Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0268/2020Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0268/2020

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, atsižvelgiant į pavojingai padidėjusią įtampą ir Turkijos vaidmenį rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje

14.9.2020 - (2020/2774(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Anna Fotyga, Witold Jan Waszczykowski, Joanna Kopcińska, Elżbieta Kruk, Jadwiga Wiśniewska
ECR frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0260/2020

Procedūra : 2020/2774(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0268/2020
Pateikti tekstai :
B9-0268/2020
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B9‑0268/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, atsižvelgiant į pavojingai padidėjusią įtampą ir Turkijos vaidmenį rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje

(2020/2774(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Turkijos veiksmų, dėl kurių kyla įtampa Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje[1],

 atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2018 m. kovo 22 d., 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. spalio 14 d. išvadas,

 atsižvelgdamas į ES užsienio reikalų ministrų 2020 m. gegužės 15 d. pareiškimą dėl padėties rytinėje Viduržemio jūros dalyje,

 atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio 2020 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimą dėl padėties rytinėje Viduržemio jūros dalyje,

 atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio 2020 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą dėl atnaujintos Turkijos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros dalyje,

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 28 d. neformalaus užsienio reikalų ministrų (Gymnich) posėdžio rezultatus,

 atsižvelgdamas į būsimą specialųjį Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą, vyksiantį 2020 m. rugsėjo 24–25 d.,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Turkija yra svarbi ES partnerė ir tikimasi, kad, kaip šalis kandidatė, ji laikysis aukščiausių demokratijos standartų, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principui ir tarptautinės teisės principams;

B. kadangi Turkija yra NATO narė ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant saugumą Europos žemyne;

C. kadangi pastaraisiais metais rytinėje Viduržemio jūros dalyje buvo rastos didžiulės dujų atsargos ir tai paskatino Kipro, Graikijos, Izraelio ir Egipto vyriausybes bendradarbiauti siekiant kuo geriau išnaudoti šiuos gamtos išteklius, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės; kadangi 2019 m. Turkija taip pat suintensyvino gręžimą į vakarus nuo Kipro esančioje teritorijoje;

D. kadangi 2020 m. sausio 2 d. Atėnuose Graikijos, Kipro ir Izraelio valstybių vadovai pasirašė susitarimą dėl dujotiekio „EastMed“, ragindami visas šalis dalyvauti, su sąlyga, kad jos laikysis tarptautinės teisės; kadangi dujotiekis „EastMed“ yra strategiškai svarbus infrastruktūros projektas, atitinkantis ilgalaikį ES tikslą įvairinti energijos tiekimą;

E. kadangi 2019 m. lapkričio mėn. Ankara pasirašė susitarimo memorandumą su Libijos nacionalinės santarvės vyriausybe, pagal kurį, Turkijos teigimu, nuo Turkijos pietinės pakrantės iki Libijos buvo sukurta išskirtinė ekonominė zona (IEZ);

F. kadangi papildomais įtampos šaltiniais regione, be kita ko, tapo Ankaros sprendimas Stambule esančią Šv. Sofijos soborą vėl paversti mečete ir tariamas Turkijos bandymas leisti migrantams iš Sirijos neteisėtai kirsti ES sienas;

G. kadangi, remiantis 1994 m. įsigaliojusia UNCLOS, saloms yra taikoma IEZ, nutolusi ne didesniu kaip 200 jūrmylių atstumu nuo bazinės linijos; kadangi visos 27 valstybės narės ir ES, kaip sutarties šalis, yra ratifikavusios UNCLOS; kadangi Turkija šios konvencijos dar neratifikavo;

H. kadangi 2020 m. gegužės mėn. pabaigoje Turkija paskelbė apie savo planus ateinančiais mėnesiais pradėti gręžimą keliose kitose teritorijose, esančiose toliau į vakarus;

I. kadangi 2020 m. rugpjūčio 6 d. Graikija ir Egiptas pasiekė susitarimą, kurį Graikijos parlamentas ratifikavo rugpjūčio 27 d., ir juo buvo sukurta IEZ, kuri, Graikijos teigimu, turėtų panaikinti Turkijos susitarimą su Libija;

J. kadangi įtampa dar labiau išaugo, kai 2020 m. rugpjūčio 10 d. Turkija išsiuntė žvalgybinį laivą „Oruç Reis“, lydimą karinių laivų, ieškoti dujų ir naftos telkinių tarp Graikijos Kastelorizo salos ir Kipro;

K. kadangi 2020 m. rugpjūčio 15 d. Turkija per sistemą NAVTEX išplatino pranešimą, kuriame paskelbė, kad jos gręžimo laivas „Yavuz“ tęs energijos išteklių tyrinėjimus Kipro salos pakrantėse; kadangi 2020 m. rugsėjo 12 d. „Oruç Reis“ vis dėlto sugrįžo į Antalijos uostą ir naujo NAVTEX pranešimo nebuvo;

L. kadangi Prancūzija rytinėje Viduržemio jūros dalyje laikinai dislokavo fregatą ir du naikintuvus „Rafale“;

M. kadangi Gymnich posėdyje Taryba išreiškė politinį sutarimą prašyti atitinkamų Tarybos darbo grupių paspartinti savo darbą, kad Kipro pasiūlyti asmenys būtų įtraukti į dabartinės tvarkos, taikomos asmenims, kurie dalyvauja neteisėtoje gręžimo veikloje rytinėje Viduržemio jūros dalyje, sąrašą, siekiant jį greitai patvirtinti; kadangi valstybių vadovai taip pat susitarė, jog nepasiekus pažangos bendradarbiaujant su Turkija, Komisija turėtų parengti papildomų ribojamųjų priemonių sąrašą, kurį būtų galima aptarti per rugsėjo 24–25 d. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą;

N. kadangi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ėmėsi veiksmų siekdamas išeiti iš aklavietės ir sumažinti įtampą tarp Ankaros ir Atėnų;

O. kadangi Turkija tebėra šalis kandidatė, turinti teisę gauti pasirengimo narystei finansinę pagalbą, ir iš ES gauna didžiules lėšų sumas ir paramą;

1. reiškia susirūpinimą dėl Turkijos veiksmų rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuriais pažeidžiamos teisėtos Graikijos ir Kipro teisės jų jūrų zonose;

2. ragina Turkiją gerbti tarptautinę teisę, įskaitant jūrų teisę, ir ypač visų ES valstybių narių suverenitetą ir jurisdikciją jūrų zonose;

3. reikalauja, kad Turkija nutrauktų gręžimo ir žvalgymo veiklą Kipro ir Graikijos išskirtinėse ekonominėse zonose ir susilaikytų nuo bet kokios veiklos, kuri galėtų dar labiau padidinti įtampą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje;

4. pabrėžia, kad jūrų sienos turi būti apibrėžtos pasitelkiant dialogą ir derybas, o ne vienašaliais veiksmais ir karinio jūrų laivyno mobilizavimu, ir kad ginčai turi būti sprendžiami laikantis tarptautinės teisės; ragina visas šalis pirmenybę teikti diplomatijai, o ne radikaliems vienašaliams veiksmams;

5. ragina Turkiją pasirašyti ir ratifikuoti UNCLOS;

6. palankiai vertina NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pastangas sukurti sustiprintą konfliktų vengimo mechanizmą ir sumažinti avarijų Viduržemio jūros regione riziką; remia NATO tarpininkavimo pastangas, kuriomis siekiama suburti dvi jos nares ir sudaryti sąlygas tolesniam dialogui, padėsiančiam sumažinti įtampą;

7. smerkia neseniai priimtus Turkijos sprendimus Šv. Sofijos soborą ir Choros bažnyčią vėl paversti mečetėmis;

8. pažymi strateginę rytinės Viduržemio jūros dalies gamtos išteklių svarbą ES ir jos valstybėms narėms ir pabrėžia dujotiekio „EastMed“ projekto svarbą siekiant ES energijos įvairinimo tikslų; ragina ES tvirtai ginti savo interesus;

9. ragina ES sudaryti palankesnes sąlygas dialogui su Turkija;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, valstybių narių, narystės siekiančių šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

 

Atnaujinta: 2020 m. rugsėjo 16 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika