PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl rezoliucijos dėl cheminių medžiagų liekanų Baltijos jūroje, parengtos remiantis peticijomis Nr. 1328/2019 ir Nr. 0406/2020
22.4.2021 - (2021/2567(RSP))
Dolors Montserrat
Peticijų komiteto vardu
B9‑0224/2021
Europos Parlamento rezoliucija dėl cheminių medžiagų liekanų Baltijos jūroje, parengta remiantis peticijomis Nr. 1328/2019 ir Nr. 0406/2020
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į peticijas 1328/2019 ir 0406/2020,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 ir 191 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 ir 37 straipsnius,
– atsižvelgdamas į savo 1997 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl Baltijos jūros ekologinių problemų[1], 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[2], tikslą sumažinti taršą ir pavojingų medžiagų kiekį ir valstybių narių įsipareigojimą pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą)[3] stebėti po vandeniu esamą cheminę amuniciją,
– atsižvelgdamas į pagal ES Baltijos jūros regiono strategiją prisiimtą įsipareigojimą „išgelbėti jūrą“ ir siekti, kad Baltijos jūros regionas taptų pasauliniu lyderiu jūrų saugumo srityje, taip pat į ES valstybių narių pagal ES jūrų saugumo strategijos veiksmų planą prisiimtą įsipareigojimą pašalinti į jūrą išmestus cheminius šaudmenis ir nesprogusius sprogmenis,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. komunikato dėl Europos žaliojo kurso (COM(2019)0640) 2.1.8 skyriuje išdėstytą nulinės taršos tikslą siekiant aplinkos be toksinių medžiagų ir ES įsipareigojimą sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir tapti pasauline lydere sprendžiant pasaulinę biologinės įvairovės krizę vadovaujantis jos biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. ir Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m.,
– atsižvelgdamas į valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, įsipareigojimus pagal 1992 m. JT Europos ekonomikos komisijos dėl Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos 2 straipsnį ir prie jos pridėto 1999 m. vandens ir sveikatos protokolo 4 straipsnį,
– atsižvelgdamas į būsimą Komisijos 2021–2027 m. Baltijos jūros regiono programą „Interreg“,
– atsižvelgdamas į 1992 m. Konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos (Helsinkio konvenciją), Baltijos jūros veiksmų planą ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) išvadas dėl į jūrą išmestos cheminės amunicijos,
– atsižvelgdamas į valstybių įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus, būtent į 3.9 tikslą sumažinti mirčių ir ligų dėl pavojingų cheminių medžiagų ir taršos atvejų skaičių, 6.3 tikslą – pagerinti vandens kokybę atsisakant atliekų išmetimo praktikos ir kuo labiau sumažinant pavojingų cheminių medžiagų patekimą į vandenį, taip pat 14.1 ir 14.2 tikslus dėl jūrų taršos prevencijos ir jūrų ir pakrančių ekosistemų apsaugos,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 1612(2008) dėl Baltijos jūroje palaidotos cheminės amunicijos ir į prie jos pridėtą 2008 m. balandžio 28 d. ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Peticijų komiteto posėdyje vykusius svarstymus dėl peticijų Nr. 1328/2019 ir 0406/2020,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pasibaigus Antrajam pasauliniam karui į Baltijos jūrą buvo išmesta ne mažiau kaip 50 000 tonų įprastinių ir cheminių ginklų, kuriuose yra pavojingų medžiagų (pvz., garstyčių ir ašarinių dujų, nervus paralyžiuojančių ir dusinančių cheminių medžiagų);
B. kadangi šios amunicijos irimo procesas yra lėtas ir nuodingos medžiagos palaipsniui patenka į vandenį, o tai kelia pavojų žmonių sveikatai, nes užteršia maistą, o tiesioginio sąlyčio metu sukelia didelius nudegimus ir apsinuodijimą, kenkia jūrų ekosistemoms ir biologinei įvairovei, taip pat vietos ekonominei veiklai, pvz., žvejybai, gamtos išteklių gavybai ir atsinaujinančiosios energijos gamybai elektrinėse;
C. kadangi dėl savo geografinės padėties Baltijos jūra yra pusiau uždara jūra, kurios vandens apykaita yra lėta, o savaiminio išsivalymo pajėgumai labai maži; kadangi ji laikoma viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, giluminiuose jos vandenyse mažėja deguonies lygis, o tai jau kelia pavojų jūrų gyvūnijai;
D. kadangi HELCOM laikinoji paskandintų cheminių ginklų darbo grupė (CHEMU), ES finansuojamo projekto „Ekologinės rizikos, kurią kelia į jūrą išmesti cheminiai ginklai, modeliavimas“ (MERCW) vykdytojai ir HELCOM laikinoji ekspertų grupė esamos informacijos apie Baltijos jūroje paskandintus cheminius ginklus atnaujinimo ir peržiūros klausimais (MUNI) bei paskandintų pavojingų cheminių objektų rizikos aplinkai (SUBMERGED) klausimais atliko vertingus mokslinius tyrimus;
E. kadangi 2019 m. vasario 20 d. Briuselyje surengtame kolokviume dėl nesprogusių sprogmenų jūroje problemų buvo išreikštas glaudesnio bendradarbiavimo poreikis;
F. kadangi tarptautinė bendruomenė neturi patikimos informacijos apie paskandintų šaudmenų kiekį, pobūdį ir vietas dėl prasto šios veiklos dokumentavimo ir nepakankamų Baltijos jūros dugno tyrimų;
G. kadangi nebuvo pasiekta sutarimo dėl dabartinės amunicijos padėties, tikslaus keliamo pavojaus apibūdinimo ir galimų problemos sprendimo būdų;
H. kadangi pagal Baltijos jūros regiono programą „Interreg“ 2011–2014 m. laikotarpiu buvo skiriamas finansavimas cheminių medžiagų paieškos ir vertinimo (CHEMSEA) projektui, 2016–2019 – DAIMON (Pagalbos priimant sprendimus dėl amunicijos jūrose, angl. Decision Aid for Marine Munition) ir 2019–2021 m. – DAIMON 2 projektams; iš viso paskirta 10,13 mln. EUR (iš jų 7,8 mln., arba 77 proc., skirta iš Europos regioninės plėtros fondo); kadangi vykdant šiuos projektus buvo tiriamos paskandinimo vietos, amunicijos turinys ir būklė, kaip ji reaguoja į Baltijos jūros sąlygas, administracijoms buvo suteiktos sprendimų priėmimo priemonės ir mokymai apie technologijas, naudojamas rizikos analizei, taikant žalos ištaisymo metodus ir vykdant poveikio aplinkai vertinimus;
I. kadangi į jūrą išmestų tradicinių ir cheminių ginklų klausimą sprendžia NATO, kuri turi tinkamų priemonių, galimybių ir patirties, kad galėtų sėkmingai išspręsti tokią problemą;
J. kadangi vykdant 2014 m. baigtą CHEMSEA projektą buvo padaryta išvada, kad nors cheminių ginklų paskandinimo vietos nekelia tiesioginės grėsmės, jos ir toliau kels problemų Baltijos jūrai;
K. kadangi dėl didelio transporto srauto ir intensyvios ekonominės veiklos Baltijos jūros regione tai yra ne tik aplinkosaugos klausimas, bet ir didelį ekonominį poveikį, pavyzdžiui, žvejybos pramonei, turinti problema;
1. pabrėžia, kad į Baltijos jūrą po Antrojo pasaulinio karo išmestų ginklų keliamas pavojus aplinkai ir sveikatai yra ne tik regiono ar Europos masto problema; tai yra pasaulinė problema, galinti turėti nesuspėjamų trumpalaikių ir ilgalaikių tarpvalstybinės reikšmės padarinių;
2. primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę vadovautis bendradarbiavimo ir tikro solidarumo dvasia siekiant sustiprinti vykdomą išmestos amunicijos stebėseną, kad būtų kuo labiau sumažintas galimas pavojus jūrų aplinkai ir joje vykdomai veiklai; primygtinai ragina visas valstybes, turinčias slaptos informacijos apie ginklų paskandinimą ir tikslią jo vietą, išslaptinti šią informaciją ir leisti susijusioms valstybėms, Komisijai ir Europos Parlamentui skubiai su ja susipažinti;
3. ragina Komisiją ir „Interreg“ Baltijos jūros regiono jungtinį programavimo komitetą užtikrinti pakankamą finansavimą moksliniams tyrimams ir veiksmams, kurių reikia imtis siekiant pašalinti Baltijos jūroje išmestos amunicijos keliamą pavojų; palankiai vertina HELCOM pastangas ir konstruktyvius mokslinius tyrimus įgyvendinant CHEMSEA, DAIMON ir DAIMON 2 projektus, finansuojamus pagal Baltijos jūros regiono programą „Interreg“;
4. ragina visas susijusias šalis laikytis tarptautinės aplinkos teisės ir skirti papildomą finansavimą Baltijos jūros regiono programai „Interreg“ 2021–2027 m.; palankiai vertina tarpvalstybinę 2021–2027 m. Baltijos jūros regiono programą „Interreg“, iš kurios bus finansuojamos taršos Baltijos jūroje mažinimo priemonės;
5. pabrėžia, kad būtina reguliariai stebėti amunicijos korozijos būklę ir atlikti naujausią į jūrą patenkančių teršalų poveikio žmonių sveikatai, jūrų ekosistemoms, regiono biologinei įvairovei ir aplinkai vertinimą;
6. palankiai vertina nacionalinio lygmens pastangas, pavyzdžiui, paskandintos amunicijos vietų nustatymą, pavojingų medžiagų stebėseną ir šalinimą;
7. atsižvelgdamas į tai pabrėžia tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo mechanizmų, laisvos prieigos prie viešos informacijos ir veiksmingo keitimosi mokslo žiniomis bei moksliniais tyrimais svarbą;
8. ragina Komisiją, siekiant nulinės taršos tikslo kuriant aplinką be toksinių medžiagų, sudaryti ekspertų grupę su paveiktomis valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis bei organizacijomis, kuriai būtų suteikti šie įgaliojimai: i) išsiaiškinti ir nustatyti tikslias užterštų zonų koordinates; ii) pasiūlyti tinkamus aplinką tausojančius ir ekonomiškai naudingus taršos stebėsenos ir valymo sprendimus turint galutinį tikslą pašalinti arba visiškai neutralizuoti kenksmingas medžiagas, jei jų pašalinti neįmanoma; iii) sukurti patikimas pagalbines sprendimų priėmimo priemones; iv) surengti informuotumo didinimo kampaniją siekiant informuoti susijusias grupes (žvejus, vietos gyventojus, turistus ir investuotojus) apie galimą riziką sveikatai ir ekonomikai; v) parengti reagavimo į ekstremalias situacijas gaires ekologinių nelaimių atvejais;
9. apgailestauja, kad nė kiek iš 8,8 mln. eurų pagal Europos kaimynystės priemonę skirtų lėšų nebuvo panaudota DAIMON arba DAIMON 2 projektams pagal Baltijos jūros regiono programą „Interreg“;
10. ragina Komisiją įtraukti visas susijusias ES agentūras ir institucijas, įskaitant Europos gynybos agentūrą, ir panaudoti visus turimus išteklius bei užtikrinti, kad ši problema būtų įtraukta rengiant visų susijusių sričių ES politiką ir programavimo procesus, įskaitant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir Jūrų saugumo strategijos veiksmų planą;
11. ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos jūrose paskandintos amunicijos klausimas būtų įtrauktas į horizontaliąsias programas, kad būtų galima pateikti projektus, apimančius su ta pačia problema susiduriančius regionus (Adrijos ir Jonijos jūras, Šiaurės jūrą ir Baltijos jūrą) ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais;
12. prašo Komisijos bendromis pastangomis spręsti taršos Baltijos jūroje problemą ir skatinti visų rūšių regioninį, nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, be kita ko, pasitelkiant jos partnerystę su NATO;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei kitų susijusių valstybių vyriausybėms ir parlamentams.