PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Aleksejaus Navalno suėmimo
19.1.2021 - (2021/2513(RSP))
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Urmas Paet, Petras Auštrevičius, Izaskun Bilbao Barandica, Olivier Chastel, Katalin Cseh, Bernard Guetta, Karin Karlsbro, Klemen Grošelj, Moritz Körner, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Frédérique Ries, Michal Šimečka, Dragoş Tudorache, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu
Frakcijos „Renew Europe“ vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0090/2021
B9‑0094/2021
Europos Parlamento rezoliucija dėl Aleksejaus Navalno suėmimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, pirmiausia į 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Rusijos, ypač Aleksejaus Navalno atvejo[1], 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje[2], 2017 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno ir kitų protestuotojų suėmimo[3] bei 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją „Padėtis Rusijoje: Aleksejaus Navalno apnuodijimas“[4],
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK),
– atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją, pirmiausia į jos 2 skyrių, o ypač – į 29 straipsnį, kuriuo saugoma žodžio laisvė, ir į tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos Rusija yra prisiėmusi kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei JT narė,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko bei Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. sausio 17 d. pareiškimus, paskelbtus po Aleksejaus Navalno sulaikymo,
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos Pirmininkės 2021 m. sausio 18 d. pareiškimą, paskelbtą po Aleksejaus Navalno sulaikymo,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir rugsėjo 2 d. pareiškimus dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą, paskelbtą ES vardu, dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2021 m. sausio 17 d. Aleksejus Navalnas, Rusijos opozicijai vadovaujantis politikas, teisininkas, tinklaraštininkas ir aktyvus kovotojas su korupcija, sugrįžęs į Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas medikų, buvo suimtas Maskvos tarptautiniame Šeremetjevo oro uoste be teisės susitikti su savo advokatais;
B. kadangi 2021 m. sausio 18 d. per beprecedentę paskubomis surengtą apklausos procedūrą, kuri, nedalyvaujant A. Navalno advokatui, vyko policijos nuovadoje, Aleksejus Navalnas buvo nuteistas 30 dienų kalėjimo, kol laukiama teismo;
C. kadangi Aleksejus Navalnas, 2020 m. rugpjūčio 20 d. apnuodytas Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojų, komos būklės buvo išvežtas gydyti į Vokietiją;
D. kadangi ligoninėje „Charité – Universitätsmedizin Berlin“ konstatuota, kad Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančiu grupės „Novičiok“ agentu, priskiriamu Sovietų Sąjungos sukurtiems karinės klasės nervus paralyžiuojantiems agentams, kurie prieinami tik Rusijos karinės struktūroms ir slaptosioms tarnyboms; kadangi apnuodijimo pobūdį patvirtino ne viena laboratorija;
E. kadangi, vadovaujantis Cheminio ginklo uždraudimo konvencija, bet koks asmens apnuodijimas nervus paralyžiuojančiu agentu laikomas cheminio ginklo panaudojimu ir kadangi bet kas, bet kuriomis aplinkybėmis panaudojęs cheminį ginklą, laikomas šiurkščiai pažeidusiu tarptautinę teisę bei tarptautinius žmogaus teisių standartus;
F. kadangi Rusijos federalinė bausmių vykdymo tarnyba paskelbė, kad Aleksejus Navalnas buvo sulaikytas laukiant teismo posėdžio dėl atidėto ankstesnio nuosprendžio, susijusio su vadinamąja „Yves Rocher“ byla, sąlygų pažeidimo;
G. kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2018 m. spalio 17 d. sprendime pažymėjo, kad 2014 m. Aleksejus Navalnas ir jo brolis Olegas buvo neteisingai nuteisti už finansinius nusikaltimus vadinamojoje „Yves Rocher“ byloje ir kad Rusijos teismai paskelbė „savavališkus ir akivaizdžiai nepagrįstus“ sprendimus byloje, bei nurodė Rusijos Federacijai abiem broliams išmokėti per 80 000 EUR už patirtą žalą ir išlaidas;
H. kadangi Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas, EŽTT raginimu peržiūrėjęs bylą, 2018 m. balandžio 25 d. paliko galioti nuosprendį, kuris Aleksejui Navalnui ir jo broliui Olegui buvo paskelbtas vadinamojoje „Yves Rocher“ byloje;
I. kadangi Aleksejus Navalnas jau anksčiau yra buvęs užpultas, sulaikytas, suimtas ir nuteistas, mėginant nutraukti jo politinę ir visuomeninę veiklą;
J. kadangi Rusijos prokurorai yra ėmęsi naujų bylų prieš Aleksejų Navalną ir politiškai motyvuotais nuosprendžiais naudojosi siekdami užkirsti jam kelią dalyvauti 2018 m. Rusijos prezidento rinkimuose;
K. kadangi, remiantis nepriklausomo žiniasklaidos projekto „OVD-Info“, susijusio su žmogaus teisėmis ir politiniu persekiojimu Rusijoje, pranešimais, laukiant Aleksejaus Navalno sugrįžimo buvo sulaikyta apie 70 asmenų;
L. kadangi pasikėsinimas nužudyti Aleksejų Navalną ir jo suėmimas yra tik naujausi labai didelio smukimo žmogaus teisių apsaugos ir pagarbos demokratiniams bei teisinės valstybės principams srityje Rusijos Federacijoje pavyzdžiai;
M. kadangi, garsios Rusijos žmogaus teisių bendrijos „Memorial“ duomenimis, Rusijos Federacijoje yra daugiau nei 300 asmenų, kalinamų dėl politinių ir religinių įsitikinimų;
N. kadangi teisė į minties ir žodžio laisvę, teisė jungtis į asociacijas ir teisė rinktis į taikius susirinkimus yra įtvirtintos Rusijos Federacijos Konstitucijoje;
O. kadangi daugybė pasikėsinimų nužudyti apnuodijant karinės klasės nervus paralyžiuojančiais agentais ir kitais būdais bei atsisakymas bendradarbiauti byloje dėl reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimo tapo priežastimis, dėl kurių ES ir Vakarų santykiai su Rusijos Federacija yra pasiekę istorines žemumas;
1. ragina nedelsiant išlaisvinti Aleksejų Navalną ir visus asmenis, sulaikytus laukiant jo sugrįžimo į Rusiją;
2. smerkia Aleksejaus Navalno suėmimą ir politiškai motyvuotas represijas, kurias jo atžvilgiu vykdo Rusijos valdžia, – taip pat ir naudodamasi teisingumo sistema;
3. ragina Rusijos valdžios institucijas liautis persekiojus ir bauginus politinius oponentus bei prieš juos naudojus smurtą ir represijas;
4. kuo griežčiausiai smerkia Rusijos Federacijos veiksmus, kurie, jo manymu, nepridera Europos Tarybos ir ESBO narei, įsipareigojusiai gerbti pagrindines laisves, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą, įtvirtintus EŽTK bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte; ragina Europos Tarybą ir ESBO imtis reikiamų priemonių Rusijos Federacijos įvykdytiems įsipareigojimų pažeidimams įvertinti;
5. pabrėžia, kad Aleksejaus Navalno suėmimas ir pasikėsinimas jį nužudyti yra dalis sisteminių pastangų nutildyti jį ir kitų disidentų balsus bei įbauginti šalies politinę opoziciją; reiškia solidarumą su demokratinėmis jėgomis Rusijoje, kurios yra įsipareigojusios kurti atvirą ir laisvą visuomenę;
6. smerkia tai, kad Rusijos Federacija nuolatos naudoja cheminius nervus paralyžiuojančius agentus prieš Rusijos piliečius, ir primena, kad cheminių ginklų naudojimas bet kuriomis aplinkybėmis laikomas pagal tarptautinę teisę smerktinu nusikaltimu;
7. pakartoja savo raginimus Rusijos Federacijai išsamiai ir iki galo atskleisti savo programą „Novičiok“ Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW), pareikalauti nusikaltimo prieš Aleksejų Navalną vykdytojų atsakomybės ir užtikrinti, kad Rusijos įvykdyti tarptautinių įsipareigojimų cheminių ginklų srityje pažeidimai būtų ištirti tarptautiniu lygmeniu;
8. ragina Europos Vadovų Tarybą ir Užsienio reikalų tarybą aktyviai kelti šį klausimą per savo ateinančius susitikimus ir iš esmės sugriežtinti ES suvaržymus Rusijos atžvilgiu, be kita ko, pritaikant sankcijas asmenims ir teisės subjektams, susijusiems su sprendimu suimti ir įkalinti Aleksejų Navalną;
9. ragina valstybes nares kritiškai vertinti ES bendradarbiavimą su Rusija naudojantis įvairiomis užsienio politikos platformomis ir įgyvendinant tokius projektus, kaip „Nord Stream 2“;
10. ragina ES didinti savo paramą Rusijos disidentams, nevyriausybinėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms bei nepriklausomai žiniasklaidai ir reporteriams;
11. apgailestauja, kad Aleksejui Navalnui nebus leista kreiptis į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetą, kaip buvo planuojama 2021 m. sausio 19 d., nors dar neseniai Rusijos parlamentinei delegacijai buvo leista sugrįžti į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją;
12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.
- [1] OL C 300, 2016 8 18, p. 2.
- [2] OL C 316, 2016 8 30, p. 126.
- [3] OL C 298, 2018 8 23, p. 56.
- [4] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0232.