PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES prekybos politikos peržiūros

19.11.2020 - (2020/2761(RSP))

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B9-0024/2020
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį

Bernd Lange
Tarptautinės prekybos komiteto vardu

B9-0370/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prekybos politikos peržiūros

(2020/2761(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 17 d. Komisijos komunikatą „Patikslinta 2020 m. Komisijos darbo programa“ (COM/2020/0440 ) ir į Komisijos pirmininkės U. von der Leyen 2020 m. rugsėjo 16 d. ketinimų raštą Parlamento pirmininkui D. M. Sassoli ir kanclerei A. Merkel „Sąjungos padėtis 2020 m.“,

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Komisijos konsultacinį raštą „Atnaujinta prekybos politika siekiant stipresnės Europos“,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

– atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą dėl sąlygų, susijusių su užsienio subsidijomis, suvienodinimo (COM(2020)0253),

– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),

– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 9 d. bendrą Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

– atsižvelgdama į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

– atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. savo rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų[1], 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės prekybos strategijos kūrimo[2], 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[3], 2020 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens saugant ir atkuriant pasaulio miškus[4], 2020 m. spalio 7 d. rezoliuciją „Bendros prekybos politikos įgyvendinimas. 2018 m. metinė ataskaita“[5], ... rezoliuciją dėl naujos pramoninės strategijos Europai[6] ir ... rezoliuciją dėl naujos strategijos Europos MVĮ[7],

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio [...] d. Komisijos pareiškimą[8],

– atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl ES prekybos politikos peržiūros (O-000070/2020 – B9-0024/2020),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A. kadangi po 2020 m. kilusio COVID-19 protrūkio buvo sutrikdytos pasaulinės tiekimo grandinės ir gamybos linijos, o tai rodo, kad Europos Sąjunga yra priklausoma nuo ne ES kilmės išteklių, ypač kai kuriuose strateginiuose sektoriuose, pvz., medicinos ir farmacijos sektoriuose;

B. kadangi tiek už ES ribų, tiek valstybėse narėse kyla klausimų dėl prekybos taisyklių ir naudos ir kadangi į visą ES išorės ir vidaus valstybės politiką reikia įtraukti naujus darniam vystymuisi kylančius uždavinius, pvz., kovą su klimato kaita;

C. kadangi ES ekonomika konkurenciniu požiūriu jau prieš pandemiją atsiliko nuo kitų šalių; kadangi dėl tarptautinės prekybos sutrikimų, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, dabar ir taip dideli ekonominiai nuostoliai dar labiau padidėjo;

D. kadangi Europos Sąjunga, kaip nedaug išteklių turintis žemynas ir didžiausias prekybos blokas pasaulyje, turi išskirtinę galimybę bendradarbiauti pasauliniu mastu, kad pasiektų tvarų pasaulio ekonomikos atsigavimą laikantis Europos žaliojo kurso;

E. kadangi ES prekybos politikos peržiūra ir ryžtingesnės ES prekybos politikos plėtojimas vykdomas tuo metu, kai prekybos, ekonomikos ir finansų srityje visame pasaulyje įgyvendinama daugybė politinių veiksmų, sukeliančių ilgalaikes pasekmes;

Prekyba ir „atviras strateginis savarankiškumas“

1. palankiai vertina tai, kad 2020 m. laiku pradėta ES prekybos politikos peržiūra, reaguojant ir atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos metu išmoktas pamokas, didėjantį protekcionistinių veiksmų visame pasaulyje skaičių, ypač sudėtingą aplinką, kurioje atsidūrė tarptautinė prekyba, ir poreikį integruoti prekybos aspektą į Europos žaliąjį kursą ir DVT siekiant užtikrinti sąžiningą, įtraukų ir tvarų ekonominį bendradarbiavimą ir prekybą; mano, kad dėl to labai svarbu koordinuoti ir kurti sinergiją tarp Europos Komisijos generalinių direktoratų ir Europos išorės veiksmų tarnybos, taip pat tarp prekybos politikos ir vidaus politikos (pvz., pramonės, valstybės pagalbos, skaitmeninės, aplinkos, įskaitant žiedinę ekonomiką, ir socialinės politikos);

2. teigiamai vertina diskusiją dėl unikalios ES „atviro strateginio savarankiškumo“ koncepcijos ir ragina Komisiją pateikti daugiau informacijos apie jos turinį; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad koncepcija turėtų atitikti ES tarptautinėje teisėje nustatytas pareigas ir ES įsipareigojimą laikytis taisyklėmis grindžiamo požiūrio į savo prekybos politiką ir daugiašalės prekybos sistemą, kurios epicentre yra Pasaulio prekybos organizacija (PPO); primygtinai reikalauja, kad įgyvendinant ES prekybos strategiją būtų didinamas ES pramonės, įskaitant žemės ūkio sektorių, konkurencingumas, kuriamos deramos kokybės darbo vietos ir apsaugomi darbuotojai, skatinama integracinė ir tvari ekonominė plėtra pagal Europos žaliąjį kursą ir propaguojami ES interesai bei vertybės;

3. pažymi, kad ES, kaip vienam iš didžiausių prekybos blokų pasaulyje, būtų naudinga tarptautinės prekybos srityje platesniu mastu naudoti eurą, nes tai padėtų sumažinti su valiutos kurso rizika ir kitas su valiuta susijusias išlaidas prekybos sandoriuose; pažymi, kad dabar dar svarbiau skatinti prekybą ir atkreipia dėmesį į tai, kad ES prekybos strategija gali labai prisidėti prie ekonomikos gaivinimo proceso po dabartinės visuomenės sveikatos ir ekonomikos krizės;

4. ragina Komisiją išanalizuoti, kaip būtų galima padidinti ES tiekimo grandinių atsparumą kartu didinant Sąjungos gamybos pajėgumus, šiuo tikslu tiriant naudą, kurios gali duoti ES lygmeniu kaupiamos strateginės esminių prekių, reikalingų ekstremaliųjų situacijų atvejais, atsargos, ir skatinant įvairinti tiekimo šaltinius, kartu išnagrinėjant veiklos perkėlimo į netoli esančias šalis koncepciją ir ypatingą vaidmenį, kurį ES kaimynystėje esančios šalys galėtų atlikti šioje srityje;

5. pažymi, kad veiklos perkėlimo į kitas šalis ir veiklos perkėlimo į netoli esančias šalis priemonėmis turėtų būti prisidedama prie ES ilgalaikio konkurencingumo ir jos neturėtų nulemti didesnių vartotojų išlaidų, kaip nustatyta šiuo klausimu atliktoje išsamioje sektorių analizėje; pažymi, kad tiekimo grandinės valdymo priemonės gali atlikti svarbų vaidmenį vykdant ekonomikos gaivinimą ir kad sprendimus bet kuriuo atveju ir toliau turėtų priimti ekonominės veiklos vykdytojai;

6. ragina Komisiją nustatyti Europos strateginius sektorius ir žaliavas, ir aktyviai remti įmones, ypač MVĮ, daugiausia dėmesio skiriant dabartinei krizei, taip pat galimoms būsimoms tendencijoms, remiant poveikio klimatui neutralumą, pasaulinių tiekimo grandinių atskaitomybę ir tvarumą, taip pat skaitmenines naujoves siekiant padidinti aprūpinimą maistu išsaugant atvirus žaliuosius koridorius ir didinant maisto produktų vertės grandinių skaidrumą; pabrėžia, kad ES yra labai priklausoma nuo trečiųjų šalių būtinųjų žaliavų, kurios reikalingos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms vykdyti; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad visapusiškai veikianti daugiašalė prekybos sistema ir platus tvarių ir gerai įgyvendinamų laisvosios prekybos susitarimų tinklas yra geriausias ir ekonomiškiausias būdas užtikrinti galimybę naudotis įvairiais gamybos šaltiniais; be to, pažymi, kad didesnis atsparumas bus pasiektas užtikrinus atvirus prekybos srautus, susilaikant nuo prekybą ribojančių priemonių ir tvirčiau bendradarbiaujant su mūsų prekybos partneriais; mano, kad bendradarbiavimas su mūsų prekybos partneriais taip pat būtų naudingas šalinant prekybos kliūtis;

Daugiašalė prekybos sistema

7. dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą palaikyti atvirą, taisyklėmis pagrįstą daugiašalę prekybos sistemą, kurios pagrindą sudarytų reformuota PPO, siekiant pagerinti jos veiksmingumą ir stabilumą; ragina Komisiją intensyviau dalyvauti tarptautiniame forume glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis tarptautinėmis valdymo institucijomis, pvz., Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD) ir Tarptautine darbo organizacija (TDO), ir siekti plataus masto PPO, jos derybų funkcijos ir taisyklių sąvado atnaujinimo, stiprinimo ir esminio aktyvinimo, daugiausia dėmesio skiriant DVT ir kovai su klimato kaita ir užtikrinant derėjimą su tarptautiniais įsipareigojimais;

8. primygtinai ragina reformuoti PPO Apeliacinį komitetą, remiantis visapusiškai veikiančia dviejų etapų ginčų sprendimo sistema; pažymi, kad tol, kol Apeliacinis komitetas tinkamai neveiks, ES turėtų veiksmingai pasinaudoti daugiašaliu laikinuoju apeliacinio arbitražo susitarimu ir ragina kitus PPO narius dalyvauti šiame susitarime; ragina Sąjungą reformuoti PPO susitarimo dėl ginčų sprendimo nuostatas, susijusias su atsakomaisiais veiksmais siekiant užtikrinti, kad į ginčus dėl neteisėtos valstybės pagalbos būtų įtraukti tik susiję ir nukentėję sektoriai;

9. ragina Komisiją stiprinti savo tarptautinį bendradarbiavimą su strateginiais partneriais ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina vykstančias diskusijas, kaip šalinti ir veiksmingai mažinti pramoninių subsidijų sukeltus iškraipymus, atsižvelgiant į tai, kad rinką iškraipanti praktika gali sukelti rimtas neigiamas pasekmes sąžiningai konkurencijai ir vienodoms veiklos sąlygoms, ir rasti sprendimus, kaip užkirsti kelią priverstiniam technologijų perkėlimui;

10. reiškia savo palankumą daugiašaliams susitarimams; tačiau pripažįsta, kad keliašaliai susitarimai gali būti naudingas pirmasis žingsnis siekiant sudaryti daugiašalius susitarimus; šiuo atžvilgiu pažymi bendro pareiškimo iniciatyvų naudą; atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į pasekmes besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, svarbu sudaryti privalomą ir užtikrinamą susitarimą dėl subsidijų žuvininkystei;

11. primena savo raginimus sudaryti keliašalį susitarimą dėl e. prekybos, kuris padėtų MVĮ pašalinti skaitmeninį atotrūkį ir kliūtis skaitmeninei prekybai, ir kuris palengvintų komercinį tarpvalstybinį duomenų judėjimą visapusiškai laikantis ES privatumo ir duomenų apsaugos teisės aktų, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR); ragina užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą internete ir aktyvesnį Komisijos tarnybų bendradarbiavimą siekiant geriau nustatyti suklastotas prekes e. prekybos srityje; šiuo atžvilgiu nekantriai laukia 12-osios PPO ministrų konferencijos, kuri įvyks 2021 m., ir ragina iki 2020 m. pabaigos parengti prieinamą konsoliduotą tekstą; pabrėžia, kad ES turi pristatyti skaitmeninę prekybos strategiją, pagrįstą 2017 m. Parlamento rezoliucija šiuo klausimu, ir ieškoti būdų ES kurti ir skatinti naujas tarptautines taisykles, be kita ko, į prekybos susitarimus įtraukiant konkrečias nuostatas, sukuriant veiksmingą skaitmeninės prekybos aplinką ES įmonėms ir panaikinant kliūtis trečiosiose šalyse;

12. ragina Komisiją pasauliniu ir dvišaliu lygmenimis kartu su tarptautiniais partneriais stebėti, analizuoti ir šalinti naujas prekybos kliūtis, įskaitant eksporto apribojimus ir kitus iškraipymus, darančius poveikį esminėms prekėms, taip pat parengti bendrus kriterijus, kuriais remiantis būtų teikiamos į tvarumą orientuotos ekonomikos gaivinimo po pandemijos subsidijos; ragina Komisiją atnaujinti PPO susitarimą dėl vaistų, kartu išnagrinėjant galimybes imtis platesnės keliašalės iniciatyvos, susijusios su sveikatos priežiūros produktais; ragina Komisiją užtikrinti, kad Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. TRIPS), numatytomis lankstumo nuostatomis būtų galima optimaliai pasinaudoti įgyjant esminius medicinos reikmenis ir kad ES dvišalių susitarimų nuostatos nedarytų neigiamo poveikio šioms lankstumo nuostatoms;

Santykiai su strateginiais partneriais

13. pažymi, kad Jungtinės Amerikos Valstijos – svarbiausia ES prekybos partnerė; pažymi, kad šiuo metu šie santykiai veikiami įtampos; atkreipia dėmesį į susitarimą su JAV dėl tarifų mažinimo rinkinio ir mano, kad tai yra teigiamas pokytis, ir ragina Komisiją pasinaudoti šiuo postūmiu ir parengti teigiamą ES ir JAV prekybos darbotvarkę, kuri apimtų ne tik tarifų mažinimo klausimus, nes platesnio masto bendradarbiavimo susitarimas būtų ypač naudingas, palengvintų mūsų abipusį ekonomikos gaivinimą ir padėtų šalinti prekybos kliūtis ir ištirti naujas bendradarbiavimo sritis, pvz., prekybos, technologijų ir skaitmeninio apmokestinimo srityse, įskaitant bendradarbiavimą Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO); ragina Komisiją siekti pažangos atliekant reguliavimo vertinimus, kurie būtų naudingi visų pirma MVĮ; tvirtai remia bendradarbiavimą su JAV kovojant su pasauliniu lygmeniu kylančiais strateginiais sunkumais; ragina JAV vėl prisijungti prie Paryžiaus klimato susitarimo siekiant palengvinti būsimą ES ir JAV bendradarbiavimą; ragina JAV panaikinti savo 2017 m. nustatytus tarifus; atkreipia dėmesį į naujausią ilgai lauktą PPO taisyklę dėl „Airbus“ ir „Boeing“ ginčo, ir pažymi, kad sprendimą svarbu pasiekti derybomis;

14. ragina derybose dėl išsamaus susitarimo dėl investicinių santykių su Kinija daryti platesnio masto pažangą, siekiant kuo greičiau patenkinti abipusiškumo poreikį, įskaitant galimybę patekti į viešųjų pirkimų rinką, ir išspręsti kitus svarbius su vienodomis veiklos sąlygomis susijusius klausimus, pvz., susijusius su Kinijos valdomų valstybės įmonių vykdoma rinką iškraipančia praktika arba priverstiniais technologijų perkėlimais, reikalavimais bendrosioms įmonėms ir nediskriminuojančiu elgesiu; pabrėžia, kad svarbu įtraukti plataus užmojo prekybos ir darnaus vystymosi skyrių, siekiant apsaugoti žmogaus teises, įskaitant pagrindinius darbo standartus, skatinti aplinkosaugos standartus ir kovoti su klimato kaita laikantis Paryžiaus klimato susitarimo; pažymi ES strateginių santykių su Kinija, kaip konkurente, partnere ir sistemine varžove, svarbą; todėl ragina valstybes nares ir ES institucijas kalbėti vienu balsu; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją sudaryti specialią darbo grupę Kinijos klausimais, kuri būtų panaši į santykių su Jungtine Karalyste darbo grupę, siekiant užtikrinti žinučių visais lygmenimis ir visomis formomis vienodumą ir nuoseklumą, kad Kinijos atžvilgiu būtų vykdoma bendra ir vieninga ES politika; pabrėžia, kad palaikant prekybos ir investicinius ryšius su ES reikalaujama visapusiškai gerbti žmogaus teises; reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie uigūrų išnaudojimą Kinijos gamyklose ir pažymi, kad ES rinkose turėtų būti uždrausti perauklėjimo stovyklose pagaminti produktai; ragina Komisiją pradėti nustatyti bendradarbiavimo mastą ir poveikio vertinimą siekiant kuo greičiau oficialiai pradėti derybas su Taivanu;

15. mano, kad pandemijos sąlygomis pasauliniu lygmeniu, ypač atsižvelgiant į Afriką, taip pat atsižvelgiant į naują Sąjungos strategiją dėl Afrikos, reikėtų nustatyti naują požiūrį siekiant pakeisti ekonominius, komercinius ir prekybinius santykius siekiant sąžiningos ir etiškos prekybos, grindžiamos solidarumo ir bendradarbiavimo ir suderinamumo su ES vystymosi politika principais;

Bendrieji klausimai

16. pabrėžia, kad pasaulinės rinkos yra labai svarbus MVĮ augimo šaltinis; pažymi, kad tik 600 000 MVĮ eksportuoja prekes už ES ribų; ragina Komisiją remti MVĮ sistemingai įtraukiant į prekybos susitarimus joms skirtus skyrius ir užtikrinant jų įgyvendinimą, nedidinant administracinės ir reguliavimo naštos, ir, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių pramonės rūmais ir paramos agentūromis, remti MVĮ naudojimąsi tokiais susitarimais; ragina Komisiją spręsti išlaidų, kurias MVĮ patiria laikydamosi vis sudėtingesnių teisės aktų, klausimą, nes tai daro poveikį prekybai; ragina Komisiją kuriant naujus informacijos portalus arba tobulinant jau esamus portalus kuo anksčiau informuoti įmones, kad būtų galima užtikrinti praktišką MVĮ informacijos poreikių patenkinimą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pastangas pagal 2020 m. kovo mėn. MVĮ strategiją padidinti savo paramą, skiriamą MVĮ; palankiai vertina neseniai pradėtą naudoti priemonę „Access2Markets“, įskaitant Kilmės taisyklių savarankiško vertinimo (angl. ROSA) modulį, ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus teikti grįžtamąją informaciją Komisijai, kad šią priemonę būtų galima nuolat atnaujinti;

17. yra įsitikinęs, kad ES ir užsienio bendrovėms, veiklą vykdančioms bendrojoje rinkoje, tenkančios privalomo ES lygmens horizontaliojo išsamaus patikrinimo visoje tiekimo grandinėje prievolės teisės aktas yra būtinas siekiant įgyvendinti DVT, skatinti gerą valdymą, pagerinti atsekamumą ir atskaitomybę pasaulinėse tiekimo grandinėse, stiprinti Europos tarptautinį konkurencingumą sudarant vienodas veiklos sąlygas ir mažinti nesąžiningus konkurencinius trečiųjų šalių pranašumus, atsirandančius dėl žemesnių apsaugos standartų, taip pat socialinio ir aplinkosauginio dempingo tarptautinėje prekyboje; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į žalos riziką ir įmonės dydį, kartu vadovaujantis proporcingumo principu;

18. tikisi, kad Komisija pateiks pasiūlymą dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo, kuris turėtų būtų visapusiškai suderintas su PPO ir pagrįstas poveikio vertinimu; ragina Komisiją užtikrinti ES konkurencingumą visų pirma atsižvelgiant į išlaidas, riziką ir kitų tarptautinių partnerių užmojus, ir skatinti skaidrų mechanizmą, kuris galėtų veikti kartu su dabartinėmis anglies dioksido nutekėjimo priemonėmis ir tuo pat metu padėtų užtikrinti stabilią ir užtikrintą teisinę sistemą Europos pramonės sektoriuose; pabrėžia, kad ir kiti panašūs pasiūlymai turėtų būti įtraukti į mūsų pramonės strategiją, siekiant paskatinti pramonės įmones gaminti švarius ir konkurencingus produktus; ragina Komisiją plėtoti idėjas, inter alia, atsižvelgiant į neoficialų Nyderlandų ir Prancūzijos dokumentą dėl prekybos, socialinių ir ekonominių pasekmių ir darnaus vystymosi; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę atlikti ex post poveikio vertinimą ir peržiūrėti sąlygas siekiant suderinti dabartinius LPS su Europos žaliuoju kursu ir pateikti naujas iniciatyvas, kuriose prekybos politika naudojama sudarant galimybes lengviau pasiekti mūsų plataus užmojo klimato tikslus, įskaitant naują PPO iniciatyvą dėl klimato ir prekybos, kuri grindžiama Susitarime dėl aplinkosaugos prekių numatytais įgaliojimais ir kuria praplečiama jo taikymo sritis, kad apimtų prekybą žaliosiomis paslaugomis, taip skatinant aplinkosaugos prekių kūrimą, užuot sukūrus sąlygas vartotojų elektronikos prekėms;

19. ragina Komisiją įgyvendinti, tobulinti ir užtikrinti veiksmingą esamų LPS, įskaitant Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrius, vykdymą, ir užtikrinti, kad nauda būtų paskirstyta visiems; atkreipia dėmesį į tai, kad PDV skyrių vykdymą būtų galima gerokai pagerinti taikant įvairius vykdymo užtikrinimo metodus, ir kad Komisija sankcijomis pagrįstą mechanizmą turėtų vertinti kaip kraštutinę priemonę; remia Komisijos vykdomojo pirmininko pavaduotojo ir už prekybą atsakingo Komisijos nario V. Dombrovskio įsipareigojimą pateikti 15 punktų veiksmų plano dėl PDV skyrių peržiūrą, kurioje nuo pat pradžių dalyvautų Parlamentas; prašo Komisijos išnagrinėti Nyderlandų ir Prancūzijos neoficialiame dokumente pateiktas idėjas ir kitus būdus, kaip užtikrinti išsamesnį šių skyrių vykdymo užtikrinimą; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad Paryžiaus klimato susitarimo laikymasis būtų esminė visų būsimų prekybos susitarimų sąlyga; ragina taikyti papildomas priemones, pavyzdžiui, draudimą importuoti produktus, susijusius su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, pavyzdžiui, priverstiniu ar vaikų darbu;

20. ragina Komisiją laiku priimti pasiūlymą dėl naujo reglamento, pagal kurį būtų taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema, galbūt siekiant padidinti BLS+ sistemos įsipareigojančių laikytis šalių skaičių;

21. pažymi, kad svarbu kartu su pagrindiniais prekybos partneriais šalinti antikonkurencinę praktiką ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas įmonėms, kad jos sukurtų gaivinimo nuo COVID-19 pandemijos sąlygas ir užtikrintų pasaulinį perėjimą prie tvarios ekonomikos; ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir pradėti tyrimus iš karto po to, kai padaromas pažeidimas, užtikrinant, kad nesąžininga prekybos praktika nekenktų Europos ekonominės veiklos vykdytojų, visų pirma atsižvelgiant į konkrečius MVĮ poreikius, konkurencingumui ir užimtumo lygiui;

22. teigiamai vertiną naująjį paskirtą už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną (angl. CTEO), ir mano, kad nuoseklus ES ir PPO susitarimų, įskaitant PDV skyrius, įgyvendinimas ir teisės aktų, kuriais reglamentuojama prekyba, įskaitant lankstesnes ir labiau pritaikytas prekybos apsaugos priemones, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas yra itin svarbūs siekiant išsaugoti ES patikimumą, vertybes ir jos darbotvarkę dėl sąžiningesnės prekybos; ragina naująjį CTEO bendradarbiauti su Parlamentu, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti prieš ratifikavimą prisiimti prekybos partnerių įsipareigojimai;

23. ragina Komisiją peržiūrėti delegacijų vaidmenį įgyvendinant ES prekybos ir bendradarbiavimo darbotvarkę, susijusią su politikos nuoseklumu, ir užtikrinant koordinuotą požiūrį, apimantį įvairias Komisijos tarnybas (pvz., tarpsektorines prekybos misijas į trečiąsias šalis);

24. ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas užbaigti visus būtinus etapus po to, kai bus atlikti išsamūs tyrimai, kad būtų užpildytos visos prekybos ir investicijų priemonių rinkinio spragos, įskaitant naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų persvarstytas Blokavimo statutas dėl sankcijų teritorinio poveikio mažinimo ir nustatyta nauja priemonė, skirta atgrasyti nuo trečiųjų šalių priverstinių veiksmų ir su jais kovoti;

25. ragina tęsti derybas dėl tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės, siekiant tvirčiau taikyti abipusiškumą vertinant ES įmonių galimybes patekti į tarptautines viešųjų pirkimų rinkas, kartu išsaugant galimybes naudotis viešaisiais pirkimais, kaip priemone, kuria, taikant atnaujintą daugiašalį požiūrį, bus užtikrintas sėkmingas prisitaikymas prie klimato kaitos, visų pirma besivystančiose šalyse; palankiai vertina Baltąją knygą dėl užsienio subsidijų, kuri tinkamai papildo prekybos apsaugos priemones, ir tikisi, kad 2021 m. sausio mėn. bus pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo ES įmonės būtų apsaugotos nuo iškraipymų vidaus ir pasaulinėse rinkose, kartu pabrėžiant laisvos ir sąžiningos konkurencijos svarbą; be to, ragina valstybes nares naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant Reglamentą (ES) 2019/452, kuriuo sukuriama tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema, siekiant įvertinti galimas investicijas ir įsigijimus dėl grėsmės ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumui ES, visų pirma tokiuose strateginiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, judumas ir informacija ir ryšių technologijos, kad būtų išvengta nereikalingos ir žalingos ekonominės priklausomybės;

26. palankiai vertina pažangą, padarytą derybose dėl Daugiašalio investicinių ginčų teismo; pažymi, kad investicinių teismų sistema yra tarpinis sprendimas siekiant sukurti Daugiašalį investicinių ginčų teismą; apgailestauja dėl ypač lėtos valstybių narių pažangos atsisakant ES vidaus dvišalių investavimo sutarčių ir ragina Komisiją, kai tinkama, imtis veiksmų pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Achmea byloje; ragina Komisiją tęsti savo darbą kuriant ES vidaus investicijų apsaugos ir palengvinimo sistemą; remia vykstančias derybas dėl Energetikos chartijos sutarties pagal Europos žaliąjį kursą, kuri turėtų sudaryti sąlygas pasiekti poveikio klimatui neutralumą siekiant atsisakyti investicijų į senąsias iškastinio kuro technologijas apsaugos; reiškia savo susirūpinimą dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo ir su Energetikos chartijos sutartimis susijusių bylų skaičių;

27. pabrėžia lyčių klausimų svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad ES LPS galima skatinti lyčių lygybę, stiprinti moterų ekonominę padėtį trečiosiose šalyse ir pagerinti moterų gyvenimo standartus visuose pramonės sektoriuose, kuriems taikomi ES LPS; pažymi, kad moterys gauna mažiau nei du penktadalius laisvos ir sąžiningos prekybos susitarimų naudos, turint omenyje sukurtas darbo vietas, ir pažymi, kad moterys gali neproporcingai nukentėti nuo dabartinės ekonomikos krizės; ragina Komisiją ir Tarybą skatinti ir remti konkretaus lyčių lygybės skyriaus įtraukimą į ES prekybos ir investicijų susitarimus;

28. ragina Komisiją užtikrinti tolesnius veiksmus dėl vietos patarėjų grupių pateiktų pasiūlymų siekiant pagerinti mūsų tarptautinės prekybos politiką, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares geriau informuoti apie ES prekybos politikos naudą ir poveikį visiems, siekiant padidinti skaidrumą ir pagerinti piliečių, nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų bei įmonių, ypač MVĮ, informuotumą, nes svarbu teikti tikslią informaciją visiems suinteresuotiesiems subjektams; šiomis aplinkybėmis primena kokios svarbios Europos Parlamento teisės, numatytos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 ir 218 straipsniuose, ir tarpinstitucinis dialogas kaip būdas, kuriuo prisidedama prie vykstančių diskusijų ir kuris padeda pasiekti teigiamą išvadą; primena Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, vaidmenį prekybos politikoje ir jo vaidmenį prižiūrint derybas, taip pat veiksmingai įgyvendinant prekybos susitarimus, ir Komisijos pirmininko įsipareigojimus, kuriuos jis prisiėmė pritardamas Parlamento pagal SESV 225 straipsnį patvirtintoms rezoliucijoms dėl teisėkūros iniciatyvų;

29. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 

• [1] OL C 101, 2018 3 16, p. 30.
• [2] OL C 369, 2018 10 11, p. 22.
• [3] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.
• [4] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0212.
• [5] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0252.
• [6] [įterpkite plenariniame posėdyje priimto dokumento datą ir pateikite nuorodą į 2020/2076(INI))]
• [7] [įterpkite plenariniame posėdyje priimto dokumento datą ir pateikite nuorodą į (2020/2131(INI))]
• [8] [įterpkite plenarinių diskusijų datą]