PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pavojingam eskalavimui ir Turkijos vaidmeniui rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje
14.9.2020 - (2020/2774(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Jérôme Rivière, Thierry Mariani, Peter Kofod, Jaak Madison, Harald Vilimsky, Tom Vandendriessche
ID frakcijos vardu
B9‑0258/2020
Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pavojingam eskalavimui ir Turkijos vaidmeniui rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1923 m. liepos 24 d. Lozanos sutartį, ypač į jos 38, 39, 40, 41, 42, 43 ir 44 straipsnius, susijusius su religijos laisve Turkijoje ir įsipareigojimu nediskriminuoti gyventojų, kurie nėra musulmonai,
– atsižvelgdamas į Lozanos sutarties 2, 3, 4 ir 5 straipsnius, kuriais visiems laikams nustatomos Turkijos Respublikos sienos,
– atsižvelgdamas į tai, kad 1945 m. spalio 24 d. Turkijos Respublika įstojo į Jungtinių Tautų Organizaciją, ir į jos įsipareigojimą laikytis JT steigimo chartijos,
– atsižvelgdamas į Turkijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą procesą ir į tai, kad 2004 m. gruodžio 17 d. buvo pradėtos stojimo derybos,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurių šalis yra Turkija,
– atsižvelgdamas į Lozanos sutarties 16 straipsnį, kuriame Turkijos Respublika pareiškia neatšaukiamai atsisakanti visų teisių į teritorijas, esančias už šia sutartimi pripažintų jos sienų, įskaitant teritorijas, dėl kurių suteikti Tautų Sąjungos įgaliojimai (Siriją, Libaną, Palestiną, Užjordanę, Iraką),
– atsižvelgdamas į 1985 m. liepos 2 d. paskelbtą JT kovos su diskriminacija ir mažumų apsaugos pakomitečio ataskaitą, kurioje armėnų žudynės apibūdinamos kaip genocidas,
– atsižvelgdamas į savo 1987 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl politinio armėnų klausimo sprendimo, kurioje pripažįstamas armėnų genocidas[1],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl derybų su Turkija pradžios[2], kurioje Turkija raginama pripažinti armėnų genocidą ir laikoma, kad toks pripažinimas yra būtinas „prieš stojant į Europos Sąjungą“,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių[3], kurioje dar kartą patvirtinama, kad Parlamentas pripažįsta armėnų genocidą , o Turkija raginama pripažinti šį genocidą ir „sąžiningai atlikti išsamią armėnų ir kitų tautų kultūros paveldo, per pastarąjį šimtmetį sunaikinto ar sugadinto jos teritorijoje, inventorizaciją“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Turkija dažnai pažeidžia Graikijos ir Kipro suverenitetą;
B. kadangi Turkijos seisminių tyrimų laivas Oruç Reis reguliariai kursuoja prie Kastelorizo salos krantų, t. y. Graikijos teritoriniuose vandenyse;
C. kadangi šis laivas, lydimas karinių laivų, nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje vykdo neteisėtą dujų telkinių žvalgybą;
D. kadangi, reaguodamas į dėl šių veiksmų pareikštą tarptautinę kritiką, Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas pareiškė: „Jie supras, kad Turkija politiniu, ekonominiu ir kariniu požiūriu yra pakankamai stipri, kad nepaisytų moralės normų neatitinkančių žemėlapių ir dokumentų“;
E. kadangi 1974 m. Turkijos nacionalistai užėmė Kastelorizo salą;
F. kadangi nuo 1974 m. Turkija yra neteisėtai užėmusi 37 proc. Kipro teritorijos;
G. kadangi Prancūzijos fregatai „Courbet“ vykdant JT nustatyto ginklų tiekimo Libijai embargo kontrolę Turkijos armija šį laivą tris kartus apšvietė kaip radiolokatoriaus taikinį;
H. kadangi Turkija be Sirijos Arabų Respublikos sutikimo ar prašymo yra užėmusi didelę šiaurinės Sirijos dalį; kadangi esminis šios okupacijos tikslas yra Idlibas – pagrindinis Sirijoje kovojančių islamistų grupuočių orientyras; kadangi Turkija naudojasi šia padėtimi Europos Sąjungai šantažuoti;
I. kadangi Turkija yra išsiuntusi į Libiją daugiau kaip 5 000 Sirijos radikalių islamistų ir dabar šioje šalyje dislokuoja savo karines pajėgas;
J. kadangi Turkija, vykdydama operaciją „Tigro nagai“, reguliariai bombarduoja šiaurės vakarinę Irako dalį, nors nėra gavusi nei Erbilio, nei Bagdado prašymo, ir taip kelia pavojų daugybei netoli Zacho esančių pasienio gyvenviečių, o kai kuriose iš jų gyvena Rytų krikščionys;
K. kadangi Turkijos su Kosovu ir Albanija pasirašyti ekstradicijos susitarimai, kuriais Ankara dabar naudojasi savo oponentams medžioti, prieštarauja tarptautinėms konvencijoms dėl teisės į prieglobstį su politika susijusiose srityse;
L. kadangi Turkija stiprina ryšius su Vakarų Balkanų šalimis, ypač su Bosnija ir Hercegovina;
M. kadangi, jei Turkija sugebėtų daryti lemiamą įtaką Balkanuose ir Libijoje, ji kontroliuotų du pagrindinius migracijos į Europą maršrutus, taip keldama grėsmę Europos šalių egzistavimui;
N. kadangi Prezidentas R. T. Erdoğanas yra padaręs daug Europos šalims skirtų provokacinių pareiškimų, pavyzdžiui, kad „visų pirma Prancūzija turėtų liautis ėmusis priemonių, dėl kurių didėja įtampa. Elgdamasi kaip didelė viršininkė, ji nieko nepasieks“;
O. kadangi Turkijoje daroma daug religijos laisvės pažeidimų, pavyzdžiui, buvo sulaikytas pastorius A. Brunsonas, neatliekami išsamūs krikščionių nužudymo arba išpuolių prieš juos Tur Abdino regione, pavyzdžiui, Simoni ir Hurmuzo Dirilų atvejų, tyrimai ir dedamos pastangos išnaikinti sirų kultūrą;
P. kadangi Šv. Sofijos bazilika ir Šv. Išganytojo Choroje bažnyčia buvo paverstos mečetėmis;
Q. kadangi Turkijos vyriausybė dažnai užsimena apie Osmanų dinastijas ir Konstantinopolio žlugimą, o ES retai naudojasi pamokomais Lepanto mūšio ir Vienos apgulties pavyzdžiais;
R. kadangi daugelyje ES valstybių narių veikia Turkijos valdančiosios partijos AKP, kuria Prezidentas R. T. Erdoğanas naudojasi siekdamas pagrasinti Europos šalių vyriausybėms, padaliniai;
S. kadangi Europoje veiklą vykdo smurtinės sukarintos pajėgos „Pilkieji vilkai“;
T. kadangi 2017 m. kovo 17 d. Turkijos vidaus reikalų ministras pasakė: „Jei norite, galime jus nustebinti ir kiekvieną mėnesį atverti kelią 15 000 pabėgėlių, kurių jums neatsiunčiame“;
U. kadangi 2020 m. rugpjūčio 10 d. Prezidentas R. T. Erdoğanas pasakė: „Kovodami mes nedvejojame ir nesibaiminame kančios. <...> Įdomu, ar tie, kurie prieš mus maištauja Viduržemio jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose, yra pasirengę taip pat pasiaukoti?“;
V. kadangi ES pagal 2016 m. kovo 18 d. susitarimą Turkijai yra skyrusi 6 mlrd. EUR ir nuo 2003 m. pagal pasirengimo narystei programą – 14,5 mlrd. EUR, o Europos investicijų bankas nuo 2000 m. yra investavęs 28,9 mlrd. EUR, taigi šiai šaliai iš viso skirta daugiau kaip 49 mlrd. EUR;
W. kadangi Turkijos režimo šalininkai nuolat pažeidžia žmogaus teises, ypač nuo 2016 m., kai buvo pamėginta įvykdyti valstybės perversmą; kadangi nuo 1959 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas Turkiją pasmerkė daugiau kaip 3 000 kartų; kadangi savavališkai suimami opozicijos nariai; kadangi 2020 m. rugpjūčio 27 d. po 238 dienas trukusio bado streiko kalėjime mirė terorizmu apkaltinta Turkijos teisininkė Ebru Timtik; kadangi Turkijoje netinkamai elgiamasi su šalyje gyvenančiais kurdais; kadangi 2019 m. spalio 13 d. samdyti kareiviai, eidami tarnybą Turkijoje, nužudė jauną kurdų politikę Havrin Khalaf;
X. kadangi Turkijos prezidentas palaiko glaudžius ryšius su organizacijomis, kurias ES yra pripažinusi teroristinėmis; kadangi 2020 m. rugpjūčio mėn. Prezidentas R. T. Erdoğanas susitiko su grupuotės „Hamas“ politinio biuro pirmininku Ismaeliu Haniyehu ir jį lydėjusia delegacija; kadangi prieš Musulmonų brolijos režimo žlugimą Egipte 2013 m. Ankara pasiūlė paramą šiam režimui ir su juo sudarė tikslinę sąjungą; kadangi daug savo šalyje pasmerktų šios brolijos narių randa prieglobstį Turkijoje;
1. ragina Komisiją ir Tarybą besąlygiškai ir neatšaukiamai nutraukti visas derybas dėl Turkijos stojimo į ES, nes ji nėra Europos šalis ir nesivadovauja Europos vertybėmis, visų pirma tomis, kuriomis siekiama išsaugoti taikią Europą, todėl ši valstybė neturėtų tapti Europos Sąjungos nare;
2. ragina Komisiją ir Tarybą nutraukti visą finansavimą, Turkijai skiriamą pagal pasirengimo narystei procesą, dabartinę ir planuojamą daugiametę finansinę programą (DFP), ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę ir ES ir Turkijos veiksmų planą migracijos srityje; be to, ragina ES sustabdyti visas EIB Turkijai teikiamas paskolas;
3. mano, kad ES, reaguodama į nepriimtiną Turkijos režimo demonstruojamą agresiją, turėtų imtis atsakomųjų ekonominių ir politinių priemonių, todėl siūlo 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Muitų sąjungos sprendimą sustabdyti šešiems mėnesiams, numatant galimybę šį laikotarpį pratęsti;
4. ragina ES reikalauti, kad Turkija, kaip kompensaciją už tokioms valstybėms narėms kaip Kipras ir Graikija padarytą žalą, grąžintų dalį sumų, išmokėtų tiek pagal pasirengimo narystei programą, tiek pagal susitarimą dėl migrantų;
5. siūlo Šiaurės Atlanto Tarybai nuo šiol nušalinti Turkiją nuo visų jos rengiamų posėdžių, kol Turkija liausis pažeidinėjusi Šiaurės Atlanto sutarties nuostatas; ragina NATO išnagrinėti teisinius būdus, kaip iš aljanso pašalinti valstybę jo narę;
6. ragina visus ES valstybių ar vyriausybių vadovus pasmerkti dabartinę visų rūšių Turkijos agresiją ir išreikšti besąlygišką paramą Graikijai ir Kiprui, šioms šalims kovojant už savo teritorinį vientisumą ir stengiantis apsaugoti platesnį Europos žemyną, ir solidarizuotis su jomis, kartu gerbiant valstybių narių suverenitetą užsienio ir saugumo politikos srityje;
7. primygtinai ragina Komisiją aktyviai reikšti savo paramą Graikijai ir Kiprui, kuriems tenka vieniems atremti Turkijos išpuolius; ragina visas valstybes nares teikti paramą šioms šalims, netgi karinę pagalbą, ir padėti stiprinti Sąjungos išorės sienų kontrolę šiose vietovėse, kartu gerbiant valstybių narių suverenitetą užsienio ir saugumo politikos srityje;
8. griežtai smerkia tai, kad Komisijos atsakas į padėtį Graikijoje ir Kipre, taip pat Prancūzijoje Turkijos karinės agresijos prieš Prancūzijos karinio jūrų laivyno laivą metu, buvo visiška tyla, ir solidarizavimosi su šiomis šalimis trūkumą;
9. apgailestauja dėl religijos laisvės padėties Turkijoje, kur prieš mažumas, ypač krikščionių mažumas, vis dažniau vykdomi išpuoliai ir jos vis labiau marginalizuojamos;
10. ragina visas valstybes nares stabdyti visas bendras operacijas, su Turkija vykdomas Artimuosiuose Rytuose ir arabų šalyse;
11. ragina visas valstybes nares aktyviau stebėti Europoje veiklą vykdančias Turkijos įtakos grupes; ragina stebėti Turkijos režimo interesams naudingą karinę veiklą, ypač vykdomą pasitelkiant kultūrines ir religines struktūras; ragina visas valstybes nares į Turkiją grąžinti visus jų teritorijoje esančius Turkijos AKP kovotojus;
12. ragina Komisiją apriboti Turkijos galimybes patekti į ES rinką;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei.