Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0357/2020Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0357/2020

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl didėjančios įtampos Varošoje po neteisėtų Turkijos veiksmų ir neatidėliotinos būtinybės atnaujinti derybas

18.11.2020 - (2020/2844(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Sergey Lagodinsky, Francisco Guerreiro, Thomas Waitz, Monika Vana, Gwendoline Delbos‑Corfield, Ernest Urtasun
Verts/ALE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0355/2020

Procedūra : 2020/2844(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0357/2020
Pateikti tekstai :
B9-0357/2020
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B9‑0357/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl didėjančios įtampos Varošoje po neteisėtų Turkijos veiksmų ir neatidėliotinos būtinybės atnaujinti derybas

(2020/2844(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos[1],

 atsižvelgdamas į naujausias Komisijos ataskaitas dėl Turkijos, t. y. 2019 m. ir 2018 m. Komisijos ataskaitas dėl Turkijos,

 atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos narės E. Ferreiros bendrą pareiškimą dėl 2020 m. spalio 20 d. rinkimų proceso Kipro turkų bendruomenėje, 2020 m. spalio 12 d. vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininkės pavaduotojo pastabas Užsienio reikalų taryboje ir 2020 m. lapkričio 15 d. vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininkės pavaduotojo pareiškimą dėl Varošos,

 atsižvelgdamas į susijusias Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas, visų pirma 2020 m. spalio 1 d. Tarybos išvadas ir 2004 m. balandžio 26 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d.[2], 2009 m. balandžio 22 d.[3] ir 2018 m. vasario 13 d.[4] rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų,

 atsižvelgdamas į susijusias JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucijas, visų pirmą rezoliucijas Nr. 550 (1984 m.) ir Nr. 789 (1992 m.),

 atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 9 d. JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą (S/PRST/2020/9),

 atsižvelgdamas į 1979 m. aukšto lygio susitarimą tarp dviejų Kipro bendruomenių vadovų,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 1974 m., po nepavykusio Graikijos bandymo atimti salos valdžią iš buvusio prezidento arkivyskupo Makarioso III, Turkijos atsakas buvo pasiųsti karines pajėgas į šiaurės Kiprą, todėl dešimtys tūkstančių Kipro graikų turėjo bėgti į pietus, o mažesnė Kipro turkų populiacija, gyvenanti pietų Kipre, turėjo bėgti į salos šiaurę;

B. kadangi nuo 1974 m. Turkijos kariuomenės intervencinių veiksmų Varoša, 6 km2 kvartalas Famagustos pietuose, buvo uždarytas ir liko negyvenamas ir valdomas Turkijos kariuomenės; kadangi nuo tada kipriečiai, kurie buvo priversti palikti Varošą, neturi jokių išteklių ir negali grįžti į savo namus;

C. kadangi dvi Kipro bendruomenės pareiškė savo ketinimus susitarti dėl teisėtų Varošos gyventojų perkėlimo pagal 1979 m. aukšto lygio susitarimą, kuriame pabrėžiama, kad Varošos perkėlimas yra vieningas Kipro prioritetas, kad abi pusės yra pasirengusios imtis geranoriškų veiksmų ir kad sprendžiant šį klausimą turėtų dalyvauti JT;

D. kadangi JT ST rezoliucijoje Nr. 550 (1984 m.) visi mėginimai bet kurioje Varošos dalyje apgyvendinti kitus žmones, o ne Varošos gyventojus, laikomi nepriimtinais ir raginama perduoti šią teritoriją administruoti Jungtinėms Tautoms; kadangi JT ST rezoliucijoje Nr. 789 (1992 m.) taip pat raginama, kad JT taikos palaikymo pajėgų Kipre kontroliuojama teritorija būtų išplėsta ir apimtų Varošą;

E. kadangi, neatsižvelgiant į pirmiau nurodytas JT ST rezoliucijas, Turkijos kariuomenė, bendradarbiaudama su Kipro turkų bendruomenės vadovu Ersinu Tataru, vienašališkai atnaujino veiksmus Varošos dalyje; kadangi Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdoğan 2020 m. lapkričio 15 d. lankėsi Varošoje, taip dar labiau sustiprindamas ir taip didelę įtampą tarp Atėnų, Ankaros ir Nikosijos;

F. kadangi per paskutinius Kipro turkų bendruomenės vadovo rinkimus Ankara ėmė daug labiau kištis į Kipro turkų bendruomenės vidaus reikalus; kadangi nacionalistų kandidatas Ersin Tatar, nepritariantis visapusiškam susitarimui dėl Kipro, remiantis dviejų bendruomenių, dviejų zonų federacija, kaip numatyta JT parametruose, sulaukė didelio Ankaros palaikymo ir laimėjo rinkimus;

1. pabrėžia, kad padėtis Varošoje yra aiškus priminimas apie tebesitęsiantį, ilgai neišsprendžiamą ginčą ir su juo susijusią riziką, kad įtampa tarp Kipro bendruomenių ir toliau didės, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad visapusišką susitarimą galima pasiekti tik palaikant dialogą bei diplomatiškus santykius ir derybose tiesiogiai dalyvaujant tiek Kipro Respublikai, tiek Kipro turkų bendruomenei, globojant JT;

2. griežtai kritikuoja vis didesnį Ankaros kišimąsi į Kipro turkų bendruomenės vidaus reikalus, kuris pasiekė aukščiausią tašką vienašališkai atnaujinus veiksmus Varošos pakrantėje ir sukėlė protestus kai kuriose Kipro turkų bendruomenės dalyse; yra labai susirūpinęs dėl šių vienašalių veiksmų, kuriais pažeidžiamos susijusios JT ST rezoliucijos; jei nebus atnaujintas labai reikalingas dialogas ir derybos dėl Kipro, ragina keisti šią veiksmų kryptį, taip pat ragina visas susijusias šalis vengti vienašalių veiksmų ir laikytis JT Saugumo Tarybos 2020 m. spalio 20 d pareiškimo;

3. pažymi, kad Kipro Respublika ir toliau laiko Varošos grąžinimą esminiu Kipro turkų bendruomenės pasitikėjimo stiprinimo priemonių aspektu, įskaitant bendrąsias įmones, siekiančias atstatyti apleistą miestą;

4. apgailestauja, kad ankstesni pasiūlymai dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių, kuriomis buvo siekiama perduoti Varošą kontroliuoti JT ir leisti atnaujinti Kipro turkų Famagustos uosto veiklą, nebuvo sėkmingi; palankiai vertina tokius visuomeninius projektus kaip Famagustos ekologinio miesto projektas, kuriam vadovauja tiek Kipro graikai, tiek Kipro turkai ir kuriuo siekiama atstatyti integruotą, tvarią, aplinkos apsaugos požiūriu atsakingą Famagustą, kurioje būtų skatinamas ir puoselėjamas taikus visų jos gyventojų sambūvis;

5. ragina Kipro Respubliką ir Kipro turkų bendruomenę konstruktyviai bendradarbiauti, siekiant visapusiškai susitarti ir susivienyti; pažymi ir palaiko vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininkės pavaduotojo pareiškimą, kuriuo pritariama derybų atnaujinimui, globojant JT;

6. yra pasiruošęs padėti tiek Kipro turkų, tiek Kipro graikų bendruomenėms siekiant taikos ir stabilumo ir ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti antrąją metinę pagalbos Kipro turkų bendruomenei veiksmų programą, skirtą remti projektus, kuriais skatinama susitaikyti ir gerinama infrastruktūra, aplinkos apsauga ir ekonominė plėtra; visų pirma ragina skirti nuolatinę ir didesnę paramą pilietinei visuomenei tiek Kipro turkų, tiek Kipro graikų bendruomenėse tiek per ES pagalbos programą, tiek labiau struktūrizuotai, įgyvendinant naują daugiametę finansinę programą, visų pirma per Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą;

7. ir toliau prisiima visą atsakomybę visapusiškai išspręsti šį klausimą, atsižvelgiant į Kipro žmonių norus, ir užtikrinti susivienijimą, pagrįstą dviejų zonų, dviejų bendruomenių federacija, turinčia vieną tarptautinį juridinį asmenį, vieną suverenitetą ir vieną pilietybę, užtikrinant politinę dviejų bendruomenių lygybę pagal JT sistemą ir pagal susijusias JT ST rezoliucijas, įskaitant Rezoliuciją Nr. 550 (1984 m.) ir Rezoliuciją Nr. 789 (1992 m.) ir laikantis principų, kuriais grindžiama ES;

8. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą aktyviai remti šias derybas ir palaikyti JT generalinio sekretoriaus ir JT Saugumo Tarybos raginimą, kad abi Kipro pusės ir valstybės garantai nedelsiant atnaujintų derybas ir nedelsiant sušauktų posėdį, kaip sutarta 2019 m. lapkričio mėn.;

9. ragina išversti šią rezoliuciją į turkų kalbą;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybėms narėms, Kipro turkų bendruomenės vadovui ir Respublikos Asamblėjai, Turkijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

Atnaujinta: 2020 m. lapkričio 23 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika