Procedūra : 2020/2774(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0270/2020

Pateikti tekstai :

B9-0270/2020

Debatai :

PV 15/09/2020 - 6
CRE 15/09/2020 - 6

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0230

<Date>{14/09/2020}14.9.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0270/2020</NoDocSe>
PDF 159kWORD 47k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pavojingam eskalavimui ir Turkijos vaidmeniui rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje</Titre>

<DocRef>(2020/2774(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Michael Gahler, Kris Peeters, David McAllister, Antonio López‑Istúriz White, Manolis Kefalogiannis, Vangelis Meimarakis, David Lega, Loucas Fourlas, Lefteris Christoforou, Anna‑Michelle Asimakopoulou</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0260/2020

B9‑0270/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pavojingam eskalavimui ir Turkijos vaidmeniui rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje

(2020/2774(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 9 d. Europos Parlamento diskusijas dėl stabilumo ir saugumo rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir neigiamo Turkijos vaidmens,

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 28 d. neoficialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo (Gymnich) rezultatus,

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 16 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo Josepo Borrellio pareiškimą dėl Turkijos atnaujintų gręžimo darbų rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje,

 atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo J. Borrellio pastabas spaudos konferencijoje po jo 2020 m. liepos 6 d. susitikimo su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Çavuşoğlu,

 atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo J. Borrellio pastabas po jo 2020 m. birželio 25 d. susitikimo su Graikijos gynybos ministru Nikolasu Panagiotopoulu,

 atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo J. Borrellio pastabas po jo 2020 m. birželio 26 d. susitikimo su Kipro užsienio reikalų ministru Niku Christodoulidžiu,

 atsižvelgdamas į atitinkamą tarptautinę paprotinę teisę ir į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), ypač pažymėdamas jos V dalį dėl išskirtinių ekonominių zonų (IEZ) ribų nustatymo,

 atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 22 d., 2018 m. birželio 28 d., 2019 m. kovo 22 d., 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadas ir į ankstesnes atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 17–18 d. Tarybos išvadas dėl neteisėtos Turkijos gręžimo veiklos Kipro IEZ,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, visų pirma į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių[1] ir į 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos[2],

 atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. ES užsienio reikalų ministrų pareiškimus dėl padėties rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje,

 atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko išvadas po 2020 m. rugpjūčio 19 d. vaizdo konferencijos su Europos Vadovų Tarybos nariais,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Turkija yra šalis kandidatė ir svarbi ES partnerė, taigi, tikimasi, kad, būdama šalis kandidatė, ji laikysis aukščiausių demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės standartų, įskaitant ir tarptautines konvencijas;

B. kadangi Turkija yra NATO sąjungininkė ir turėtų būti raginama išnaudoti savo galimybes apsaugoti stabilumą regione;

C. kadangi nuo to laiko, kai XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje buvo aptiktos gamtinių dujų atsargos atviroje jūroje, Turkija metė iššūkį savo kaimynams tarptautinės teisės ir IEZ ribų nustatymo srityse;

D. kadangi 2019 m. sausio mėn. Egipto, Graikijos, Italijos, Izraelio, Jordanijos ir Kipro vyriausybės bei Palestinos Administracija sukūrė rytinės Viduržemio jūros regiono dalies forumą dujų klausimais, daugiašalį organą, kuriam pavesta plėtoti regioninę dujų rinką ir sukurti išteklių gavybos plėtros mechanizmą;

E. kadangi 2019 m. gegužės mėn. Turkija padidino įtampą į Kipro teritorinius vandenis išsiųsdama keletą gręžybos laivų, kuriuos lydėjo kariniai laivai; kadangi dėl šios priežasties Kipras ir Graikija išdavė arešto orderį visiems jų dujų gavybos veiklą trikdantiems Turkijos gręžybos laivams;

F. kadangi 2019 m. spalio mėn. pradžioje įtampa dar labiau padidėjo, kai Turkija vieną iš savo gręžybos laivų dislokavo teritorijoje, kurioje Kipras tarptautinėms naftos įmonėms jau buvo suteikęs žvalgymo teises;

G. kadangi 2019 m. lapkričio mėn. Turkija pasirašė susitarimo memorandumą su JT pripažinta Libijos Nacionalinės santarvės vyriausybe, kuriame nustatomos naujos jurisdikcijos jūroje ribos tarp abiejų šalių; kadangi aptariamas memorandumas neatitinka tarptautinės teisės principų ir, jeigu jis būtų taikomas, praktiškai Viduržemio jūros regionas būtų padalytas į rytinę ir vakarinę dalis ir tai keltų grėsmę jūrų saugumui, dujų žvalgymui ir naujai infrastruktūrai, pvz., „EastMed“ dujotiekiui;

H. kadangi savo 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad susitarimo memorandumas „pažeidžia trečiųjų valstybių suverenias teises, neatitinka jūrų teisės ir negali turėti jokių teisinių pasekmių trečiosioms valstybėms“;

I. kadangi 2020 m. sausio mėn. Kipras, Graikija ir Izraelis pasirašė susitarimą nutiesti „Eastmed“ dujotiekį, kuris taip pat padėtų diversifikuoti ir ES energetiką;

J. kadangi 2020 m. birželio 2 d. Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdoğan ir Nacionalinės santarvės vyriausybės vadovas Fayez al-Sarraj išdėstė galimybę visame regione, kuriam taikomas Turkijos ir Libijos susitarimo memorandumas, atlikti gręžybos tyrimus;

K. kadangi 2020 m. birželio 9 d. Atėnuose Graikija ir Italija pasirašė dvišalį susitarimą, kuriuo nustatomos jų IEZ ribos Jonijos jūroje ir laikantis UNCLOS pratęsiamas galiojantis 1977 m. susitarimas;

L. kadangi 2020 m. rugsėjo 10 d. nacionaliniai lyderiai Viduržemio jūros regiono valstybių „Med7“ aukščiausiojo lygio susitikime išreiškė visapusišką paramą Graikijai bei solidarumą su ja ir pareiškė, jog apgailestauja, kad Turkija nereagavo į daugkartinius ES raginimus nutraukti savo vienašališkus neteisėtus veiksmus rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Egėjo jūroje;

M. kadangi 2020 m. liepos mėn., iš karto po Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo, Turkija išdavė NAVTEX žvalgymo veiklai aplink Kastelorizą 2020 m. liepos 21 d. – rugpjūčio 2 d. laikotarpiui, o po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įsikišimo Prezidentas R. T. Erdoğan sustabdė laivo Oruc Reis misiją, tačiau tuo pačiu metu išdavė NAVTEX gręžybai, kurią Kipro IEZ vykdys laivas Barbaros;

N. kadangi kai kurios valstybės narės jau priėmė sprendimą sustabdyti ginklų eksporto į Turkiją licencijavimą; kadangi tos valstybės narės, remdamosi Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP nuostatomis, įsipareigojo laikytis tvirtų nacionalinių pozicijų dėl savo ginklų eksporto į Turkiją politikos, be kita ko, griežtai taikyti 4-ą kriterijų dėl regioninio stabilumo;

O. kadangi Turkijos elgesys atspindi ne tik jos geoekonominius interesus, bet ir platesnio užmojo geopolitinę darbotvarkę – skleisti šalies įtaką nuo šiaurės Irako bei Sirijos iki Libijos;

P. kadangi Turkija šiuo metu toliau vykdo savo neteisėtus, vienašališkus karinius veiksmus rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, prieštaraujančius ES valstybių narių (visų pirma Graikijos ir Kipro) suverenumui ir tarptautinei teisei;

Q. kadangi 2020 m. liepos 10 d. Prezidentas R. T. Erdoğan pavertė Sofijos soborą mečete, po to, kai teismo sprendimu buvo panaikintas 1934 m. Kemalo Atatiurko įsakymas pertvarkyti jį į muziejų; kadangi šį sprendimą griežtai kritikavo UNESCO;

R. kadangi prasta Turkijos žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi istorija privertė ES sustabdyti stojimo derybas ir visas pasirengimo narystei lėšas, numatytas naujojoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje;

S. kadangi, mėnesį vykdęs žvalgymo darbus rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, laivas Oruc Reis susirinko savo kabelius ir grįžo į Antaliją, kai pasibaigė jo NAVTEX, skirtas vandenims, esantiems tarp Turkijos, Kipro ir Kretos, kuriuose jis plaukiojo nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d.; kadangi buvo manoma, kad laivas su karo laivų palyda iki rugsėjo 25 d. toliau vykdys tyrimus netoli Graikijos Kastelorizo ir Rodo salų pakrančių, ir pranešama, kad jo misija buvo sustabdyta dėl NATO inicijuotų derybų;

1. dar kartą pakartoja, kokie svarbūs geri santykiai su Turkija, grindžiami ilga bendrų vertybių istorija; šiuo požiūriu ragina Turkijos vyriausybę nutraukti nuolatinius Graikijos ir Kipro oro erdvės ir teritorinių vandenų pažeidimus, taip pat gerbti visų savo kaimynų teritorinį vientisumą ir suverenumą; be to, pakartoja, kad ES šiuo atžvilgiu palaiko Graikiją ir Kiprą;

2. griežtai smerkia ES interesams prieštaraujančią neteisėtą Turkijos veiklą Graikijos ir Kipro kontinentiniame šelfe ir IEZ ir ragina Turkijos valdžios institucijas nutraukti šią veiklą, palaikyti gerus kaimyniškus santykius ir gerbti Kipro ir Graikijos suverenumą pagal tarptautinę teisę;

3. pabrėžia, kad reikia gerbti ES valstybių narių teisinę kompetenciją sudaryti tarptautinius susitarimus su kitomis suvereniomis valstybėmis ir jų suverenias teises, kurios, inter alia, apima teisę žvalgyti ir naudoti gamtos išteklius pagal ES acquis ir tarptautinę teisę, įskaitant UNCLOS;

4. ragina nedelsiant patvirtinti papildomus galiojančio rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje vykdomų neteisėtų gręžimo darbų režimo sąrašus, nes Turkija pakartotinai elgiasi agresyviai, o nesant pažangos, ragina parengti ir 2020 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Europos Vadovų Taryboje aptarti papildomų ribojamųjų priemonių Turkijos atžvilgiu sąrašą;

5. išreiškia poreikį rasti sprendimą taikant diplomatines priemones, tarpininkavimą ir tarptautinę teisę; tačiau yra pasirengęs toliau raginti taikyti Turkijai tikslines veiksmingas sankcijas ir (arba) sektorines priemones, įskaitant nukreiptas į energetikos sektorių;

6. ragina atitinkamus NATO forumus, ypač Įprastinės ginkluotės kontrolės aukšto lygio darbo grupę, skubiai aptarti ginklų kontrolę rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje;

7. teigiamai vertina Kipro Respublikos ir Graikijos vyriausybių kvietimą Turkijai geranoriškai derėtis dėl jurisdikcijos jūroje ribų tarp atitinkamų savo pakrančių nustatymo; pažymi, kad abi vyriausybės įrodė, jog yra visiškai įsipareigojusios palaikyti geranorišką dialogą, atitinkantį tarptautinę teisę ir UNCLOS; ragina Turkiją priimti Kipro Respublikos ir Graikijos vyriausybių raginimą sudaryti specialų kompromisinį susitarimą, pagal kurį jų atitinkamų kontinentinių šelfų ir IEZ ribų nustatymo klausimas būtų perduotas Tarptautiniam Teisingumo Teismui;

8. teigiamai vertina Vokietijos tarpininkavimą Graikijai ir Turkijai ir išreiškia viltį bei pasitikėjimą, kad jis duos konstruktyvių ir abipusiškai priimtinų rezultatų;

9. dar kartą pakartoja, kad Kipras ir Graikija yra Europos stabilumo šiame regione ir ES energetinio saugumo ramsčiai;

10. primena 2020 m. rugpjūčio 27 ir 28 d. ES užsienio reikalų ministrų pasiektą politinį konsensusą, pagal kurį atitinkamos Tarybos darbo grupės turėtų sparčiau įtraukti Kipro pasiūlytus asmenis į galiojančio režimo sąrašą, skirtą asmenims, dalyvaujantiems rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje vykdomoje neteisėtoje gręžimo veikloje, siekiant šį sąrašą greitai patvirtinti;

11. dar kartą pakartoja savo raginimą Turkijos vyriausybei pasirašyti ir ratifikuoti UNCLOS ir primena, kad, nors Turkija nėra UNCLOS pasirašiusi šalis, paprotinėje teisėje išskirtinės ekonominės zonos numatytos net gyvenamoms saloms;

12. pažymi, kad ES ir jos valstybėms narėms bei Turkijai yra svarbu išlaikyti glaudų dialogą ir bendradarbiavimą užsienio politikos ir saugumo klausimais; primena, kad Turkija taip pat yra sena NATO aljanso narė, ir pažymi, kad ES ir Turkija toliau bendradarbiauja (karinės) strateginės svarbos klausimais NATO sistemoje;

13. primena savo 2019 m. spalio mėn. rezoliuciją dėl Turkijos karinės operacijos Sirijoje[3], kurioje Parlamentas ragino Tarybą apsvarstyti galimybę sustabdyti prekybos lengvatas pagal susitarimą dėl žemės ūkio produktų ir (kaip paskutinę priemonę) sustabdyti nuo 1995 m. gruodžio mėn. galiojančią ES ir Turkijos muitų sąjungą;

14. primygtinai teigia, kad 2019 m. lapkričio 27 d. Turkijos ir JT pripažintos Libijos Nacionalinės santarvės vyriausybės susitarimo memorandumu, kuriame tarp abiejų šalių nustatomos naujos jurisdikcijos jūroje ribos, pažeidžiama tarptautinė teisė, todėl jis nėra teisiškai privalomas trečiosioms valstybėms;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui.

 

[1] OL C 224, 2018 6 27, p. 93.

[2] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0200

[3] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0049

Atnaujinta: 2020 m. rugsėjo 16 d.Teisinė informacija - Privatumo politika