Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0260/2020Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0260/2020

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pavojingam eskalavimui ir Turkijos vaidmeniui rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje

14.9.2020 - (2020/2774(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Stelios Kouloglou, Giorgos Georgiou
GUE/NGL frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0260/2020

Procedūra : 2020/2774(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0260/2020
Pateikti tekstai :
B9-0260/2020
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B9‑0260/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pavojingam eskalavimui ir Turkijos vaidmeniui rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje

(2020/2774(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių[1], 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje[2], 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje[3] ir į 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos[4],

 atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 22 d., birželio 20 d. ir gruodžio 12 d. Europos Tarybos išvadas dėl Turkijos,

 atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2020 m. liepos 13 d. išvadas dėl Turkijos,

 atsižvelgdamas į atitinkamus Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus, o ypač – į 2020 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą dėl naujausių pokyčių, susijusių su Turkijos atnaujinta gręžimo veikla;

 atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Turkijos veiksmų, dėl kurių kyla įtampa Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje[5],

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 10 d. septynių Viduržemio jūros regiono šalių pareiškimą dėl Turkijos,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi šio amžiaus pradžioje rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje buvo rasta didžiulių dujų atsargų, o tai paskatino regiono šalis bendradarbiauti ir pasirašyti susitarimus, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti ištekliais, be kita ko, vykdant mokslinius tyrimus ir gręžinius jų išskirtinėse ekonominėse zonose (IEZ);

B. kadangi, nepaisant nuolatinių Kipro raginimų nuo 2004 m., Turkija atsisakė derėtis su Nikosija dėl ribų nustatymo susitarimo, teigdama, kad ji nepripažįsta Kipro Respublikos, ir ignoruodama panašumus, kurie rodo, kad angliavandeniliai yra bendras abiejų Kipro bendruomenių paveldas; kadangi nuo 2018 m. Turkija vykdo mokslinius tyrimus ir gręžimą išskirtinėje ekonominėje zonoje ir (arba ) Kipro kontinentiniame šelfe – tokie veiksmai yra visiškai neteisėti;

C. kadangi Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad Europos Sąjunga pasmerkė Turkijos vykdomą neteisėtą gręžimo veiklą išskirtinėje ekonominėje zonoje ir (arba) Kipro kontinentiniame šelfe; kadangi dėl to ES sukūrė teisinę sistemą, pagal kurią taikomos sankcijos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie dalyvauja neteisėtoje Turkijos vykdomoje su energetika susijusioje veikloje, tačiau jos turinys tebėra ribotas ir jos nuostatos netaikomos pačiai Turkijos valstybei;

D. kadangi dėl įtampos tarp Turkijos ir Egipto įšaldytos dvišalės diskusijos dėl ribų nustatymo, o Turkija nedalyvavo 2018 m. Kaire surengtame rytinės Viduržemio jūros regiono dalies dujų forume, kuriame prie to paties stalo sėdi net izraeliečiai ir palestiniečiai;

E. kadangi Graikija ir Turkija nuo 2002 m. yra surengusios 59 tiriamųjų derybų raundus dėl jų kontinentinių šelfų ir (arba) išskirtinių ekonominių zonų ribų nustatymo, o paskutinis derybų raundas įvyko 2016 m. kovo mėn.; kadangi, deja, po bandymo įvykdyti perversmą ir nepaisant tuometinio Graikijos ministro pirmininko Alexio Tsipro raginimų, kuriuos jis išsakė daugelyje susitikimų su prezidentu R. T. Erdoganu, Turkija atsisakė atnaujinti derybas;

F. kadangi Europos Vadovų Taryba savo 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose patvirtino, kad Turkijos ir Libijos susitarimo memorandumu dėl Viduržemio jūroje esančių jūrų jurisdikcijų ribų nustatymo pažeidžiamos trečiųjų šalių suverenios teisės, jis neatitinka jūrų teisės ir negali turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims;

G. kadangi nuo 2004 m. Turkija įvairiais etapais Jungtinėms Tautoms vienašališkai pateikė, jos nuomone, rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje (nuo Kipro iki Kretos) esančio kontinentinio šelfo ir (arba) IEZ koordinates;

H. kadangi 2020 m. liepos mėn. po Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo Turkija paskelbė jūrų laivyno perspėjimą (vadinamą „Navtex“), kad nusiuntė savo mokslinių tyrimų laivą „Oruc Reis“ gręžiniams Graikijos kontinentiniame šelfe, esantiems netoli Graikijos Kastelorizo salos ir pietvakarių Turkijos ištirti;

I. kadangi, įsikišus Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai Vokietijai, Turkija įsipareigojo atnaujinti tiriamąsias derybas ir vienam mėnesiui nesiųsti laivo „Oruc Reis“ į šį rajoną; kadangi Turkija vis dėlto nevykdė šio įsipareigojimo, remdamasi tuo, kad per tą laiką Graikija pasirašė ribų nustatymo susitarimą su Egiptu (kuris visiškai atitiko JT jūrų teisės konvenciją); kadangi 2020 m. rugpjūčio 10 d. laivas „Oruc Reis“ išplaukė iš uosto ir iki šiol nuolat pažeidinėja Graikijos suverenias teises šalia Kastelorizo salos, atlikdamas mokslinius tyrimus, lydimas septyniolikos karo laivų ir dviejų pagalbinių laivų; kadangi tuo pat metu Turkijos laivynas buvo dislokuotas Egėjo jūroje; kadangi Turkija taip pat paskelbė 2020 m. rugsėjo mėn. atliksianti mokslinius tyrimus vietovėse iki vakarinės Kretos pakrantės, kuri pagal Graikijos ir Egipto susitarimą buvo apibrėžta kaip Graikijai priklausanti teritorija;

J. kadangi Turkija turi vengti grasinimų ir veiksmų, kurie kenkia geriems kaimyniniams santykiams, ir turi gerbti ES valstybių narių suverenitetą ir jurisdikciją jų teritoriniuose vandenyse ir oro erdvėje, taip pat visas jų suverenias teises, visų pirma, be kita ko, teisę vykdyti tyrinėjimą ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti gamtos išteklius pagal ES ir tarptautinę teisę, įskaitant JT jūrų teisės konvenciją;

K. kadangi JT chartijoje numatyta, kad šalys įsipareigoja spręsti visus tarptautinius ginčus, į kuriuos jos gali įsitraukti, taikiomis priemonėmis, kad nekiltų pavojus tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui, ir vykdydamos savo tarptautinę politiką įsipareigoja susilaikyti nuo grasinimų ar jėgos panaudojimo tokiu būdu, kuris būtų nepriimtinas siekiant Jungtinių Tautų užsibrėžtų tikslų;

1. griežtai smerkia vienašališką Turkijos vykdomą neteisėtą gręžimo veiklą, kuri lėmė pavojingą eskalavimą, yra sunkus tarptautinės teisės pažeidimas ir kenkia viso regiono stabilumui ir saugumui;

2. atkreipia dėmesį į ankstesnes 2019 m. birželio 20 d. ir kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Turkijos. Dar kartą patvirtina 2019 m. spalio 18 d. ir 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Turkijos vykdomos neteisėtos gręžimo veiklos Kipro IEZ;

3. atkreipia dėmesį į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl neteisėto Turkijos ir Libijos susitarimo memorandumo dėl jūrų jurisdikcijos nustatymo Viduržemio jūroje, kuriuo pažeidžiamos trečiųjų šalių suverenios teisės, kuris neatitinka jūrų teisės ir negali turėti jokių teisinių padarinių trečiosioms šalims;

4. reiškia solidarumą su graikais ir kipriečiais;

5. ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pateikti aiškią ES poziciją Turkijos valdžios institucijoms;

6. primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią Vokietiją paspartinti dialogą su Turkijos valdžios institucijomis siekiant greitai deeskaluoti padėtį ir atnaujinti tiriamąsias derybas siekiant išspręsti šį klausimą Tarptautiniame Teisingumo Teisme;

7. ragina Tarybą priimti tinkamas ir tvirtas prieš Turkiją nukreiptas priemones, kurios neturėtų poveikio pilietinei visuomenei ar žmonėms, kuriuos jau labai paveikė šalies ekonomikos krizė; pabrėžia, kad šias sankcijas būtina taikyti, nebent Turkija nutrauktų provokacinę veiklą IEZ ir (arba) Graikijos ir Kipro kontinentiniuose šelfuose ir atitrauktų savo karo laivus ar kitus laivus;

8. ragina Tarybą priimti susitarimą dėl ES masto ginklų embargo Turkijai;

9. pakartoja, kad regione vykstantis tolesnis eskalavimas ir destabilizacija turi rimtų pasekmių tiek pačiam regionui, tiek ES, dėl to didėja saugumo rizika, dažnėja humanitarinės krizės ir daugėja migracijos srautų, taip pat tai, kad patiriamos rimtos ekonominės ir socialinės Graikijos ir Turkijos ginklavimosi varžybų pasekmės; ragina Komisiją visais aspektais parengti ES kuo geriau reaguoti į bet kokį galimą padėties pokytį ir informuoti Europos Parlamentą apie galimas tolesnio eskalavimo ir destabilizacijos regione pasekmes;

10. apgailestauja dėl to, kad didėjanti įtampa kenkia galimybėms atnaujinti tiesiogines derybas dėl visapusiško Kipro problemos sprendimo, nors tai tebėra veiksmingiausias būdas kalbant apie Kipro ir Turkijos IEZ ribų nustatymo perspektyvas;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, užtikrinant, kad šis tekstas būtų išverstas į turkų kalbą.

Atnaujinta: 2020 m. rugsėjo 16 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika