PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pavojingam eskalavimui ir Turkijos vaidmeniui rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje
14.9.2020 - (2020/2774(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Sergey Lagodinsky, Viola Von Cramon‑Taubadel, Jordi Solé, Mounir Satouri, Hannah Neumann, Tineke Strik, François Alfonsi, Alviina Alametsä, Ernest Urtasun, Petra De Sutter, Monika Vana, Diana Riba i Giner, Reinhard Bütikofer
Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0260/2020
B9‑0263/2020
Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pavojingam eskalavimui ir Turkijos vaidmeniui rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač rezoliucijas, priimtas 2016 m. lapkričio 24 d. dėl ES ir Turkijos santykių[1], 2016 m. spalio 27 d. dėl žurnalistų padėties Turkijoje[2], 2018 m. vasario 8 d. dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje[3], 2019 m. kovo 13 d. dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos[4] ir 2019 m. rugsėjo 19 d. dėl padėties Turkijoje nuo pareigų nušalinus išrinktus merus[5],
– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2019)0260) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2019)0220),
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ankstesnius pareiškimus dėl Turkijos vykdomos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros dalyje,
– atsižvelgdamas į atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Turkijos, visų pirma 2020 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/275, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2019/1894 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į neturint leidimo Turkijos vykdomą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje[6],
– atsižvelgdamas į 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kurios šalys yra Graikija ir Kipras, ir į Jungtinių Tautų Chartiją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi įtampos eskalavimą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje skatina įvairūs veiksniai, ypač vienašalės susijusių šalių priemonės, įskaitant karinius veiksmus, įtraukaus diplomatinio dialogo trūkumas ir apgailėtina pastangų tarpininkauti sprendžiant konfliktą stoka;
B. kadangi abi pusės turi teisėtų pretenzijų, o iš esmės sudėtingos kintančios jūrų teisės nuostatos yra Graikijos ir Turkijos skirtingai aiškinamos; kadangi dėl vykstančio ginčo dėl išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) ribų jūroje Turkija nepasirašė 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, kurios šalys yra Graikija ir Kipras; kadangi minėtas dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų vykstantis ginčas, kurio viena pusė yra Turkija, o kita – Graikija ir Kipras, tebėra neišspręstas nuo 1973 m. lapkričio mėn.;
C. kadangi nemažų dujų išteklių atradimas Viduržemio jūroje, įskaitant 2010 m. atrastą Leviatano telkinį ir vėliau 2015 m. jūroje prie Egipto krantų atrastą Zohro dujų telkinį, kuris yra visų laikų didžiausias gamtinių dujų išteklių atradimas Viduržemio jūroje, paskatino labiau domėtis susijusiomis perspektyvomis šiame regione ir todėl 2018 ir 2019 m. buvo toliau vykdoma išteklių žvalgymo ir gręžimo veikla; kadangi dar neįrodyta, kad iš tiesų yra dujų išteklių tose teritorijose, kuriose Turkija vykdo žvalgymo operacijas ir gręžia dujų gręžinius;
D. kadangi Turkija ir Libijos nacionalinės santarvės vyriausybė 2019 m. lapkričio mėn. pasirašė susitarimo memorandumą dėl jūrinių teritorijų ribų nustatymo rytinėje Viduržemio jūros dalyje; kadangi šis Turkijos ir Libijos susitarimo memorandumas dėl jurisdikcijos jūroje ribų nustatymo Viduržemio jūroje pažeidžia trečiųjų valstybių suverenias teises, neatitinka jūrų teisės nuostatų ir negali turėti jokio teisinio poveikio trečiosioms valstybėms;
E. kadangi Egipto, Izraelio, Palestinos Administracijos, Jordanijos, Graikijos, Kipro ir Italijos 2020 m. sausio 16 d. Kaire įsteigtą oficialų „EastMed“ forumą dujų klausimais Turkijos užsienio reikalų ministerija kritikuoja kaip siekį išstumti Ankarą iš regioninio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo dujų rinkoje;
F. kadangi per liepos ir rugpjūčio mėnesius dėtos tarpininkavimo pastangos, kurioms vadovavo Tarybai pirmininkaujanti Vokietija, buvo apgailėtinai nesėkmingos ir viena iš to priežasčių buvo Egipto ir Graikijos sudarytas dvišalis jūrų sektoriaus susitarimas, kuriuo nustatyta išskirtinė ekonominė zona dėl naftos ir dujų gręžinių gręžimo teisių ir kurį Graikijos užsienio reikalų ministras pasirašė 2020 m. rugpjūčio 6 d.;
G. kadangi rugpjūčio 10 d. Turkija pasiuntė savo tyrimų laivą „Oruç Reis“, lydimą karo laivų, į Graikijos vandenis siekdama nustatyti naftos ir dujų gręžiniams potencialiai tinkamą jūros teritoriją toje zonoje, kurioje Turkija taip pat tvirtina turinti jurisdikciją; kadangi Graikija į tai reaguodama pasiuntė savo karo laivus, kad šie sektų Turkijos laivus, ir vienas Turkijos laivas susidūrė su Graikijos laivu; kadangi 2020 m. rugpjūčio 31 d. Turkija dar kartą pratęsė laivo „Oruç Reis“ vykdomą žvalgymo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje iki rugsėjo 12 d.; kadangi Graikija pareiškė, jog Turkijos laivyno įspėjamasis signalas („Navtex“) yra neteisėtas, nes siųstas dėl Graikijos kontinentiniame šelfe esančios teritorijos; kadangi dėl šių Turkijos veiksmų labai pablogėjo Graikijos ir Turkijos santykiai; kadangi rugsėjo 13 d. Turkijos seisminių tyrimų laivas „Oruç Reis“ grįžo į arti pietinės Antalijos provincijos esančius vandenis ir tai gali padėti sumažinti įtampą tarp Ankaros ir Atėnų;
1. yra labai susirūpinęs dėl tarp ES valstybių narių ir ES šalies kandidatės (kurios taip pat yra NATO sąjungininkės) rytinėje Viduržemio jūros dalyje vykstančio ginčo ir su tuo susijusios tolesnės karinės eskalacijos rizikos; tvirtai tiki, kad tvariai išspręsti konfliktą galima tik dialogu, diplomatija ir abipusėmis nuolaidomis;
2. teigiamai vertina tai, kad Turkija žengė pirmąjį žingsnį mažinant įtampą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, atšaukdama savo seisminių tyrimų laivą „Oruç Reis“ iš ginčytinos vandenų teritorijos; ragina Turkiją ateityje vengti bet kokių tolesnių provokacijų ir toliau aktyviai prisidėti deeskaluojant padėtį, be kita ko, nedelsiant nutraukti bet kokią tolesnę neteisėtą išteklių žvalgymo ir gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje, nepažeisti Graikijos oro erdvės ir Graikijos ir Kipro teritorinių vandenų ribų ir atsisakyti nacionalistinės karingos retorikos;
3. ragina Turkiją visapusiškai laikytis jūrų teisės nuostatų ir gerbti ES valstybių narių Graikijos ir Kipro suverenitetą, įskaitant jų suverenias teises dėl savo jūrų zonose esančių gamtos išteklių naudojimo;
4. ragina visus atitinkamus dalyvius įsipareigoti nedelsiant deeskaluoti padėtį, atitraukiant tame regione esančias savo karines pajėgas, kad galėtų vykti dialogas ir veiksmingas bendradarbiavimas, ir susilaikyti nuo savo šalies valdžios rinkėjų nacionalistinių nuotaikų kurstymo karinga retorika;
5. primygtinai ragina Turkiją, Graikiją ir Kiprą siekti konstruktyviu dialogu rasti taikų sprendimą, stiprinti pastangas galutinai išspręsti ginčus dėl sausumos ir jūrų sienų, įsipareigoti palaikyti gerus kaimyninius santykius, gerbti tarptautinius susitarimus ir taikiai spręsti ginčus laikantis Jungtinių Tautų Chartijos;
6. ragina visas susijusias šalis aktyviai remti derybas siekiant teisingai, visapusiškai ir perspektyviai išspręsti Kipro klausimą Jungtinėse Tautose, kaip yra nustatyta atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, laikantis tarptautinės teisės ir Sąjungos acquis ir remiantis pagarba Sąjungos pamatiniams principams;
7. džiaugiasi ES ir ypač jai pirmininkaujančios Vokietijos pastangomis padėti rasti sprendimą dialogu ir diplomatinėmis priemonėmis; pritaria NATO iniciatyvai sutaikinti savo valstybes nares Graikiją ir Turkiją, sprendžiant jų ginčą rytinėje Viduržemio jūros dalyje, ir sumažinti karinę įtampą, kad būtų išvengta netyčinių susirėmimų;
8. ragina Komisiją ir visas valstybes nares, užuot skatinus tolesnes eskalacines karines ir politines priemones, siekti platesnio ir įtraukesnio dialogo su Turkija; ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti tvirtą pasiryžimą per šį dialogą remti Sąjungos pagrindines vertybes ir principus, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, demokratiją, teisinę valstybę ir solidarumo principą;
9. ragina konflikto šalis atkurti anksčiau buvusią padėtį, kad sumažėtų įtampa, ir pradėti dialogą dėl visapusiškos ir strateginės saugumo struktūros ir energetikos srities bendradarbiavimo Viduržemio jūros regione; ragina šalis perduoti visus tuos klausimus spręsti Hagoje įsikūrusiam Tarptautiniam Teisingumo Teismui arba naudotis tarptautiniu arbitražu, jeigu susitarimo nepavyktų pasiekti tarpininkavimu;
10. primena konflikto šalims, kad Turkijos dabartinės žvalgymo operacijos ir gręžinių gręžimas ieškant iškastinio kuro išteklių dar nepatvirtino, kad tokių išteklių yra; primygtinai ragina atlikti visapusišką su bet kokia gręžimo veikla susijusios rizikos aplinkai vertinimą, atsižvelgiant į įvairią su dujų išteklių jūroje žvalgymu susijusią riziką aplinkai, darbo jėgai ir vietos gyventojams; ragina konflikto šalis kartu persvarstyti savo žvalgymo ir gręžimo planus ir stiprinti savo pastangas investuoti į atsinaujinančiąją energiją ir tvarią klimatui palankią ateitį; ragina ES remti tokį „žaliąjį kursą“ Viduržemio jūros regione, kuris apimtų planus dėl planuojamų investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energetiką visame regione siekiant išvengti ginčų dėl ribotų iškastinio kuro išteklių, kurių naudojimas kenkia mūsų klimatui ir aplinkai;
11. išreiškia didelį apgailestavimą ir susirūpinimą dėl dabartinės ES ir Turkijos santykių būklės, kurią daugiausia lemia sunki žmogaus teisių padėtis Turkijoje, teisinės valstybės principo nepaisymas ir labai nedemokratiškos vidaus pertvarkos dėl Prezidento R. T. Erdogano autoritarinio valdymo; akcentuoja vienašalių Turkijos užsienio politikos iniciatyvų ankstesnį ir dabartinį neigiamą poveikį visam regionui ir tai, kad rytinėje Viduržemio jūros dalyje Turkijos neteisėtai vykdoma žvalgymo ir gręžimo veikla dar labiau prisideda prie bendro ES ir Turkijos santykių blogėjimo; ragina Turkiją ir ES valstybes nares remti taikų konflikto sprendimą ir politinį dialogą Libijoje ir neskatinti bei neaštrinti Libijos konflikto dėl siekių įgyti didesnes teritorijas Viduržemio jūroje ar politinę įtaką Libijoje;
12. tikisi, kad galima išvengti tolesnių sankcijų ir jas pakeisti dialogu ir nuoširdžiu bendradarbiavimu; kartu ragina Tarybą būti pasirengus ir sudaryti bei patvirtinti naujų ribojamųjų priemonių sąrašą tam atvejui, jei Turkija ir toliau sunkintų padėtį pažeisdama ES valstybių narių teritorinį vientisumą ir tarptautinę teisę; siūlo, kad šios priemonės galėtų apimti ginklų eksporto į Turkiją pagal Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP sustabdymą, truksiantį tol, kol Turkija tęs savo neteisėtus veiksmus rytinėje Viduržemio jūros dalyje;
13. smerkia ir kritikuoja tai, kad Kipras ir Graikija sutinka pritarti sankcijoms Baltarusijai tik su sąlyga, kad bus patvirtintos su ginču dėl dujų rytinėje Viduržemio jūros dalyje susijusios sankcijos Turkijai; pabrėžia, kad konfliktas Viduržemio jūros regione neturi jokio realaus ryšio su demokratijos slopinimu Baltarusijoje;
14. pakartoja, kad ES ir Turkijos parlamentinis dialogas yra svarbi dialogo ir deeskalavimo pastangų dalis; labai apgailestauja dėl to, kad Turkijos Didžioji Asamblėja toliau nesutinka atnaujinti dvišalių ES ir Turkijos jungtinio parlamentinio komiteto (JPK) posėdžių; ragina nedelsiant tęsti šiuos posėdžius;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, NATO parlamentinei asamblėjai ir generaliniam sekretoriui, Turkijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, taip pat ES valstybėms narėms.
- [1] OL C 224, 2018 6 27, p. 93.
- [2] OL C 215, 2018 6 19, p. 199.
- [3] OL C 463, 2018 12 21, p. 56.
- [4] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0200.
- [5] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0017.
- [6] OL L 56I, 2020 2 27, p. 5.