Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0220/2021Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0220/2021

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos vaiko garantijų sistemos

22.4.2021 - (2021/2605(RSP))

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B9-0000/2021 ir B9-0000/2021
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį

Lucia Ďuriš Nicholsonová
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu


Procedūra : 2021/2605(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0220/2021
Pateikti tekstai :
B9-0220/2021
Priimti tekstai :

B9-0220/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos vaiko garantijų sistemos

(2021/2605(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius,

 atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnyje nustatytus tikslus, ypač į kovos su socialine atskirtimi ir diskriminacija, socialinio teisingumo skatinimo, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir vaiko teisių apsaugos tikslus,

 atsižvelgdamas į horizontaliąją socialinę išlygą, nurodytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje,

 atsižvelgdamas į SESV 151 ir 153 straipsniuose nurodytus socialinės politikos tikslus,

 atsižvelgdamas į peržiūrėtą Europos socialinę chartiją,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kaip nurodyta ES sutarties 6 straipsnyje,

 atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1, 3, 4, 11, 14, 16, 17, 19, 20 principus, taip pat į jo 2030 m. pagrindinius tikslus,

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES vaiko teisių strategijos(COM(2021)0142),

 atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimo (COM(2021)0137),

 atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 1, 2, 3, 4 ir 10 tikslus,

 atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir rekomendacijas,

 atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK),

 atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen politines gaires,

 atsižvelgdamas į persvarstytą 2020 m. Komisijos darbo programą (COM(2020)0440),

 atsižvelgdamas į ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą (COM(2011)0173),

 atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl galimybės visiems turėti prieigą prie deramo būsto už prieinamą kainą[1],

 atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo“ (ESF+) (COM(2018)0382),

 atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė[2],

 atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/2221, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su papildomais ištekliais ir įgyvendinimo taisyklėmis, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU)[3],

 atsižvelgdamas į Komisijos vaiko garantijų iniciatyvos galimybių studiją,

 atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. rašytinį pareiškimą Nr. 0042/2015 dėl investicijų į vaikus, pateiktą pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų,

 atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl vaikų teisių, atsižvelgiant į ES vaiko teisių strategiją[4],

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl politikos, kuria užtikrinamos minimalios pajamos kaip kovos su skurdu priemonė[5],

 atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui[6],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais[7],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti[8],

 atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Tarptautinę vaiko teisių konvenciją,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto bendrąsias pastabas[9],

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų alternatyviosios vaikų priežiūros gaires, kaip įtvirtinta 2010 m. vasario 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje A/RES/64/142,

 atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 1 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto deklaraciją dėl didėjančio priešiškumo romams ir rasistinio pobūdžio smurto prieš romus Europoje,

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus, priimtus siekiant sukurti lygybės sąjungą, kaip numatyta 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse, visų pirma į 2020 m. lapkričio 24 d. Komunikatą „2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“ (COM(2020)0758), 2020 m. rugsėjo 18 d. Komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565), 2020 m. kovo 5 d. Komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152) ir 2020 m. lapkričio 12 d. Komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl vaikų teisių 30-ųjų JT vaiko teisių konvencijos metinių proga[10],

 atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. savo rezoliuciją dėl poreikio sustiprinti Europos strateginę programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų po 2020 m. ir aktyviau kovoti su priešiškumu romams[11],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją „Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimas: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje“[12],

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

 atsižvelgdamas į Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos ministrų bendrą deklaraciją „Skurdo ir socialinės atskirties įveikimas.  COVID-19 poveikio šeimoms švelninimas. Bendradarbiavimas siekiant atverti perspektyvas stipriems vaikams“,

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m.[13],

 atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013/112/ES)[14],

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES,

 atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 15 d. JT informacinį pranešimą „COVID-19 poveikis vaikams“,

 atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (2008/867/EB),

 atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką,

 atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl socialinės apsaugos galimybių,

 atsižvelgdamas į naują įgūdžių darbotvarkę,

 atsižvelgdamas į klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, Tarybai ir Komisijai dėl Vaiko garantijų sistemos (O-000025/2021 – B9-0012/2021 ir O-000026/2021 – B9-0013/2021),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

 atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A. kadangi pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimo turi papildyti ES vaiko teisių strategiją; abu dokumentai priimti 2021 m. kovo 24 d.; kadangi ES vaiko teisių strategija sujungiamos visos esamos ir būsimos vaiko teisių iniciatyvos į vieną nuoseklią politikos sistemą ir pateikiamos rekomendacijos dėl ES vidaus ir išorės veiksmų;

B. kadangi tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos Taryba ir nevyriausybinės organizacijos, pvz., UNICEF, vaikų skurdą pripažino galima vaikų teisių pažeidimų priežastimi ir galimu šių pažeidimų rezultatu dėl poveikio, kurį jis turi vaikų gebėjimui naudotis savo teisėmis, taip pat negebėjimo remti pirmiau minėtų teisių rezultatu;

C. kadangi vaikai, auginami turint ribotus išteklius ir nepalankiomis šeiminėmis aplinkybėmis, labiau linkę patirti skurdą ir socialinę atskirtį, o tai daro didelę įtaką jų vystymuisi ir vėliau pilnametystei, jiems trūksta tinkamų įgūdžių ir jie turi ribotas galimybes įsidarbinti, taip patekdami į nepertraukiamą kartų skurdo ratą;

D. kadangi pasiūlyme dėl vaiko garantijų sistemos nurodytos šešios kategorijos atitinka asmenų grupes, kurioms gresia didžiausias pavojus ir kurioms reikia nedelsiant teikti paramą ir priežiūrą; kadangi garantijų sistemos tikslai turėtų būti suprantami kaip taikomi visiems Sąjungos vaikams, kiek tai įmanoma;

E. kadangi vaikų skurdo ir socialinės atskirties problema yra paplitusi problema, kylanti visose visuomenėse, ir ją geriausia spręsti taikant visa apimančią ir plataus pobūdžio politiką, kurios taikymas yra siauras, bet apimtis plati, skirtą ir vaikams, ir jų šeimoms bei bendruomenėms, teikiant pirmenybę investicijoms į naujų galimybių ir sprendimų, susijusių su išlaidomis, kūrimą; kadangi į šį procesą turi būti įtrauktos visos visuomenės grupės – nuo vietos, regioninių, nacionalinių ir ES valdžios institucijų iki pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus;

F. kadangi moksliniai tyrimai rodo, kad investicijos į vaikus, pvz., į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, gali sukurti visuomenei investicijų grąžą, kuri būtų bent keturis kartus didesnė nei pačių investicijų sąnaudos, neatsižvelgiant į didesnę naudą įmonėms, turint omenyje kvalifikuotus darbuotojus, ar socialinės apsaugos sistemoms, kurioms palengvinama našta, susijusi su papildomomis išlaidomis vaikams, turintiems galimybių naudotis socialinės įtraukties priemonėmis[15]; kadangi biudžeto sudarymo procedūrose investicijos į vaikus turėtų būti pripažintos kaip atskira investicijų kategorija ir atskirtos nuo įprastų socialinių išlaidų;

G. kadangi 2019 m. 22,2 proc. ES vaikų, t. y. beveik 18 mln. vaikų, grėsė skurdas ir socialinė atskirtis; kadangi mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, benamiams vaikams, neįgaliems vaikams, migrantų vaikams, etninėms mažumoms priklausantiems vaikams, visų pirma romų vaikams, institucinėje globoje esantiems vaikams, vaikams, auginamiems nepalankiomis šeiminėmis aplinkybėmis, vienišų tėvų šeimų, LGBTIQ šeimų ir šeimų, kuriose tėvai išvyksta dirbti į kitą šalį, vaikams kyla didelių sunkumų, pvz., jiems tenka labai prastos būsto sąlygos arba gyventi perpildytoje erdvėje, kyla kliūčių pasinaudoti pagrindinėmis ir būtiniausiomis paslaugomis, kaip antai tinkama mityba ir deramu būstu, užtikrinančiomis jų gerovę ir socialinių, kognityvinių bei emocinių įgūdžių ugdymą; kadangi tinkamai šildomas būstas, kuriame yra saugus vanduo ir tinkamos sanitarinės sąlygos, ir apskritai būstas yra būtinas vaikų sveikatai, gerovei, augimui ir vystymuisi užtikrinti; kadangi tinkamas būstas taip pat yra vaikų mokymosi ir studijų galimybes skatinantis veiksnys;

H. kadangi trūkstant statistinių duomenų nežinomas neįgalių vaikų skaičius, bet jis gali siekti 15 proc. visų Sąjungoje gyvenančių vaikų skaičiaus; kadangi neįgaliems vaikams kaip ir kitiems vaikams turėtų būti suteiktos galimybės naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, įskaitant teisę augti savo šeimoje ar šeiminėje aplinkoje, atsižvelgiant į vaiko interesus, kaip nustatyta Vaiko teisių konvencijoje; kadangi šeimos nariams dažnai tenka sumažinti arba nutraukti profesinę veiklą, kad galėtų prižiūrėti neįgalius šeimos narius; kadangi Komisijos vaiko garantijų iniciatyvos galimybių studijoje (tarpinėje ataskaitoje) nurodoma, kad nustatytos pagrindinės neįgaliems vaikams kylančios kliūtys yra fizinio prieinamumo problemos, paslaugų ir objektų nepritaikymas vaikų poreikiams ir, daugeliu atvejų, paprasčiausiai galimybės jais naudotis trūkumas; kadangi tame pačiame tyrime daug respondentų nurodė diskriminacijos problemas, visų pirma susijusias su švietimo problemomis ir būsto įperkamumu;

I. kadangi vaikų teisių neįmanoma palaikyti, jeigu nebus sėkmingai įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslai, ir atvirkščiai;

J. kadangi visi vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo, o tai akivaizdžiai reiškia, kad reikalinga prevencinė politika; kadangi Europos Parlamentas ir ES pilietinė visuomenė ragina sukurti Vaiko garantijų sistemą siekdami užtikrinti, kad kiekvienas skurstantis vaikas turėtų veiksmingą galimybę laisvai naudotis kokybiškomis ir nemokamomis sveikatos priežiūros, švietimo, ikimokyklinio ugdymo ir vaikų priežiūros paslaugomis, taip pat veiksmingą galimybę gauti deramą būstą ir tinkamą mitybą; kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra yra pabrėžusi, jog kova su vaikų skurdu taip pat yra pagrindinių teisių ir teisinių įsipareigojimų klausimas[16];

K. kadangi vaikų skurdo panaikinimas neabejotinai reiškia, kad vaikų tėvai ir globėjai gali dirbti naudodamiesi savo teisėmis, gaudami deramą darbo užmokestį ir saugiomis bei stabiliomis darbo sąlygomis;

L. kadangi šiuo pasiūlymu valstybėms narėms pateikiamos konkrečios gairės, kaip visiems ir ypač nepriteklių patiriantiems vaikams užtikrinti veiksmingą ir nemokamą prieigą prie švietimo ir mokyklinės veiklos, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, sveikatos priežiūros, sporto, laisvalaikio ir kultūrinės veiklos; kadangi valstybės narės turėtų skatinti politikos kryptis, kuriomis būtų užtikrinama galimybė gauti būstą už prieinamą kainą ir sveiką mitybą visiems vaikams, kuriems ji reikalinga, siekiant spręsti smurto problemas ir skatinti lygias galimybes visiems vaikams nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis; kadangi kiekvienas vaikas turi teisę žaisti;

M. kadangi dėl COVID-19 pandemijos pablogėjo vaikų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, padėtis ir milijonai vaikų ir šeimų atsidūrė dar nepalankesnėje socialinėje ir ekonominėje padėtyje; kadangi, remiantis apytikriais vertinimais, vienas iš pandemijos padarinių yra tai, kad vaikų, gyvenančių žemiau savo atitinkamos šalies skurdo ribos, skaičius gali pašokti net iki 117 mln., o apytiksliai dar 150 mln. vaikų gyvena daugialypio skurdo sąlygomis; kadangi padidėjus nedarbui skurdas labiau gresia mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms; kadangi jiems taip pat labiau gresia labai prastos būsto sąlygos, būsto nesaugumas, per didelis įsiskolinimas, iškeldinimas ir benamystė; kadangi tikimasi, kad šie skaičiai eksponentiškai padidės dėl COVID-19 pandemijos ir jos socialinių bei ekonominių padarinių, o tai turės įtakos milijonams vaikų Europoje per visą jų gyvenimą; kadangi COVID-19 krizė pablogino marginalizuotų vaikų, gyvenančių perpildytomis ir nežmoniškomis sąlygomis, turint ribotas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, geriamojo vandens, sanitarinių priemonių ir gauti maisto, padėtį, todėl jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti virusu;

N. kadangi 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos paspartėjo perėjimas prie nuotolinio mokymosi ir tokiu būdu dėl interneto prieigos ir galimybės naudotis skaitmeninėmis priemonėmis bei infrastruktūra trūkumo labiausiai buvo išskirti labai maži vaikai, kurie turi specialiųjų poreikių ir gyvena skurde, marginalizuotose bendruomenėse bei atokiose ir kaimo vietovėse, įskaitant nutolusius regionus ir teritorijas; kadangi vis didesnį nerimą kelia tai, kad daugėja vaikų, kurių tėvai prarado būstą arba darbą, ir vaikų, kurie neteko galimybės gauti maistingiausio dienos maisto, taip pat užsiimti jų raidą ir gerovę skatinančia sporto, laisvalaikio, menine ir kultūrine popamokine veikla; kadangi galimybių naudotis skaitmeniniais sprendimais ir skaitmeniniu švietimu trūkumas gali smarkiai apriboti jaunimo galimybes vėliau mokytis ir įsidarbinti, todėl jie gali netekti geresnių darbo rinkos galimybių, o ES įmonės – potencialių darbuotojų; kadangi dėl to atsiranda poreikis investuoti į skaitmeninio švietimo sprendimus; kadangi skaitmeniniai sprendimai ir kitos pagalbinės technologijos, skirtos neįgaliems vaikams, gali sudaryti sąlygas socialinės įtraukties procesui ir jį paspartinti, taip pat sąlygas naudotis platesnėmis galimybėmis vėlesniais gyvenimo etapais; kadangi dėl to šiuo atžvilgiu labai svarbu užtikrinti vienodas galimybes;

O. kadangi ES neproporcingai daugiau neįgalių vaikų atsiduria globos įstaigose nei vaikai, kurie neturi negalios, ir atrodo, kad jų atžvilgiu dedama kur kas mažiau pastangų, kad jie galėtų pereiti nuo institucinės globos prie globos šeimoje; kadangi neįgalūs vaikai tebėra atskiriami švietimo srityje, nes yra perkeliami į specialias mokyklas, taip pat jiems tenka susidurti su fizinėmis ir kitomis kliūtimis, trukdančiomis naudotis įtraukiu ugdymu; kadangi dėl COVID-19 pandemijos dauguma protinę negalią turinčių vaikų neturėjo galimybės toliau mokytis, nes internetinis švietimas dažnai neatitinka jų specialių poreikių;

P. kadangi Sąjunga gali atlikti pagrindinį vaidmenį kovojant su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi visų vaikų atžvilgiu, įskaitant šešias pagrindines Komisijos nustatytas kategorijas;

Q. kadangi judžių ES piliečių vaikai dažnai susiduria su nacionalinės teisės aktų spragomis; kadangi darbo jėgos migracija mažina skurdą trumpuoju laikotarpiu, tačiau dėl to vaikai paliekami, o tai gali sustiprinti jų nepakankamą socialinį vystymąsi ir dar labiau pabloginti nepalankias sąlygas, o migrantų tėvų vaikai, kurie vis dar gyvena savo kilmės šalyje, gali būti dažniau marginalizuojami, su jais netinkamai elgiamasi arba jie išnaudojami ir tai ypač svarbu darbuotojų judumui ES viduje[17];

R. kadangi Vaiko garantijų sistema – tai viena iš pavyzdinių socialinės politikos iniciatyvų, išvardytų Komisijos politinėse gairėse ir Komisijos 2021 m. darbo programoje, ir ateityje turi būti toliau skatinama įgyvendinant plačių užmojų politikos programas ir tikslus; kadangi šį klausimą privaloma įtraukti į Konferencijos dėl Europos ateities darbotvarkę; kadangi Europos socialinių teisių ramstis ir 2013 m. Komisijos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ tebėra svarbios gairės siekiant mažinti vaikų skurdą, didinti vaikų gerovę ir užtikrinti stabilią ateitį, kartu mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių; kadangi Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų plane Komisija nustatė tikslą – iki 2030 m. sumažinti žmonių, kuriems ES gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių mažiausiai 15 mln., iš kurių bent 5 mln. būtų vaikai; kadangi neigiami lyčių aspekto stereotipai ir socialinė įtaka, lemianti vadinamąjį „svajonių atotrūkį“ arba „teisių atotrūkį“, ir atstovavimo moterims, užimančios vadovaujamas pareigas, trūkumas turi įtakos mergaičių karjeros ir išsilavinimo pasirinkimui nuo ankstyvo amžiaus ir todėl prisideda prie didėjančios vyrų ir moterų nelygybės ir segmentacijos dėl lyties tam tikruose darbo rinkos sektoriuose, ypač darant karjerą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse;

S. kadangi vietos ir regioninėms valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su vaikų skurdu ir išnaudojimu ir tenka svarbi atsakomybė užkertant kelią marginalizacijai ir socialinei atskirčiai; kadangi nacionalinės valdžios institucijos turėtų suteikti joms reikiamas priemones, kai įmanoma, laikytis šių tikslų;

1. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimo, kurios tikslas – užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai ir kovoti su ja, užtikrinant nemokamas ir veiksmingas nepriteklių patiriančių vaikų galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis, tokiomis kaip ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, švietimo ir mokyklinė veikla, sveikatos priežiūra ir bent viena sveiko maisto porcija kiekvieną mokymosi dieną ir sveika mityba bei tinkamas būstas visiems nepriteklių patiriantiems vaikams; ragina Tarybą ir valstybes nares būti drąsias ir visapusiškai bei skubiai priimti rekomendaciją ir ją įgyvendinti; tikisi, kad priimant Tarybos rekomendaciją bus atsižvelgta į šioje rezoliucijoje pateiktą informaciją; pabrėžia, kad vaiko garantijų sistema siekiama teikti valstybės paramą, kad būtų galima užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir kovoti su ja, užtikrinant nepriteklių turintiems vaikams galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, o tai reiškia, kad valstybės narės turėtų organizuoti ir teikti tokias paslaugas arba teikti tinkamas išmokas, kad nepriteklių patiriančių vaikų tėvai ir globėjai galėtų susimokėti už šias paslaugas;

2. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ES vaiko teisių strategijos ir remia jos tikslus prisiimti bendrą atsakomybę už kiekvieno vaiko teisių apsaugą ir pagarbą joms, taip pat vykdyti bendrą projektą, kuriuo būtų siekiama sukurti visų asmenų atžvilgiu sveikesnę, atsparesnę ir sąžiningesnę visuomenę; pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, papildoma minėta strategija ir pagrindinis dėmesys skiriamas vaikams, kuriems reikalinga pagalba, siekiant sukurti galimybių atveriančią Europos sistemą, kurią įgyvendinant vaikų teisės būtų ginamos ir taptų svarbiausia ES darbotvarkės tema; remia pagrindinį jos tikslą kovoti su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi bei skatinti lygias, įtraukias galimybes bei sveikatą; tvirtai remia kompetentingoms nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms pateiktas gaires, padedančias užtikrinti, kad nepriteklių patiriantys vaikai turėtų galimybę veiksmingai ir laisvai naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, nemokamo kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, švietimo ir mokyklinės veiklos bei sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat veiksmingą galimybę gauti tinkamą būstą ir sveiką mitybą, kaip ir jų bendraamžiai;

3. ragina ES ir valstybes nares kovoti su struktūrinėmis problemomis, kurios lemia vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, skatinant kokybišką užimtumą ir socialinę įtrauktį, visų pirma palankių sąlygų neturinčiose grupėse; ragina valstybes nares visoje Sąjungoje užtikrinti veiksmingą Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimą, integruojant garantijų sistemą į visus politikos sektorius, ir primygtinai ragina jas pasinaudoti esama ES politika ir fondais konkrečioms priemonėms, skirtoms vaikų skurdui ir socialinei atskirčiai panaikinti; pabrėžia, jog svarbu, kad kompetentingos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos užtikrintų veiksmingą ir laisvą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų, ypač daug dėmesio skiriant neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, švietimo, mokyklinės ir bendruomeninės, taip pat sporto, laisvalaikio ir kultūrinės veiklos, sveikatos priežiūros prieinamumą, taip pat veiksmingą prieigą prie sveikos mitybos ir deramo būsto už prieinamą kainą visiems vaikams, kuriems ji reikalinga; taip pat pabrėžia, kad kompetentingos nacionalinės, regioninės ir vietos lygmens institucijos turėtų būti informuojamos, mokomos ir remiamos užtikrinant ES finansavimą; ragina valstybes nares užtikrinti vaikų teises į tinkamą būstą, teikiant atitinkamą paramą tėvams, kurie susiduria su būsto išlaikymo ar įsigijimo sunkumais, kad jie galėtų likti su savo vaikais, ir ypatingą dėmesį skirti vaikų priežiūros institucijas paliekantiems jaunuoliams;

4. mano, kad itin svarbu daug investuoti į vaikus, siekiant panaikinti vaikų skurdą ir sudaryti jiems sąlygas augti bei visapusiškai naudotis savo teisėmis ES; pabrėžia, kad tam reikia visapusiško požiūrio į ankstyvąjį vaiko vystymąsi, pradedant pirmosiomis 1 000 dienų, kuriomis turėtų būti užtikrinta motinos sveikata, įskaitant psichinę sveikatą, saugą, saugumą ir priežiūros paslaugų teikimą atsižvelgiant į jų poreikius; ragina valstybes nares užtikrinti strateginį ir visa apimantį požiūrį, įgyvendinant vaiko garantijų sistemą, pasitelkiant tinkamas politikos priemones ir pakankamus išteklius, įskaitant išsamias tėvų ir globėjų integravimo į darbo rinką priemones, tėvų ir globėjų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemones ir pajamų paramą šeimoms ir namų ūkiams, siekiant užtikrinti, kad finansinės kliūtys neužkirstų vaikams kelio naudotis kokybiškomis ir įtraukiomis paslaugomis; ragina parengti visa apimančią Europos kovos su skurdu strategiją, kurioje būtų nustatyti plataus užmojo tikslai iki 2030 m. Europoje sumažinti skurdą ir benamystę ir panaikinti ypač didelį skurdą, ypač tarp vaikų, laikantis Europos socialinių teisių ramstyje ir JT DVT nustatytų principų ir remiantis Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatytais pagrindiniais tikslais;

5. palankiai vertina tai, kad rengiant ES vaiko teisių strategiją buvo atsižvelgta į daugiau nei 10 000 vaikų nuomonę ir pasiūlymus; ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant ir stebint Vaiko garantijų sistemą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, būtų įsiklausyta į vaikų ir jiems atstovaujančių organizacijų balsus, suteikiant jiems galimybę visapusiškai dalyvauti prasmingame ir įtraukiame viešajame dialoge ir konsultacijose ir išsakyti savo nuomonę jiems rūpimais klausimais ES lygmeniu, kaip tai buvo daroma 2020 m. Europos vaiko teisių forume; šiuo atžvilgiu ragina visas valstybes nares konkrečiai pavesti viešojo sektoriaus institucijai, pvz., Komisijos nariui ar ombudsmenui vaikų klausimais, įvertinti nacionalinės ir regioninės teisės aktų poveikį vaikams ir apskritai skatinti vaiko teises viešojoje politikoje ir ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įsteigti Europos vaikų instituciją, kuri remtų ir stebėtų, kaip valstybės narės įgyvendina rekomendaciją, koordinuotų nacionalinį darbą, užtikrintų keitimąsi gerąja patirtimi ir novatoriškais sprendimais bei supaprastintų ataskaitų teikimą ir rekomendacijas;

6. ragina valstybes nares nustatyti vaiko teisų finansavimo prioritetus pagal nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis nustatytus poreikius ir labai ragina jas viršyti iš anksto nustatytas sumas ES finansavimo schemose; ragina valstybes nares informuoti, mokyti ir remti vietos ir regionines valdžios institucijas užtikrinant ES finansavimą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi suderinto požiūrio programuojant ir naudojant ES lėšas, taip pat paspartinti jų naudojimą bei skirti visus galimus nacionalinius išteklius, kuriuos papildytų ES fondų, pvz., Europos socialinio fondo (ESF+), sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtos ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvos (REACT-EU), Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), programos „InvestEU“, programos „Erasmus+“, Prieglobsčio ir migracijos fondo (PMIF) ir programos „ES – sveikatos labui“ lėšos; primena, kad valstybės narės savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose privalo taikyti specialias priemones, kuriomis investuojama į vaikus ir jaunimą, kad galėtų gauti lėšų pagal programos „Next Generation EU“ ramstį, skirtą EGADP; primena programos „Next Generation EU“ galimybes teikti finansinę paramą ir organizacijoms, pavyzdžiui, NVO bei labdaros organizacijoms, taip pat socialinę pagalbą nepriteklių patiriančioms šeimoms; atsižvelgdamas į tai, ragina visas valstybes nares, ne tik tas, kurios labiausiai kenčia nuo vaikų skurdo, skirti bent 5 proc. ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, veiklai pagal Europos vaiko garantijų sistemą remti;

7. ragina valstybes nares atsižvelgti į ypatingą nepriteklių patiriančių vaikų situaciją ir visų pirma vaikų, kurie patiria ypač daug sunkumų, padėtį įgyvendinant Vaiko garantijų sistemą; pabrėžia, kad vaiko garantijų sistema turėtų padėti pasiekti JT neįgaliųjų teisių konvencijos tikslą pereiti nuo institucinės globos prie globos šeimoje ar bendruomenėje; ragina valstybes nares, įgyvendinant vaiko garantijų sistemą, integruoti lyčių aspektą ir laikytis tarpsektorinio požiūrio;

8. mano, kad vaiko garantijų sistema turėtų tapti nuolatine priemone, kuria siekiama užkirsti kelią vaikų skurdui ES ir su juo kovoti struktūriškai; pabrėžia savaime suprantamą priemonės „Next Generation EU“ ir vaiko garantijų sistemos, kaip ES priemonių, kuriomis siekiama investuoti į būsimas kartas, sąsają ir todėl ragina stiprinti dviejų Sąjungos programų sąveiką, taip pat siekiant visapusiškai ir prasmingai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir Europos vaiko teisių strategiją;

9. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų parengti daugiametes nacionalines skurdo mažinimo strategijas, taip pat apibrėžtas pagal būsimo Bendrųjų nuostatų reglamento 4.3 reikiamą sąlygą dėl kovos su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi, ir užtikrinti, kad nacionaliniais vaiko garantijų sistemos veiksmų planais būtų siekiama konkrečių jais numatytų rezultatų;

10. ragina valstybes nares panaikinti bet kokią diskriminaciją nemokamos ir kokybiškos vaikų priežiūros ir švietimo paslaugų, nemokamos ir kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat deramo būsto ir sveikos mitybos bei laisvalaikio veiklos prieinamumo srityje, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi taikytinų ES ir nacionalinio lygmens kovos su diskriminacija teisės aktų; ragina skubiai atnaujinti derybas dėl horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos, kuri yra pagrindinė priemonė šiuo klausimu; ragina valstybes nares investuoti pakankamai išteklių, siekiant panaikinti segregaciją mokyklų klasėse ir skatinti įtraukumą, kad vaikai turėtų vienodas gyvenimo pradžios sąlygas ir kuo anksčiau išsivaduotų iš skurdo;

11. primena, kad galimybės naudotis tekančiu vandeniu ir sanitarinėmis priemonėmis visoje Sąjungoje labai skiriasi, ir vidutiniškai 80–90 proc. gyventojų yra prisijungę prie kanalizacijos sistemų šiaurinėje, pietinėje ir vidurio Europos dalyse, o kur kas mažiau gyventojų yra prisijungę prie kanalizacijos ir vandens valymo sistemų Rytų Europoje, t. y. vidutiniškai 64 proc.[18]; pabrėžia, kad nepakankamas socialinio būsto prieinamumas tampa kliūtimi menkas pajamas gaunančioms vaikus auginančioms šeimoms; yra susirūpinęs dėl to, kad pernelyg daug vaikų pagrindinės vandens, sanitarinės ir higienos priemonės vis dar nepasiekiamos ir kad labiausiai pažeidžiamiems ir marginalizuotiems vaikams ypač trūksta galimybių naudotis pagrindinėmis sanitarinėmis paslaugomis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad kiekvienas vaikas galėtų naudotis tekančiu vandeniu, sanitarinėmis priemonėmis ir asmens higienos priemonėmis tiek namuose, tiek mokykloje;

12. ragina valstybes nares teikti pirmenybę nuolatinio gyvenamojo būsto suteikimui benamiams vaikams ir jų šeimoms ir į savo nacionalinius vaiko garantijų sistemos veiksmų planus įtraukti apgyvendinimo sprendimus vaikams, patiriantiems benamystę ir gyvenantiems labai blogomis būsto sąlygomis;

13. atkreipia dėmesį į miestams būdingas problemas, susijusias su vaikų skurdu, visų pirma siekiant spręsti šį rimtą klausimą labiausiai nepasiturinčiuose miestų rajonuose, kuriuose ši problema gali būti nesprendžiama, jei nėra daugialypių ir kokybiškų rodiklių, kurie padėtų suvokti realią padėtį; pabrėžia, kad šiai sričiai reikia skirti konkrečias priemones ir išteklius, kad būtų teikiamos kokybiškos, prieinamos ir įtraukios paslaugos nepriteklių patiriantiems vaikams ir jų šeimoms, gyvenantiems miestuose; pabrėžia, kad į visus vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo etapus reikia įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir savivaldybes, taip pat pilietinės visuomenės veikėjus;

14. ragina valstybes nares dėti pastangas siekiant Europos švietimo erdvės (COM(2020)0625) tikslų ir toliau visapusiškai įgyvendinti visus 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų plane (COM(2020)0758) rekomenduojamus veiksmus švietimo ir mokymo srityje; ragina valstybes nares nedelsiant paskirti kompetentingus nacionalinius koordinatorius, aprūpintus tinkamais ištekliais ir turinčius tvirtus įgaliojimus, taip pat turinčius skirtingų veiklos sričių kompetencijų; ragina šiuos koordinatorius kas dvejus metus tinkamai pranešti apie padarytą pažangą visais vaiko garantijų sistemos aspektais ir reguliariai keistis geriausia patirtimi su savo nacionaliniais partneriais; ragina Komisiją užtikrinti sustiprintą institucijų veiklos koordinavimą;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares remti universaliųjų viešųjų vaikų priežiūros, švietimo ir sveikatos priežiūros tinklų, atitinkančių aukštos kokybės standartus, kūrimą ir stiprinimą;

16. ragina Komisiją pagal savo Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą pateikti pasiūlymą dėl Barselonos tikslų ir Europos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemos persvarstymo, siekiant skatinti didesnę valstybių narių konvergenciją ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje; pabrėžia, kad reikia kurti ES iniciatyvas, kuriomis būtų remiamas internetinis ir nuotolinis mokymasis bei taip užtikrinamas lankstus ir įtraukus pradinis bei vidurinis ugdymas, išsaugant tiesioginį mokymąsi kaip pradinio ugdymo metodą ir užtikrinant jo prieinamumą visiems vaikams, visų pirma neįgaliems vaikams; ragina valstybes nares panaikinti skaitmeninę atskirtį, didinant interneto prieigą atokiose ir kaimo vietovėse ir teikiant jai pirmenybę, nes 10 proc. ES namų ūkių vis dar neturi galimybės naudotis internetu; ragina sukurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę visos Europos mastu, siekiant investuoti į skaitmeninės atskirties mažinimą ir įgalinti vaikus suteikiant jiems skaitmeninių ir verslumo įgūdžių; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti vienodas galimybes vaikams, mokytojams ir tėvams naudotis skaitmenine infrastruktūra bei įgūdžiais tiek mieste, tiek kaime, siekiant išvengti skaitmeninės atskirties, taip pat atokių ir atokiausių regionų vaikams; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti finansinę paramą toms sritims, kuriose reikia atnaujinti technologijas, ir visapusišką mokymą tiek mokytojams, tiek mokiniams, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų technologijų;

17. ragina valstybes nares nedelsiant nustatyti COVID-19 krizės sukeltus mokymosi trikdžius ir nelygybę švietimo srityje, tiek siekiant skubiai sudaryti nuotolinio mokymosi sąlygas vaikams, tiek teikiant ilgalaikių struktūrinės nelygybės problemos sprendimo būdų; ragina valstybes nares įvertinti, įgyvendinti ir stebėti galimybes gauti išsilavinimą vaikams, visų pirma iš pažeidžiamų grupių ir šeimų, ir pandemijos metu užtikrinti tokį pat kokybišką švietimą, taip pat skatinti skaitmeninį raštingumą ir pritaikyti švietimo priemones nuotoliniam mokymuisi; yra susirūpinęs, kad, atsigaunant po krizės ir galimai jai tebesitęsiant, taps dar būtiniau kovoti su vaikų skurdu ir tas skurdas dar labiau paveiks vaikus – pažeidžiamiausią iš sunkiausioje padėtyje esančių gyventojų grupę; ragina valstybes nares rengti COVID-19 imunizacijos sprendimus, skirtus pagal garantijų sistemą nurodytoms vaikų kategorijoms, ir teikti jiems pirmenybę, kai šie sprendimai taps plačiai prieinami vaikams;

18. primena svarbų vaidmenį, kurį socialinės ekonomikos įmonės ir socialinį poveikį turinti verslumo skatinimo veikla gali atlikti įgyvendinant vaiko garantijų sistemą, taip pat poreikį investuoti į gebėjimų stiprinimą, galimybes gauti finansavimą ir verslumo ugdymą bei mokymus šioje srityje; pabrėžia, kad reikia užtikrinti vaiko garantijų sistemos ir būsimo ES socialinės ekonomikos veiksmų plano sąveiką;

19. mano, kad strateginės investicijos, turinčios socialinį poveikį, yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad nebūtų įtvirtintas krizės poveikis vaikams, ypač tiems, kurie jau patiria skurdo ir socialinės atskirties pavojų arba kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis ir kurie yra ypač nepalankioje padėtyje, kaip nurodyta rekomendacijoje; pabrėžia, kaip svarbu pritraukti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas, siekiant garantijų sistemos tikslų, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia programos „InvestEU“ ir fondo vaidmenį, visų pirma pasitelkiant socialines investicijas ir įgūdžius bei tvarios infrastruktūros politikos linijas;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti savo dabartines biudžeto procedūras, susijusias su socialinėmis išlaidomis, siekiant pabrėžti skirtingą investicijų į vaikus poveikį, kurį jos gali daryti, palyginti su įprastomis socialinėmis išlaidomis, turint omenyje grąžą, daugiklius ir alternatyviąsias sąnaudas;

21. ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią žalai, kuri padaroma vaikams, ir apsaugoti juos nuo visų formų smurto, parengiant strategijas, pagal kurias nustatomi vaikai, kuriems tai gresia, ir jiems teikiamas prioritetas, kad būtų galima imtis prevencinių ir reagavimo intervencinių veiksmų, bendradarbiaujant su tėvais, mokytojais, sveikatos priežiūros ir bendruomenės darbuotojais; ragina valstybes nares užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir apsaugoti kiekvieną vaiką, ypač daug dėmesio skiriant mergaitėms ir jaunoms moterims, sukuriant ar stiprinant stebėsenos ir pranešimų teikimo mechanizmus bei konkrečias tarnybas, kad būtų galima reaguoti į smurto dėl lyties atvejus;

22. primena, kad būtina užtikrinti socialinę apsaugą ir paramą šeimoms, ir ragina kompetentingas nacionalines institucijas užtikrinti tinkamas ir prieinamas socialinės apsaugos sistemas ir įgyvendinti integruotas vaikų apsaugos sistemas, įskaitant veiksmingą prevenciją, ankstyvąją intervenciją ir paramą šeimoms, siekiant užtikrinti tėvų neprižiūrimų arba tėvų priežiūrą galinčių prarasti vaikų saugumą ir saugą, taip pat priemones, kuriomis remiamas perėjimas nuo institucinės prie kokybiškos šeimos ir bendruomenės priežiūros paslaugų; ragina valstybes nares padidinti investicijas į vaikų apsaugos sistemas ir socialinės gerovės paslaugas kaip svarbią vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo dalį; pabrėžia, kad psichinės sveikatos problemos yra plačiai paplitusios dėl dabartinių izoliavimo priemonių ir švietimo aplinkos, ir ragina valstybes nares pirmiausia investuoti į psichinės ir fizinės vaikų sveikatos apsaugą;

23. ragina ES ir valstybes nares teikti socialines paslaugas, įskaitant paslaugas, susijusias su nepilnamečių apsauga, taip pat skirti pakankamai finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių;

24. ragina valstybes nares parengti konkrečias strategijas, kaip apsaugoti vaikus nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo internete, nes taikant izoliavimo priemones vaikai praleidžia daugiau laiko internete, ir tai padidina jų riziką patirti prievartą internete, įskaitant vaikų pornografiją ir patyčias internete; primygtinai ragina valstybes nares rengti informavimo kampanijas tiek tėvams, tiek vaikams apie pavojus, su kuriais vaikai susiduria internetinėje aplinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su privačiojo sektoriaus operatoriais, siekiant finansuoti naujų technologijų kūrimą, kad būtų galima nustatyti ir pašalinti vaikų pornografijos ir vaikų seksualinės prievartos medžiagą;

25. primena, kad išsamus požiūris labai svarbus siekiant panaikinti vaikų skurdą ir jis turi apimti individualią paramą tėvams; ragina valstybes nares skatinti investicijas į tvarias darbo vietas ir socialinę paramą tėvams, be kita ko, motinystės ir vaiko priežiūros atostogų metu, ir plėtoti tikslinę užimtumo politiką, siekiant užtikrinti deramą gyvenimo lygį, sąžiningas darbo sąlygas, palankias geros profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sąlygas, įtraukią darbo rinką ir geresnes įsidarbinimo galimybes, daugiausia dėmesio skiriant profesiniam mokymui ir rengimui, taip pat kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui; ragina valstybes nares įtraukti tokias priemones į savo nacionalinius vaiko garantijų sistemos veiksmų planus; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti sklandų tėvų grįžimą į darbą, turi būti numatyta nemokama vaiko priežiūros nuo ankstyvo amžiaus parama; ragina visas valstybes nares numatyti išlaikomų vaikų priežiūros laikotarpius pensijų sistemose ir užtikrinti finansinę bei profesinę paramą žmonėms, besirūpinantiems tuose pačiuose namuose gyvenančiais neįgaliais šeimos nariais; pabrėžia, jog rūpinimasis savo giminaičiais dažnai gali daryti neigiamą poveikį jų šeimai ir profesiniam gyvenimui, dėl to jie gali patirti atskirtį ir diskriminaciją; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant apsaugoti „namuose paliktų vaikų“, t. y. vaikų, kuriuos paliko tėvai migrantai, gerovę;

26. primena, kad pasiūlymo dėl minimaliojo darbo užmokesčio tikslas – pagerinti dirbančių asmenų, įskaitant ir tėvų, o ypač moterų, pajamų padėtį; primena, kad sąžiningos darbo sąlygos ir deramas darbo užmokestis turi papildyti kovos su skurdu priemones, įskaitant garantijų sistemą, kartu užtikrinant nacionalinius ypatumus ir gerbiant subsidiarumą; mano, kad toks požiūris pagerins vaikų gerovę ir sumažins nelygybę nuo pat mažens, kartu įveikiant jų skurdą; primena valstybėms narėms, kad Komisijos rekomendacijoje dėl Veiksmingos aktyvios paramos užimtumui (EASE) (C(2021)1372) pateikiamos gairės, kaip užtikrinti laipsnišką perėjimą nuo neatidėliotinų priemonių, kurių imtasi pandemijos metu darbo vietoms išsaugoti, iki naujų priemonių, kurios reikalingos darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą užtikrinančiam atsigavimui; palankiai vertina pasiūlymą dėl darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos, kuria siekiama sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus ir taip pagerinti moterų finansinį stabilumą ir finansinį nepriklausomumą apskritai, taip pat padėti paveiktoms moterims išvengti skurdo ir smurto šeimoje atvejų;

27. ragina valstybes nares spręsti mokyklos nebaigusių asmenų problemą; pabrėžia, jog sustiprintoje Jaunimo garantijų iniciatyvoje[19] nurodoma, kad visi jaunuoliai nuo 15 metų per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo turėtų gauti pasiūlymą dirbti, mokytis, atlikti stažuotę arba gamybinę praktiką; be to, ragina valstybes nares įgyvendinti sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, užtikrinti kokybiškus pasiūlymus, įskaitant teisingą atlyginimą, ir skatinti jaunuolius naudotis Jaunimo garantijų iniciatyvos paslaugomis; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Jaunimo garantijų iniciatyva, vaiko garantijų sistema ir Europos neįgaliųjų teisių strategija papildytų viena kitą, siekiant patenkinti neįgalių vaikų poreikius ir užtikrinti geresnę prieigą prie pagrindinių paslaugų ir savarankiško gyvenimo;

28. palankiai vertina valdymo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo mechanizmų sukūrimą; ragina Komisiją toliau stebėti daromą pažangą Europos semestre, be kita ko, taikant specialius rodiklius socialinių rodiklių suvestinėje, ir prireikus pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; ragina Komisiją įtraukti Parlamentą į bendrą stebėsenos sistemą ir Socialinės apsaugos komiteto veiklą; pabrėžia, kad Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant dialogą su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis bei pilietine visuomene; pabrėžia, kaip svarbu įtraukti vaiko teisių ir gerovės parametrus ir rodiklius į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, susijusias su Europos semestru ir Europos socialinių teisių ramsčiu; ragina Komisiją pritaikyti socialinės rodiklių suvestinės rodiklius, įskaitant neapibendrintus duomenis, siekiant atsižvelgti į visas Komisijos nustatytas vaikų, kuriems reikia pagalbos, kategorijas, ir toliau rengti gaires, kuriomis būtų vadovaujamasi vertinant ir stebint Europos vaiko garantijų sistemos poveikį, ir suformuoti įgyvendinimo integravimo institucinę struktūrą;

29. ragina valstybes nares, remiantis konkrečiomis nustatytomis vaikų, kuriems reikalinga pagalba, grupėmis, parengti daugiametes nacionalines strategijas, kuriomis sprendžiama vaikų skurdo ir socialinės atskirties problema, taip pat Europos vaiko garantijų sistemos nacionalinį veiksmų planą, nustatyti tikslus ir reikiamą finansavimą, kad būtų galima realiai įgyvendinti galimybių atveriančią politiką; pabrėžia, kad būtina apibrėžti griežtus, išmatuojamus tikslus; primena, kad svarbu įtraukti visas atsakingas regionines ir vietos valdžios institucijas bei atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinės ekonomikos subjektus, švietimo institucijas, privatųjį sektorių, nevyriausybines organizacijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat pačius vaikus ir tėvus; ragina Komisiją reguliariai pranešti Parlamentui apie garantijų sistemos įgyvendinimo padėtį; pakartoja, kad reikia gerinti neapibendrintų duomenų rinkimą valstybių narių ir ES lygmenimis, siekiant padėti stebėti ir vertinti pažangą panaikinant vaikų skurdą ir socialinę atskirtį ir pagrindžiant stebėseną bei politikos formavimą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad nacionalinės duomenų rinkimo sistemos buvo įtrauktos į nacionalinius veiksmų planus siekiant įgyvendinti vaiko garantijų sistemą; pabrėžia, kad reikia parengti geresnės kokybės rodiklius visoms valstybėms narėms visose vaiko garantijų sistemos intervencijos srityse, siekiant tinkamai spręsti daugialypius uždavinius, susijusius su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi švietimo ir vaikų priežiūros, sveikatos priežiūros, būsto ir galimybės gauti tinkamą mitybą srityse, taip pat įtraukti į šią sistemą kuo daugiau sunkiausioje padėtyje esančių vaikų; pakartoja, kad svarbu sudaryti galimybę valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi;

30. ragina Tarybą skubiai priimti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimo;

31. ragina Tarybą vėl taikyti Direktyvą dėl moterų dalyvavimo valdybose; pabrėžia, kad moterų, užimančių vadovaujamas pareigas, atstovavimas daro įtaką mergaičių ir jaunų moterų mokymosi ir karjeros krypties pasirinkimui ir prisideda prie nelygybės panaikinimo tam tikruose darbo rinkos sektoriuose, kuriuose dirba mažiau moterų, taip pat darbo sąlygų feminizuotuose sektoriuose gerinimo;

32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

Atnaujinta: 2021 m. balandžio 26 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika