Procedūra : 2020/2818(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0108/2021

Pateikti tekstai :

B9-0108/2021

Debatai :

PV 08/02/2021 - 18
CRE 08/02/2021 - 18

Balsavimas :

PV 11/02/2021 - 2

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0051

<Date>{03/02/2021}3.2.2021</Date>
<NoDocSe>B9-0108/2021</NoDocSe>
PDF 224kWORD 70k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B9-0004/2021</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“</Titre>

<DocRef>(2020/2818(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Lucia Ďuriš Nicholsonová</Depute>

<Commission>{EMPL}Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B9-0108/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“

(2020/2818(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 166 ir 165 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 ir 15 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, apie kurį 2017 m. lapkričio mėn. paskelbė Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija, ypač į jo 1 principą „švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą“ ir 4 principą „aktyvus užimtumo rėmimas“,

 atsižvelgdamas į 1974 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl apmokamų mokymosi atostogų,

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274) ir į prie jo pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2020)0121) ir (SWD(2020)0122),

 atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (COM(2020)0275),

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (COM(2020)0625) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2020)0212),

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ (COM(2020)0624) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2020)0209),

 atsižvelgdamas į Europos Komisijos ataskaitą „2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI). Žmogiškasis kapitalas“[1],

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102), kuriame nurodyta, kad „dvejopa ekologinė ir skaitmeninė pertvarka turės įtakos visiems mūsų ekonomikos, visuomenės ir pramonės aspektams“, „konkurencinga ekonomika priklauso nuo kvalifikuotos darbo jėgos įdarbinimo ir išlaikymo“, ir kuriame numatoma, kad „vien per ateinančius penkerius metus 120 mln. europiečių turės tobulinti įgūdžius arba persikvalifikuoti“,

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640), kuriame teigiama, kad siekiant įgyvendinti visus komunikate nurodytus pokyčius, būtina, kad „darbuotojai aktyviai persikvalifikuotų ir keltų savo kvalifikaciją“,

 atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas dėl perkvalifikavimo ir įgūdžių tobulinimo kaip tvarumo didinimo ir įsidarbinamumo gerinimo pagrindo ekonomikos gaivinimo ir socialinės sanglaudos kontekste,

 atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl kovos su COVID-19 krize švietimo ir mokymo srityje,

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rezoliuciją dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo siekiant remti į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas[2],

 atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 3 d. Tarybos išvadas „Moterų ir vyrų įgūdžių stiprinimas ES darbo rinkoje“[3],

 atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems[4],

 atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadas dėl atnaujintos ES aukštojo mokslo darbotvarkės[5],

 atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/646 dėl bendros geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistemos („Europass“), kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2241/2004/EB[6],

 atsižvelgdamas į Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje politikos programą („ET 2020“),

 atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tvarus mokymosi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymo finansavimas atsižvelgiant į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą“ (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos prašymu),

 atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Darbo ateitis – reikiamų žinių ir įgūdžių įgijimas siekiant patenkinti ateities darbo vietų poreikius“ (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos prašymu)[7],

 atsižvelgdamas į Europos darbo sąlygų apklausą[8],

 atsižvelgdamas į EUROFOUND tyrimą dėl skaitmeninimo poveikio įgūdžių naudojimui ir įgūdžių tobulinimui[9],

 atsižvelgdamas į CEDEFOP tyrimą „Suaugusiųjų įgalinimas tobulinant įgūdžius ir perkvalifikuojant“, 1 ir 2 tomai,

 atsižvelgdamas į CEDEFOP ataskaitą „Įgūdžių poreikių prognozė. Tendencijos ir iššūkiai iki 2030 m.“[10],

 atsižvelgdamas į CEDEFOP įgūdžių panoramą[11] ir Europos įgūdžių indeksą[12],

 atsižvelgdamas į Mokslo ir technologijų ateities komisijos (STOA) tyrimą „Švietimo persvarstymas skaitmeniniame amžiuje“[13],

 atsižvelgdamas į EBPO darbo vietose reikalingų įgūdžių duomenų bazę[14],

 atsižvelgdamas į EBPO tyrimą „Įgyti reikiamų įgūdžių. Didinti suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi veikloje. Mokytis iš sėkmingų reformų“[15],

 atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 10 d. EBPO politinį informacinį dokumentą „Įgūdžių ugdymo priemonės siekiant sutelkti darbuotus COVID-19 krizės metu“[16],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Europos švietimo ateities atsižvelgiant į COVID-19[17],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos[18],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl švietimo modernizavimo ES[19],

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės[20],

 atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl įgūdžių ugdymo politikos kovai su jaunimo nedarbu[21],

 atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“[22],

 atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (O-000006/2021 – B9-0004/2021),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

 atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A. kadangi dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant demografines tendencijas ir globalizaciją, keičiasi darbo pobūdis, reikalavimai darbo vietose ir joms būtini įgūdžiai bei kvalifikacija; kadangi kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas atliks esminį vaidmenį sprendžiant uždavinius ir pasinaudojant galimybėmis, kurias atveria spartėjančios makroekonomikos tendencijos, ir bus labai svarbūs šalinant didėjantį įgūdžių trūkumą ES darbo rinkoje;

B. kadangi „Europos įgūdžių darbotvarkė siekiant konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo“ visiškai atitinka Europos socialinių teisių ramstį, visų pirma jo pirmąjį principą, pagal kurį „kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti savo statuso pokyčius darbo rinkoje“;

C. kadangi skaitmeniniame amžiuje švietimas apima skaitmeninį formalųjį švietimą ir formalųjį ir neformalųjį techninių, socialinių emocinių ir piliečių įgūdžių ugdymą per visą Europos piliečių gyvenimą;

D. kadangi šiame besikeičiančiame pasaulyje formaliojo švietimo ar mokymo sistemoms yra vis sunkiau patenkinti įvairiausius asmeninius ir socialinius poreikius bei reikalavimus;

E. kadangi COVID-19 krizė pakeitė darbo rinką, jos metu prasidėjo atleidimai iš darbo ir dauguma darbo vietų tapo nereikalingos, taip pat pasimatė skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninio raštingumo svarba, padidėjo skaitmeninis susiskaidymas ir išaugo poreikis atnaujinti Europos darbuotojų įgūdžius, visų pirma skaitmeninius ir technologinius įgūdžius ir atsparumą bei gebėjimą prisitaikyti; kadangi šie poreikiai dar labiau išaugs pradėjus plačiai naudoti dirbtinio intelekto (DI) technologijas, kurios gali visiškai pakeisti darbo modelius ir kai kurių rūšių veiklą; kadangi dėl pandemijos sutriko švietimo ir mokymo veikla, ypač nukentėjo profesinio rengimo ir mokymo programose dalyvaujantys mokiniai ir išaugo nedarbo lygis, visų pirma jaunimo, kuris stengiasi pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką; kadangi priverstinė izoliacija per COVID-19 krizę suteikia galimybę darbuotojams atnaujinti savo įgūdžius;

F. kadangi bendrieji gebėjimai yra labai svarbūs žinių visuomenėje ir mokymosi visą gyvenimą aplinkybėmis, nes suteikia daugiau lankstumo prisitaikant prie kintančios visuomenės ir darbo rinkų;

G. kadangi išlieka įvairių rūšių nelygybė naudojantis galimybėmis gauti išsilavinimą pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausantiems asmenims, skirtingų lyčių asmenims, įvairios etninės kilmės asmenims, neįgaliesiems arba moterims, ir jie turi mažiau galimybių įgyti naujų įgūdžių;

H. kadangi žmonėms reikia darbo rinkai būtinų įgūdžių ir gebėjimo per visą savo gyvenimą greitai prisitaikyti prie kintančių įgūdžių poreikių; kadangi daugelyje ES sektorių nuo 37 proc. iki 69 proc. atliekamų užduočių gali būti automatizuota, o tai lemtų esminius našumo pokyčius[23]; kadangi, remiantis EUROFOUND tyrimu, 28 proc. darbuotojų nurodė turintys įgūdžių, kad galėtų atlikti savo pareigas, kurioms keliama vis daugiau reikalavimų;

I. kadangi kvalifikacijos kėlimas ir persikvalifikavimas yra ne tik asmeninės, bet ir socialinės atsakomybės sritis, nes dėl žemų pagrindinių įgūdžių lygių ir menko suaugusiųjų dalyvavimo mokymo veikloje sumažėja jų įsidarbinimo galimybės darbo rinkoje, didėja socialinė ir ekonominė nelygybė ir prisidedama prie didelio skurdo;

J. kadangi įgūdžių neatitiktis ir trūkumas kelia didelių iššūkių ES darbo rinkai ir švietimo sistemoms; kadangi darbuotojams labai trūksta skaitmeninių įgūdžių ir 42 proc. ES piliečių neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių[24]; kadangi būtinos didelės investicijos skaitmeninių įgūdžių trūkumui pašalinti;

K. kadangi dabartinė jaunimo karta yra labai kvalifikuota; kadangi įgūdžių ugdymas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas ir mokymasis visą gyvenimą yra vienintelis būdas spręsti jaunimui skirtų darbo vietų trūkumo problemą; kadangi siekiant užtikrinti kokybiškų ir tvarių darbo vietų kūrimą, reikalingos papildomos užimtumo priemonės; kadangi užimtumo padėtis sparčiai keičiasi ir apskaičiuota, kad 65 proc. šiuo metu pradinę mokyklą pradedančių lankyti vaikų galiausiai dirbs visiškai naujų rūšių darbus, kurie dar neegzistuoja[25]; kadangi 2019 m. internetu naudojosi tik 85 proc. piliečių ir tik 58 proc. jų turėjo bent jau pagrindinius skaitmeninius įgūdžius[26];

L. kadangi Europos žaliojo kurso plačių užmojų tikslas sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką iki 2050 m. ir 60 proc. sumažinti išmetamą CO2 kiekį iki 2030 m. reikš perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, žiedinės ir efektyviai energiją vartojančios ekonomikos; kadangi tai turės esminį poveikį visiems ekonomikos sektoriams, todėl darbo jėgos perkvalifikavimas ir dėmesys žaliesiems įgūdžiams visoje švietimo sistemoje yra labai svarbūs siekiant teisingos pertvarkos, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

M. kadangi, be technologinių ir skaitmeninių įgūdžių, kritinis mąstymas yra vienas iš pagrindinių įgūdžių, reikalingų žmonėms skaitmeniniame amžiuje; kadangi akivaizdu, jog būtina stiprinti kritinį mąstymą visose piliečių grupėse, kad jiems būtų suteikta galimybė pasinaudoti visu skaitmeninių priemonių potencialu ir apsaugoti juos nuo kylančių pavojų;

N. kadangi modernios, novatoriškos ir įtraukios švietimo sistemos, kuriose daug dėmesio skiriama skaitmeninėms technologijoms, gali padėti pasirengti naujoms specialistų kartoms būsimiems uždaviniams ir galimybėms;

O. kadangi siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo labai svarbu visiems žmonėms, įskaitant pažeidžiamas grupes, vyresnio amžiaus asmenis ir skurdžiose miesto vietovėse arba retai apgyvendintose kaimo bei atokiose vietovėse ir salose, kuriose mažėja gyventojų skaičius, gyvenančius žmones, užtikrinti vienodas galimybes pasinaudoti kokybiškomis ir įtraukiomis įgūdžių, kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo priemonėmis, taip pat prieiga prie informacijos apie įgūdžių išteklius, konsultavimą, švietimą ir profesinį mokymą; kadangi iš EUROFOUND tyrimo matyti padidėjusi nelygybė, susijusi su darbuotojų galimybėmis dalyvauti mokymuose[27];

P. kadangi kai kuriose ES šalyse per COVID-19 krizę vaikų mokyklinei veiklai skirtas laikas sutrumpėjo per pusę; kadangi švietimo ir mokymo įstaigų uždarymas, net ir laikinas, gali sukelti rimtų pasekmių mokiniams, turėti neigiamą poveikį mokymosi rezultatams ir padidinti jau esamus skirtumus;

Q. kadangi, priešingai nei privalomojo švietimo sistema, suaugusiųjų mokymasis yra savanoriškas įsipareigojimas, prisiimamas dėl asmeninės ar profesinės motyvacijos, todėl švietimo bei mokymo paslaugų teikėjams kyla daugiau sunkumų;

R. kadangi naujausių įgūdžių turėjimas palengvina galimybes žmonėms išlikti darbo rinkoje ir būti socialiai įtraukiems, o tai labai svarbu milijonų piliečių psichinei sveikatai ir gyvenimui;

S. kadangi nėra skirtingų lytims būdingų įgūdžių, tačiau yra skirtingi lyčių pasirinkimai ir karjeros siekiai;

T. kadangi švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo politika priklauso valstybių narių kompetencijai; kadangi ES atlieka svarbų vaidmenį remdama, koordinuodama ir papildydama valstybių narių veiksmus šiose srityse; kadangi susidūrus su naujais uždaviniais reikia sutelkti Europos priemones ir remti politiką Europos švietimo erdvėje; kadangi Sąjungos programos, tokios kaip „Erasmus+“, Europos Jaunimo garantijų iniciatyva ir Europos solidarumo korpusas, yra labai svarbios keliant jaunimo kvalifikaciją;

U. kadangi skaitmeninės technologijos vis dėlto turėtų būti vertinamos kaip priemonė kokybiškam išsilavinimui suteikti ir mokymams rengti; kadangi ateityje dar labiau išaugs skaitmeninių įgūdžių (kodavimo, logistikos ir robotikos) poreikis, ir jie turės būti įtraukti ne tik į IT mokymo kursus, bet ir į visą mokymo programą;

V. kadangi reikėtų išsamiau išnagrinėti ir labiau supaprastinti pasitelkiant skaitmenines technologijas vykdomo mokymo ir įgūdžių tobulinimo galimybes, pvz., internetu vykdomus pažeidžiamų grupių ar MVĮ darbuotojų mokymus, nes jiems reikia lankstesnių mokymo sąlygų, glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis regioninėmis institucijomis ir įstaigomis;

W. kadangi jaunesnių nei trejų metų vaikų dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros veikloje rodikliai Europoje yra žemesni nei 33 proc. pusėje ES šalių[28];

X. kadangi, remiantis EUROFOUND duomenimis, reikėtų geriau išnagrinėti ir strategiškai šalinti poveikį įgūdžiams, susijusiems su skaitmeninių verslo modelių, pvz., darbo skaitmeninėse platformose, diegimu, ar tai būtų gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties ir įgūdžių praradimo, ar įgūdžių, tokių kaip universalieji ir verslumo įgūdžiai, tobulinimo problemų sprendimas;

Y. kadangi 2019 m. 10,2 proc. visų 18–24 metų amžiaus ES piliečių buvo baigę tik pagrindinį ugdymą ir nesiekė aukštesnio išsilavinimo arba nedalyvavo mokymuose (mokyklos nebaigę asmenys)[29];

Z. kadangi seniai pripažintas svarbus mokymosi darbo vietoje siekiant panaudoti įgūdžius ir juos tobulinti vaidmuo ir iš 2019 m. ECS tyrimo matyti, kad tik nedaug organizacijų nuosekliai derina praktiką darbo vietoje, padedančią optimizuoti įgūdžių naudojimą ir remti įgūdžių tobulinimą;

AA. kadangi 2017 m. 72 proc. Europos mokytojų buvo moterys; kadangi 9 proc. ES dirbančių mokytojų buvo jaunesni nei 30 metų, o 36 proc. mokytojų buvo 50 metų ar vyresni[30];

1. palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“, kuriame įgūdžiai yra svarbiausia ES politinės darbotvarkės tema ir užtikrinama, kad Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtinta teisė į kokybišką ir įtraukų mokymąsi ir mokymąsi visą gyvenimą visiems ir visose srityse bei sektoriuose visoje Sąjungoje taptų realybe;

2. palankiai vertina komunikate nustatytus 12 pavyzdinių veiksmų, taip pat kokybinius tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 m.; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pažeidžiamoms gyventojų grupėms, įskaitant neįgaliuosius, žemą kvalifikaciją turinčius suaugusiuosius, mažumas, įskaitant romus, taip pat iš migrantų šeimų kilusius žmones, būtų suteiktos plačios galimybės įgyti įgūdžių ir juos tobulinti; ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl šios teisės įgyvendinimo ir nustatyti stebėsenos mechanizmą, kuriuo valstybės narės būtų skatinamos parengti nacionalines veiksmų programas ir teiktų reguliarias nacionalines ataskaitas apie šios teisės laikymąsi;

3. pabrėžia, kad galimybė įgyti ir pakeisti kvalifikaciją yra svarbi darbuotojams tose pramonės šakose ir sektoriuose, kuriuose vyksta esminės permainos įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; atkreipia dėmesį į tai, kad kvalifikacija ir sertifikuota kompetencija suteikia pridėtinę vertę darbuotojams, pagerina jų padėtį darbo rinkoje ir gali būti perduodami keičiantis asmens statusui darbo rinkoje; ragina parengti viešąją politiką įgūdžių klausimais, kuri būtų orientuota į kvalifikacijos ir kompetencijos pripažinimą, sertifikavimą ir patvirtinimą;

4. pabrėžia, kad įgūdžiai ir mokymasis visą gyvenimą yra gyvybiškai svarbūs tvariam augimui, produktyvumui, investicijoms ir inovacijoms, todėl jie yra pagrindiniai įmonių, ypač MVĮ konkurencingumo veiksniai; pažymi, kad glaudus visų susijusių subjektų, dalyvaujančių tobulinant įgūdžius, įskaitant socialinius partnerius ir visus vyriausybės lygmenis, bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad kiekvienas galėtų įgyti įgūdžius, reikalingus darbo rinkoje ir apskritai visuomenėje; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad reikia rinkti naujausius duomenis, informaciją ir prognozes apie įgūdžių poreikius ir paklausą darbo rinkoje, įskaitant vietos lygmeniu; remia paskelbtą Įgūdžių paktą, kuriuo siekiama skatinti įmonių veiksmus, kurių jos imasi siekdamos kelti Europos darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti; ragina parengti vietos lygmens Įgūdžių paktus, kad būtų galima lengviau pasiekti labiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusiuose sektoriuose dirbančius asmenis ir padėti jiems persikvalifikuoti, kad jie išliktų aktyvūs darbo rinkoje;

5. primena, jog tam, kad jaunimas ir suaugusieji būtų pasirengę žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir kad pagrindinės amžiaus grupės ir vyresnio amžiaus darbuotojai išlaikytų ir tobulintų reikalingus įgūdžius, kad išsaugotų savo galimybes įsidarbinti ir tęsti darbinę veiklą, labai svarbu modernizuoti profesinio rengimo ir mokymo sistemas; be to, primena, kad šis atnaujinimas yra labai svarbus siekiant atsigauti po COVID-19 pandemijos; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo; pabrėžia, kad profesinio rengimo ir mokymo programos turi būti tikslingos, orientuotos į ateitį, prieinamos, įtraukios ir tarpusavyje susijusios ES lygmeniu, taip pat orientuotos į mokinius, ir sudaryti galimybes parengti lanksčius individualius planus, užtikrinti profesinio rengimo ir mokymo mokiniams ir mokytojams įgūdžių rinkinį, kuris padėtų tapti aktyviais ir demokratiškais piliečiais, taip pat klestėti darbo rinkoje ir visuomenėje; primena, kad profesinio rengimo ir mokymo programos turi būti vis patrauklesnės, kad jas pasirinktų daugiau jaunimo; pabrėžia, kaip svarbu keistis geriausia patirtimi, susijusia su dvejopo švietimo sistemomis ir profesiniu rengimu ir mokymu, kad būtų galima prisidėti prie struktūrinių darbo rinkos pokyčių ir padidinti jaunimo užimtumo lygį;

6. mano, kad šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti pameistrystės programos, nes jų metu jaunuoliai paruošiami dirbti itin paklausiose darbo vietose, taigi jos gali padėti užtikrinti tvarią jų integraciją į darbo rinką; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti ES išteklius profesiniam rengimui ir mokymui skatinti ir raginti darbdavius kurti mokamos mokomosios praktikos ir pameistrystės programas profesinių mokyklų moksleiviams, taip pat organizuoti konkursus ir pramonės turnyrus studentams; ragina įmones užtikrinti pakartotinį savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą ir didinti pameistrystės galimybes laikantis stažuočių kokybės sistemos ir kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją persvarstyti dabartines Europos priemones, pvz., stažuočių kokybės sistemą ir Europos kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės sistemą, ir įtraukti pasiūlymų kokybės kriterijus, įskaitant teisingo atlyginimo stažuotojams ir praktikantams principą, galimybę naudotis socialine apsauga, tvariu užimtumu ir socialinėmis teisėmis; pabrėžia, kad šie kriterijai turėtų užtikrinti praktikantų ir pameistrių perėjimą prie stabilaus, kokybiško užimtumo ir padėtų užtikrinti lyčių pusiausvyrą įvairiuose sektoriuose, taip pat galimybes kurti ilgalaikį saugumą, socialinę apsaugą ir vienodas bei tinkamas darbo sąlygas, kartu išvengiant mažų garantijų darbo sąlygų kūrimo;

7. primena, kad profesiniai įgūdžiai yra vienas iš Europos ekonomikos skatinamųjų veiksnių, ir ragina užtikrinti ryšį tarp tradicinio švietimo ir profesinio rengimo ir mokymo, kad šios srities įgūdžių tobulinimas, kuriam skiriamas pagrindinis dėmesys arba kuris yra papildoma pasirinkimo galimybė, prieinama studentams ir suaugusiems darbo ieškantiems asmenims, padėtų skatinti profesinį judumą ir stiprinti darbo rinkos atsparumą ištikus krizėms;

8. pataria Komisijai parengti valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, kaip profesinį rengimą ir mokymą susieti su Įgūdžių darbotvarke, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją ir subsidiarumo principą, sutelkiant dėmesį į profesinio orientavimo gerinimą ankstyvojo profesinio rengimo ir mokymo srityje ir kuo labiau padidinant Europos jaunimo galimybes tobulinti savo įgūdžius; todėl palankiai vertina CEDEFOP ir EUROFOUND indėlį šiuo klausimu;

9. pabrėžia, kad labai svarbu aktyviai remti mokytojus ir instruktorius, priimant veiksmingą politikos dokumentų rinkinį, siekiant užtikrinti jų tinkamą pasirengimą ir kvalifikacijos kėlimą, kad mokyklose ir švietimo įstaigose būtų galima vykdyti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką; mano, kad švietimo darbuotojų profesinės sąjungos privalo dalyvauti apibrėžiant reikalingus įgūdžius ir kompetenciją, kuriuos mokytojai ir instruktoriai turi įgyti pradinio ir tęstinio profesinio tobulėjimo veikloje, įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; mano, kad reikia gerokai padidinti viešojo švietimo sistemai skiriamas investicijas, o socialinis dialogas su profesinėmis sąjungomis turi būti svarbiausias veiksnys užtikrinant tinkamą darbo užmokestį, pensijas ir sąžiningas darbo sąlygas švietimo ir mokymo sektoriuose dirbantiems specialistams;

10. pabrėžia, kad, dalyvaujant socialiniams partneriams, būtina tobulinti įgūdžių numatymo sistemą, siekiant geriau nustatyti besiformuojančius įgūdžių paklausos pokyčius, prireikus užtikrinti bendruosius, sektoriams ir profesijoms reikalingus įgūdžius, ir kuo labiau sumažinti įgūdžių trūkumą ir neatitikimą; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos pasiūlytus veiksmus su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimui gerinti; pabrėžia, kad dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų analizės taikymas įgūdžių intelektui apibrėžiant naujas pareigybes turi būti reguliariai ir sistemingai stebimas, kad būtų išvengta tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos ir užtikrintas taisomųjų priemonių taikymas; pabrėžia, kad gerinant moksleivių ir besimokančių suaugusiųjų profesinį orientavimą nuo ankstyvo amžiaus ir užtikrinant lygias galimybes gauti informacijos galima padėti jiems pasirinkti tinkamus švietimo ir profesinio mokymo planus, suteikiančius galimybių įsidarbinti ir atitinkančius jų pomėgius, talentą bei kompetenciją, taip mažinant įgūdžių neatitiktį; pažymi užimtumo tarnybų ir socialinių paslaugų tarnybų bendradarbiavimo svarbą siekiant nustatyti neseniai darbą praradusius asmenis arba asmenis, kuriems gresia pavojus jį prarasti, ir suteikti jiems paramą; atkreipia dėmesį į Europos įgūdžių darbotvarkėje nurodyto profesinio orientavimo visą gyvenimą svarbą ir būtinybę gerinti galimybes gauti kokybišką orientavimą;

11. palankiai vertina valstybėms narėms skirtą rekomendaciją stiprinti ankstyvojo perspėjimo sistemas, siekiant nustatyti jaunuolius, kuriems kyla pavojus tapti NEET jaunuoliais (nesimokantis, nedirbantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas); yra įsitikinęs, kad tinkamai įgyvendinami prevenciniai veiksmai, pvz., įgūdžių vertinimas ir profesinis orientavimas, daugiausia dėmesio skiriant pastangoms padėti mokyklos nebaigusiems asmenims įsidarbinti arba grįžti į švietimo sistemą, kol jie netampa bedarbiais, ir įtrauki bei nediskriminacinė bendrojo švietimo sistema galėtų padėti ilgainiui sumažinti NEET jaunuolių skaičių;

12. pabrėžia, kad reikia stiprinti socialinių partnerių vaidmenį užtikrinant, kad įgyvendinant įgūdžių tobulinimo politiką būtų skatinama sudaryti kolektyvines sutartis dėl įgūdžių bei tęstinio mokymo apibrėžties ir reguliavimo, konsultuojantis su socialiniais partneriais dėl kompetencijos poreikių, ir atnaujinti švietimo ir mokymo sistemų mokymo programą, ir kartu su darbuotojų atstovais rengiant mokymą darbo vietoje, siekiant jį pritaikyti prie darbuotojų poreikių;

13. ragina Komisiją įtraukti įgūdžių trūkumo rodiklį į socialinių rodiklių suvestinę, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio tikslus ir jų įgyvendinimą, nes jie gali būti naudingi politikos formuotojams nacionaliniu lygmeniu nustatant, kokiose srityse reikia dėti daugiau pastangų ir siekti geresnio koordinavimo ES lygmeniu, stebint pokyčius ir pažangą įgūdžių trūkumo šalinimo srityje ir skatinant aukštynkryptę konvergenciją tarp valstybių narių;

14. mano, kad abipusis mokymosi rezultatų, diplomų, mokymo, profesinės kvalifikacijos ir įgūdžių, įgytų kitoje valstybėje narėje, pripažinimas turi būti pagerintas, nes tai padės pašalinti įgūdžių trūkumą ir neatitikimą; mano, kad tai taip pat sudarys sąlygas suaugusiesiems įgyti visapusišką kvalifikaciją, paskatins judumą, padės labiau integruoti ES darbo rinką ir užtikrinti didesnį jos atsparumą bei sustiprinti Europos konkurencingumą; pažymi, kad svarbu spręsti įgūdžių trūkumo ir neatitikties problemą supaprastinant besimokančių asmenų judumą ir tarpvalstybinį kvalifikacijų pripažinimą, plačiau naudojantis tokiomis priemonėmis kaip Europos kvalifikacijų sandara, Europass CV, Europos kreditų perkėlimo sistema (ECVET), ES įgūdžių panorama, ESCO arba EURES portalas; palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m.;

15. pažymi`, kad daug piliečių įgyja vertingų įgūdžių ir patirties nesinaudodami formaliojo švietimo ar mokymo sistema, pvz., neformalieji slaugytojai, prižiūrintys neįgaliuosius ar vyresnio amžiaus asmenis; mano, kad šie neformalieji įgūdžiai turėtų būti pripažinti, nes neformalieji slaugytojai galėtų įgyti daugiau galimybių darbo rinkoje;

16. ragina visapusiškai įgyvendinti Profesinių kvalifikacijų direktyvą, kurioje nustatyta bendroji mokymo sistema gali padidinti automatinę pripažinimo sistemą naudojančių profesionalų skaičių, taip pat pritariama jos susiejimui su Europos Komisijos rengiamu skaitmeniniu ir visos Europos mastu taikomu ES įgūdžių pasu;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis siekiant išlaikyti užsienio studentus po to, kai jie baigė ES universitetus; pabrėžia, kad, absolventams suteikiant galimybę judėti ES viduje ir išduodant vizą, kurią turėdami jie galėtų ieškotis darbo, padidėtų visos ES patrauklumas;

18. ragina pašalinti kliūtis priimti dabartinį pasiūlymą dėl Mėlynosios kortelės, kad Europos įmonėms būtų suteikta galimybė įgyti kompetencijas, reikalingas joms išlikti arba tapti konkurencingoms;

19. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos išaugo tiek pagrindinių, tiek pažangių skaitmeninių įgūdžių, taip pat atsparių švietimo sistemų ir jų gebėjimo prisitaikyti prie asmeninio, nuotolinio, internetinio ir mišriojo mokymo metodų, svarba; be to, pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos pasikeitė įgūdžių paklausa darbo rinkoje, todėl atsirado dar didesnis skaitmeninių įgūdžių trūkumas, ir padidėjo jau esami skirtumai ir trūkumai švietimo srityje; pabrėžia, kad kiekvienas pilietis turi turėti bent jau pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o aukštos kvalifikacijos specialistai turėtų būti apmokyti ir įgyti pažangius skaitmeninius įgūdžius bei ugdyti naujovišką ir verslią mąstyseną;

20. apgailestauja, kad moterys toliau susiduria su lyčių nelygybe naudodamosi galimybėmis tobulinti įgūdžius ir dalyvauti darbo rinkoje[31]; pabrėžia, kad pagrindiniai uždaviniai, kuriuos tenka spręsti moterims, apima kliūtis įgyti gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos sričių (STEM) išsilavinimą ir dalyvauti mokymuose, taip pat socialines ir kultūrines bei ekonomines kliūtis, ypač kaimo vietovėse ir neoficialioje ekonomikoje, ir tai, kad nėra skatinamos lygios moterų galimybės pasirinkti profesijas, kuriose daugiausia dirba vyrai; ragina Komisiją skatinti mentorystės tinklus, kad būtų sudarytos sąlygos įvairesniems moterų vaidmens modeliams, siekiant paskatinti moteris priimti alternatyvius sprendimus dėl tradiciškai tam tikrai lyčiai priskiriamų profesijų[32]; ragina vengti stereotipų ir lyčių stereotipų rengiant mokymus, nes jie yra susiję su galimybėmis įsidarbinti ir sukuria užburtą ratą, taip įtvirtinant vis didesnę darbo rinkos segregaciją; pažymi, kad 90 proc. darbo vietų reikalingi pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai, o moterys sudaro tik 17 proc. informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kursuose dalyvaujančių ir karjeros ES siekiančių asmenų[33], ir tik 36 proc. STEM mokslus baigusių asmenų[34], nepaisant to, kad mergaitės skaitmeninio raštingumo srityje pasiekia geresnių rezultatų nei berniukai[35];

21. atkreipia dėmesį į švietimo ir įgūdžių tobulinimo svarbą siekiant spręsti lyčių nelygybės problemą ir remti lyčių lygybę, ir ragina dėti daugiau pastangų nacionaliniu ir Europos lygmeniu, siekiant panaikinti šią lyčių nelygybę ir užtikrinti, kad moterys galėtų naudotis kokybišku mokymusi visą gyvenimą ir mokymu, įskaitant laikotarpius po nedarbo dėl su priežiūra susijusių priežasčių; pažymi, kad privatieji ir viešieji sektoriai – pirmiausia į ateitį orientuoti sektoriai, pvz., gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektorius bei skaitmeninis sektorius, kurie nepritraukia pakankamai moterų – turi investuoti į lyčiai atžvalgius įdarbinimo ir atrankos procesus; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad diskriminacija dėl lyties kenkia ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visai visuomenei; primena, jog būtina įgyvendinti tam tikras priemones, kad dėl krizės nepadidėtų lyčių nelygybė, sušvelninant neproporcingą ir ilgalaikį poveikį moterų teisėms, pajamoms ir socialinei apsaugai ir užkertant kelią tolesnei nelygybei bei diskriminacijai darbo rinkoje, ypač daug dėmesio skiriant lyčiu atžvilgiu susiskirsčiusiai darbo rinkai, skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai ir nevienodam nemokamų buities ir priežiūros darbų pasiskirstymui;

22. pabrėžia, kad vienodos galimybės yra svarbios visiems ir ragina Komisiją bei valstybes nares pirmenybę teikti skaitmeninių įgūdžių trūkumo pašalinimui užtikrinant, kad pažeidžiamuose regionuose gyvenantys ir skurstantys piliečiai, taip pat piliečiai, susiduriantys su socialinės atskirties pavojumi, įskaitant neįgaliuosius ar etninėms mažumoms priklausančius asmenis, turėtų galimybę įgyti skaitmeninį išsilavinimą ir dalyvauti mokymuose, įsigyti būtiniausią techninę įrangą ir turėti visuotinę prieigą prie interneto, skaitmeninės paramos ir kitų technologinių mokymosi priemonių; pažymi, kad būtina teikti paramą šioms asmenų kategorijoms, kad jie galėtų įgyti skaitmeninius įgūdžius, kurių reikia jų gerovei, išvengti nelygybės stiprėjimo ir užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

23. su dideliu susidomėjimu atkreipia dėmesį į socialinės įtraukties galimybes ir uždavinius, kurie atsiranda dėl skaitmeninių sprendimų, pvz., nuotolinio darbo, kurie yra neatsiejami nuo skaitmeninių įgūdžių, plitimo; primena Europos teisės aktų , kuria siekiama reglamentuoti nuotolinio darbo sąlygas ir teisę atsijungti visoje Sąjungoje, svarbą, taip pat užtikrinti tinkamas darbo ir užimtumo sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje, kuri yra grindžiama naujų įgūdžių įgijimu;

24. pabrėžia, kad skaitmeninis darbas suteikia įvairių galimybių gerinti darbuotojų darbo sąlygas, įskaitant darbuotojus, kuriems netrukus sueis pensinis amžius, taip pat didinti neįgaliųjų įtrauktį; apgailestauja, kad neįgalieji ir toliau susiduria su sunkumais darbo rinkoje ir dažnai gali būti pašalinti iš darbo rinkos dėl to, kad neturi galimybių gauti išsilavinimą ir dalyvauti mokymuose; ragina Komisiją, rengiant valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, ypač daug dėmesio skirti neįgaliųjų galimybių įgyti skaitmeninių įgūdžių arba persikvalifikuoti tobulinimui, atsižvelgiant į naujus besiformuojančios pasaulinės skaitmeninės ekonomikos poreikius;

25. pažymi, kad vis labiau plečiantis nuotoliniam darbui Komisija ir valstybės narės savo strategijose daugiausia dėmesio privalo skirti įgūdžiams, kuriais skatinamas šis naujas darbo metodas; pabrėžia, kad, atsiradus nuotoliniam švietimui ir nuotolinėms mokykloms, tiek pedagogai, tiek paslaugų gavėjai susiduria su įvairiais uždaviniais, o įgūdžiai, reikalingi švietimui nuotoliniu būdu, taip pat instruktorių bei pedagogų mokymas šiuo metu yra trumpalaikis prioritetas Europoje;

26. ragina Komisiją pritarti pasiūlymui rengti mokymus trumpalaikio nedarbo ar dalines bedarbio išmokas gaunantiems darbuotojams, taip pat pasinaudoti SURE schema; ragina valstybes nares pasiūlyti tinkamas mokymo priemones nukentėjusiems darbuotojams;

27. ragina darbdavius pritaikyti darbo vietoje naudojamą praktiką, kad būtų išnaudojami darbuotojų įgūdžiai ir remiamas įgūdžių tobulinimas, sutelkiant dėmesį į naujos kartos vadovų mokymus, kaip įgyvendinti organizacinę patirtį, kuria skatinamas įgūdžių naudojimas ir tobulinimas, taip pat remti nacionalines vyriausybes ir socialinius partnerius jiems kuriant tinklus ir paramos struktūras, patariant organizacijoms dėl tinkamiausio darbo vietoje taikomos praktikos derinio atsižvelgiant į organizacijų padėtį;

28. ragina supaprastinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimą, patvirtinimą ir perkeliamumą, įskaitant rezultatus, įgytus naudojantis skaitmeninėmis užimtumo formomis, pvz., dirbant skaitmeninėse platformose;

29. ragina nedelsiant imtis ryžtingų Europos, nacionalinių, regioninių ir vietos priemonių, taikyti vertinimo mechanizmus bei panaudoti išteklius, kad švietimo ir mokymo politikoje būtų akcentuojama skaitmeninių įgūdžių svarba, kartu užtikrinant aukštą besimokančių asmenų skaitymo ir matematinių įgūdžių lygį, kad visi galėtų įgyti skaitmeninių įgūdžių, IT priemonių ir prieigą prie interneto, kad būtų gerinami mokytojų ir dėstytojų skaitmeniniai įgūdžiai, o mokyklos, mokymo įstaigos, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjai, suaugusiųjų švietimo srityje veikiančios organizacijos ir universitetai būtų aprūpinti viešosiomis ir nepriklausomomis mokymosi internetu platformomis ir kitomis technologijomis bei skaitmenine infrastruktūra, kurios yra būtinos mokymuisi internetu ir nuotoliniu būdu, taip pat mišriajam mokymuisi; todėl pabrėžia tikro mokymosi visą gyvenimą svarbą; remia Komisijos planuojamus veiksmus, kurie numatyti Įgūdžių darbotvarkėje ir 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane, ir ragina siekti aktyvesnio Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo šioje srityje; pabrėžia, kad svarbu skatinti kurti skaitmeninį mokymosi turinį ir pagrindinius mokymo modulius, kartu atsižvelgiant į paklausą darbo rinkoje, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams ir žaliesiems įgūdžiams, įskaitant įgūdžius, įgyjamus mokymosi internetu platformose;

30. apgailestauja dėl to, kad Europoje vis dar yra vaikų, kurie neturi galimybių įgyti išsilavinimo, taip pat mokinių ir studentų, neturinčių jokios ar tinkamos prieigos prie skaitmeninio išsilavinimo, nes jie neturi jokios ar tinkamos skaitmeninės įrangos, programinės įrangos ar interneto ryšio; pakartoja, kad būtina gerinti junglumą visais lygmenimis, visų pirma kaimo vietovėse ir atokiose teritorijose, kur jo dažnai trūksta, ir padidinti galimybes įsigyti skaitmeninę įrangą; atkreipia dėmesį į pažangiąsias švietimui skirtų kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir programinės įrangos inovacijas Europoje;

31. pabrėžia, kad dėl COVID-19 pasekmių atsiranda išskirtinė galimybė paspartinti skaitmeninę ir technologinę mokymosi visą gyvenimą revoliuciją, kuri prireikus gali padėti pašalinti fizines kliūtis ir gerokai padidinti jo mastą bei poveikį; ragina valstybes nares ir švietimo organizatorius plėsti nuo buvimo vietos nepriklausančias mokymosi galimybes, suteikiant galimybę atokiose ir kaimo vietovėse ar užsienio šalyse gyvenantiems studentams dalyvauti visoje ES rengiamuose kursuose nepatiriant jokių kliūčių dėl buvimo vietos;

32. pabrėžia, kad Europos ir nacionalinės priemonės, įskaitant švietimo programas ir tikslines investicijas, turėtų būti kuriamos ir įgyvendinamos siekiant galiausiai užtikrinti piliečių prisitaikymą ir pasirengimą būsimoms darbo vietoms, kurioms reikės skaitmeninių įgūdžių, kad būtų galima išnaudoti visas ES darbo rinkos skaitmeninės pertvarkos teikiamas galimybes ir sudaryti sąlygas įmonėms visapusiškai naudotis naujais darbo metodais, pvz., nuotoliniu darbu;

33. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina aiškiau apibrėžti Europos universitetų iniciatyvą ir jos užmojus nustatyti ES aukštojo mokslo standartus; pakartoja, kad sėkmingas universitetų bendradarbiavimas visada buvo grindžiamas principu „iš apačios į viršų“, akademiniu nepriklausomumu ir pažangumu ir kad Bolonijos procesas yra svarbi priemonė siekiant plėtoti universitetų bendradarbiavimą ES ir už jos ribų;

34. atkreipia dėmesį į tai, kad žalioji pertvarka yra svarbus darbuotojų paklausos visuose sektoriuose veiksnys ir gali padėti sukurti milijonus darbo vietų; primena, kad norint sėkmingai pereiti prie žaliosios ekonomikos, kartu būtina imtis įgūdžių ugdymo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemonių žaliajai ekonomikai būtiniems įgūdžiams, žinioms ir kompetencijai įgyti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos veiksmus, skirtus remti žaliajai pertvarkai reikiamų įgūdžių įgijimą; ragina skubiai imtis veiksmų siekiant šioje srityje išvengti įgūdžių trūkumo ir sudaryti sąlygas ES išlikti pasauline žaliosios ekonomikos lydere; ragina valstybes nares ir regionines ir vietos valdžios institucijas į mokymo ir švietimo sistemas integruoti tvarų vystymąsi, su aplinkos apsauga susijusius įgūdžius ir gebėjimus;

35. pabrėžia, kad studentų ir mokytojų judumas yra viena iš pagrindinių priemonių, padedančių keistis idėjomis, geriausia patirtimi ir didinti įgūdžių mokymo kokybę visoje Sąjungoje; mano, kad toks judumas turi būti prieinamas ir įtraukus; pabrėžia, kad nors fizinis judumas turėtų visada atlikti pagrindinį vaidmenį, virtualusis mokymas taps vis svarbesnis kaip papildoma ir pakaitinė priemonė in extremis situacijose, kaip tai paaiškėjo taikant COVID-19 priemones;

36. pabrėžia, kad kūrybiniai ir meniniai įgūdžiai ekonomikoje yra labai svarbūs, ir ragina Įgūdžių darbotvarkėje laikytis horizontalesnio požiūrio, kad būtų galima įtraukti šiuos įgūdžius į mokymo programas;

37. pabrėžia, kad Įgūdžių darbotvarkei įgyvendinti būtinas atitinkamas tiek Europos, tiek nacionalinio ir vietos lygmens finansavimas; tikisi, kad pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir priemonę „Next Generation EU“ įgūdžių ugdymui bus numatyta gerokai daugiau lėšų; primena, kad už darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą iš esmės atsako valstybės narės ir įmonės, todėl ragina valstybes nares daugiau investuoti į įgūdžių ugdymą ir švietimą, nes didelės investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra labai svarbios užtikrinant konkurencingumą, socialinį teisingumą ir atsparumą;

38. pabrėžia tokių programų ir priemonių kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas, „Kūrybiška Europa“, Skaitmeninės Europos programa ir Jaunimo garantijų iniciatyva bei vaiko garantijų sistema svarbą remiant jaunimą ir suaugusiuosius, kurie siekia įgyti naujų gebėjimų ir kokybiškų įgūdžių, reikalingų skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos sąlygomis ir darbo rinkoje, taip pat suteikiant mokymosi judumo galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat tirti šių programų potencialą ir taip skatinti nuolatinį įgūdžių įgijimo ryšį su darbo rinkos poreikiais;

39. atkreipia dėmesį į programos „Erasmus+“ galimybių potencialą, ypač suaugusiųjų švietimo srityje, ir kad būtina padidinti jos 2021–2027 m. laikotarpio biudžetą;

40. ragina valstybes nares ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pirmenybę teikti perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui; ragina valstybes nares užtikrinti, kad Teisingos pertvarkos fonde ir ESF+ būtų pakankamai lėšų ir jais būtų remiami integruoti vietos lygmens planai, skirti kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, visų pirma pažeidžiamiausių grupių,  įskaitant asmenis, kuriems kyla nedarbo rizika, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas pažeidžiamuose sektoriuose dirbantis asmuo galėtų persikvalifikuoti ir įgyti naujų įgūdžių, išlikdamas aktyviu darbo rinkoje, ir naudotis žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos privalumais; atkreipia dėmesį į individualių mokymosi sąskaitų teikiamas galimybes, t. y. finansavimo mechanizmą, būtiną įgūdžių darbotvarkei įgyvendinti, kuris yra svarbus žingsnis užtikrinant, kad visi asmenys turėtų teisę į mokymąsi visą gyvenimą;

41. pabrėžia, kad profesinis ir karjeros orientavimas yra labai svarbus skatinant priimti motyvuotus ir pažangius karjeros sprendimus ir padeda išvengti ankstyvo pasitraukimo iš švietimo ir mokymo sistemos, ir kad parama studijų ir mokymo metu taip pat labai svarbi sėkmingoms mokymosi galimybėms ir įgūdžių tobulinimui; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad jaunimui būtų suteikta galimybė pasinaudoti tokiomis paslaugomis, kurios apimtų verslumo įgūdžių tobulinimą;

42. atkreipia dėmesį į investicijų į formalųjį mokymą ir savišvietą bei mokymąsi visą gyvenimą svarbą, siekiant užtikrinti sąžiningą mokymą ir darbuotojų perėjimą iš vienos darbo vietos į kitą, ir mokymų bei mokymosi skatinimą darbo valandomis;

43. atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis ES švietimo finansavimo šaltinis yra „Europos socialinis fondas +“, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tolesnį šių lėšų skyrimą, visų pirma krizės laikotarpiu;

44. ragina parengti apmokamų mokymosi atostogų politiką, laikantis TDO konvencijos dėl apmokamų mokymosi atostogų, sudarant sąlygas darbuotojams dalyvauti mokymosi programose darbo metu ir nepatirti jokių asmeninių išlaidų ir taip skatinti mokymąsi visą gyvenimą;

45. pabrėžia, kad švietimo, informavimo, konsultavimo ir motyvavimo strategijos, taip pat mokymosi visą gyvenimą sistemos turi būti kokybiškos ir įtraukios, lanksčios ir visiems prieinamos, siekiant skatinti darbo rinkos konkurencingumą ir socialinę įtrauktį bei lygias galimybes; ragina Komisiją, ypač valstybes nares užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir sudaryti geresnes sąlygas įgyti įgūdžių suaugusiems mokiniams, įskaitant žemos kvalifikacijos ir mažai įgūdžių turinčius suaugusiuosius, taip pat nepalankioje padėtyje esančias grupes ir pažeidžiamus piliečius, pvz., neįgaliuosius, vyresnio amžiaus asmenis, benamius, nesimokantį, nedirbantį ir mokymuose nedalyvaujantį jaunimą ir iš migrantų šeimų kilusius žmones; pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie įgūdžių tobulinimo visą gyvenimą svarbą, siekiant asmeninės, ekonominės ir socialinės naudos; skatina švietimo srities suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialines tarnybas, pilietinę visuomenę ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjus, dalyvavimą nustatant ir pasiekiant labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis; atkreipia dėmesį į novatoriškų vietos sprendimų poreikį, siekiant iš naujo apsvarstyti, kokių veiksmų reikėtų imtis sprendžiant įgūdžių trūkumo ir neatitikties problemą;

46. atkreipia dėmesį į tai, kad švietimo sistemos dalyvių potencialas gali būti skatinamas pasitelkiant praktiką, todėl pabrėžia, kad svarbu didinti darbdavių įtaką kuriant profesinio mokymo sistemos modelį; pažymi, kad darbdaviai turėtų atlikti svarbų vaidmenį sudarydami mokytojams ir dėstytojams galimybes stažuotis įmonėse, taip prisidėdami prie mokytojų ir dėstytojų profesinės kompetencijos didinimo; ragina užtikrinti glaudesnį įmonių ir švietimo atstovų bendradarbiavimą visais lygmenimis, suteikiant galimybę profesinio rengimo ir mokymo programose dalyvaujantiems mokiniams ir studentams dalyvauti įmonių rengiamose stažuočių ir pameistrystės programose;

47. pabrėžia, jog svarbu pasiekti kaimo vietovėse ir atokiose srityse gyvenančius žmones ir užtikrinti, kad kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo galimybės taptų lengviau prieinamos ir būtų pritaikytos žmonėms, dirbantiems žemės ūkio, žuvininkystės, miškininkystės ir kitose srityse šiuose regionuose, taip pat padėti jiems įgyti žaliuosius, skaitmeninius ir visus būtinus įgūdžius, kad ateityje jie galėtų geriau pasinaudoti žaliosios ir mėlynosios ekonomikos teikiamomis galimybėmis, ir suteikti jiems galimybę reikšmingai prisidėti prie aplinkos išsaugojimo;

48. primena, kad užklasinės veiklos programos ir neformalusis bei savaiminis mokymasis, įskaitant savanorišką veiklą, yra svarbūs suteikiant pritaikomas mokymosi galimybes ir naujus įgūdžius bei žinias daugumai asmenų, kuriems neprieinamas formalusis švietimas;

49. pabrėžia, kad reikia didinti mokytojo profesijos patrauklumą ir užtikrinti aukštą mokytojų socialinį statusą kaip tam tikrą atskirų ES šalių veiksmų strateginę kryptį; pažymi, kad Komisija ir valstybės narės turėtų prioritetine tvarka pritraukti geriausius kandidatus į mokytojo profesiją, gerinti jų kvalifikaciją ir kelti vyresniųjų mokytojų kvalifikaciją;

50. pabrėžia, kad valstybės narės turi esminę kompetenciją kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo srityje; mano, kad, siekiant įgyvendinti dvejopą ekologinę ir skaitmeninę pertvarką yra reali galimybė parengti ES masto su aukštosiomis technologijomis susijusių įgūdžių vieno langelio principu veikiančią sistemą, kurioje būtų koordinuojama geriausia patirtis, pramonės vadovaujamas kvalifikacijos kėlimas ir (arba) perkvalifikavimas aukštųjų technologijų srityje ir kurioje teikiami duomenys būtų naudingi nustatant įgūdžių poreikius visoje ES;

51. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti sklandų asmenų švietimą, spręsti esamus ir būsimus pasaulinius uždavinius ir remti skaitmeninę bei žaliąją pertvarką, kad ji taptų įtraukesnė ir teisingesnė, svarbūs ne tik skaitmeniniai ir techniniai įgūdžiai, bet ir universalieji, bendravimo ir socialiniai emociniai įgūdžiai;

52. atkreipia dėmesį į Komisijos numatytus veiksmus, kuriais siekiama propaguoti įgūdžius visam gyvenimui, visų pirma tai pasakytina apie Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės atnaujinimą; ragina Komisiją plėtoti šią poziciją ir įtraukti gyvenimo įgūdžius į visus švietimo ir mokymo sektorius; pažymi, kad gyvenimo įgūdžiai turėtų būti vertinami atsižvelgiant ne tik į darbo rinkos poreikius; pabrėžia, kad visiems piliečiams turėtų būti suteikta galimybė įgyti asmeniniam tobulėjimui reikalingų įgūdžių, kad jie būtų įgalinti šiandienėje sparčiai kintančioje visuomenėje; primena, kad tai ypač svarbu remiant piliečių atsparumą krizių laikotarpiais, kai dėmesį reikia skirti gerovei; ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti socialinių emocinių įgūdžių, pvz., analitinių įgūdžių, emocinio intelekto, lyderystės, verslumo ir finansinių įgūdžių, įgalinimo, kolektyvinio darbo, komunikacijos, bendradarbiavimo, atsakomybės, gebėjimo prisitaikyti, kūrybingumo, novatoriškumo, kritinio mąstymo ir kalbos mokėjimo įgūdžių, ugdymui, kurių svarba aktyviam pilietiškumui ir darbo rinkoje dar labiau išaugs pasibaigus COVID-19 pandemijai;

53. atkreipia dėmesį į tai, kad senėjant visuomenei labai svarbu užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, puoselėjant mokymosi visą gyvenimą kultūrą nuo ankstyvo iki vyresnio amžiaus; primena, kad svarbu toliau kovoti su vyresnio amžiaus asmenų nedarbu ES; ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti vyresniems darbuotojams ir užtikrinti, kad jie galėtų dalyvauti pritaikytose kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo programose, nes taip jie galėtų prisitaikyti prie kintančių įgūdžių poreikių ir išlikti aktyviais darbo rinkoje, ilgiau gyventi kokybišką gyvenimą ir išlaikyti pakankamą nepriklausomybės lygį; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti skaitmeninių įgūdžių ir technologijų tobulinimui, nes tai gali padėti kurti naujus metodus ir galimybes, susijusias su suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių švietimu, taip pat prieigos prie interneto garantavimui ir skaitmeninės infrastruktūros tobulinimui, visų pirma kaimo ir atokiose vietovėse; šiuo atžvilgiu pažymi bendruomenės centrų, bibliotekų ir pritaikytųjų nuotolinio mokymosi sprendimų svarbą, siekiant užtikrinti, kad mokymasis visą gyvenimą būtų prieinamesnis vyresnio amžiaus asmenims; pabrėžia, kad vyresnioji karta taip pat yra vertingas išteklius dėl savo patirties, kuria turėtų būti skatinama dalytis, siekiant pagerinti jaunesniosios kartos darbuotojų įgūdžius;

54. pabrėžia, kad reikia didinti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemoje dalyvaujančių jaunesnių nei trejų metų amžiaus vaikų skaičių, daugiau dėmesio skirti vaikų vystymuisi nuo pat pirmųjų gyvenimo metų, mokslinių tyrimų įgūdžiams ir kūrybiniam požiūriui į mokymąsi apie pasaulį; atkreipia dėmesį į tai, kad ankstyvas ikimokyklinis ugdymas daro didelį poveikį siekiant geresnių rezultatų vėlesniuose ugdymo etapuose, o dėl nevienodo dalyvavimo ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemoje gali atsirasti skirtingos vaikams nuo ankstyvos vaikystės prieinamos galimybės ir švietimo veikla;

55. pažymi, kad reikia sparčiai įgyvendinti Komisijos paskelbtus veiksmus siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius ir prisidėti prie greito ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 krizės; ragina Komisiją pateikti aiškų numatytų veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį;

56. pabrėžia, kad reikia rasti sprendimus, kuriais būtų siekiama padėti įmonėms ir privačiojo sektoriaus darbdaviams skatinti ir remti darbo vietoje rengiamus mokymus ir mokymosi atostogas, taip pat apsvarstant mokymosi kuponų nustatymą arba automatinį darbe įgytų įgūdžių pripažinimą; primena strateginę iniciatyvų, pvz., „EuroSkills“ ir „WorldSkills“, svarbą, kurios yra puikus įmonių, vyriausybės ir regioninių ir švietimo įstaigų partnerystės pavyzdys; ragina remti tolesnį iniciatyvos „EuroSkills“ tobulinimą finansuojant bendrus projektus, keičiantis patirtimi, stiprinant institucijų gebėjimus rengti mokymus, atsižvelgiant į iniciatyvos „EuroSkills“ poreikius, kuriant iniciatyvos „EuroSkills“ meistrų klases, talentingam jaunimui skirtas pramonines stovyklas ir instruktorių bei pramonės ekspertų mokymo sistemas;

57. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 

[2] OL C 389, 2019 11 18.

[4] OL C 484, 2016 12 24, p. 1.

[6] OL L 112, 2018 5 2, p. 42.

[7] OL C 237, 2018 7 6, p. 8.

[9] Kompiuterizavimo poveikis darbo profiliams (profesijų užduočių keitimas,  reikalaujantis skirtingų rūšių įgūdžių): https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/wpef19007.pdf.

[17] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0282.

[18] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0267.

[19] OL C 28, 2020 1 27, p. 8.

[20] OL C 337, 2018 9 20, p. 135.

[21] OL C 11, 2018 1 12, p. 44.

[22] OL C 316, 2017 9 22, p. 233.

[25] Pasaulio ekonomikos forumas, „Darbo vietų ateitis“, 2018 m. rugsėjo mėn.

[26] Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI), 2020 m., Europos Komisija.

[27] „Kokią įtaką jūsų gimimo vieta turi jūsų darbo vietai“, EUROFOUND (2019), https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef19004en.pdf.

[28] Pagrindiniai duomenys apie ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, švietimą ir mokymą Europoje, Europos švietimo informacijos tinklo ataskaita, 2019 m. leidimas, p. 26.

[32] „Darbui skirtos informacinės ir ryšių technologijos. Skaitmeniniai įgūdžiai darbo vietoje“, Europos Komisija, 2017 m.

[35] 2018 m. Tarptautinis kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimas (angl. ICILS).

Atnaujinta: 2021 m. vasario 8 d.Teisinė informacija - Privatumo politika