Procedūra : 2021/2643(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0231/2021

Pateikti tekstai :

B9-0231/2021

Debatai :

PV 28/04/2021 - 14
CRE 28/04/2021 - 14

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0160

<Date>{26/04/2021}26.4.2021</Date>
<NoDocSe>B9‑0231/2021</NoDocSe>
PDF 159kWORD 50k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Taikos susitarimo Kolumbijoje penktųjų metinių</Titre>

<DocRef>(2021/2643(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Javi López, Marek Belka</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0227/2021

B9‑0231/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl Taikos susitarimo Kolumbijoje penktųjų metinių

(2021/2643(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 24 d. Galutinį susitarimą dėl ginkluoto konflikto užbaigimo ir tvirtos bei ilgalaikės taikos sukūrimo tarp Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) ir Kolumbijos vyriausybės (toliau – Taikos susitarimas),

 atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl taikos proceso ir žmogaus teisių padėties Kolumbijoje, ypač į savo 2016 m. sausio 20 d. paskutinę rezoliuciją dėl paramos taikos procesui Kolumbijoje[1],

 atsižvelgdamas į ypatingus ryšius, kurie sieja ES ir Kolumbiją, ypač į 2012 m. birželio 26 d. Briuselyje pasirašytą prekybos susitarimą tarp ES ir jos valstybių narių bei Kolumbijos ir Peru[2], taip pat į 2015 m. gruodžio 2 d. pasirašytą Europos Sąjungos ir Kolumbijos trumpalaikių vizų panaikinimo susitarimą[3],

 atsižvelgdamas į Specialiojo taikos teismo (Jurisdicción Especial para la Paz, JEP), kuris įgyvendina teisingumą nukentėjusiesiems nuo smurto, žiaurių masinių nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų ir yra esminis taikos proceso elementas, įsteigimą,

 atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. Bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio ir Komisijos nario Janezo Lenarčičio pareiškimą dėl sprendimo suteikti laikinos apsaugos statusą Venesuelos migrantams,

 atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 10 d. Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Kolumbijoje,

 atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 26 d. JT sistemos Kolumbijoje pranešimą, kuriuo nepripažįstami ir smerkiami neseniai vykdyti smurto veiksmai prieš bendruomenes, gynėjus, lyderius ir buvusios kovotojus,

 atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 26 d. Atstovo spaudai pareiškimą dėl smurto prieš žmogaus teisių gynėjus,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi susitarimas tarp Kolumbijos vyriausybės ir FARC yra reikšmingas žingsnis kuriant tvirtą ir ilgalaikę taiką šalyje;

B. kadangi FARC vykdo susitarimą sudėti ginklus ir virto politine partija Comunes, kuri ketina visapusiškai dalyvauti demokratiniame procese;

C. kadangi Kolumbijoje 53 metus tęsėsi įvairių sukarintųjų ir partizaninių grupuočių kurstytas konfliktas, nuo kurio nukentėjo 9 mln. žmonių – 240 000 žuvo, 100 000 dingo be žinios ir 7,7 mln. buvo perkelti; kadangi Kolumbija vis dar kenčia nuo plačiai paplitusio smurto, aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų priverstinio dingimo, pagrobimo ir žudymo;

D. kadangi 2020 m. rugsėjo mėn. JT patikrinimo misijos Kolumbijoje metu patvirtinta, kad buvo perduoti visi ginklų ir sprogmenų sandėliai: JT nukenksmino ginklus, o Kolumbijos vyriausybė sunaikino sprogmenis; kadangi buvę partizaninių grupuočių kovotojai taip pat daro pažangą reintegruodamiesi į civilių gyvenimą ir kadangi Kolumbijos teisinėje ir konstitucinėje sistemoje priimamos aiškios reformos siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi susitarimu prisiimti įsipareigojimai ir kad jais būtų galima grįsti šalies ateitį;

E. kadangi JT nurodė, kad reikia dėti daugiau pastangų įgyvendinti Taikos susitarimą, nes kai kuriose kaimo vietovėse smurto lygis tebėra aukštas – žudomi žmogaus teisių gynėjai ir visuomenės, čiabuvių ir Kolumbijos afrikiečių lyderiai, buvę kovotojai vėl įtraukiami į sukilėlių grupuotes, labai pablogėjo žmogaus teisių padėtis;

F. kadangi 2017 m. Kolumbijos vyriausybė inicijavo oficialias taikos derybas su Nacionaline išlaisvinimo armija (ELN), paskutine aktyvia partizanine organizacija, veikiančia Kolumbijoje po 2016 m. Taikos susitarimo pasirašymo, tačiau kadangi 2019 m. sausio mėn., netrukus po to, kai Bogotos policijos akademijoje ELN detonavo automobilinę bombą, pražudžiusią 22 žmones, prezidento Iváno Duque vyriausybė užbaigė taikos derybas;

G. kadangi Kolumbijos vyriausybė pareiškė nedalyvausianti taikos derybose, kol ELN nebaigs vykdyti žmogaus pagrobimų, nepaleis belaisvių ir nenutrauks antpuolių infrastruktūros objektuose; kadangi vyriausybė pareikalavo, kad grupuotė paskelbtų vienašalį karo veiksmų nutraukimą, įskaitant žmogaus pagrobimų ir išpuolių prieš naftos ir dujų pramonę sustabdymą, ir kad jos kovotojai vykdant tarptautinį stebėjimą susiburtų į vieną grupę – tai būtų būtina taikos derybų vykdymo sąlyga;

H. kadangi ELN parodė norą baigti karo veiksmus pagal JT remiamą kovos moratoriumą, kad humanitarinės pagalbos organizacijos ir visuomenės sveikatos institucijos galėtų geriau kovoti su naujo tipo koronaviruso pandemija;

I. kadangi 2020 m. 53 proc. visame pasaulyje nužudytų žmogaus teisių gynėjų nužudyta Kolumbijoje: kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras užregistravo 133 žmogaus teisų gynėjų nužudymus ir 795 grasinimus ir antpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus; kadangi JT patikrinimo misijos Kolumbijoje metu dokumentuose užregistruoti 73 buvusių FARC narių nužudymai, o nuo Taikos susitarimo pasirašymo 2016 m. lapkritį iš viso jų užregistruota 248;

J. kadangi 2020 m. Kolumbija buvo šalis, kurioje nužudyta daugiausia aplinkosaugos gynėjų, iš viso užregistruoti 64 nužudymai;

K. kadangi dabartinis Taikos susitarimo įgyvendinimo lygis atspindi esamas politines ir socialines skirtis šalyje; kadangi apie 30 proc. Taikos susitarimo nuostatų buvo visiškai įgyvendintos, o 20 proc. dar nepradėtos įgyvendinti; kadangi tuo tarpu išlieka milžiniškų sunkumų apsaugoti žmogaus teises;

L. kadangi ES ir Kolumbija glaudžiai bendradarbiauja politikos, ekonomikos ir prekybos srityse pagal 2009 m. lapkričio mėn. susitarimo memorandumą ir Kolumbijos ir Peru bei ES ir jos valstybių narių prekybos susitarimą, kurio galutiniai tikslai nėra vien sustiprinti ekonominius ir prekybos ryšius tarp šalių, bet ir sustiprinti taiką, demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, tvarų vystymąsi ir piliečių gerovę;

M. kadangi praėjus keleriems metams po susitarimo įsigaliojimo Kolumbijos Specialusis taikos teismas pradėjo imtis veiksmų siekdamas užkirsti kelią nebaudžiamumui už ginkluoto konflikto metu įvykdytus sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir smurtinius veiksmus ir užtikrinti, kad nukentėjusiesiems būtų atitaisyta skriauda ir atlyginta žala už šiuos pažeidimus; kadangi tuo pačiu metu jis darė pažangą užmezgant nuolatinį ir sklandų dialogą su čiabuvių valdžios struktūromis; kadangi šie procesai yra netgi dar reikšmingesni, atsižvelgiant į tai, kad Specialusis taikos teismas veikia labai susiskaldžiusioje aplinkoje;

1. pripažįsta, kad tiek Kolumbijos vyriausybė, vadovaujama buvusio prezidento Juano Manuelio Santoso, tiek FARC dėjo politinių pastangų, veikė atsižvelgdamos į tikrąją padėtį ir ryžtingai, kad suvienodintų priešingus savo požiūrius pamažu kurdamos kompromisui palankią aplinką, kuri sudarė sąlygas toliau siekti tvirtos bei ilgalaikės taikos ir taip skatinti unikalų istorijoje susitarimą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas nukentėjusiesiems ir kurio prioritetai – tiesa, teisingumas be nebaudžiamumo, tikras žalos atlyginimas už patirtus nuostolius ir siekis, kad konfliktas nepasikartotų; taip pat pripažįsta svarbų nukentėjusiųjų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant šių susitarimų vykdymą;

2. pabrėžia, kad Kolumbijos taikos susitarimas dažnai minimas kaip pavyzdys visame pasaulyje, nes juo ryžtingai siekiama spręsti konfliktą sukėlusius klausimus ir jame pagrindinis dėmesys skiriamas aukų teisėms ir orumui; primena, kad reikia įgyvendinti visas tokio sudėtingo ir novatoriško susitarimo dalis, nes tik įgyvendinant jas kartu galima pašalinti pagrindines konflikto priežastis;

3. pabrėžia, kad Kolumbija yra artima Europos Sąjungos sąjungininkė Lotynų Amerikoje ir kad būtina stiprinti dvišalę partnerystę ir skatinti tvirtesnį daugiašalį bendradarbiavimą abipusio intereso srityse;

4. atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą tokiose srityse kaip kaimo plėtros programos ir buvusių kovotojų reintegracija;

5. palankiai vertina Kolumbijos sprendimą migrantams iš Venesuelos suteikti laikinosios apsaugos statusą; pabrėžia, kad šis įsimintinas žingsnis turėtų padėti sumažinti migrantų iš Venesuelos Kolumbijoje patiriamas kančias, kartu suteikiant jiems galimybes gauti geresnę pagalbą, įskaitant skiepijimą nuo COVID-19, apsaugą ir ilgalaikius sprendimus;

6. palankiai vertina visus veiksmus, kurių jau ėmėsi Specialusis taikos teismas, siekdamas kurti taikos stiprinimu pagrįstą ateitį, ir ragina Specialųjį taikos teismą toliau dėti dideles pastangas, nepaisant daugybės sunkumų;

7. yra susirūpinęs dėl to, kad vėluojama įgyvendinti teisės aktus ir priimti jau sutartus teisminių institucijų pakeitimus, įskaitant Taikos susitarimą ir Specialųjį taikos teismą;

8. prieštarauja FARC smurtui prieš bendruomenes, žmogaus teisių gynėjus, visuomenės ir bendruomenių lyderius ir buvusius kovotojus, kuris per pastarąsias savaites sustiprėjo, ir griežtai smerkia tokį smurtą;

9. ragina ELN nutraukti konfliktus ir smurtą ir griežtai, ryžtingai ir nedelsiant įsipareigoti siekti taikos Kolumbijoje; ragina ELN kartu pradėti derybas su Kolumbijos vyriausybe ir laikytis tokios pat tvarkos, kaip ir FARC;

10. palankiai vertina JT rekomendaciją skatinti struktūrinius pokyčius, padėsiančius pagerinti Taikos susitarimo įgyvendinimą ir žmogaus teisių padėtį;

11. vertina rekomendacijas, kuriomis raginama stiprinti integruotą valstybės įtaką teritorijose, taip pat kuriomis Nacionalinė saugumo garantijų komisija raginama priimti viešąją politiką dėl nusikalstamų organizacijų išardymo ir kuriomis raginama apsaugoti Visapusiškos tiesos, teisingumo, žalos atlyginimo ir nepasikartojimo užtikrinimo sistemos (SIVJRNR) veiklą;

12. pakartoja savo norą teikti pagalbą siekiant padėti įgyvendinti Taikos susitarimą, derinant tai su pastangomis kovoti su nelygybe ir skurdu; mano, kad turėtų būti ypatingai remiamos tam tikros grupės, kurios labai smarkiai nukentėjo nuo konflikto, kaip antai Kolumbijos afrikiečių ir čiabuvių bendruomenės;

13. yra susirūpinęs dėl COVID-19 pandemijos poveikio, kurio tiesioginės neigiamos pasekmės jaučiamos žmogaus teisių, Taikos susitarimui įgyvendinti skirto biudžeto, taip pat darbotvarkių ir grafikų įgyvendinimo srityse;

14. pažymi, kad konfliktas paaštrėjo šalies kaimo vietovėse, kuriose padaugėjo smurto, o nusikalstamos ir nevalstybinės ginkluotos grupuotės perėmė teritorinę ir socialinę kontrolę – dėl to niokojamas smulkusis ūkininkavimas ir čiabuvių bei afrikiečių kilmės gyventojų bendruomenės; atkreipia dėmesį, kad pranešta apie kelis priverstinio perkėlimo, priverstinio verbavimo, seksualinio smurto prieš vaikus ir moteris, žudynių, kankinimų ir kitokio žiauraus elgesio atvejus;

15. ypač susirūpinęs stebi Kaukos departamente, kuriame akivaizdžiai blogėja žmogaus teisių ir saugumo padėtis, kylančias problemas – vykdomas priverstinis perkėlimas ir išpuoliais prieš etnines bendruomenes ir valdžios struktūras, taip pat daromas poveikis valdžios institucijoms;

16. pažymi, kad šie smurtiniai įvykiai, darantys didelį poveikį asmenų ir bendruomenių gyvenimui, vyksta teritorijose, kuriose veikia neteisėtos ginkluotos grupuotės ir nusikalstamos organizacijos, vykdoma neteisėta ekonominė veikla, sukilėlių grupuotės verbuoja nepilnamečius, o valstybė turi ribotą įtaką;

17. primena, kad labai svarbu užtikrinti, kad teritorijose valstybės institucijos turėtų visapusišką įtaką, įskaitant juridinius asmenis, atsakingus už žmogaus teisių propagavimą ir apsaugą;

18. pakartoja savo solidarumą su visais nukentėjusiaisiais ir ketinimą toliau padėti bendruomenėms, etninėms valdžios struktūroms ir valstybės subjektams spręsti šiuos bendrus susirūpinimą keliančius klausimus, įveikti konfliktą ir daryti pažangą stiprinant taiką;

19. pripažįsta teisės į taikias demonstracijas ir socialinius protestus, kaip demokratinės ir įtraukios visuomenės kūrimo užtikrinimo būdo, svarbą; ragina pagal tarptautinius standartus įgyvendinti socialinių protestų protokolus ir kitus mechanizmus, kad būtų apsaugota ši teisė;

20. reiškia visapusišką paramą SIVJRNR;

21. ragina ES ir jos valstybes nares vykdyti tarptautinę Taikos susitarimo įgyvendinimo stebėseną ir ragina atnaujinti specialiojo pasiuntinio taikos Kolumbijoje klausimais įgaliojimus;

22. yra susirūpinęs dėl susidorojimo su pagrindinių teisių ir žmogaus teisių gynėjais, teisininkais, protestuotojais, žurnalistais, tinklaraštininkais, profesinių sąjungų atstovais, studentais, vaikais, moterų teisių aktyvistais, LGBTI asmenimis, pilietinės visuomenės organizacijomis, politiniais oponentais ir mažumomis; ragina Kolumbijos vyriausybę parodyti, kad buvo padaryta pažanga tiriant išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus, visuomenės lyderius ir buvusius kovotojus;

23. ragina Kolumbijos vyriausybę sparčiai įgyvendinti visus Taikos susitarimo aspektus, įskaitant visapusiškos kaimo vietovių reformos ir neteisėtų pasėlių pakeitimo politiką, pasiekti pažangą išardant neosukarintąsias grupuotes ir užtikrinti savo pačios finansinį gyvybingumą, taip parodant politinį įsipareigojimą siekti taikos ir vengti neigiamų kalbų; taip pat primygtinai ragina Kolumbijos vyriausybę remti SIVJRNR pastangas ir užtikrinti, kad ir toliau daugiausia dėmesio būtų skiriama nukentėjusiesiems;

24. primygtinai ragina Kolumbijos valdžios institucijas imtis priemonių užkirsti kelią naujoms žudynėms, be kita ko, įgyvendinant Taikos susitarimo plėtros programas, pvz., teritorinės plėtros planus (angl. PDET) ir Nacionalinę neteisėtai naudojamų pasėlių pakeitimo programą (angl. PNIS), kurioje pirmenybė turėtų būti teikiama valstybinėms pilietinėms institucijoms, o ne militarizacijos didinimui regionuose;

25. primygtinai ragina Kolumbijos valstybę užtikrinti visų visuomenės ir politinių lyderių, visuomenės aktyvistų, taip pat aplinkos apsaugos ir kaimo bendruomenių gynėjų apsaugą ir saugumą;

26. pakartoja JT generalinio sekretoriaus António Guterreso raginimą nedelsiant nutraukti karo veiksmus, kad būtų galima paspartinti atsigavimo po COVID-19 pandemijos veiksmus šalyje; primygtinai ragina Kolumbijos valdžios institucijas sustiprinti priemones, kuriomis būtų veiksmingai apsaugotos visų nuo konflikto ir smurto nukentėjusių teritorijų gyventojų gyvybės ir teisės;

27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, besikeičiančioms Tarybai pirmininkaujančioms valstybėms narėms, Komisijos Pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Kolumbijos Vyriausybei ir Kongresui.

 

[1] OL C 11, 2018 1 12, p. 79.

[2] OL L 354, 2012 12 21, p. 3.

[3] OL L 333, 2015 12 19, p. 3.

Atnaujinta: 2021 m. balandžio 28 d.Teisinė informacija - Privatumo politika