Procedūra : 2019/2816(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0242/2020

Pateikti tekstai :

B9-0242/2020

Debatai :

PV 14/09/2020 - 17
CRE 14/09/2020 - 17

Balsavimas :

PV 16/09/2020 - 12
PV 17/09/2020 - 12

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0226

<Date>{09/09/2020}9.9.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0242/2020</NoDocSe>
PDF 190kWORD 57k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B9‑0015/2020 ir B‑90016/2020</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje</Titre>

<DocRef>(2019/2816(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Cristian‑Silviu Buşoi, Günther Sidl, Jan Huitema, Michèle Rivasi, Simona Baldassarre, Joanna Kopcińska, Kateřina Konečná</Depute>

<Commission>{ENVI}Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

PAKEITIMAI

B9‑0242/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje

(2019/2816(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 11 straipsnį, 168 straipsnį ir 191 straipsnio 2 dalį,

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų[1],

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo[2],

 atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų[3],

 atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje[4],

 atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus[5],

 atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[6],

 atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą)[7],

 atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, vertinimo, autorizacijos ir apribojimo (REACH), pagal kurį įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra, iš dalies keičiama Direktyva 1999/45/EB ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 793/93 bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1488/94, taip pat Tarybos direktyva 76/769/EEB ir Komisijos direktyvos 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB ir 2000/21/EB (toliau – REACH reglamentas)[8],

 atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (7-oji AVP)[9],

 atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (COM(2017)0753),

 atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų (COM(2018)0337),

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl tolesnių veiksmų siekiant, kad ES taptų geriausios praktikos regionu kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms,

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 26 d. Tarybos išvadas „Siekiant Sąjungos tvarios cheminių medžiagų politikos strategijos“,

 atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos strateginis požiūris į vaistus aplinkoje“ (COM(2019)0128),

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 7 d. Komisijos komunikatą „Visapusiškos ES politikos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų kūrimas“ (COM(2018)0734),

 atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas“(COM(2017)0339),

 atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas“ (COM(2011)0748),

 atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 10 d. Komisijos komunikatą „Saugūs, naujoviški ir prieinami vaistai. Atnaujinta farmacijos sektoriaus vizija“ (COM(2008)0666),

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų plano[10],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[11],

 atsižvelgdamas į kelių valstybių narių programas, kuriomis siekiama sumažinti vaistų likučių kiekį vandenyje,

 atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 1 d. Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) parengtą bendrą mokslinę nuomonę dėl priemonių, skirtų mažinti būtinybę naudoti antimikrobines medžiagas gyvulininkystės sektoriuje Europos Sąjungoje, ir jų poveikio maisto saugai (RONAFA nuomonė),

 atsižvelgdamas į paeiliui teikiamas Europos veterinarinių antimikrobinių medžiagų vartojimo priežiūros (ESVAC) metines ataskaitas (nuo 2011 m.),

 atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. gegužės mėn. leidinį apie aplinkos srities mokslo naujienas (angl. Science for Environment Policy - Future brief) „Darni akvakultūra“ (angl. „Sustainable aquaculture“, publikacija Nr. 11),

 atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“ (COM(2019)0022),

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 13 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimą „Vaistų likučiai gėlame vandenyje. Pavojai ir politinės reagavimo priemonės“,

 atsižvelgdamas į politinį pareiškimą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, padarytą 2016 m. rugsėjo 22 d. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikime,

 atsižvelgdamas į JT bendradarbiavimo geriamojo vandens parametrų srityje projektą,

 atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. Pasaulio banko ataskaitą „Vaistams atsparios infekcijos. Grėsmė mūsų ekonomikos ateičiai“ (angl. „Drug-resistant infections: a threat to our economic future“),

 atsižvelgdamas į 2018 m. liepos mėn. Komisijos ataskaitą dėl galimybių taikyti strateginį požiūrį į vaistus aplinkoje,

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros ataskaitą dėl vaistų keliamos rizikos aplinkai,

 atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje (O-000040/2020 – B9‑0015/2020 ir O-000041/2020 – B9‑0016/2020),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

 atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A. kadangi vaistams tenka esminis vaidmuo užtikrinant aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos lygį; kadangi šiuo metu Europos rinkoje yra daugiau kaip 3 000 vaistų veikliųjų medžiagų;

B. kadangi plačiai naudojant žmonėms skirtus vaistus ir veterinarinius vaistus, įskaitant antimikrobines medžiagas, per pastaruosius 20 metų padidėjo jų koncentracija daugelyje aplinkos kaupiklių, pvz., dirvožemyje, nuosėdose ir vandens telkiniuose; kadangi tikėtina, jog koncentracija aplinkoje toliau didės, nes visuomenė senėja, o gyventojų skaičius didėja; kadangi klimato kaita taip pat turės įtakos vandens išteklių kiekiui ir kokybei, nes sausros metu koncentracija bus didesnė, o tai taip pat turės grandininį poveikį vandens valymui; kadangi reikia plačiu mastu rinkti duomenis siekiant įvertinti šią problemą pasaulio mastu; kadangi daugiausia vaistų į aplinką patenka juos naudojant ir šalinant;

C. kadangi vaistai patenka į aplinką išleidžiant nuotekas iš miesto nuotekų valymo įrenginių, skleidžiant mėšlą, dėl akvakultūros, išleidžiant nuotekas iš gamyklų, skleidžiant nuotekų dumblą, ganant gyvulius, gydant gyvūnus augintinius, netinkamai šalinant nepanaudotus vaistus ir užterštas atliekas į sąvartyną;

D. kadangi dėl netinkamo antibiotikų vartojimo, ypač gyvulininkystėje, ir apskritai dėl prastos žmonių medicinos ir veterinarijos praktikos atsparumas antimikrobinėms medžiagoms palaipsniui ėmė kelti didelę grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai;

E. kadangi EBPO savo naujausioje ataskaitoje dėl vaistų likučių gėlame vandenyje nurodė, kad dabartinis vaistų likučių valdymo politikos požiūris yra neadekvatus siekiant išsaugoti vandens kokybę ir gėlo vandens ekosistemas, nuo kurių priklauso sveikas gyvenimas;

F. kadangi tam tikrų vaistų cheminis ir (arba) metabolinis stabilumas reiškia, kad iki 90 proc. jų veikliųjų medžiagų po naudojimo patenka į aplinką nepakitusios;

G. kadangi vykdant iki 2006 m. rinkai pateiktų žmonėms skirtų vaistų autorizacijos procedūrą nebuvo atliekamas jų keliamos rizikos aplinkai vertinimas, todėl gali būti, kad tokio vertinimo vis dar nėra;

H. kadangi į rizikos aplinkai vertinimą atsižvelgiama atliekant veterinarinių, bet ne žmonėms skirtų vaistų naudos ir rizikos įvertinimą;

I. kadangi savo 2019 m. kovo 11 d. komunikate Komisija pripažįsta, jog trūksta žinių apie tam tikrų vaistų koncentraciją aplinkoje ir su tuo susijusios rizikos lygį;

J. kadangi turima pakankamai įrodymų, kad reikėtų imtis veiksmų siekiant sumažinti riziką aplinkai galinčių kelti vaistų poveikį aplinkoje, visų pirma siekiant užtikrinti vandens išteklių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui išgauti, apsaugą;

K. kadangi daug tarptautinių organizacijų, trečiųjų valstybių, Europos institucijų, pramonės asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų pripažino, kad vaistų poveikis aplinkai yra susirūpinimą kelianti problema; kadangi kai kurios ES valstybės narės, kaip antai Nyderlandai, Vokietija ir Švedija, jau ėmėsi veiksmų vis didėjančio vaistų kiekio aplinkoje problemai spręsti;

L. kadangi Komisija 2008 m. įsipareigojo pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų mažinamas galimas žalingas vaistų poveikis aplinkai[12];

M. kadangi pagal Direktyvos 2013/39 8c straipsnį Komisija privalėjo iki 2015 m. rugsėjo 13 d. parengti strateginį požiūrį į vandens taršą vaistais ir iki 2017 m. rugsėjo 14 d. pasiūlyti atitinkamų priemonių;

N. kadangi savo 2019 m. birželio mėn. išvadose Taryba paragino Komisiją įvertinti ir apibrėžti veiksmingiausias priemones, įskaitant teisėkūros priemones, skirtas aplinkoje esančių vaistų poveikiui sušvelninti, ir kovoti su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymusi bei šiuo atžvilgiu stiprinti sąsają su sveikatos apsaugos sektoriumi; kadangi Taryba pripažino, jog reikalingi išsamesni moksliniai tyrimai, kad būtų galima geriau suprasti kylantį vaistų ir jų likučių poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;

O. kadangi Įgyto atsparumo antimikrobinėms medžiagoms pramonės aljansas parengė į pramonę orientuotus bendros antibiotikų gamybos sistemos principus ir nustatė pašalintų antibiotikų koncentracijos tikslines vertes, kad būtų galima apsaugoti ekologiškus išteklius ir sumažinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms didėjimo riziką aplinkoje;

P. kadangi sveikatos srities suinteresuotieji subjektai ir darbuotojai, pacientai, pramonė, atliekų tvarkymo ir nuotekų valymo įmonės bei kiti subjektai taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį mažinant vaistų poveikį aplinkai;

Q. kadangi EBPO rekomenduoja keturias pažangias strategijas, pagal kurias esminis dėmesys būtų skiriamas prevencinėms priemonėms ankstyvuoju vaistų gyvavimo ciklo laikotarpiu, kad vaistai aplinkoje būtų tvarkomi ekonomiškai efektyviu būdu ir kad būtų pasiekta didžiausia ilgalaikė nauda aplinkai;

R. kadangi iniciatyvą pradėjo keletas suinteresuotųjų subjektų, turėdami tikslą padidinti informuotumą, kaip vykdant Vaistų šalinimo iniciatyvą tinkamai šalinti nepanaudotus ar pasibaigusio galiojimo vaistus;

S. kadangi bet kokia priemonė, susijusi su vaistų poveikiu aplinkai, turi būti vykdoma pirmiausia laikantis principo, kad pacientams turi būti užtikrinta teisė greitai įsigyti vaistų, kurie laikomi saugiais ir veiksmingais pagal dabartinius rizikos ir naudos vertinimo kriterijus;

Bendrosios pastabos

1. palankiai vertina tai, kad Komisija pagaliau priėmė savo 2019 m. kovo 11 d. komunikatą; apgailestauja, kad buvo labai vėluojama pristatyti strateginį požiūrį ir siūlomus veiksmus;

2. pritaria keturiems pagrindiniams Komisijos pateikto strateginio požiūrio tikslams;

3. vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad į komunikatą įtrauktos priemonės yra švelnaus pobūdžio; mano, kad norint sumažinti neigiamą vaistų poveikį aplinkai reikalingos veiksmingos priemonės;

4. dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad visos būsimos iniciatyvos vaistų poveikio aplinkai srityje turėtų būti paremtos mokslu ir tikslais ir technologiškai neutralios, siekiant užtikrinti, kad saugumas ir veiksmingumas ir toliau būtų pagrindiniai prioritetai siekiant užtikrinti pacientų galimybes gauti gydymą vaistais;

5. mano, kad siekiant kovoti su tarša vaistais reikia taikyti holistinį požiūrį, įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus ir atsižvelgiant į visą vaistų gyvavimo ciklą; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti reguliavimo veiksmų veiksmingumą itin svarbu jų imtis laikantis atsargumo principo ir principo, kad žala aplinkai pirmiausia turi būti šalinama kilmės vietoje; atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti taikomas principas „teršėjas moka“; jis visų pirma turėtų būti taikomas gamybos procesui, tačiau pagal jį taip pat turėtų būti skatinama geresnė vaistų skyrimo praktika ir atsakingas vartotojų elgesys; susirūpinęs atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka vaistai prisidėdami prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms didinimo, kai jie patenka į aplinką per šalinamą gyvulių mėšlą, užterštą vandenį ir netinkamai šalinant; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti didesnę gamintojo atsakomybę siekiant sumažinti neigiamą vaistų poveikį aplinkai;

6. mano, kad bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis reikėtų rengti informavimo kampanijas siekiant informuoti ir šviesti visuomenę apie pernelyg didelio be recepto parduodamų vaistų naudojimo keliamus pavojus;  atkreipia dėmesį į vaistų pardavimo neturint gydytojo recepto apimties prekybos centruose ir internete didėjimą ir apie pavojus, kurių kyla žiniasklaidos kanalais reklamuojant pardavimo vietas, kurios nėra vaistinės ar tinkamai reglamentuotos įstaigos;

7. pabrėžia, kad į aplinką pašalinami vaistai gali pakenkti ne tik ekosistemoms ir laukinei gyvūnijai, bet ir pačių vaistų veiksmingumui (tai ypač aktualu antibiotikų atveju), nes dėl jų atsiranda atsparumas antibiotikams;

8. primena, kad vaistai įvairiais būdais veikia vandens ir jūrų ekosistemas ir laukinę gyvūniją, įskaitant elgsenos pakitimus, vislumo sumažėjimą, dydžio pakitimus ir lytinius arba reprodukcinius sutrikimus; todėl ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių atsižvelgiant į kaupiamąjį užterštumo vaistais poveikį vandens ir jūrų gyvūnams;

9. primena, jog iš tyrimų matyti, kad ypač daug vaistų ir jų likučių aptinkama vandens telkiniuose ir kad įprastiniuose nuotekų valymo įrenginiuose jie pašalinami nevisiškai, nes tokie įrenginiai šiuo metu negali veiksmingai išfiltruoti visų vaistų; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl užteršto gėlo vandens ir upių baseinų užteršiami vandenynai;

10. pažymi, kad dėl paprastai mažos koncentracijos rizika žmonių sveikatai yra labiau susijusi su galimu kaupiamuoju poveikiu, galinčiu atsirasti dėl ilgalaikio mažų dozių poveikio, o ne su staigiu ar tiesioginiu poveikiu sveikatai; yra ypač susirūpinęs dėl endokrininę sistemą ardančių savybių, kuriomis pasižymi tam tikri į aplinką patenkantys vaistai;

11. atkreipia dėmesį į būtinybę reglamentuoti vaistų likučių lygį pagal vandens srities teisės aktus;

12. prašo ypatingą dėmesį skirti toms vietoms, kuriose į aplinką pašalinama daugiausia teršalų, pvz., vaistų gamykloms, ligoninėms ir nuotekų valymo įrenginiams;

13. ragina Komisiją taip pat atsižvelgti į vaistų poveikį oro, vandens ir dirvožemio nulinės taršos veiksmų plano, kurį Komisija paskelbė 2021 metams, kontekste;

14. ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas keistis turima geriausia patirtimi tarp valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų, siekiant mažinti vaistų gamybos, naudojimo ir šalinimo poveikį aplinkai;

15. mano, kad reikėtų išanalizuoti vykdomas ir savireguliacines iniciatyvas ir tinkamais atvejais naudoti jas kaip būsimų ES iniciatyvų, susijusių su vaistų patekimu į aplinką, modelį;

Informuotumo didinimas ir prevencinių priemonių bei racionalaus vaistų naudojimo skatinimas

16. ragina valstybes nares dalytis geriausia patirtimi naudojant antibiotikus profilaktiniais tikslais ir visapusiškai įgyvendinti bei prireikus sustiprinti Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą; patvirtina savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų plano išdėstytas pozicijas;

17. ragina valstybes nares ir Komisiją remti sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant veterinarijos gydytojus, gydytojus terapeutus ir vaistininkus, mokymus ir pacientams skirtas informuotumo didinimo kampanijas racionalaus vaistų, pvz., antimikrobinių medžiagų, antidepresantų ir kontrastinių skysčių, naudojimo klausimais; ragina vaistų tiekimo grandinės dalyvius padėti suteikti pacientams ir gyvulių augintojams pakankamai ir aiškios informacijos apie tai, kaip neteisingai pašalinti vaistai gali neigiamai paveikti aplinką; ragina ženklinti pakuotes tinkama piktograma siekiant informuoti vartotojus, kaip tinkamai pašalinti nepanaudotus vaistus;

18. pabrėžia, kad sveikatos priežiūros specialistai turi nuolat atnaujinti žinias ir būti susipažinę su naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais ir gerosios patirties pavyzdžiais, kiek tai susiję su įgyto atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimo prevencija;

19. ragina valstybes nares įtraukti vaistų patekimo į aplinką klausimą vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą upių baseinuose, ir koordinuoti priemones, jei jos laikomos naudingomis;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vakcinavimą kaip ligų prevencijos priemonę, kad būtų kiek galima labiau sumažintas vaistų poreikis;

Parama iš principo mažiau kenksmingų aplinkai vaistų kūrimui ir aplinkai palankesnės gamybos skatinimas

21. pabrėžia greitesnių, platesnio užmojo ir tikslinių veiksmų svarbą siekiant sumažinti vaistų keliamą riziką aplinkai, sykiu pripažįstant, kad reikia tolesnių mokslinių tyrimų šioje srityje, kad būtų galima geriau suprasti dabartinį vaistų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ir tai, kad dėl to neturėtų didėti vaistų kaina;

22. pažymi, kad, kiek tai susiję su sveikatos priežiūros sektoriumi, perteklinio darbo krūvio gydytojams terapeutams problemos sprendimas yra būtina sąlyga, kad sveikatos priežiūros specialistai galėtų užtikrinti tinkamą antimikrobinių vaistų skyrimą; taip pat pažymi, kad sveikatos priežiūros specialistams galėtų padėti aiškios, įrodymais pagrįstos vaistų skyrimo gairės, kuriose būtų pateikta nuoseklių patarimų įvairių klinikinių indikacijų atvejais;

23. ragina valstybes nares ir Komisiją remti iš esmės mažiau kenksmingų aplinkai, tačiau turinčių tokį patį veiksmingą poveikį pacientams vaistų mokslinius tyrimus, kūrimą ir inovacijas šioje srityje, turint omenyje tai, kad aplinkai mažiau kenksmingi vaistai nėra toksiški aplinkai, nevyksta jų bioakumuliacija ir (arba) nuotekų valymo įrenginiuose ir aplinkoje jie greičiau suyra į nekenksmingas medžiagas, sykiu atsižvelgiant į tai, kad didesnis biologinis skaidumas potencialiai galėtų pakenkti veiksmingumui;

24. ragina valstybes nares ir visus susijusius suinteresuotuosius subjektus pasinaudoti ES programomis ir investuoti į technologijas, kuriomis siekiama pagerinti vaistų ir antimikrobinėms medžiagoms atsparių genų šalinimo veiksmingumą, sykiu užtikrinant jų lygiavertį veiksmingumą pacientų poreikių tenkinimo aspektu;

25. mano, kad vaistų poveikis aplinkai turėtų būti įtrauktas atliekant žmonėms skirtų vaistų naudos ir rizikos įvertinimą, kaip jau yra veterinarinių vaistų atveju, su sąlyga, kad rinkodaros leidimų nebūtų vilkinama arba atsisakoma išduoti vien dėl neigiamo poveikio aplinkai priežasčių;

26. mano, kad vaistų poveikio aplinkai vertinimas turėtų apimti jų skilimo produktus ir metabolitus;

27. ragina Komisiją atitinkamais atvejais atsižvelgti į jau dedamas suinteresuotųjų subjektų pastangas siekiant plėtoti būsimas iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti riziką aplinkai, skatinti aplinką tausojančią praktiką ir tinkamą vaistų naudojimą ir grąžinimą;

28. ragina naudoti Vandens pagrindų direktyvos stebėsenos duomenis atliekant vertinimą po pateikimo rinkai;

29. ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant atitinkamiems sektoriams skirtų geriausių prieinamų gamybos būdų informacinių dokumentų peržiūrą pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą vaistų pašalinimas į vandenį būtų laikomas galima pagrindine aplinkosaugos problema;

30. atkreipia dėmesį į svarbų viešųjų pirkimų politikos vaidmenį propaguojant aplinkai mažiau kenksmingus vaistus; ragina Komisiją parengti aiškias gaires šiuo klausimu;

31. ragina Komisiją imtis visų veiksmų, reikalingų siekiant užtikrinti, kad importuojamų vaistų gamyba atitiktų tuos pačius aukštus aplinkosaugos standartus, kurie taikomi ir Sąjungoje gaminamiems vaistams;

32. ragina Europos vaistų agentūrą (EMA) suteikti daugiau galimybių atlikti bendrus gamybos proceso atliekų užsienio valstybėse esančiuose vaistų fabrikuose, iš kurių produktai tiekiami ES rinkai, patikrinimus;

Rizikos aplinkai vertinimo gerinimas ir jo peržiūra

33. mano, kad būtina parengti aiškų rizikos aplinkai vertinimo atlikimo veiksmų planą tuo atveju, jeigu tokių vertinimų nėra;

34. ragina valstybes nares ir EMA užtikrinti, kad paraiškų teikėjai pateiktų užbaigtą vertinimą iki žmonėms skirtų vaistų rinkodaros leidimo suteikimo, kad būtų galima nustatyti ir paskelbti tinkamas rizikos valdymo priemones;

35. mano, jog būtų tikslinga, kad farmacijos įmonės pateiktų bendrą kiekvienos veikliosios medžiagos rizikos aplinkai vertinimą, kad būtų galima turėti nuoseklią informaciją, išvengti darbo dubliavimo ir sumažinti bandymų su gyvūnais skaičių;

36. pabrėžia, jog būtina visiškai įgyvendinti reglamentus dėl veterinarinių vaistų ir vaistinių pašarų siekiant sumažinti antibiotikų naudojimą, be kita ko, ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 28 d. įvertinant galimybes nustatyti ES masto veikliosiomis medžiagomis pagrįstą peržiūros sistemą ir kitas galimas rizikos aplinkai vertinimo alternatyvas;

37. ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus mišinių poveikio, ilgalaikio mažų dozių poveikio ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms išsivystymo vertinimo srityje, visų pirma kiek tai susiję su pažeidžiamomis grupėmis;

Švaistymo mažinimas ir atliekų tvarkymo gerinimas

38. pabrėžia, kad priemonės turi būti pagrįstos moksliniais įrodymais, ir ragina visus susijusius suinteresuotuosius subjektus užtikrinti, kad jokie vykdomi veiksmai nekeltų pavojaus galimybei žmones ir gyvūnus saugiai ir veiksmingai gydyti vaistais; atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos ketinimui mažinti atliekų kiekį sudarant sąlygas tam, kad vaistų dozavimas geriau atitiktų pacientų poreikius ir kad sykiu būtų užtikrinta atitiktis galiojantiems teisės aktams dėl atsekamumo, be kita ko, optimizuojant vaistų pakuočių dydžius, ir išnagrinėti galimybę pratęsti vaistų galiojimo terminą, kad nebūtų be reikalo išmetami vaistai, kuriuos dar galima saugiai naudoti;

39. ragina atnaujinti reikalavimus, susijusius su rizikos aplinkai vertinimu, kad būtų galima užtikrinti tinkamą mišinių poveikio vertinimą ir atsižvelgti į atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymosi aplinkoje pavojų;

40. mano, kad turėtų būti sumažintas bendras vienam gyventojui tenkantis suvartojamų vaistų kiekis nemažinant galimybės įsigyti vaistų ir gydymo veiksmingumo; mano, kad bendras vienam gyvūnui tenkantis veterinarinių vaistų suvartojimas taip pat turėtų sumažėti, tačiau dėl to neturėtų suprastėti gyvūnų sveikata ir gerovė, be to, turėtų būti rastos geresnės alternatyvos;

41. mano, kad jau seniai vėluojama atlikti Direktyvos 86/278/EEB dėl nuotekų dumblo peržiūrą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant persvarstyti ir atnaujinti Direktyvą 86/278/EEB ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos, kad būtų galima atnaujinti kokybės standartus atsižvelgiant į naujausius mokslinius įrodymus ir skatinti žiedinę ekonomiką, nedaranti žalos žmonių sveikatai ir aplinkai;

42. mano, kad vaistų gamyklos turėtų atlikti pradinį savo nuotekų vandens apdorojimą, taikydamos geriausius prieinamus gamybos būdus;

43. ragina valstybes nares patvirtinti, plačiu mastu propaguoti ir visapusiškai įgyvendinti nuostatas, susijusias su nepanaudotų vaistų grąžinimo programomis;

44. ragina Komisiją koordinuoti bendradarbiavimą, susijusį su programomis, kuriomis siekiama išvengti netinkamo vaistų šalinimo;

45. ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinius tyrimus, inovacijas ir plėtrą pažangesnių vandens nuotekų valymo technologijų, kurios galėtų aptikti vaistų likučius ir pagerinti jų šalinimą, srityje;

Aplinkos stebėjimo plėtra

46. yra susirūpinęs dėl to, kad vaistų aplinkoje, įskaitant dirvožemį, stebėjimas vis dar labai ribotas; pabrėžia, kad reikia stiprinti priežiūros po pateikimo rinkai mechanizmus, taip pat atsižvelgiant į poveikį aplinkai, kad būtų tinkamai ir sistemingai šalinamas aplinkos duomenų trūkumas;

47. ragina Komisiją atsižvelgti į galimą vaistų, įtrauktų į pagal Vandens pagrindų direktyvą nustatytą stebėjimo sąrašą, poveikį ir įvertinti, ar šį sąrašą reikėtų atnaujinti;

48. ragina Komisiją į prioritetinį sąrašą įtraukti vaistus, pagal Vandens pagrindų direktyvą laikomus keliančiais reikšmingą pavojų aplinkai, ir pagal Aplinkos kokybės standartų (AKS) direktyvą nustatyti aplinkos kokybės standartus ir koncentracijos ribas;

49. pabrėžia, kad žemės ūkio sektoriuje buvo nustatytas visapusiškas antibiotikų naudojimo stebėjimas; ragina Komisiją taip pat sukurti žmogui skirtų antibiotikų stebėjimo sistemą;

Žinių spragų šalinimas

50. pabrėžia būtinybę remti tolesnius mokslinius tyrimus, ypač pagal kitą daugiametę finansinę programą, susijusius su tiesioginio vaistų ir jų likučių aplinkoje poveikiu žmonių sveikatai bei ekologijai ir geresniu supratimu, kaip vaistai patenka į aplinką (įskaitant vandens ir jūrų ekosistemas) ir joje išlieka;

51. mano, kad turėtų būti patobulinti analizės metodai, kuriais nustatomas aplinkoje esančių vaistų kiekis, ir pagerintas tokių metodų kūrimas, o analitinių tyrimų metodai turėtų būti skelbiami viešai;

Skaidrumo didinimas

52. primena, kad informacija apie vaistus aplinkoje, kaip antai apie poveikį vandeniui, aplinkosaugos įpročius, skaidumą ir galimą kokteilio efektą, atlieka pagrindinį vaidmenį valdant riziką ir kad šios rūšies informacija turėtų būti skaidri ir prieinama atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams; todėl ragina Komisiją ir susijusias valdžios institucijas sukurti saugią centralizuotą duomenų bazę, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai galėtų susipažinti su produktų rizikos aplinkai vertinimų rezultatais;

53. mano, kad, siekiant padidinti skaidrumą visoje tiekimo grandinėje, turėtų būti sukurta tvirta teisės aktų sistema, nes tai leistų vykdyti tinkamą kontrolę ir užtikrinti, kad įmonės būtų traukiamos atsakomybėn už vaistų išleidimą į aplinką;

54. ragina vaistų pramonės subjektus suteikti daugiau skaidrumo tiekimo grandinėse atskleidžiant vaistų kilmę ir vaistų veikliąsias medžiagas žaliavų gamybos etapu, kad būtų galima užtikrinti visišką visų farmacinių preparatų atsekamumą;

°

° °

55. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL L 4, 2019 1 7, p. 43.

[2] OL L 4, 2019 1 7, p. 1.

[3] OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

[4] OL L 226, 2013 8 24, p. 1.

[5] OL L 311, 2001 1 28, p. 67.

[6] OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

[7] OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

[8] OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

[9] OL L 354, 2013 12 28, p. 171.

[10] OL C 433, 2019 12 23, p. 153.

[11] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

[12] 2008 m. gruodžio 10 d. Komisijos komunikatas „Saugūs, naujoviški ir prieinami vaistai. Atnaujinta farmacijos sektoriaus vizija“ (COM(2008)0666).

Atnaujinta: 2020 m. rugsėjo 11 d.Teisinė informacija - Privatumo politika