Procedūra : 2020/2708(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0250/2020

Pateikti tekstai :

B9-0250/2020

Debatai :

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0239

<Date>{09/09/2020}9.9.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0250/2020</NoDocSe>
PDF 159kWORD 49k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Europos kultūros gaivinimo</Titre>

<DocRef>(2020/2708(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Laurence Farreng, Stéphane Séjourné, Vlad‑Marius Botoş, Ilana Cicurel, Radka Maxová, Monica Semedo, Morten Løkkegaard, Petras Auštrevičius, Ramona Strugariu, Claudia Gamon, Irène Tolleret, Nicola Danti, Klemen Grošelj, Sylvie Brunet, Frédérique Ries, Izaskun Bilbao Barandica, Marie‑Pierre Vedrenne, Andrus Ansip, Olivier Chastel, Chrysoula Zacharopoulou, Clotilde Armand, Nicolae Ştefănuță, Fabienne Keller, Katalin Cseh, Samira Rafaela, Christophe Grudler, Martina Dlabajová, Stéphanie Yon‑Courtin, Maite Pagazaurtundúa</Depute>

<Commission>{Renew}Frakcijos „Renew Europe“ vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0246/2020

B9‑0250/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kultūros gaivinimo

(2020/2708(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 6 ir 167 straipsnius bei Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 22 straipsnį,

 atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (COM(2018) 0267),

 atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos[1],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 ir jos padariniais[2],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl transporto ir turizmo 2020 m. ir vėliau[3],

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB[4],

 atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 17, 18, 19, 20 ir 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi kultūra yra strateginis Europos Sąjungos sektorius ir svarbi mūsų ekonomikos dalis bei mūsų europietiškų vertybių, istorijos ir gyvenimo būdo veidrodis;

B. kadangi Europos kultūros ir kūrybos sektorių veikėjai išsaugo ir skatina kultūrų ir kalbų įvairovę Europoje bei prisideda prie Europos tapatybės stiprinimo visais lygmenimis; kadangi visi ES piliečiai turėtų turėti teisę naudotis kultūros produktais savo kalba, ypatingą dėmesį skiriant mažoms kalboms ir kalbinėms mažumoms;

C. kadangi minėtieji veikėjai yra neįkainojama tvaraus ekonomikos augimo Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse jėga bei svarbus pasaulinio konkurencingumo šaltinis;

D. kadangi Europos kultūros ir kūrybos sektoriai sudaro apie 4 proc. Europos BVP – panašiai kaip ir IRT bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos; kadangi 2019 m. kultūros sektoriuje 27-iose ES valstybėse narėse dirbo 7,4 mln. žmonių, o tai sudarė 3,7 proc. bendro užimtumo 27-iose ES valstybėse narėse; kadangi 2019 m. savarankiškai kultūros srityje dirbusių asmenų skaičius 27-iose ES valstybėse narėse daugiau nei dvigubai viršijo visos ekonomikos vidurkį[5];

E. kadangi Europos kultūrinės ir kūrybinės veiklos vykdytojai yra tarp labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos; kadangi šio ekonomikos sektoriaus veiklos sustabdymo poveikis persidavė kitiems, pvz., transporto ir turizmo, sektoriams;

F. kadangi kultūros ir kūrybos pramonė yra netipiškas sektorius, kuriam būdingi specifiniai poreikiai ir kuriame veikia įvairaus masto veikėjai, tačiau būdingiausi jo bruožai yra smulkių subjektų (MVĮ arba savarankiškai dirbančių asmenų) vyravimas ir nenuolatinės pajamos;

G. kadangi COVID-19 krizė jau daro ir toliau darys ilgalaikį poveikį kultūros ir kūrybos produktų gamybai bei iš jos gaunamoms pajamoms, o todėl ir Europos kultūros įvairovei;

H. kadangi, pradėjus taikyti plitimo valdymo priemones, teatrai, kino teatrai, festivaliai, koncertų salės, muziejai ir paveldo vietos veiklą nutraukė vieni pirmųjų, o ją atnaujino vieni paskutiniųjų; kadangi saugumo priemonės, pradėtos taikyti siekiant išvengti naujo protrūkio, neleidžia jiems veikti visu pajėgumu, taigi jie toliau praranda pajamas;

I. kadangi, daugeliui europiečių izoliuojantis pandemijos metu, padaugėjo galimybių mėgautis kultūra internete, taigi ji tapo prieinamesnė, tačiau dažnai neatlygintinai;

J. kadangi keletas iš eilės pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP) pateiktų biudžeto pasiūlymų dėl programos „Kūrybiška Europa“ akivaizdžiai neatitinka nei sektoriaus, nei Parlamento, kuris akcentavo būtinybę padvigubinti jos finansavimą palyginti su 2014–2020 m. DFP, lūkesčių;

K. kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai ir toliau turės būti tinkamai finansuojami bei pasirengti perėjimui prie neutralaus anglies dioksido poveikio turinio, kaip numatyta Europos žaliajame kurse;

1. reiškia nuoširdų solidarumą su menininkais, kūrėjais, autoriais, leidėjais, jų bendrijomis ir kitais Europos kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojais bei veikėjais, kurie ypač smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, ir atiduoda pagarbą jų veiklai šiais milijonams europiečių nelengvais laikais;

2. mano, kad nepaprastai svarbu derinti istorinės svarbos ekonomines priemones, kurių imasi ES institucijos, ir įvairiausius Europos kultūros ir kūrybos pajėgoms naudingus veiksmus;

3. teigiamai vertina Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pastangas rengiant gaivinimo planą „Next Generation EU“, pirmiausia tai, kad sukurta iniciatyva „REACT-EU“, pagal kurią numatyta skirti papildomą finansavimą tokiems smarkiai nukentėjusiems ekonomikos sektoriams, kaip kultūra; tačiau nerimauja dėl to, kad nėra aiškiai paskirta jokia konkreti suma, kuria kultūros ir kūrybos sektoriai galėtų naudotis tiesiogiai; atsižvelgdamas į tai primygtinai laikosi nuomonės, kad valstybių narių tiksliniai veiksmai turėtų būti sutelkti į kultūrinės ir kūrybinės veiklos vykdytojus ir kad jie turėtų visapusiškai naudotis lėšomis ir priemonėmis, prieinamomis pagal Europos ekonomikos gaivinimo planą;

4. ragina valstybes nares kultūros ir kūrybos sektorius laikyti strateginiais ir parengti aiškų, su skubiais ir konkrečiais veiksmais šiems sektoriams gaivinti susietą biudžetą, kuris būtų naudingas visoms jų suinteresuotosioms šalims;

5. teigiamai vertina tai, kad sukurta ES laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), kurią taikant ketinama remti valstybių narių taikomas trumpalaikes darbo priemones, pirmiausia susijusias su MVĮ ir savarankiškai dirbančiais asmenimis; mano, kad taikant šią priemonę kultūros ir kūrybos sektorių veikėjams gali būti sudarytos galimybės pasilikti savo veiklos srityje, atlyginant jiems prarastas pajamas; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares pasirūpinti deramomis garantijomis, kad priemonė SURE galėtų būti pradėta taikyti kuo greičiau;

6. akcentuoja nepaprastai svarbų programos „Kūrybiška Europa“ ir jos paprogramių MEDIA, „Kultūra“ bei tarpsektorinių paprogramių vaidmenį sudarant galimybę gauti Europos finansavimą, kol atsigaus kultūros rinka, ir taip užtikrinant tinkamo laipsnio stabilumą sektoriuje; primena, kad Parlamentas yra akcentavęs būtinybę padvigubinti biudžetą, šiai programai skirtą kitoje DFP; todėl tvirtai pakartoja savo poziciją dėl šios ir kitų Europos programų, kuriomis remiami kultūros ir kūrybos sektoriai bei kultūros darbuotojai, biudžeto; mano, jog nepaprastai svarbu, kad programos būtų kuo greičiau užbaigiamos ir priimamos, o mes galėtume užtikrinti sklandų perėjimą prie kitos programos;

7. ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos kultūros sostinėmis, siekiant joms padėti kuo labiau apriboti pandemijos nulemtą planų pasikeitimą, o pirmiausia su miestais, kuriems šis titulas suteiktas 2020 ir 2021 m., užmezgant išsamų dialogą su organizatoriais; pažymi esąs pasirengęs nedelsiant imtis tolesnių veiksmų, kad būtų parengta nauja, apgalvota ir pritaikyta programa;

8. ragina Komisiją numatyti įvairius finansavimo šaltinius, kuriais galėtų naudotis kultūros ir kūrybos sektoriai; mano, kad pagrindinį vaidmenį šiame kontekste turėtų atlikti Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijos bendrija, skirta kultūros ir kūrybos sektoriams;

9. teigiamai vertina naujus paramos būdus, numatytus pagal kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę, kuri buvo parengta siekiant pagerinti kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ prieigą prie skolos finansavimo už prieinamą kainą;

10. ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant švelninti vis neigiamesnį krizės poveikį kultūros ir kūrybos sektoriams dabar, kai dėl nenutrūkstamo didžiųjų festivalių ir kultūros renginių atšaukimo susiduriama su katastrofiškomis finansinėmis pasekmėmis, ypač scenos menų sektoriuje;

11. pažymi, kad turizmas sudaro 10,3 proc. Europos Sąjungos BVP, o 40 proc. šio rodiklio siejama su kultūros pasiūla; mano, kad laipsniškas turizmo atsigavimas – tai proga aktyviai reklamuoti Europos kultūrą ir paveldą, sykiu paklojant pagrindą tvariam Europos turizmui; atsižvelgdamas į tai ragina inicijuoti kasmetinę Europos paveldo vertinimo programą, kuri atspindėtų Europos kultūros įvairovę, kad, naudojantis struktūriniais fondais, paveldas būtų įtrauktas į Europos kultūros maršrutus;

12. mano, kad turėtume pasinaudoti šia proga populiarinti Europos kultūros turinį visame pasaulyje, skatinant Europos produkciją ir plėtojant Europos transliacijos tinklus; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir užtikrinti, kad į nacionalinę teisę būtų kuo sklandžiau perkeliami susiję teisės aktai, pvz., naujos redakcijos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva ir Direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

13. laikosi nuomonės, kad priemonėmis, kurių valstybės narės ir Komisija ėmėsi siekdamos padėti kultūrinės ir kūrybinės veiklos vykdytojams Europoje, turėtų būti remiami veikėjai ir iniciatyvos, atspindinčios kultūrų ir kalbų, įskaitant mažumų kalbas, įvairovę Europoje;

14. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl plataus užmojo įtraukios Europos kultūrai skirtos komunikacijos ir skatinimo politikos, kurią įgyvendinant Europos kultūros turinys, renginiai ir jų vietos taptų matomos visos Europos ir pasaulio mastu; ragina Komisiją remtis pozityviais Europos kultūros paveldo metų rezultatais siekiant parengti panašią iniciatyvą, kuri būtų skirta kultūrai ir jos vaidmeniui Europoje;

15. mano, kad kultūros aspektas turi būti įtrauktas į dialogą su piliečiais, pirmiausia per artėjančią Konferenciją dėl Europos ateities;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

[1] OL C 238, 2018 7 6, p. 28.

[2] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

[3] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0169.

[4] OL L 347, 2013 12 20, p. 221.

Atnaujinta: 2020 m. rugsėjo 11 d.Teisinė informacija - Privatumo politika