PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19

6.7.2020 - (2020/2691(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Petra De Sutter
Verts/ALE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0216/2020

B9‑0220/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19

(2020/2691(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 6, 9, 114, 153, 169 ir 191 straipsnius, ypač į jos 168 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 35 straipsnį,

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais[1],

– atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) manifestą dėl sveiko ir ekologiško atsigavimo po COVID-19[2],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi per COVID-19 išaiškėjo tarpusavio priklausomybė tarp žmonių sveikatos ir mūsų planetos būklės ir mūsų pažeidžiamumo aspektų; kadangi dėl antropogeninės klimato kaitos, biologinės įvairovės naikinimo ir aplinkos būklės blogėjimo zoonotinės ligos, kurias žmonėms perduoda gyvūnai, sukelia dar rimtesnes pasekmes;

B. kadangi PSO manifeste dėl sveiko ir ekologiško atsigavimo po COVID-19 nustatytos šešios būtinos sveiko ir ekologiško atsigavimo sąlygos:

a. apsaugoti ir išsaugoti žmonių sveikatos šaltinį – gamtą;

b. investuoti į svarbiausias paslaugas, pradedant vandeniu ir sanitarija, baigiant švaria sveikatos priežiūros infrastruktūrai teikiama energija;

c. užtikrinti greitą sveiktai palankios energijos perdavimą;

d. skatinti sveikatai palankias, tvarias maisto sistemas;

e. statyti sveikatai palankius, tinkamus gyventi miestus;

f. nebenaudoti mokesčių mokėtojų pinigų taip, kad būtų finansuojama tarša;

C. kadangi šioje rezoliucijoje daugiau dėmesio bus skiriama visuomenės sveikatos sričiai, kurios taikymo sritis yra siauresnė, kaip nurodyta SESV 168 ir 114 straipsniuose;

D. kadangi COVID-19 atskleidė, jog Europos Sąjunga neturi pakankamai patikimų priemonių, kad spręstų ekstremaliąją sveikatos situaciją, pvz., sustabdytų naujos infekcinės ligos plitimą, kuri dėl savo pobūdžio plinta visame pasaulyje;

E. kadangi teisė į fizinę ir psichikos sveikatą yra pagrindinė žmogaus teisė; kadangi kiekvienas asmuo turi teisę be jokios diskriminacijos naudotis šiuolaikiškomis ir visapusiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis; kadangi visuotinis sveikatos draudimas yra darnaus vystymosi tikslas, kurį visos pasirašančios šalys įsipareigojo pasiekti iki 2030 m.;

F. kadangi Europos Sąjunga turi plačią kompetenciją visuomenės sveikatos srityje, tačiau sveikatos priežiūros sistemos išlieka valstybių narių atsakomybės sritimi, kurioje ES lygmeniu bendradarbiaujama minimaliai;

G. kadangi SESV 168 straipsnyje nustatyta, kad „[ž]monių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas daugybę kartų nusprendė, kad ES gali siekti visuomenės sveikatos tikslų įgyvendindama vidaus rinkos priemones;

H. kadangi visuomenės pasitikėjimas ES priklausys nuo Komisijos, ES agentūrų ir valstybių narių noro ir gebėjimo bendradarbiauti sprendžiant su sveikatos priežiūra susijusius klausimus;

I. kadangi ES dabar reguliuoja produktus, kurie turi poveikį sveikatai ir sukelia su sveikata susijusias pasekmes, įskaitant tabaką, alkoholį, maistą ir chemines medžiagas, taip pat vaistus ir medicinos priemones;

J. kadangi ES nustatytas klinikinių bandymų reglamentavimas ir politika, taip pat sveikatos priežiūros sistemų koordinavimas priimtoje Direktyvoje dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros[3]; kadangi vyksta diskusijos dėl sveikatos technologijų vertinimo;

K. kadangi sveikatos srities moksliniai tyrimai finansuojami pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ ir būsimą programą „Europos horizontas“, sveikatos programą ir būsimą programą „EU4Health“, taip pat skiriant kitų ES fondų lėšas;

L. kadangi Europos vaistų agentūra (EMA), Europos cheminių medžiagų agentūra yra vykdomosios agentūros, vykdančios svarbias su visuomenės sveikata susijusias funkcijas

M. kadangi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), Sprendimas dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai[4] ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmas per dabartinę sveikatos krizę buvo išbandyti sudėtingiausiomis sąlygomis;

N. kadangi sveikatos priežiūros specialistai dirba ypač pavojingomis sąlygomis, kurių rizika yra netoleruotina, o tam tikromis sąlygomis jie buvo priversti priimti sprendimus, kuriems asmenims suteikti sveikatos priežiūrą, o kuriems – ne;

O. kadangi COVID-19 krizė pakeitė daugybės Europos darbuotojų darbo sąlygas ir dėl jos kilo naujų klausimų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata;

P. kadangi COVID-19 sveikatos krizė ir jos plitimas visoje Europoje atskleidė valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų pajėgumų skirtumus ir parodė, kad valstybės narės priklauso nuo kaimyninių šalių, kurių sistemos yra pakankamai atsparios;

Q. kadangi labai svarbu bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu, ypač kilus sveikatos krizėms;

R. kadangi, neužtikrinus koordinavimo Europos lygmeniu, tarptautinis atsargų kaupimas galėtų sukelti rinkos iškraipymus ir dar labiau padidinti esminių vaistų, vakcinų ir asmeninių apsaugos priemonių (AAP) stygių pasaulinėse tiekimo grandinėse;

S. kadangi ES ir valstybių narių per krizę patvirtintos priemonės turi nepažeisti neįgaliųjų teisių pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją;

T. kadangi skirtingais būdais renkant duomenis apie COVID-19 Europos Sąjungoje tapo sudėtinga palyginti duomenis ES lygmeniu;

U. kadangi tam tikros valstybės narės patiria didelį protų nutekėjimą, kai jų aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistai nusprendžia dirbti kitose valstybėse narėse, kuriose darbo užmokestis ir darbo sąlygos yra geresnės, palyginti su jų pačių šalimis;

V. kadangi bendri ES viešieji pirkimai, skirti AAP, tyrimų rinkiniams, ventiliatoriams ir tam tikriems vaistams įsigyti, įvyko sėkmingai, tačiau tokių pirkimų mechanizmas, veikė lėčiau ir buvo ne toks veiksmingas nei buvo būtina;

W. kadangi rezervo „rescEU“ atsargose buvo sukaupti pagrindiniai ištekliai, pvz., kaukės, ventiliatoriai ir laboratorinė įranga, kuri turi būti paskirstoma ten, kur jos labiausiai reikia;

X. kadangi per COVID-19 sveikatos krizę buvo sudaryti įvairūs ad hoc susitarimai, įskaitant Komisijos ekspertų kolegiją ir pacientų gydymo gaires, be to, nemažai sveikatos priežiūros darbuotojų buvo išsiųsti į kitas valstybes nares;

Y. kadangi Europos suvereniteto ir nepriklausomumo praradimas sveikatos sektoriuje yra susijęs su gamybos perkėlimu į kitas šalis; kadangi vaistų tiekimo grandinės priklauso nuo veikliųjų vaistų sudedamųjų dalių arba generinių vaistų, kurie gaminami trečiosiose šalyse, be to, kartais juos gamina vienintelė gamykla pasaulyje; kadangi per COVID-19 sveikatos krizę nustatyti eksporto draudimai parodė, kad pavojinga kliautis tokiomis tiekimo grandinėmis

Z. kadangi viruso protrūkio pasekmėms, susijusioms su jo poveikiu psichikos sveikatai, valstybės narės per COVID-19 krizę skyrė per mažai dėmesio;

AA. kadangi CODI-19 krizė ir kitos sveikatos problemos prie ES sienų nereiškia, kad ES gali nepaisyti sveikatos srities įsipareigojimų jos teritorijoje ir užsienyje esantiems jos žmonėms, kuriems reikalinga pagalba;

1. mano, kad atėjo laikas ES lygmeniu stiprinti kompetenciją visuomenės sveikatos srityje; pažymi, kad stiprinant ES bendradarbiavimą sveikatos srityje, nereikėtų apsiriboti tik geresniu pasirengimu krizėms; pažymi, kad formuojant sveikatos politiką dėmesį reikia skirti viešajam interesui;

2. ragina Komisiją remti „sveikatos aspekto integravimo į visas politikos sritis“ požiūrį, kuriame atsižvelgiama į viešosios politikos poveikį sveikatos sistemoms, sveikatą lemiančius veiksnius, skirtumus ir tikslus, kuriais siekiama horizontaliai integruoti sveikatos aspektus į visas politikos sritis, pvz., žemės ūkį, prekybą, aplinką, klimatą, transportą ir mokslinius tyrimus;

3. ragina valstybes nares skubiai atlikti savo sveikatos priežiūros sistemų bandymus nepalankiausiomis sąlygomis, siekiant patikrinti, ar jos yra parengtos pakartotiniam COVID-19 protrūkiui ir bet kokioms kitoms sveikatos krizėms ateityje; ragina Komisiją koordinuoti šį darbą ir nustatyti bendrus parametrus;

4. ragina Komisiją pasiūlyti direktyvą dėl minimalių sveikatos priežiūros kokybės standartų, pagrįstų bandymų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, kartu išlaikant valstybių narių kompetenciją valdyti, organizuoti ir finansuoti savo sveikatos priežiūros sistemas, tačiau užtikrinant pacientų saugumą, sveikatos priežiūros darbuotojų deramą darbą ir užimtumo standartus ir Europos atsparumą susidūrus su pandemijomis ir kitomis visuomenės sveikatos krizėmis;

5. ragina Komisiją nustatyti Europos sveikatos priežiūros indeksą, kad galėtų stebėti pažangą, susijusią su sveikatos priežiūros sistemų Europos Sąjungoje įgyvendinimu;

6. ragina Komisiją integruoti sveikatos priežiūros rodiklius į Europos semestro sistemą;

7. mano, kad siekiant stiprinti pasirengimą krizėms, labai svarbu stiprinti sveikatos priežiūros sistemas Europos Sąjungoje; mano, kad šiuo tikslu reikia daugiau investuoti į visuomenės sveikatos priežiūros sistemas ir sudaryti geresnes sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygas ir rengti jiems geresnius mokymo kursus;

8. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl priemonių ekstremaliose sveikatai situacijose mechanizmo, kuriuo būtų oficialiai įteisinti per COVID-19 sveikatos krizę nustatyti darbo metodai, remiantis Direktyvoje dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros priemonių nustatytomis priemonėmis ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmu; ragina sukurti sveikatos krizių valdymo skyrių, kuris vadovautų Europos priemonių ekstremaliose sveikatai situacijose mechanizmui, kurį koordinuotų ECDC, ir kuriam kartu su EMA ir ekspertų kolegija vadovautų už sveikatą atsakingas Komisijos narys ir už krizių valdymą atsakingas komisijos narys; ragina, kad šis skyrius parengtų pandemijos ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuris padėtų užtikrinti koordinuotą atsaką;

9. ragina didinti rezervo „rescEU“ atsargas, įskaitant atsargų kaupimo pajėgumus ir greitosios medicinos pagalbos komandų pajėgumus; ragina sukurti duomenų bazes, kuriose būtų kaupiama visa būtina informacija apie valstybėse narėse esančias vaistų atsargas, laisvas vietas intensyviosios terapijos palatose ir prieinamas medicinos priemones; ragina valstybes nares ir pasienio regionus stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje, pašalinti administracines kliūtis ir paskatinti sudaryti susitarimus tarp ligoninių;

10. ragina Komisiją užtikrinti skaidrų rezervo „rescEU“ eksploatavimą ir atsargų nustatyti paskirstymo kriterijus; primygtinai ragina Komisiją parengti gaires, siekiant užtikrinti, kad nacionalinės atsargų kaupimo iniciatyvos būtų proporcingos poreikiams ir kad valstybėse narėse neatsirastų nepageidaujamos pasekmės;

11. mano, kad Sąjunga turėtų sugebėti kliautis sveikatos priežiūros specialistų mobilizavimu per Europos medicinos korpusą, kuris sukurtas siekiant suteikti operatyvią medicininę pagalbą ir su visuomenės sveikata susijusias žinias visose valstybėse narėse;

12. ragina ES bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir parengti bei įtraukti specialius planus, kad prasidėjus pandemijai lėtinėmis ligomis sergantys pacientai ir neįgalieji galėtų naudotis gydymo ir priežiūros paslaugomis Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas lygiateisei prieigai prie sveikatos priežiūros ir užtikrinimui, kad bendruomenės teikiamos priežiūros ir pagalbos paslaugos, kurių neįgaliesiems reikia kasdien, būtų finansuojamos ir pakankamai aprūpinamos priemonėmis ir žmogiškaisiais ištekliais;

13. ragina Komisiją, valstybes nares ir pasaulinius partnerius užtikrinti galimybę greitai, sąžiningai, vienodomis sąlygomis ir už prieinamą kainą ateityje gauti visas vakcinas ir gydymo būdus, ir kad tokia prieiga būtų užtikrinama iš karto, kai tik tokios vakcinos ir gydymo būdai tampa prieinami;

14. pabrėžia investavimo į Europos gamintojų ir tiekėjų tinklą svarbą ir vertę; kartu būtina nustatyti privalomus įsipareigojimus tokiais klausimais kaip skaidrumas, atsekamumas, prieinamumas ir įperkamumas gamybos ir platinimo tiekimo grandinėje, siekiant užtikrinti, kad vaistus už sąžiningą kainą būtų galima vienodomis sąlygomis įsigyti visuose regionuose;

15. primygtinai reikalauja, kad visi viešosiomis lėšomis finansuojami moksliniai tyrimai ir toliau būtų vieši; ragina Komisiją ir farmacijos įmones užtikrinti visišką viešai finansuojamų MTTP skaidrumą, kad patentų ir licencijų išdavimo sąlygomis būtų užtikrinta investicijų į visuomenės sveikatą grąža ir joje atsispindėtų MTTP finansavimo struktūra;

16. ragina ES ir valstybes nares oficialiai remti COVID-19 technologinės prieigos rezervą (C-TAP) ir nustatyti, kad viešasis finansavimas būtų skiriamas atsižvelgiant į dalyvavimą rezervo veikloje, taip užtikrinant kuo didesnį dalijimąsi žiniomis, intelektine nuosavybe ir duomenimis, susijusiais su COVID-19 sveikatos technologijomis visų šalių ir piliečių labui;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares visuose dabartiniuose ir būsimuose finansavimo ir investicijų konkursuose nustatyti visuomenei palankias kolektyvines apsaugos priemones, pvz., viešųjų įnašų skaidrumas, prieinamumo ir įperkamumo sąlygos ir neišimtinės galutinių produktų naudojimo licencijos;

18. primygtinai ragina valstybes nares išduoti privalomas licencijas gyvybes gelbstintiems vaistams, jeigu trečiosios šalys nesidalina vakcina ir (arba) gydymo būdais arba atitinkamomis žiniomis;

19. ragina Komisiją apskritai įvertinti su intelektine nuosavybe susijusių skatinimo priemonių poveikį biomedicinos inovacijoms, išnagrinėti patikimas ir veiksmingas išimtinės apsaugos alternatyvas, siekiant finansuoti mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTTP) medicinos srityje, pavyzdžiui, daugelį priemonių, pagrįstų MTTP sąnaudų ir galutinės produkto kainos atsiejimo mechanizmais;

20. ragina programoje „Horizontas 2020“ ir programoje „Europos horizontas“ numatyti papildomas lėšas, konkrečiai skirtas klinikiniams bandymams ir naujiems vaistams, kurie turi aiškią vertę visuomenei, įskaitant viešą dalijimąsi rezultatais;

21. ragina rengti bendrus ES viešuosius pirkimus siekiant įsigyti COVID-19 vakcinų ir gydymo būdų, ir vykdyti juos sistemiškiau, siekiant išvengti valstybių narių tarpusavio konkurencijos ir užtikrinti galimybę vienodomis sąlygomis ir už prieinamą kainą įsigyti svarbių vaistų ir medicinos priemonių, visų pirma naujoviškų antibiotikų, naujų vakcinų ir gydomųjų vaistų, taip pat retų ligų vaistų;

22. ragina Komisiją persvarstyti Sprendime dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai nustatytą bendrų viešųjų pirkimų mechanizmą ir pasiūlyti naują reglamentą, kad kilus sveikatos krizei bendri ES viešieji pirkimai vyktų sparčiau ir veiksmingiau, ir kad būtų užtikrinta galimybė vienodomis sąlygomis ir už prieinamą kainą pasinaudoti naujais gydymo būdais;

23. ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti naują pasiūlymą persvarstyti Direktyvą 89/105/EEB[5] dėl kainų skaidrumo, siekiant užtikrinti MTTP išlaidų skaidrumą ir sudaryti vienodas sąlygas valstybėms narėms derantis su gamintojais dėl gydymo būdų, kurie perkami nerengiant bendrų viešųjų pirkimų;

24. ragina greitai įgyvendinti Klinikinių bandymų reglamentą[6], nes tai daroma labai pavėluotai, siekiant užtikrinti klinikinių bandymų rezultatų skaidrumą ir palengvinti didesnio masto tarpvalstybinius klinikinius bandymus;

25. ragina Europos farmacijos strategijoje spręsti ES ir pasaulines vaistų tiekimo grandinių problemas nustatant teisėkūros priemones, politiką ir paskatas, kuriomis būtų skatinama svarbiausių veikliųjų vaistų sudedamųjų dalių ir vaistų gamyba Europos Sąjungoje, kad visuomet ir nedarant poveikio veiksmams, kurių imamasi laikantis strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje, būtų užtikrinamas tiekimas ir įperkamumas; mano, kad Europos farmacijos strategija neturėtų daryti jokio poveikio veiksmams, kurių imamasi laikantis strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje;

26. ragina ES sukurti viešas ir nepriklausomas tiekimo grandines ir laboratorijas, kurios galėtų gaminti ne mažiau kaip 20 proc. svarbiausių veikliųjų vaistų sudedamųjų dalių ir svarbiausių vaistų, siekiant užtikrinti visuomenės saugumo tinklą ES vaistų rinkoje; mano, kad tai turėtų padėti užtikrinti didesnį ES atsparumą ir geriau apsaugoti piliečius nuo vaistų stygiaus ir sunkių derybų su vaistų pramonės įmonėmis; ragina kiekvienoje valstybėje narėje sudaryti privalomus nacionalinius vaistų ir medicinos priemonių aprašus ir pateikti informaciją Komisijai ir EMA, siekiant užtikrinti galimybę numatyti ir pašalinti bet kokį vaistų ir medicinos priemonių stygių;

27. ragina Komisiją iš dalies pakeisti vaistų srities teisės aktus ir taip sudaryti sąlygas taikyti nuo duomenų ir rinkos išimtinumo sąlygų leidžiančias nukrypti nuostatas, jeigu to reikia atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir jei buvo išduota privaloma arba vyriausybės licencija;

28. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau bendradarbiauti leidimo prekiauti turėtojų pareigų klausimais, susijusiais su prievolėmis užtikrinti nepertraukiamą vaistų tiekimą, kaip nustatyta Direktyvos 2001/83/EB 81 straipsnyje; ragina Komisiją taikomose gairėse paaiškinti prievoles ir skatinti didesnę konkurenciją ir tiekimo saugumą vakcinų ir svarbiausių vaistų srityje;

29. ragina Komisiją įvertinti paralelinės prekybos poveikį vaistų stygiui valstybėse narėse, įskaitant stygiaus sumažinimą, ir tinkamai spręsti problemas, įskaitant galimą neteisėtą tiekimo kvotų sistemų taikymą nustatant teisės aktus, kuriais draudžiamas paralelinis eksportas, ir šiuo tikslu imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi ES pacientai laiku gautų vaistus;

30. ragina persvarstyti ES reglamentą (EB) Nr. 141/2000[7] dėl retųjų vaistų, siekiant perkelti „prievolę įrodyti“ dešimties metų išimtinės teisės į rinką sąlygą, kad leidimo prekiauti turėtojui būtų nustatyta prievolė įrodyti, jog gaminys nėra pakankamai pelningas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidoms padengti;

31. ragina Komisiją parengti tikslines Viešųjų pirkimų direktyvos[8] gaires, susijusias su sutarčių skyrimu farmacijos sektoriaus konkurso dalyviams; ragina, kad šios gairės būtų grindžiamos ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu (MEAT kriterijai), taip sudarant sąlygas perkančiajai organizacijai atsižvelgti į kriterijus, kurie atspindi kokybinius, techninius ir tvarius konkurso pasiūlymo ir kainos aspektus;

32. ragina Komisiją pasiūlyti persvarstytus ECDC įgaliojimus, siekiant gerokai padidinti jo biudžetą, darbuotojų skaičių ir kompetenciją, kad jis visuomet, įskaitant epidemiją, galėtų užtikrinti pasaulinio lygio standartus atitinkančią sveikatos apsaugą;

33. ragina EMA atlikti aktyvesnį vaidmenį stebint vaistų stygių ir jo išvengiant, taip pat koordinuojant ES klinikinių bandymų struktūrą ir patvirtinimą krizės metu;

34. ragina sustiprinti Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros vaidmenį, siekiant užtikrinti, kad sveikatos priežiūros darbuotojams nekiltų pavojus;

35. ragina sugriežtinti ES sveikatos gaires ir nustatyti pareigą jų laikytis tam tikrais atvejais, tai, pvz., pasakytina apie ES veiksmų planus dėl antimikrobinio atsparumo ir vakcinacijos, kuriuos reikėtų sugriežtinti nustatant privalomas priemones, taip apribojant antimikrobinių medžiagų naudojimą žmonėms tiek, kiek tai griežtai būtina, ir apie ES piliečių skiepų pasą; ragina įpareigoti laikytis ECDC gairių dėl COVID-19 sveikatos krizės, pvz., taikyti mirčių ir išgijimų atvejų registravimo metodus;

36. ragina Komisiją, pasikonsultavus su pilietine visuomene, pasiūlyti sukurti Europos sveikatos duomenų erdvę, kuri būtų naudojama pacientų ir sveikatos specialistų poreikiams tenkinti ir kurioje būtų visapusiškai įgyvendinta Europos duomenų apsaugos sistema, siekiant pagerinti standartizaciją, dalijimąsi duomenimis ir tarptautinių sveikatos duomenų standartų priėmimą ir sklaidą; pažymi, kad skaitmeninės sveikatos iniciatyva turėtų prisidėti prie geresnės visų sveikatos ir kad dėl to neturėtų padidėti skirtumai;

37. pažymi, kad, siekiant sumažinti epidemijos riziką ateityje, būtina imtis ne tik su ankstyvu nustatymu susijusių veiksmų ir kontroliuoti ligos protrūkius, bet ir sumažinti rizikos šaltinį;

38. tvirtai mano, kad „sveikatos vienove“ grindžiamas požiūris, kuris apima sąsajas tarp žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos, turi perspektyvą; mano, kad kova su klimato kaita, aplinkos būklės blogėjimu, biologinės įvairovės nykimu ir netausiais maisto gamybos metodais yra svarbus žmonių sveikatos apsaugos aspektas;

39. primygtinai prašo ES ir jos valstybių narių, kad jos paragintų Tarpvyriausybinę mokslinę politinę biologinės įvairovės ir ekosistemų platformą pradėti išsamią mokslinę sąsajų tarp pandemijų, pvz., COVID-19, kiaulių gripo, MERS ir SARS, kurias sukelia gyvūnų žmonėms perduodami patogenai, ir biologinės įvairovės būklės blogėjimo, miškų naikinimo ir kitų žemės naudojimo pakeitimų, peržiūrą siekiant suteikti politikos formuotojams informacijos apie biologinės įvairovės strategijas, kurios padėtų kuo labiau sumažinti tokių zoonozių riziką;

40. pažymi, kad pirmenybę reikia teikti prevencijai, kuri yra naudinga tiek piliečių sveikatai, tiek nacionaliniams sveikatos biudžetams;

41. ragina Komisiją imtis visų būtinų veiksmų siekiant kovoti su sveikatą lemiančiais veiksniais, pvz., rūkymu, alkoholio vartojimu, netinkama mityba, oro tarša, pavojingųjų cheminių medžiagų poveikiu ir sveikatos netolygumais, ir taip pagerinti rezultatus sveikatos srityje;

42. ragina praplėsti Europos referencijos centrų tinklus, kad į juos būtų įtrauktos infekcinės ligos ir zoonozės;

43. ragina Komisiją parengti „atsparios Europos“ strategiją, kurią sudarytų rizikos vertinimo žemėlapis ir galimybės, padedančios užtikrinti patikimą valdymą, investicijas į sveikatos priežiūros sistemas ir atsaką į pandemiją Europos lygmeniu, įskaitant atsparias tiekimo grandines Europos Sąjungoje;

44. ragina mokslinių tyrimų srityje laikytis koordinuoto, bendradarbiavimu grindžiamo ir atviro požiūrio, įskaitant tvirtesnį Komisijos vaidmenį koordinuojant sveikatos tyrimus, siekiant išvengti dubliavimo ir paskatinti mokslinių tyrimų orientavimą į rezultatus, įskaitant būtinus vaistus, vakcinas, medicinos priemones ir įrangą;

45. ragina įsteigti Europos mokslinių tyrimų tarybą, kad ji parengtų ir įgyvendintų sveikatos mokslinių tyrimų veiksmų gaires ir susietų naujai įgytas žinias su Europos sveikatos politika;

46. ypač palankiai vertina tai, kad pasiūlytame biudžete numatytas didesnis finansavimas programai „EU4Health“;

47. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tolesnio ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės sistemos atnaujinimo, įskaitant teisės aktus dėl teisės atsijungti, naują direktyvą dėl su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų ir naują direktyvą dėl psichikos gerovės darbe, siekiant nerimą, depresiją ir pervargimą pripažinti profesinėmis ligomis;

48. ragina ES parengti 2021–2027 m. psichikos sveikatos planą, kuriame pakankamai dėmesio būtų skirta biomedicininiams ir psichosocialiniams blogos psichikos sveikatos aspektams; 

49. ragina ES visapusiškai bendradarbiauti su PSO ir kitomis tarptautinėmis įstaigomis ir taip kovoti su infekcinėmis ligomis, užtikrinti visuotinį sveikatos draudimą visiems ir stiprinti sveikatos sistemas visame pasaulyje;

50. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
• [2] https://www.who.int/docs/default-source/climate-change/who-manifesto-for-a-healthy-and-green-post-covid-recovery.pdf?sfvrsn=f32ecfa7_6
• [3] OL L 88, 2011 4 4, p. 45.
• [4] OL L 293, 2013 11 5, p. 1.
   
• [5] OL L 40, 1989 2 11, p. 8.
• [6] OL L 158, 2014 5 27, p. 1.
   
• [7] OL L 18, 2000 1 22, p. 1.
• [8] OL L 94, 2014 3 28, p. 65.