Procedūra : 2020/2777(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0281/2020

Pateikti tekstai :

B9-0281/2020

Debatai :

PV 15/09/2020 - 7
CRE 15/09/2020 - 7

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0232

<Date>{14/09/2020}14.9.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0281/2020</NoDocSe>
PDF 148kWORD 45k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl padėties Rusijoje: Aleksejaus Navalno apnuodijimas</Titre>

<DocRef>(2020/2777(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Kati Piri, Tonino Picula, Włodzimierz Cimoszewicz</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0280/2020

B9‑0281/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Rusijoje: Aleksejaus Navalno apnuodijimas

(2020/2777(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, visų pirma į 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties[1], 2017 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno ir kitų protestuotojų suėmimo[2] ir į 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Rusijos, ypač Aleksejaus Navalno atvejo[3],

 atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą ES vardu dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo,

 atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2020 m. rugsėjo 2 d. pareiškimą dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą dėl įtariamo Aleksejaus Navalno apnuodijimo,

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 8 d. G 7 užsienio reikalų ministrų pareiškimą dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo,

 atsižvelgdamas į Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją,

 atsižvelgdamas į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) šalių konferencijos 24-ojoje sesijoje 2019 m. lapkričio 27 d. vienbalsiai priimtus sprendimus C-24/DEC.4 ir C-24/DEC.5, kuriais fosforo organinė paralyžiuojamoji nuodingoji medžiaga „Novičok“ buvo įtraukta į Konvencijos priedo dėl cheminių medžiagų 1-ą sąrašą, ir šių sprendimų įsigaliojimą 2020 m. birželio 7 d.,

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. OPCW generalinio direktoriaus pareiškimą dėl įtarimų, kad prieš Aleksejų Navalną buvo panaudotas cheminis ginklas,

 atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, kuriuose abiejuose pažymima, kad nė vienas asmuo neturi būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba baudimo, ir kurių šalis yra Rusija,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Cheminio ginklo uždraudimo konvencija galioja nuo 1997 m., o jos įgyvendinimo organas OPCW sėkmingai įgyvendina visuotines pastangas visam laikui pašalinti cheminius ginklus, ir todėl tikrinant OPCW buvo sunaikinta 98 proc. visų cheminio ginklų atsargų, kurias deklaravo juos turinčios valstybės;

B. kadangi pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją kiekvienas asmens apnuodijimas naudojant paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą laikomas cheminio ginklo panaudojimu, o bet koks cheminio ginklo panaudojimas visomis aplinkybėmis laikomas šiurkščiu tarptautinės teisės ir tarptautinių žmogaus teisių standartų pažeidimu; kadangi vienbalsiai priėmus du pasiūlymus, įskaitant vieną, pateiktą Rusijos Federacijos, „Novičok“ buvo įtraukta į Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos kontroliuojamų medžiagų sąrašą, ir todėl jai pagal Konvenciją taikomos griežčiausios kontrolės gairės;

C. kadangi pranešama, kad rugpjūčio 20 d. žinomas Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas atsidūrė komos būsenoje Rusijoje vykdyto vidaus skrydžio metu, buvo nugabentas į ligoninę Rusijos Tomsko mieste ir, jo šeimos prašymu, nuo rugpjūčio 22 d. yra gydomas Berlyno ligoninėje „Charité“;

D. kadangi rugsėjo 2 d. Vokietijos ginkluotųjų pajėgų specializuotoje laboratorijoje atlikus toksikologinę analizę buvo patvirtinta, kad Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas kariniams tikslams naudojama chemine paralyžiuojamąja nuodingąja medžiaga, kuri priskiriama medžiagų grupei „Novičok“ ir kurią sukūrė ir tobulino Sovietų Sąjunga ir vėliau Rusijos Federacija;

E. kadangi faktas, kad Aleksejų Navalną mėginta nužudyti artėjant vietos ir regioniniams rinkimams Rusijoje, kelia ypač didelį nerimą dėl demokratijos, pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių padėties šioje šalyje;

F. kadangi Taryba paragino Rusijos institucijas atlikti visapusišką pasikėsinimo nužudyti Aleksejų Navalną tyrimą, paragino pateikti bendrą tarptautinį atsaką ir pasiliko sau teisę imtis tinkamų veiksmų, įskaitant ribojamąsias priemones;

1. griežtai smerkia pasikėsinimą nužudyti Aleksejų Navalną, kuris buvo apnuodytas kariniams tikslams naudojama chemine paralyžiuojamąja nuodingąja medžiaga, kuri priskiriama medžiagų grupei „Novičok“, ir reiškia be galo didelį susirūpinimą, kad cheminė paralyžiuojamoji nuodingoji medžiaga vėl buvo naudojama prieš Rusijos piliečius, o tai primena Sergejaus Skripalio atvejį 2018 m.; primena, kad cheminio ginklo panaudojimas visomis aplinkybėmis laikomas smerktinu nusikaltimu pagal tarptautinę teisę, ypač Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją;

2. yra įsitikinęs, kad surengus pasikėsinimą nužudyti Aleksejų Navalną buvo siekiama nutildyti vieną įtakingiausių Rusijos kovos su korupcija aktyvistų ir opozicijos politikų, atgrasyti nuo to, kad būtų atskleista daugiau su režimu susijusių sunkių korupcijos atvejų, ir bendrai atgrasyti šalies politinę opoziciją, visų pirma kalbant apie siekį daryti įtaką rugsėjo 11–13 d. vietos ir regioniniams papildomiems rinkimams;

3. primygtinai ragina Rusijos vyriausybę skubiai, visapusiškai ir skaidriai ištirti šį nusikaltimą prieš Rusijos pilietį, apnuodytą Rusijos teritorijoje chemine paralyžiuojamąja nuodingąja medžiaga, kurią sukūrė ir tobulino Sovietų Sąjunga ir vėliau Rusijos Federacija ir kuri prieinama tik Rusijos karinėms ir žvalgybos tarnyboms;

4. ragina Rusijos institucijas užtikrinti, kad būtų patraukti atsakomybėn ir atsakytų už savo veiksmus tiek tie asmenys, kurie įvykdė šią smerktiną veiką, tiek tie, kuriems tenka atsakomybė, kad sudarė sąlygas nusikalstamos veikos vykdytojams, parūpindami jiems cheminę paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą, taip pat visapusiškai bendradarbiauti su OPCW, taip užtikrinant nešališką tarptautinį tyrimą;

5. ragina Rusijos institucijas nutraukti savo politinių oponentų persekiojimą ir bauginimą, taip pat prieš juos nukreiptą smurtą ir represijas, imantis priemonių, kad būtų sustabdytas paplitęs nebaudžiamumas, dėl kurio žuvo daug žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos politikų, ir užtikrinti, kad jie galėtų verstis teisėta ir naudinga veikla nebijodami dėl savo gyvybės ar netekti savo šeimos narių ar draugų;

6. pabrėžia, kad Rusijos Federacija, būdama Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos nare, yra įsipareigojusi gerbti pagrindines laisves, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą, kurie yra įtvirtinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

7. pabrėžia Rusijos Federacijos kaip JT Saugumo Tarybos narės pareigą gerbti tarptautinę teisę, susijusias sutartis ir konvencijas, taip pat visa apimtimi vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą bendradarbiauti su OPCW tiriant bet kokį Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos pažeidimą;

8. labai palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai aktyvų vaidmenį itin griežtai pasmerkiant A. Navalno apnuodijimą ir palankiai vertina pirmininkaujančios Vokietijos pastangas ir indėlį apibrėžiant bendrą ES atsaką; ragina Tarybą toliau daryti spaudimą Rusijos Federacijai, kad būtų ištirtas mėginimas nunuodijant nužudyti Aleksejų Navalną; ragina Užsienio reikalų tarybą rugsėjo 21 d. posėdyje užimti aktyvią poziciją šiuo klausimu;

9. palankiai vertina vykstančias valstybių narių diskusijas galimai paskelbti ribojamąsias priemones, reaguojant į nepakankamą Rusijos Federacijos bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu dedant pastangas, kuriomis siekiama ištirti Aleksejaus Navalno apnuodijimą naudojant cheminį ginklą ir taip pažeidžiant tarptautinę teisę; pripažįsta, kad, atsižvelgdama į šį pasikėsinimą nužudyti, Vokietijos vyriausybė nurodė, kad yra pasirengusi iš naujo apsvarstyti dujotiekiui „Nord Stream 2“ teikiamą paramą;

10. ragina paskelbti ribojamąsias priemones visiems asmenims, kurie yra atsakingi už šį smerktiną nusikaltimą; ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai skubiai įdiegti ir praktiškai įgyvendinti ES žmogaus teisių srities sankcijų režimą;

11. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą, kuriai vadovauja Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, užtikrinti, kad vykdant ES politiką Rusijos atžvilgiu, toliau būtų siekiama laikytis penkių pagrindinių principų, ir laikantis griežtos ir principinės pozicijos parengti naują visapusišką Rusijos strategiją, kuri būtų grindžiama būtinybe gerbti tarptautinę teisę ir žmogaus teisių standartus ir kuria būtų siekiama stiprinti taiką ir saugumą;

12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, ESBO ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0157.

[2] OL C 298, 2018 8 23, p. 56.

[3] OL C 300, 2016 8 18, p. 2.

Atnaujinta: 2020 m. rugsėjo 16 d.Teisinė informacija - Privatumo politika