Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0309/2020Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0309/2020

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl teisinės valstybės principo taikymo ir pagrindinių teisių padėties Bulgarijoje

2.10.2020 - (2020/2793(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Juan Fernando López Aguilar
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu


Procedūra : 2020/2793(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0309/2020
Pateikti tekstai :
B9-0309/2020
Priimti tekstai :

B9‑0309/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės principo taikymo ir pagrindinių teisių padėties Bulgarijoje

(2020/2793(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutarties) 2, 3, 4, 6, 7, 9 ir 10 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

 atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (toliau – EŽTK) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką,

 atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimą, nustatantį bendradarbiavimo su Bulgarija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse patikrinimo mechanizmą[1], taip pat atsižvelgdamas į atitinkamas 2007–2019 m. laikotarpio metines ataskaitas ir į 2019 m. spalio 22 d. Komisijos ataskaitą dėl Bulgarijos pažangos pagal BTM (COM(2019)0498),

 atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. paskelbtas per Europos semestrą pateiktas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas – rekomendacijas dėl Bulgarijos (COM(2020)0502),

 atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 5 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Kolevi prieš Bulgariją[2],

 atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 1 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Dimitrov ir kt. prieš Bulgariją[3],

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 9 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl Bulgarijos baudžiamojo proceso kodekso ir Teismų sistemos įstatymo pakeitimų projekto, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į aukščiausiosios grandies teisėjų atžvilgiu pradėtus baudžiamuosius tyrimus,

 atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl Bulgarijos teismų sistemos įstatymo,

 atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. bendrą Venecijos komisijos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (toliau – ODIHR) nuomonę dėl Bulgarijos rinkimų kodekso pakeitimų,

 atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 23 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl Bulgarijos Respublikos Konstitucijos pakeitimo ir papildymo (teismų srityje) įstatymo projekto,

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto sprendimą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, priimtų bylose S. Z prieš Bulgariją ir Kolevi prieš Bulgariją, vykdymo,

 atsižvelgdamas į Europos Tarybos platformos, skirtos žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti, organizacijų partnerių 2020 m. metinę ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 27 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2296 (2019) dėl dialogo su Bulgarija po vykdytos stebėsenos,

 atsižvelgdamas į Europos Tarybos kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija iniciatyvą,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 6 d. Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupės (toliau – GRECO) antrąją rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą dėl Bulgarijos,

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės pareiškimą dėl Bulgarijos policijos smurto prieš žurnalistus ir į jos ataskaitą, parengtą po 2019 m. lapkričio 25–29 d. vykusio vizito Bulgarijoje,

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 18 d. ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais pareiškimą dėl brutalaus išpuolio prieš Bulgarijos žurnalistą Slavį Angelovą,

 atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 9 d. Europos Tarybos TNVO konferencijos pirmininko pareiškimą dėl siūlomų Bulgarijos ne pelno juridinių asmenų įstatymo pakeitimų,

 atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. JT specialiojo pranešėjo bendrą pareiškimą rasizmo ir mažumų klausimais,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 21 d. JT specialiojo pranešėjo pareiškimą dėl smurto prieš moteris, jo priežasčių ir padarinių,

 atsižvelgdamas į naujausias baigiamąsias JT sutarties institucijų pastabas dėl Bulgarijos,

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateiktą pasiūlymą dėl naujos Bulgarijos Respublikos Konstitucijos,

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės Europos Sąjungoje[4],

 atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 5 d. debatus dėl teisinės valstybės principo taikymo ir pagrindinių teisių padėties Bulgarijoje,

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 10 d. Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete vykusias diskusijas dėl BTM padėties,

 atsižvelgdamas į Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės pasikeitimus nuomonėmis nuo 2019 m. rugsėjo 5 d., t. y. šios grupės įsteigimo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto iniciatyva dienos, ypač į 2020 m. rugpjūčio 28 d. įvykusį pasikeitimą nuomonėmis dėl padėties Bulgarijoje,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Europos Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir kadangi šios vertybės yra bendros valstybių narių visuomenės, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė, vertybės (Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis);

B. kadangi teisinės valstybės principas, pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat vertybėms bei principams, įtvirtintiems ES sutartyse ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, yra įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė Sąjunga ir jos valstybės narės, ir jų turi būti laikomasi;

C. kadangi ES sutarties 6 straipsnio 3 dalyje patvirtinama, kad pagrindinės teisės, kurios garantuojamos EŽTK ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus;

D. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir joje įtvirtinti principai sudaro Sąjungos pirminės teisės dalį;

E. kadangi saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos laisvė bei pliuralizmas įtvirtinti Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir EŽTK 10 straipsnyje;

F. kadangi teismų nepriklausomumas yra vienas svarbiausių reikalavimų, nustatytų pagal demokratinį valdžios padalijimo principą ir įtvirtintų ES sutarties 19 straipsnio 1 dalyje, Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir ETK 6 straipsnyje;

G. kadangi Sąjunga veikia remdamasi tarpusavio pasitikėjimu grindžiama prielaida, kad valstybės narės laikosi demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, įtvirtintų EŽTK ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

H. kadangi teisinės valstybės principas yra viena iš bendrų vertybių, sudarančių Sąjungos pagrindą, ir būtina sąlyga tam, kad visa Sąjunga efektyviai veiktų, taip pat kadangi Komisija – kartu su Parlamentu ir Taryba – pagal Sutartis yra atsakinga už tai, kad būtų garantuota pagarba teisinės valstybės principui – vienai iš pagrindinių vertybių, ir būtų užtikrinta, kad Sąjungos teisės normų, vertybių ir principų būtų laikomasi;

I. kadangi sistemingas vienos valstybės narės atsisakymas laikytis pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir Sutarčių, prie kurių ji prisijungė laisva valia, kenkia ir kelia grėsmę visai Sąjungai; kadangi tuo atveju, jeigu į tokią padėtį bus reaguojama nepakankamai, bus pakirstas pasitikėjimas Sąjunga;

J. kadangi Venecijos komisija ir ESBO ODIHR konstatavo, kad pagal Bulgarijos rinkimų kodeksą ribojama Bulgarijos kalbinė įvairovė ir užsienyje gyvenančių piliečių balsavimo teisės[5];

K. kadangi per pastaruosius metus ne kartą buvo pranešta apie neapykantą mažumoms kurstančias kalbas, o tarp neapykantą kursčiusių asmenų buvo vyriausybės ministrų; kadangi Parlamento narių neliečiamumu yra sistemiškai naudojamasi siekiant, kad Bulgarijos Nacionalinės Asamblėjos nariai išvengtų atsakomybės už neapykantą kurstančias kalbas[6];

L. kadangi paskutiniaisiais metais daugėjo pranešimų, kad Bulgarija netinkamai naudoja Sąjungos lėšas, ir tokie atvejai turėtų būti nuodugniai ištirti; kadangi per paskutiniuosius mėnesius Bulgarijos piliečiai sužinojo apie daugybę kaltinimų aukšto rango pareigūnams dėl korupcijos, o dalis kaltinimų buvo tiesiogiai susiję su Ministru Pirmininku; kadangi tarptautinėje žiniasklaidoje per paskutiniuosius mėnesius ne kartą pranešta apie galimus nusikalstamų grupuočių ir Bulgarijos valdžios institucijų tarpusavio ryšius;

M. kadangi, paaiškėjus tokiems faktams, Bulgarijoje ilgiau negu tris mėnesius tęsėsi didelės demonstracijos ir pilietinės visuomenės protestai, o jų dalyviai reikalavo teisingumo, pagarbos teisinės valstybės principui, teismų nepriklausomumo, protestavo prieš demokratijos ardymą ir šalyje plintančią korupciją; kadangi protestų dalyviai taip pat reikalavo, kad vyriausybė ir generalinis prokuroras atsistatydintų ir būtų nedelsiant surengti Parlamento rinkimai; kadangi buvo pranešta, kad per šiuos protestus buvo panaudotas neproporcingas teisėsaugos institucijų pajėgų smurtas;

N. kadangi 2020 m. liepos 15 d. atsistatydino vidaus reikalų ministras, finansų ministras, ekonomikos ministras ir turizmo ministras, o 2020 m. rugpjūčio 26 d. – teisingumo ministras;

O. kadangi Ministras Pirmininkas paskelbė, kad atsistatydins po Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos rinkimų[7];

P. kadangi kova su korupcija Bulgarijoje vis dar kelia didelį susirūpinimą; kadangi dėl to kyla grėsmė, kad bus pakirstas piliečių pasitikėjimas valstybės institucijomis;

Q. kadangi, remiantis 2020 m. birželio mėn. paskelbto specialiojo „Eurobarometro“ tyrimo apie Europos piliečių požiūrį į korupciją duomenimis, 80 proc. apklausoje dalyvavusių Bulgarijos piliečių mano, kad korupcija jų šalyje yra plačiai paplitusi, o 51 proc. nurodė, kad korupcija per paskutiniuosius trejus metus padidėjo;

R. kadangi pagal 2020 m. organizacijos „World Justice Project“ sudarytą teisinės valstybės principo taikymo indeksą Bulgarija iš 128 šalių užima 53-ią vietą, o Sąjungoje yra priešpaskutinė; kadangi, remiantis organizacijos „Transparency International“ 2019 m. sudarytu ir šių metų pradžioje paskelbtu korupcijos suvokimo indeksu, tarp Sąjungos regiono šalių Bulgarija užima paskutinę vietą, o pasaulyje – 74-ą vietą;

S. kadangi dinamiška pilietinė visuomenė ir pliuralistinė žiniasklaida atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį skatinant atvirą ir pliuralistinę visuomenę bei visuomenės dalyvavimą demokratiniame procese ir stiprinant vyriausybių atskaitomybę; kadangi žiniasklaidos laisvės padėtis Bulgarijoje vis prastėja, o tai rodo organizacijos „Žurnalistai be sienų“ ataskaitose pateiktas šalies reitingas; kadangi pagal 2020 m. balandžio mėn. paskelbtą 2020 m. Pasaulio spaudos laisvės indeksą Bulgarija pasaulyje užima 111-ą vietą, o tarp ES valstybių narių trejus metus iš eilės yra paskutinė; kadangi Europos Tarybos platforma, skirta žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti, yra pareiškusi tris 1 lygio perspėjimus dėl šiurkščių ir žalą darančių žiniasklaidos laisvės pažeidimų, o atsakymas iš Bulgarijos institucijų vis dar negautas;

T. kadangi Bulgarijoje vis dar yra daug institucinių trūkumų, ypač susijusių su teismų nepriklausomumu – šias spragas kelerius metus savo ataskaitose, rengtose pagal Bendradarbiavimo ir tvirtinimo mechanizmą (BTM), nurodė ir Europos Komisija; tačiau, kadangi paskutiniojoje BTM ataskaitoje, kuri buvo paskelbta 2019 m. spalio 22 d., Komisija konstatavo, kad pažangos, kurią Bulgarija padarė pagal BTM, pakanka pripažinti, kad Bulgarija įvykdė stojant į Sąjungą prisiimtus įsipareigojimus, ir rekomendavo nutraukti priežiūros mechanizmo taikymą; kadangi Komisija dar turi atsižvelgti į Parlamento ir Tarybos pastabas ir tada priimti galutinį sprendimą, ar nutraukti BTM taikymą; kadangi Pirmininko D. Sassolio rašte išreikštas pritarimas tam, kad BTM taikymas būtų nutrauktas, tačiau pabrėžta būtinybė įgyvendinti ir stiprinti įsipareigojimus ir reformas, taip pat pabrėžta teismų nepriklausomumo padėtis, korupcijos ir žiniasklaidos laisvės aspektai;

U. kadangi Rumunijoje ir Bulgarijoje vietoj BTM turėtų būti pradėtas taikyti naujasis Parlamento siūlomas demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas, pagal kurį bus vykdomas metinis stebėsenos ciklas ir kuris bus vienodai taikomas visoms valstybėms narėms ir apims visas ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes;

1. labai apgailestauja, kad dėl įvykių Bulgarijoje reikšmingai pablogėjo teisinės valstybės principo taikymo, demokratijos, pagrindinių teisių, taip pat teismų nepriklausomumo, valdžios padalijimo, kovos su korupcija ir žiniasklaidos laisvės padėtis; išreiškia solidarumą su Bulgarijos žmonėmis, kurie teisėtai reikalauja ir tikisi teisingumo, skaidrumo, atskaitomybės ir demokratijos;

2. pabrėžia, jog labai svarbu garantuoti, kad būtų visapusiškai laikomasi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių ir kad būtų garantuojamos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės; ragina Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką ir besąlyginę pagarbą šioms vertybėms ir teisėms;

3. atkreipia dėmesį į pasiūlymą sušaukti Didžiąją Nacionalinę Asamblėją, kad ji priimtų naują konstituciją; pabrėžia, kad dėl bet kokios konstitucijos reformos turėtų būti surengti nuodugnūs ir įtraukūs debatai, tinkamai konsultuojamasi su visais suinteresuotaisiais subjektais, ypač pilietine visuomene, ir kad tvirtinamoms reformoms turėtų būti pritarta kuo plačiau; atkreipia dėmesį į 2020 m. rugsėjo 18 d. Nacionalinės Asamblėjos pirmininko raštą Venecijos komisijos pirmininkui su oficialiu prašymu suteikti ekspertinę pagalbą ir parengti Venecijos komisijos nuomonę dėl naujo Bulgarijos Respublikos Konstitucijos projekto; ragina Bulgarijos valdžios institucijas iniciatyviai siekti, kad, prieš patvirtinant svarstomas priemones, jas įvertintų Venecijos komisija ir kitos atitinkamos tarptautinių organizacijų tarnybos;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad buvo patvirtinti antrojo Bulgarijos rinkimų kodekso pakeitimų svarstymo rezultatai; su nerimu pažymi, kad Bulgarijos Parlamentas šiuo metu rengiasi priimti naują rinkimų įstatymą, o iki eilinių Parlamento rinkimų liko vos septyni mėnesiai; ragina Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi rinkimų teisės aktų ir visų Venecijos komisijos bei ESBO ODIHR pateiktų rekomendacijų, ypač kalbant apie pagrindinių rinkimų teisės normų pastovumą, nes jos neturėtų būti keičiamos likus mažiau nei metams iki rinkimų;

5. yra tvirtai įsitikinęs, kad Bulgarijos Parlamentui turėtų tekti pagrindinis vaidmuo užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę ir kad Parlamentas yra būtina stabdžių ir atsvarų sistemos dalis, garantuojanti teisinės valstybės principo įgyvendinimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad valdančioji dauguma teisės aktus priima paskubomis, dažnai nesurengusi tinkamų debatų ir nepasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais; atkreipia dėmesį į labai mažą visuomenės pasitikėjimą Bulgarijos Parlamentu[8]; apgailestauja dėl Nacionalinės Asamblėjos patalpose neseniai nustatytų žurnalistams taikomų apribojimų, dėl kurių apribota žurnalistų prieiga prie Parlamento narių, taigi apribotos galimybės žiniasklaidos atstovams tikrinti įstatymų leidžiamosios valdžios darbą;

6. yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kurios Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Venecijos komisijos pažymėtos sisteminės teismų sistemos problemos, ypač susijusios su nuostatomis dėl Aukščiausiosios teismų tarybos ir generalinio prokuroro ir su tuo, kad nėra veiksmingo atskaitomybės už jų darbą mechanizmo arba kad stabdžių ir atsvarų mechanizmas jų darbo atžvilgiu neveikia, tebėra neišspręstos; primygtinai reikalauja, kad Bulgarijos valdžios institucijos visapusiškai laikytųsi ankstesnių Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir Venecijos komisijos bei GRECO rekomendacijų dėl teismų, ypač dėl Aukščiausiosios teismų tarybos ir dėl generalinio prokuroro statuso, ir būtų užtikrintas teismų nepriklausomumas; pažymi, kad 2019 m. spalio 22 d. Komisijos ataskaitoje dėl Bulgarijos pažangos pagal BTM yra paminėta, jog žiniasklaidoje vyko plataus masto diskusijos, o kai kurie suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą dėl generalinio prokuroro kandidatūros teikimo procedūros ir dėl pagrindinio kandidato į šias pareigas, o pilietinės visuomenės organizacijos gatvėse surengė protestus;

7. yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar atliekama nepakankamai aukšto lygio korupcijos tyrimų, kuriuose būtų pasiekta kokių nors apčiuopiamų rezultatų; pažymi, kad korupcijos, neveiksmingumo, nepakankamos atskaitomybės problemos teismų sistemoje neišnyko, visuomenė teismų sistema pasitiki labai menkai, nes vyrauja nuomonė, jog teisėjams yra daromas politinis spaudimas ir dėl to ne visi vienodai sulaukia teisingumo; pažymi, kad prieš aukšto rango pareigūnus ir žinomus viešus asmenis pradėta daugiau aukšto lygio korupcijos tyrimų, įskaitant atvejus, susijusius su tarpvalstybiniais aspektais; susirūpinęs pažymi, kad žemesnės ir aukštesnės instancijų teismų sprendimai vieni kitų neatitinka, o tai irgi prisideda prie to, kad įsiteisėjusių ir veiksmingų apkaltinamųjų nuosprendžių nėra priimama pakankamai; pažymi, jog būtina vykdyti rimtus, nepriklausomus ir aktyvius tyrimus bei pasiekti rezultatų kovoje su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu, taip pat reikia atidžiai ištirti kaltinimus dėl aukšto lygio korupcijos, užfiksuotos 2020 m. vasarą paviešintuose garso įrašuose, taip pat ištirti apartamentų įsigijimo, svečių namų statybos skandalus, incidentą dėl tanklaivio, incidentą Rosenets paplūdimyje ir skandalą, kilusį dėl įtarimų neteisėtai pervedus pinigus iš Bulgarijos plėtros banko – visi šie įvykiai rodo, kad teisinės valstybės principo taikymo ir kovos su korupcija priemonių įgyvendinimo srityje Bulgarijoje yra gilių ir sisteminių spragų; taip pat reiškia susirūpinimą dėl Bulgarijoje pastebimų mažesnio atgarsio susilaukusių teisinės valstybės principo taikymo spragų, pavyzdžiui, dėl Pomorijės komplekso „Sunset Resort“ apartamentų savininkams taikomos tvarkos; palankiai vertina tai, kad Bulgarijoje įsteigta nauja suvienyta kovos su korupcija agentūra; ragina Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti, kad ši agentūra galėtų veiksmingai valdyti plačią savo atsakomybės sritį ir, be kita ko, vykdyti prevencinę, tiriamąją veiklą ir konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą;

8. reiškia didelį susirūpinimą dėl per pastarąjį dešimtmetį Bulgarijoje labai suprastėjusios žiniasklaidos laisvės padėties; ragina Bulgarijos valdžios institucijas puoselėti palankią aplinką saviraiškos laisvei, ypač didinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, neleisti susidaryti pernelyg didelei žiniasklaidos priemonių ir platinimo tinklų nuosavybės koncentracijai, o to siekti, be kita ko, tinkamai taikant esamą teisinę bazę ir panaikinant nuostatas dėl garbės ir orumo įžeidimų kriminalizavimo; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad Elektroninės žiniasklaidos taryba pagal sudėtį ir įgaliojimus būtų labiau nepriklausoma ir veiktų efektyviau; yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad žiniasklaidai tebėra daroma įtaka tuo, kad Sąjungos lėšos yra pirmiau skiriamos gerus ryšius su vyriausybe palaikančioms žiniasklaidos priemonėms;

9. pažymi, kad žurnalistų apsauga yra itin svarbi visuomenės interesų sritis; ragina Bulgarijos valdžios institucijas visais atvejais užtikrinti žurnalistų apsaugą, taigi ir jų nepriklausomumą; griežtai smerkia atvejus, kai prieš vyriausybę kritikavusius žurnalistus buvo surengtos šmeižto kampanijos, ir ragina Bulgarijos valdžios institucijas sustabdyti tokią nedemokratinę praktiką; apgailestauja dėl smurto prieš žurnalistus ir jų techninės įrangos sugadinimo incidentų; ragina Bulgarijos valdžios institucijas nuodugniai ištirti visus atvejus, kai prieš žurnalistus, teikusius informaciją apie protestus, buvo panaudotas smurtas; ragina Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti, kad policijos ir kiti pareigūnai gerbtų spaudos laisvę ir leistų žurnalistams bei žiniasklaidos specialistams saugiai teikti informaciją apie demonstracijas; pabrėžia, kad valstybės agentų rankomis vykdomas smurtas pažeidžia valstybių narių pareigą garantuoti spaudos laisvę ir užtikrinti žurnalistų saugumą[9];

10. ragina Bulgarijos valdžios institucijas iki galo ir išsamiai išnagrinėti visus Europos Tarybos platformos, skirtos žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti, pateiktus perspėjimus ir visapusiškai įgyvendinti Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės rekomendacijas Bulgarijoje žurnalistams užtikrinti saugią aplinką;

11. reiškia besąlyginę paramą Bulgarijos žmonėms, kurie reikalauja ir tikisi teisingumo, skaidrumo, atskaitomybės ir demokratijos; yra tvirtai įsitikinęs, kad galimybė rengti taikias demonstracijas yra viena iš pagrindinių kiekvienos demokratinės šalies piliečių teisių, ir remia šią žmonių teisę rengti taikius protestus; smerkia bet kokios formos smurtą prieš taikius demonstracijų dalyvius; pabrėžia, kad saviraiškos laisvės ir informacijos laisvės principai turi būti gerbiami visais atvejais; pabrėžia, kad smurto ir neproporcingos jėgos panaudojimas yra nepriimtinas; išreiškia ypač didelį nerimą dėl kaltimų jėgos naudojimu prieš moteris ir vaikus, įskaitant vaikus su negalia; yra susirūpinęs dėl neteisėtų ir perteklinių auditų, vykdytų privačių verslo subjektų, atvirai reiškusių palaikymą protestams, organizacijose; smerkia žiaurius ir neproporcingus policijos veiksmus per 2020 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. vykusius protestus; ragina Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką, skaidrų, nešališką ir veiksmingą policijos veiksmų tyrimą;

12. smerkia nežmoniškas sąlygas Bulgarijos kalėjimuose, į kurias dėmesį atkreipė Europos Žmogaus Teisių Teismas, įskaitant tai, kad kalėjimai yra perpildyti, jų sanitarinės ir materialinės sąlygos yra prastos, sukurtos ribotos galimybės užsiimti kokia nors veikla ne kamerose, suteikiama nepakankama medicininė priežiūra ir pernelyg ilgai taikomas ribojantis bausmių vykdymo režimas[10];

13. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad daugiau kaip pagal 45 sprendimus, kuriuos Europos Žmogaus Teisių Teismas yra priėmęs bylose prieš Bulgariją, valdžios institucijos neįvykdė savo prievolės atlikti veiksmingus tyrimus; mano, kad šie pasikartojantys trūkumai yra sisteminės problemos požymis[11]; pabrėžia, kad, remiantis Europos Tarybos 2019 m. metine ataskaita dėl teismų sprendimų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymo priežiūros vis dar neįvykdyti 79 svarbiausi bylose prieš Bulgariją priimti sprendimai;

14. yra susirūpinęs, kad nepaisant keleto ES direktyvų dėl įtariamų ir apkaltintų asmenų procesinių teisių, nurodytų 2009 m. veiksmų plane, Bulgarijoje procesinės teisės nėra pakankamai užtikrinamos; yra įsitikinęs, kad tai daro didžiulį poveikį pagrindinėms teisėms[12];

15. smerkia bet kokias neapykantą kurstančias kalbas, romų kilmės asmenų, LGBTI asmenų, kitoms mažumų grupėms priklausančių asmenų diskriminavimą ir jiems reiškiamą priešiškumą ir pažymi, kad tai tebėra opi problema; ragina valdžios institucijas ryžtingai reaguoti į neapykantą kurstančias kalbas, kurias skelbia ir aukšto rango politikai, stiprinti teisinę apsaugą nuo diskriminavimo ir nusikaltimų dėl neapykantos, o jei tokie nusikaltimai padaromi – veiksmingai juos ištirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą; palankiai vertina, kad teismai uždraudė rengti kasmetines neonacių rengiamas „Lukovo eitynes“, taip pat tai, kad pradėtas jas rengiančios organizacijos BNU veiklos tyrimas; ragina Bulgarijos vyriausybę stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis ir vietos žmogaus teisių stebėsenos institucijomis ir imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų veiksmingai ginamos mažumų teisės, ypač saviraiškos laisvė ir asociacijų laisvė, o tai būtų vykdoma, be kita ko, įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus[13]; ragina Bulgarijos valdžios institucijas ir pareigūnus griežtai pasmerkti visus smurto atvejus ir visas neapykantą kurstančias kalbas, nukreiptas prieš mažumas;

16. smerkia priešiškumą romų kilmės asmenims, kuris pasireiškė kai kuriose jų gyvenamose bendruomenėse, ypač priešiškumą asmenims, kurie turėjo palikti savo namus dėl prieš jų bendruomenes nukreiptų mitingų; smerkia romų tautybės asmenų bauginimą ir jų iškeldinimą jėga iš Voivodinovo kaimo; ragina valdžios institucijas skubiai spręsti nukentėjusių asmenų padėties klausimą; yra įsitikinęs, kad ryžtingos priemonės siekiant pagerinti romų tautybės asmenų aprūpinimo būstu padėtį turėtų būti tęsiamos; yra įsitikinęs, kad būtina visiškai panaikinti romų kilmės vaikų atskirtį švietimo srityje; ragina valdžios institucijas sustabdyti neapykantą kurstančias kalbas ir nutraukti romų mažumos diskriminaciją, kuri pasireiškia imantis atsakomųjų priemonių dėl COVID-19 pandemijos, taip pat ragina sustabdyti policijos operacijas, kurios per pandemiją vykdomos romų gyvenamose vietovėse;

17. atkreipia dėmesį į 2018 m. liepos 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimą, kad Stambulo konvencija neatitinka Bulgarijos Konstitucijos; apgailestauja, kad dėl šio sprendimo Bulgarija negali ratifikuoti Konvencijos; yra labai susirūpinęs dėl tebesitęsiančių klaidinančiais faktais pagrįstų viešų diskusijų dėl Konvencijos, kurios kilo po keleto žiniasklaidos priemonių, įtariamų ryšiais su vyriausybe ir opozicinėmis partijomis, šia tema transliuotų neigiamų reportažų ir po jų plačiai pasklidus dezinformacijai ir šmeižto kampanijai, o dar didesnį nerimą kelia tai, kad visame tame dalyvavo Bulgarijos Parlamentui atstovaujantys politikai ir partijos; yra susirūpinęs, kad tebesitęsiantis neigiamas požiūris į Konvenciją prisideda prie dar didesnės pažeidžiamų grupių asmenų, patiriančių smurto dėl lyties riziką (šių asmenų padėtis per COVID-19 pandemiją ir visoje Europoje, įskaitant Bulgariją, skelbtą karantiną ypač pablogėjo), stigmatizacijos, o nusikaltimų dėl lyties vykdytojai įgyja dar daugiau drąsos ir jaučiasi nebaudžiami; apgailestauja, kad, kaip paaiškėjo, neseniai atlikti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais įtvirtintos griežtesnės bausmės už smurtą dėl lyties, buvo nepakankami, kad šis sudėtingas klausimas būtų išspręstas ir, visų pirma, kad tokiems nusikaltimams būtų užkirstas kelias; todėl ragina Bulgarijos valdžios institucijas stiprinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir kovoti su tokiu smurtu, imtis visų reikalingų priemonių Stambulo konvencijai ratifikuoti, įgyvendinti kuo daugiau Konvencijoje įtvirtintų ir šalies konstitucinę tvarką atitinkančių priemonių, o dėl likusių aspektų ieškoti bendresnės išeities, taip pat padidinti laikino apgyvendinimo įstaigų skaičių ir teikti kitas paslaugas, kurios yra reikalingos siekiant padėti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims;

18. mano, jog būtina visose srityse panaikinti teisinį ir faktinį asmenų diskriminavimą dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės; ragina Bulgarijos valdžios institucijas iš dalies pakeisti Apsaugos nuo diskriminavimo įstatymą ir konkrečiai kaip vieną iš diskriminavimo pagrindų įtraukti lytinę tapatybę; ragina Bulgarijos valdžios institucijas iš dalies pakeisti dabartinį Baudžiamąjį kodeksą ir į jį įtraukti nusikaltimus dėl neapykantos ir neapykantą dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir saviraiškos bei lyties ypatybių kurstančias kalbas; ragina Bulgarijos valdžios institucijas vykdyti atitinkamus Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, šiuo atžvilgiu imtis priemonių dėl tos pačios lyties sutuoktinių ir tėvų padėties, užtikrinti, kad jie galėtų naudotis teise į teisinį ir faktinį nediskriminavimą, ir sukurti reikiamą teisinę bazę, kad visoms poroms būtų užtikrintos vienodos teisės;

19. yra susirūpinęs, kad asmenims, kuriems gali prireikti tarptautinės apsaugos, neleista atvykti į Bulgarijos teritoriją arba jie buvo išvaryti – kai kuriais atvejais jėga – nesuteikus galimybės kreiptis dėl prieglobsčio arba individualaus vertinimo[14]; yra ypač susirūpinęs dėl nerimą keliančio Turkijos opozicijos narių deportavimo pažeidžiant tarptautines sutartis ir kompetentingų Bulgarijos teismų priimtas galiojančias teismo nutartis[15]; ragina Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi prieglobsčio teisės aktų, prieglobsčio acquis įgyvendinimo praktikos ir Pagrindinių teisių chartijos; ragina Komisiją prioritetine tvarka vykdyti dėl Bulgarijos pradėtą pažeidimų nagrinėjimo procedūrą;

20. reiškia didelį susirūpinimą dėl pasiūlytų Ne pelno juridinių asmenų įstatymo pakeitimų, nes dėl jų pilietinės visuomenės organizacijos, kurios gauna valstybės išmokas ir finansavimą iš užsienio, atsidurs labai nepalankioje padėtyje ir iškils pavojus, kad gali būti pažeistas asociacijų laisvės ir teisės į privatumą principas[16]; ragina Bulgarijos valdžios institucijas atidžiai išnagrinėti šioje srityje suformuotą Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją;

21. pažymi, kad pagal BTM Bulgarija padarė tam tikrą pažangą; ragina Bulgarijos vyriausybę bendradarbiauti su Komisija, laikantis ES sutartyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo, ir toliau vykdyti savo įsipareigojimus; ragina Bulgarijos valdžios institucijas susilaikyti nuo visų vienašalių reformų, kurios keltų pavojų teisinės valstybės principo taikymui, ypač teismų nepriklausomumui ir valdžios padalijimui; pažymi Komisijos pastabą, kad ji kol kas nenutrauks BTM taikymo Bulgarijai; ragina Komisiją toliau pagal BTM stebėti, kaip Bulgarijoje vykdoma teismų reforma, kovojama su korupcija tol, kol pagarbos demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms mechanizmas dar nėra visapusiškai taikomas visose valstybėse narėse; taip pat ragina Komisiją prireikus naudotis ir kitomis galimomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras, teisinės valstybės ir biudžeto priemones, kai galimybė jas taikyti atsiras;

23. pabrėžia, kad Bulgarijos vyriausybė, bendradarbiaudama su Komisija, turi užtikrinti griežtesnę Sąjungos fondų panaudojimo kontrolę ir nedelsdama imtis priemonių dėl susirūpinimą keliančių atvejų, kai mokesčių mokėtojų pinigai yra panaudojami su valdančiąja partija susijusių asmenų turtėjimui;

24. pakartoja savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų[17], įskaitant būtinybę apsaugoti gavėjų teises, ir ragina Tarybą kuo greičiau pradėti tarpinstitucines derybas;

25. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Jungtinėms Tautoms.

 

Atnaujinta: 2020 m. spalio 6 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika