurumo ir piktnaudžiavimo atvejus atsakingus asmenis ir tinkamai juos ištirti, patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis ir skirti jiems sankcijas;

22. smerkia valstybės institucijų naudojamą smurtą ir neproporcingus intervencinius veiksmus; skatina atitinkamas institucijas užtikrinti, kad atvejai, kuriais, kaip įtariama ar kaltinama, buvo panaudota neproporcinga jėga, būtų skaidriai, nešališkai, nepriklausomai ir veiksmingai ištiriami; primena, kad teisėsaugos institucijos visada turi būti laikomos atsakingomis už savo pareigų vykdymą ir atitinkamų teisinių ir operatyvinių nuostatų laikymąsi, visų pirma JT pagrindinių principų dėl teisėsaugos pareigūnų jėgos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo;

23. ragina valstybes nares užtikrinti, kad atvejai, kai teisėsaugos institucijos naudoja jėgą, visuomet atitiktų teisėtumo, proporcingumo, būtinumo principus ir būtų kraštutinė priemonė, taip pat kad tai darant būtų siekiama išsaugoti žmogaus gyvybę ir fizinę neliečiamybę; pažymi, kad perteklinis jėgos naudojimas prieš minią pažeidžia proporcingumo principą;

24. prašo Komisijos sudaryti nepriklausomą ekspertų grupę, kuriai būtų pavesta užduotis parengti ES policijos etikos kodeksą, nustatantį principus ir gaires, kurios taip pat galėtų padėti policijos subjektams savo kasdieniame darbe tinkamai užtikrinti rasizmo, diskriminacijos ir etninio profiliavimo draudimą;

25. pažymi, kad spaudos laisvė yra pagrindinis bet kokios demokratijos ramstis; atkreipia dėmesį į svarbų žurnalistų ir fotožurnalistų vaidmenį pranešant apie neproporcingo smurto atvejus ir smerkia visus atvejus, kai jie sąmoningai pasirenkami taikiniais;

26. ragina atitinkamas ES agentūras, įskaitant FRA, Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrą (Europolas), kad jos, atsižvelgdamos į savo atitinkamus įgaliojimus, imtųsi kovoti su rasizmu ir diskriminacija;

27. primena, kad svarbu užtikrinti tinkamą ES finansavimą, siekiant paremti pilietinės visuomenės subjektų veiklą, įskaitant subjektus, dirbančius kovos su rasizmu ir diskriminacija srityje; apgailestauja dėl to, kad antraštinei daliai „Teisingumas, teisės ir vertybės“ pasiūlyta suma persvarstytuose daugiametės finansinės programos pasiūlymuose buvo dar labiau sumažinta;

28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui, ES specialiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Jungtinėms Tautoms, JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir jo administracijai ir JAV Kongresui.

 

Atnaujinta: 2020 m. liepos 3 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika