Procedūra : 2020/2780(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0265/2020

Pateikti tekstai :

B9-0265/2020

Debatai :

PV 15/09/2020 - 11
CRE 15/09/2020 - 11

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0240

<Date>{14/09/2020}14.9.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0265/2020</NoDocSe>
PDF 159kWORD 50k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl COVID-19: sveikatos būklės vertinimų ir rizikos klasifikavimo suderinimas ES lygmeniu, padariniai Šengeno erdvei ir bendrajai rinkai</Titre>

<DocRef>(2020/2780(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Sara Cerdas</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0257/2020

B9‑0265/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl COVID-19: sveikatos būklės vertinimų ir rizikos klasifikavimo suderinimas ES lygmeniu, padariniai Šengeno erdvei ir bendrajai rinkai

(2020/2780(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį, taip pat į jos 4, 6, 9, 114, 153, 169 ir 191 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 35 straipsnį,

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais[1],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19[2],

 atsižvelgdamas į SESV 67 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad Sąjunga privalo tapti laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, kurioje „nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas“,

 atsižvelgdamas į SESV 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekvienam Sąjungos piliečiui privaloma suteikti teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

 atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją, įskaitant jos 45 straipsnį, kuriame nustatyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

 atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas)[3],

 atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[4] (Laisvo judėjimo direktyva) ir joje nustatytą nediskriminavimo principą,

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID-19 protrūkio[5],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi, pasibaigus ūmios COVID-19 pandemijos rizikos valdymui, pereita prie lėtinės rizikos valdymo etapo;

B. kadangi įvairiose valstybėse narėse ir tos pačios šalies regionuose viruso plitimo intensyvumas labai skiriasi;

C. kadangi dar nesukurta veiksminga vakcina;

D. kadangi visos ES duomenis yra sunku palyginti dėl skirtingų požiūrių į su COVID-19 susijusių duomenų rinkimą;

E. kadangi ligšiolinis ES atsakas į COVID-19 pandemiją atskleidė suderinimo tarp valstybių narių ir tarp jų regionų trūkumą atsižvelgiant į visuomenės sveikatos priemonių suderinimą, įskaitant prekių ir paslaugų laisvo judėjimo apribojimus ir laisvą asmenų judėjimą viduje ir į užsienį, taip pat į kitų teisių ir įstatymų galiojimo sustabdymą;

F. kadangi valstybės narės pačios, nesikonsultuodamos ir kiekviena nacionaliniu lygmeniu, nustatė ribojančias priemones, karantino ir izoliacijos nurodymus, patikrinimus, priežiūrą ir teritorializaciją, ir dėl to Europos Sąjungoje atsirado didelių skirtumų;

G. kadangi daugumai europiečių sistemiškai taikomos skirtingos taisyklės, kurios priklauso ne tik nuo jų gyvenamosios vietos, bet ir vietų, į kurias jie keliavo; kadangi dėl šio suderinimo trūkumo vasaros laikotarpiu prie sienų, taip pat oro uostuose, uostuose ir traukinių stotyse pradėta taikyti neorganizuota kontrolė ir priemonės;

H. kadangi COVID-19 krizė turėjo ne tik rimtų padarinių sveikatos srityje, bet ir sukėlė labai neigiamas pasekmes ekonominiams, socialiniams, moksliniams, turizmo ir kultūros mainams;

I. kadangi sveikatos priežiūra visų pirma yra nacionalinės kompetencijos sritis, o visuomenės sveikata yra pasidalijamoji valstybių narių ir Sąjungos kompetencija;

J. kadangi Europos Sąjunga vis dar gali patobulinti savo visuomenės sveikatos politiką pagal Sutartyse įtvirtintus parametrus; kadangi Sutarčių nuostatos dėl visuomenės sveikatos vis dar nėra taikomos pakankamai, kalbant apie įsipareigojimus, kuriems įgyvendinti jos galėtų būti naudojamos; šiuo atžvilgiu primena 2020 m. liepos 10 d. savo rezoliuciją, kurioje ragino sukurti Europos sveikatos sąjungą;

K. kadangi tik veikiant išvien galima kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis, todėl būtinas bendradarbiavimas, suderinimas ir solidarumas Sąjungoje;

L. kadangi pagal valstybių narių taikomas priemones, visada turėtų būti gerbiamos kiekvieno europiečio pagrindinės teisės; kadangi šios priemonės turėtų būti būtinos, proporcingos ir laikinos; kadangi valstybių narių solidarumas nėra pasirenkama galimybė – tai jų pareiga ir viena iš pagrindinių mūsų europinių vertybių;

M. kadangi Komisija jau ėmėsi pradinių veiksmų priimdama keletą priemonių paketų, komunikatų ir strategijų, įskaitant naujausią 2020 m. rugsėjo 4 d. pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl suderinto metodo, pagal kurį reaguojant į COVID-19 pandemiją nustatomi laisvo judėjimo apribojimai (COM(2020)0499);

N. kadangi Taryba turėtų remti šią rekomendaciją ir nustatyti būtinas priemones siekdama užtikrinti, kad valstybės narės suderintų savo sprendimus ir veiksmus stengdamosi sustabdyti arba apriboti viruso plitimą;

O. kadangi Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų ir vienintelė tiesiogiai ES piliečių išrinkta institucija, privalo tapti tiesioginiu ir pagrindiniu visų diskusijų ES suderinimo klausimais siekiant spręsti šią sveikatos krizę dalyviu;

P. kadangi ES privalo pasimokyti iš įvykių, įvykusių nuo krizės pradžios, ir privalo skubiai sukurti Europos sveikatos sąjungą;

1. tvirtai pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai kovoti su šia pandemija, reikia užtikrinti bendrą ir suderintą sveikatos valdymą;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu nuraminti piliečius, kad jiems įvairiose valstybėse narėse bus taikomos nuoseklios priemonės ir tai padės juos įtikinti laikytis šių priemonių;

3. primena, kad Sąjungos piliečių judėjimo laisvė yra pagrindinė ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje nustatyta teisė;

4. pažymi, kad šią teisę galima apriboti tik konkrečiais ir ribotais su viešuoju interesu susijusiais motyvais, būtent dėl visuomenės sveikatos apsaugos, viešosios politikos ir visuomenės saugumo;

5. pabrėžia, kad šie apribojimai turėtų būti taikomi laikantis bendrųjų ES teisės principų, visų pirma proporcingumo ir nediskriminavimo principų;

6. primygtinai ragina valstybes nares, taikant kelionių apribojimus, priimti tik būtinas, suderintas ir proporcingas priemones, reikalingas sveikatos duomenims surinkti, ir prieš tai atidžiai įvertinti jų veiksmingumą, kad su visuomenės sveikata susijusi problema būtų sprendžiama taikant tą pačią metodiką ir ECDC rekomendacijas, o vertinant ir stebint pandemijos riziką būtų naudojami tie patys kriterijai;

7. atkreipia dėmesį į tai, kad ECDC toliau pažymi valstybių narių renkamų duomenų ir ataskaitų apie juos skirtumus; apgailestauja, kad dėl šio suderinamumo trūkumo negalima susidaryti aiškaus ir išsamaus vaizdo apie viruso plitimą Europoje ir imtis atitinkamų veiksmų bei priemonių;

8. pažymi, kad kiekviena valstybė narė vadovaujasi savo pačios mokslinės tarybos rekomendacijomis nesiimdama jokio suderinimo su kitomis valstybėmis narėmis arba Komisija;

9. ragina Komisiją remti bendrą, veiksmingą ir laiku taikomą sveikatos duomenų rinkimo, susirgimo ir mirčių atvejų skaičiavimo ir pranešimo apie juos metodiką;

10. primygtinai ragina valstybes nares nustatyti vienodą tikėtino, galimo ir teigiamo COVID-19 atvejo ir mirties nuo COVID-19 apibrėžtį;

11. pripažįsta bendrų sergamumo rodiklių svarbą vertinant viruso plitimą, tačiau taip pat pabrėžia, kad situaciją reikia įvertinti atsižvelgiant į kitus sveikatos kriterijus, pvz., atliktų tyrimų rodiklį, teigiamų tyrimų rezultatų rodiklį, hospitalizacijos rodiklį ir intensyviosios terapijos skyrių užimtumo rodiklį;

12. pažymi, kad šie bendri sveikatos kriterijai sudarys sąlygas valstybėms narėms ir Komisijai atlikti bendrą epidemiologinės rizikos ES lygmeniu analizę;

13. mano, kad ECDC turėtų turėti galimybę tinkamai ir veiksmingai įvertinti viruso plitimo riziką ir kasdien arba ne rečiau kaip kartą per savaitę skelbti atnaujintą rizikos žemėlapį, pagrįstą bendru spalviniu kodu, kuris parenkamas remiantis valstybių narių surinkta ir pateikta informacija;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares skirtingais – 1, 2 ir 3 – NUTS lygmenimis sukurti patikimą Europos epidemiologinės informacijos sistemą, už kurią ES lygmeniu būtų atsakingas ECDC; mano, kad ši sistema turėtų padėti standartizuoti epidemiologinius ir sveikatos duomenis visose valstybėse narėse ir ji turėtų būti atnaujinama naudojant naujausias skaitmenines duomenų teikimo ir aiškinimo technologijas;

15. pritaria Komisijos naujausiame pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos pasiūlytam spalviniam kodui; mano, kad siūlomos ribos (žalia, oranžinė, raudona ir pilka spalvos) palengvins judėjimą ES viduje, suteiks piliečiams daugiau skaidrios informacijos ir užtikrins geresnį nuspėjamumą;

16. ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlytą regioninį požiūrį; mano, kad ECDC rizikos žemėlapį turėtų kurti ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygmeniu; todėl ragina valstybes nares perduoti ECDC duomenis, kuriuos kasdien surenka regioninės valdžios institucijos;

17. primena, kad ECDC rekomendavo valstybėms narėms taikyti minimalias bazines priemones, kurios padėtų išvengti viruso plitimo, pvz., higienos priemones, nustatyti reikalavimus dėl fizinio atstumo laikymosi ir susirinkimų ribojimo, veido kaukių dėvėjimo konkrečiose vietose, nuotolinio darbo tvarkos, plačiu mastu atliekamų tyrimų, sergančiųjų izoliavimo, artimą sąlytį turėjusių asmenų karantinavimo ir pažeidžiamų gyventojų apsaugos;

18. ragina valstybes nares laikytis pirmiau minėtų ECDC rekomendacijų ir apibrėžti bendrą sveikatos priemonių sistemą, kurią paveiktose vietovėse turėtų patvirtinti valdžios institucijos, kad sustabdytų pandemijos plitimą;

19. pripažįsta, kad, padidėjus susirgimų rodikliui, valdžios institucijos turėtų išnagrinėti papildomas priemones ir jomis pasidalyti, įskaitant intervencines priemones, kuriomis ribojamas gyventojų judėjimas, sumažinamas kiekvieno asmens kontaktų skaičius, vengiama masinių susibūrimų, ypatingą dėmesį skiriant didelės rizikos vietovėms, uždaromos mokyklos arba žmonėms rekomenduojama likti namuose;

20. mano, kad tokia sistema padėtų sustiprinti valstybių narių ir paveiktų vietovių tarpusavio pasitikėjimą ir išvengti ribojamųjų atsakomųjų priemonių; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pasienio regionų ypatumams ir atkakliai reikalauti užtikrinti bendradarbiavimą vietos ir regioniniu lygmenimis;

21. mano, kad aktyvaus tarpvalstybinio plitimo atveju valdžios institucijos turėtų kartu sukurti sveikatos mechanizmus, kurie padėtų užtikrinti suderinimą ir keitimąsi informacija tikruoju laiku;

22. pažymi, kad suderintas sveikatos priemonių taikymas abiejose sienos pusėse, atrodo, yra esminis aspektas, kuriuo užtikrinama, kad tokios priemonės būtų nuoseklios, veiksmingos ir sulauktų gyventojų palaikymo;

23. ragina visose valstybėse narėse, ypač pasienio regionuose, priimti ir įgyvendinti bendrą tyrimų strategiją;

24. mano, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į paveiktos vietovės spalvą ir jos gyventojų skaičių, turėtų susitarti dėl minimalaus tyrimų, kuriuos reiktų atlikti per dieną, skaičiaus;

25. pažymi, kad galimybė palyginti tyrimų rezultatus sudarys sąlygas įvairiose šalyse užtikrinti abipusį pripažinimą;

26. ragina valstybes nares abipusiškai pripažinti COVID-19 infekcijos tyrimų, kuriuos atliko kitų valstybių narių sertifikuotos sveikatos priežiūros įstaigos, rezultatus;

27. ragina valstybes nares ir Komisiją susitarti dėl bendro karantino laikotarpio, remiantis naujausiais moksliniais duomenimis ir atsižvelgiant į ECDC vertinimą;

28. ragina valstybes nares patvirtinti bendrą besimptomių atvejų stebėsenos protokolą ir priemones, susijusias su pacientų, kurių COVID-19 tyrimas buvo teigiamas, izoliavimu, taip pat su šiais pacientais sąlytį turėjusių asmenų izoliavimu;

29. teigiamai vertina keleivių buvimo vietos anketų naudojimą; mano, kad turėtų būti naudojama skaitmeninė keleivių buvimo vietos informacijos versija, siekiant supaprastinti duomenų tvarkymą kartu visiems užtikrinant vienodą prieigą ir garantuojant konfidencialų tokių duomenų saugojimą;

30. pažymi, kad ECDC patvirtinta bendra metodika bei kriterijai ir parengti žemėlapiai turėtų palengvinti suderintą požiūrį į pačių valstybių narių sprendimų priėmimo procesus ir užtikrinti, kad bet kokie valstybių narių priimti sprendimai būtų nuoseklūs ir tinkamai suderinti;

31. primena, kad labai svarbu visuomenei laiku pateikti aiškią ir išsamią informaciją, siekiant sumažinti bet kokių nustatytų laisvo judėjimo apribojimų poveikį ir užtikrinti nuspėjamumą, teisinį tikrumą ir piliečių reikalavimų laikymąsi;

32. atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 krizė išryškino poreikį stiprinti bendrąją rinką, visų pirma reintegruojant tiekimo grandines ES viduje nenustatant protekcionistinių priemonių ir išlaikant pagrindinių produktų, pvz., vaistų, farmacijos produktų ir medicinos įrangos, gamybą;

33. pažymi, kad reikia užtikrinti veiksmingą, atsparią ir į ateitį orientuotą bendrąją rinką, kurioje būtų toliau gaminami ir visoje ES tiekiami visiems piliečiams prieinami esminiai produktai;

34. ragina Komisiją imtis veiksmų, kad pirkėjams būtų sudarytos sąlygos dalyvauti paprastesniuose, spartesniuose ir lankstesniuose viešuosiuose pirkimuose, kartu atkreipia dėmesį į vaistų, medicinos įrangos ir asmeninės apsaugos priemonių bendrų viešųjų pirkimų svarbą siekiant užtikrinti šių prekių prieinamumą visuose regionuose, įskaitant kaimo ir periferines vietoves;

35. primena, kad COVID-19 krizė atskleidė vartotojų apsaugos trūkumus, kuriuos sukelia klastočių ir nesaugių produktų platinimas, visų pirma internete; pažymi, kad šiuos trūkumus reikia šalinti, visų pirma atsižvelgiant į produktų saugą, šiuo tikslu persvarstant Direktyvą dėl bendros gaminių saugos kartu išnagrinėjant naujų technologijų poveikį ir naujame Skaitmeninių paslaugų akte užtikrinti, kad bendroji skaitmeninė rinka būtų sąžininga ir saugi kiekvienam ir kad skaitmeninės platformos galėtų imtis tinkamų veiksmų dėl tokių produktų; taip pat pažymi, kad visiškai veikianti bendroji skaitmeninė rinka bus grindžiama vartotojų skaitmeninės apsaugos ir skaitmeninių tiekimo grandinių deriniu;

36. pažymi, kad vartotojus reikia tinkamai informuoti apie jų teises ir galimybes, kuriomis jie gali pasinaudoti pirkdami prekes arba paslaugas, ypač krizės laikotarpiu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas, kad būtų teikiama patikima ir tinkama informacija ir kad tai būtų daroma vartotojams lengvai prieinamu būdu visoje Sąjungoje;

37. ragina, atsižvelgiant į tam tikrų oro linijų ir turistinių kelionių organizatorių nustatytus apribojimus, susijusius su prašymais kompensuoti už atšauktas keliones, toliau taikyti vartotojų apsaugos priemones;

38. pažymi, kad COVID-19 krizė neturėtų būti naudojama kaip pasiteisinimas atidedant ir sumažinant įvairių produktų ir pramonės standartų įgyvendinimą arba jo atsisakant, įskaitant standartus, kuriais siekiama skatinti tvarumą; pažymi, kad šią situaciją veikiau reikėtų vertinti kaip galimybę patobulinti bendrąją rinką taip, kad joje būtų skatinama tvari gamyba ir vartojimas; ragina remti naujus tvarius verslo modelius ir imtis esminių pokyčių siekiant pakeisti dabartinius verslo modelius, pvz., skatinti išperkamąją nuomą, nuomą ir dalijimosi sistemas arba pakartotinio naudojimo sektorių, kartu apsaugant darbuotojų teises ir vartotojų apsaugos standartus, ir panaikinant suplanuoto nusidėvėjimo praktiką; primena, kad būtina užtikrinti bendrosios rinkos prieinamumą, kad būtų užtikrintas teisingas perėjimas prie tvarios bendrosios rinkos ir kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

39. pakartoja poziciją, kurią jis išreiškė savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliucijoje dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID-19 protrūkio; ragina valstybes nares užtikrinti greitą grįžimą prie visiškai veikiančios Šengeno erdvės, kurioje laisvam judėjimui netaikomi jokie apribojimai; ragina visų valstybių narių valdžios institucijas panaikinti bet kokią per COVID-19 pakartotinai nustatytą vidaus sienų kontrolę; smerkia Vengrijos valdžios institucijų nustatytus diskriminacinius teisės atvykti apribojimus ir ragina Komisiją kuo greičiau šiuo klausimu pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

40. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

[2] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0205.

[3] OL L 77, 2016 3 23, p. 1.

[4] OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

[5] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0175.

Atnaujinta: 2020 m. rugsėjo 16 d.Teisinė informacija - Privatumo politika