Procedūra : 2021/2642(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0237/2021

Pateikti tekstai :

B9-0237/2021

Debatai :

PV 28/04/2021 - 10
CRE 28/04/2021 - 10

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0159

<Date>{26/04/2021}26.4.2021</Date>
<NoDocSe>B9-0237/2021</NoDocSe>
PDF 170kWORD 49k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno atvejo, kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir Rusijos išpuolių Čekijoje</Titre>

<DocRef>(2021/2642(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Bernard Guetta, Petras Auštrevičius, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Klemen Grošelj, Karin Karlsbro, Karen Melchior, Javier Nart, Dragoș Pîslaru, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Michal Šimečka, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu</Depute>

<Commission>{Renew}RENEW frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0236/2021

B9-0237/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno atvejo, kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir Rusijos išpuolių Čekijoje

(2021/2642(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos,

 atsižvelgdamas į G 7 užsienio reikalų ministrų 2021 m. kovo 18 d. pareiškimą dėl Ukrainos ir G 7 užsienio reikalų ministrų ir ES vyriausiojo įgaliotinio 2021 m. balandžio 12 d. pareiškimą dėl Ukrainos,

 atsižvelgdamas į Pirmininko Charles’io Michelio 2021 m. kovo 2 d. pareiškimą spaudai po jo susitikimo Rytų Ukrainoje su prezidentu Volodymyru Zelenskiu,

 atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 15 d. Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškimą po to, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie veiksmus Rusijos atžvilgiu,

 atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

 atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją, ypač į jos 2 skyrių ir konkrečiai 29 straipsnį, kuriuo saugoma žodžio laisvė, ir į tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos Rusija yra prisiėmusi kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei Jungtinių Tautų narė,

 atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko bei Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. sausio 17 d. pareiškimus ir Europos Komisijos Pirmininkės 2021 m. sausio 18 d. pareiškimą po Aleksejaus Navalno sulaikymo,

 atsižvelgdamas į PPE, S&D ir „Renew Europe“ frakcijų vadovų 2021 m. balandžio 14 d. laišką dėl Aleksejaus Navalno sveikatos,

 atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio deklaracijas, padarytas Europos Sąjungos vardu 2021 m. vasario 3 d. dėl Aleksejui Navalnui skirtos bausmės ir 2021 m. balandžio 18 d. dėl Aleksejaus Navalno sveikatos būklės blogėjimo, taip pat į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. balandžio 11 d. pareiškimą dėl veiksmų prieš tiriamosios žurnalistikos atstovą Romaną Aniną,

 atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 22 d. Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškimą, kuriuo išreiškiamas solidarumas su Čekija, 2021 m. balandžio 21 d. ES vyriausiojo įgaliotinio deklaraciją Europos Sąjungos vardu, kuria išreiškiamas solidarumas su Čekija dėl nusikalstamos veiklos jos teritorijoje, 2021 m. balandžio 21 d. PPE, S&D, „Renew Europe“, Verts/ALE ir ECR frakcijų vadovų bendrą pareiškimą, 2021 m. balandžio 20 d. Ministro Pirmininko A. Babišo kalbą Čekijos Atstovų Rūmuose ir 2021 m. balandžio 19 d. EIVT atstovo spaudai pareiškimą dėl Čekijos diplomatų išsiuntimo,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2021 m. balandžio 18 d. buvo atskleista informacija apie Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) agentų dalyvavimą 2014 m. surengtuose sprogimuose Vrbeticės (Čekija) šaudmenų sandėlyje, per kuriuos žuvo du Čekijos piliečiai; kadangi tie patys GRU agentai taip pat yra atsakingi už 2018 m. Jungtinėje Karalystėje įvykdytą pasikėsinimą nužudyti Sergejų ir Juliją Skripalius panaudojant karinę paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą „Novičiok“, nuo kurios taip pat mirė Jungtinės Karalystės pilietis; kadangi GRU agentai taip pat buvo apkaltinti pasikėsinimu nužudyti ginklų gamyklos savininką Emilianą Gebrevą ir du kitus asmenis Bulgarijoje 2015 m; kadangi Rusija nebendradarbiauja tiriant šiuos nusikaltimus, padarytus Europos Sąjungos teritorijoje, neigia GRU dalyvavimą apnuodijant Skripalius ir suteikia apsaugą pagrindiniams įtariamiesiems;

B. kadangi 2021 m. vasario 2 d. Maskvos teismas Aleksejui Navalnui skyrė dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę už tariamą jo probacijos pažeidimą, kai jis Vokietijoje sveiko po pasikėsinimo jį nužudyti apnuodijant draudžiama karine chemine medžiaga, kurį Rusijos Federacijos saugumo tarnybų agentai įvykdė Rusijos Federacijos teritorijoje;

C. kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas savo 2017 m. sprendime jau nustatė, kad Aleksejaus Navalno nuteisimas yra savavališkas ir akivaizdžiai nepagrįstas;

D. kadangi ES kartu su tarptautiniais partneriais paragino Rusijos valdžios institucijas nuodugniai ištirti pasikėsinimą nužudyti Aleksejų Navalną, visapusiškai bendradarbiauti su Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW), siekiant užtikrinti nešališką tarptautinį tyrimą, ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn; kadangi iki šiol Rusijos valdžios institucijos neatliko tokio nešališko tyrimo ir Rusija aiškiai atmetė bet kokius raginimus atlikti tyrimą;

E. kadangi, Rusijai neatlikus tyrimo ir nesiėmus jokių bendradarbiavimo su OPCW veiksmų, 2020 m. spalio 15 d. ES nustatė sankcijas šešiems Rusijos piliečiams ir vienam su nusikaltimu susijusiam subjektui, o 2021 m. kovo 2 d. pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (ES Magnitskio aktą) nustatė sankcijas keturiems Rusijos piliečiams dėl jų vaidmens savavališkai sulaikant Aleksejų Navalną, vykdant jo baudžiamąjį persekiojimą ir jį nuteisiant;

F. kadangi Aleksejus Navalnas buvo įkalintas griežto režimo sąlygomis padidinto saugumo pataisos darbų kolonijoje ir jam neleidžiama miegoti, todėl jo sveikata labai pablogėjo; kadangi po to, kai kalėjimo institucijos nesuteikė jam tinkamos medicininės priežiūros ir neleido, kad jį aplankytų jo gydytojai, Aleksejus Navalnas 2021 m. kovo 31 d. protestuodamas paskelbė bado streiką, kuris truko 24 dienas; kadangi JT Žmogaus teisių tarybos paskirti nepriklausomi ekspertai pareiškė, kad Aleksejaus Navalno gyvybei gresia didelis pavojus, ir paragino kuo skubiau atlikti jo medicininę evakuaciją iš Rusijos;

G. kadangi 2021 m. balandžio 21 d. per masinius Aleksejaus Navalno palaikymo protestus visoje Rusijos Federacijoje buvo sulaikyta daugiau kaip 1 600 žmonių;

H. kadangi teisė į minties ir žodžio laisvę, teisė jungtis į asociacijas ir teisė rinktis į taikius susirinkimus yra įtvirtintos Rusijos Federacijos Konstitucijoje; kadangi Rusijos Federacija yra pasirašiusi Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir EŽTK ir yra Europos Tarybos narė;

I. kadangi prasta žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėtis Rusijoje ir toliau blogėja, valdžios institucijoms sistemingai stengiantis suvaržyti žodžio laisvę ir apriboti susirinkimų laisvę bei Rusijos pilietinės visuomenės veiklą; kadangi 2021 m. balandžio 9 d. Rusijos valdžios institucijos trumpai sulaikė ir apklausė Romaną Aniną, vieną iš pagrindinių Rusijos tiriamosios žurnalistikos atstovų, susijusių su Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos pranešimų projektu (OCCRP), bei konfiskavo jo telefonus ir dokumentus; kadangi šie veiksmai taip pat sukėlė pavojų jo kolegoms OCCRP žurnalistams, dirbantiems skaidrumo ir korupcijos klausimais, nes Federalinė saugumo tarnyba (FSB) dabar turi visapusišką prieigą prie informacijos;

J. kadangi pastarosiomis savaitėmis prie Ukrainos sienų ir Kryme buvo sutelkta daugiau kaip 100 000 Rusijos karių, taip pat tankų, šarvuotųjų transporto priemonių, artilerijos ir kitos sunkiosios įrangos; kadangi per pastaruosius mėnesius karo aukų skaičius Rytų Ukrainoje pastebimai išaugo;

K. kadangi Rusijos gynybos ministerija vienašališkai paskelbė, kad iki 2021 m. spalio mėn. ji sustabdys kitų šalių nekomercinių laivų navigaciją prie Kerčės sąsiaurio, taip iš dalies blokuodama galimybę įplaukti į Azovo jūrą;

L. kadangi Rusijos kariniai manevrai ir vis aktyvesnis Rusijos Federacijos vykdomas militarizavimas Ukrainos pasienyje, Kryme ir Donbaso regione, be kita ko, vykstant masiniam kariuomenės judėjimui ir gausioms karinėms pratyboms, ir toliau daro neigiamą poveikį saugumo padėčiai Ukrainoje, Juodosios jūros regione ir Europos žemyne;

M. kadangi Ukraina paprašė taikyti Vienos dokumento dėl pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonių III skyriaus 16.3 punktą, prašydama paaiškinti Rusijos Federacijos vykdomus neįprastus karinius veiksmus netoli Ukrainos sienos ir Kryme;

N. kadangi Rusija toliau agresyviai imasi destabilizuojančių veiksmų, mėgindama kištis į rinkimus, vykdydama plataus masto dezinformacijos kampanijas ir piktavališkus kibernetinius išpuolius, iš kurių naujausias reikšmingas pavyzdys – kibernetinis išpuolis prieš „SolarWinds“, kuris paveikė Europos vyriausybes ir įmones;

1. pažymi, kad šioje rezoliucijoje nurodyti nepriimtini atvejai yra autoritarinio ir nedemokratinio pobūdžio Putino režimo, teisinės valstybės padėties blogėjimo Rusijoje ir agresyvios režimo pozicijos prieš tuos, kuriuos jis laiko oponentais Rusijoje ir už jos ribų, rezultatas; pabrėžia, kad prezidento V. Putino ir jo režimo vykdoma politika yra pagrįsta grėsmingos retorikos naudojimu siekiant pakurstyti baimės ir konfliktų atmosferą, kad būtų galima sustiprinti savo valdžią ir atitraukti dėmesį nuo daugelio realių ekonominių ir politinių problemų, su kuriomis kasdieniame gyvenime susiduria Rusijos piliečiai;

2. apgailestauja dėl dabartinės ES ir Rusijos santykių padėties, kurią lėmė Rusijos agresija ir nuolatinis Ukrainos destabilizavimas, priešiškas elgesys ES valstybių narių bei jų visuomenės atžvilgiu ir atviri išpuoliai prieš jas, kuriuos, be kita ko, rodo kišimasis į rinkimų procesus, dezinformacijos naudojimas, piktavališki kibernetiniai išpuoliai, sabotažas ir cheminiai ginklai, taip pat smarkiai pablogėjusi žmogaus teisių padėtis ir sumažėjusi pagarba teisei į saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę Rusijoje;

3. smerkia Rusijos karinės žvalgybos (GRU) agentų dalyvavimą Vrbeticės sprogimuose kaip nepriimtiną ES valstybės narės suvereniteto ir nacionalinio saugumo pažeidimą; mano, kad išpuolis prieš valstybę narę turi būti laikomas teroro aktu visoje ES; smerkia Rusijos reakciją – atsilyginant išsiųsti 20 Čekijos diplomatų;

4. reiškia visapusišką solidarumą su Čekija ir Čekijos gyventojais bei savo paramą jiems; ragina Tarybą ir visas valstybes nares parodyti solidarumą priimant griežtas, bendras ir konkrečias priemones reaguojant į šį teroro aktą; palankiai vertina solidarumą, kurį parodė Slovakija, Estija, Latvija, Lietuva ir Rumunija – reaguodamos į įvykius jos jau išsiuntė Rusijos diplomatus iš savo diplomatinių atstovybių, ir ragina ES bei likusias valstybes nares sekti jų pavyzdžiu;

5. griežtai smerkia priešišką Rusijos elgesį Europoje ir ragina jos vyriausybę nutraukti šiuos veiksmus, kurie pažeidžia tarptautinius principus ir normas ir kelia grėsmę stabilumui Europoje;

6. ragina Rusijos valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti tiriant teroristinį išpuolį Čekijoje ir pateikti visą prašomą informaciją;

7. ragina valstybes nares kryžmiškai patikrinti visas atitinkamas ES ir Šengeno sistemas su atitinkamų Rusijos piliečių biometriniais duomenimis, nes už 2014 m. sprogimus Vrbeticės šaudmenų sandėlyje atsakingi GRU agentai dalyvavo ir kitose piktavališkose operacijose Europos teritorijoje ir jų grupė, matyt, laisvai keliauja į ES, siekiant užtikrinti, kad šie asmenys negalėtų patekti į ES teritoriją apgaulingais ketinimais; ragina valstybes nares įvertinti, kokių kitų tapatybės nustatymo priemonių būtų galima imtis;

8. ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti Aleksejų Navalną ir visus kitus asmenis, sulaikytus protestuojant dėl jo paleidimo; dar kartą patvirtina, kad griežtai smerkia politiškai motyvuotas represijas, kurių prieš jį ir jo rėmėjus ėmėsi Rusijos valdžios institucijos, nes jomis pažeidžiami Rusijos tarptautiniai įsipareigojimai; primena, kad Rusijos Federacija, būdama Europos Tarybos ir ESBO nare, yra įsipareigojusi gerbti pagrindines laisves, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą, kurie yra įtvirtinti EŽTK ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

9. primena Rusijos valdžios institucijoms ir prezidentui V. Putinui asmeniškai, kaip Rusijos valstybės vadovui, kad jie yra visiškai atsakingi už rūpinimąsi Aleksejaus Navalno gyvybe ir kūno neliečiamumu ir privalo imtis visų būtinų priemonių jo fizinei ir psichinei sveikatai bei gerovei apsaugoti; toliau primygtinai ragina prezidentą V. Putiną ir Rusijos valdžios institucijas atlikti tyrimą, pradėti persekioti ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už pasikėsinimą nužudyti Aleksejų Navalną;

10. ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti nepriklausomų aktyvistų ir disidentų persekiojimą ir bauginimą, prieš juos nukreiptą smurtą ir represijas, gerbti žiniasklaidos laisvę ir liautis puldinėti nepriklausomą žiniasklaidą ir daryti jai spaudimą, pvz., imantis veiksmų prieš tiriamosios žurnalistikos atstovą Romaną Aniną;

11. ragina Tarybą laikytis aktyvios pozicijos ir pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (ES Magnitskio aktą) nustatyti papildomas tikslines ribojamąsias priemones visiems asmenims, atsakingiems už Aleksejaus Navalno baudžiamąjį persekiojimą, nuteisimą ir netinkamą elgesį su juo;

12. primena, kad Europos Parlamentas remia Rusijos žmonių kovą už pagrindines laisves ir žmogaus teises, demokratiją ir Europos žemyno stabilizavimą, pagarbą visoms tarptautinėms sienoms, sambūvį ir taikų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimą; ragina Rusijos valdžios institucijas per būsimus Dūmos rinkimus visoms demokratinėms partijoms užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti ir vienodas galimybes laimėti;

13. pakartoja savo raginimą ES institucijoms ir valstybėms narėms toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Rusijos Federacijoje ir toliau stebėti teismo bylas, susijusias su pilietinės visuomenės organizacijomis, žurnalistais, opozicijos politikais ir aktyvistais, įskaitant Aleksejaus Navalno atvejį; ragina ES didinti savo paramą Rusijos disidentams, nevyriausybinėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms ir nepriklausomai žiniasklaidai;

14. dar kartą patvirtina, kad remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis; pakartoja, kad remia ES politiką nepripažinti neteisėtos Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksijos; palankiai vertina priemones, kurių ES ėmėsi dėl neteisėtos aneksijos; ragina nedelsiant paleisti visus Krymo pusiasalyje ir Rusijoje neteisėtai sulaikytus ir įkalintus Ukrainos piliečius;

15. mano, kad Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienos yra pavojinga provokacija, galinti turėti didelį nerimą keliančių ir pavojingų pasekmių; ragina Rusijos valdžios institucijas ilgiau nedelsiant patvirtinti ir įgyvendinti savo kariuomenės ir karinės įrangos patraukimą nuo Ukrainos sienos ir nedelsiant sumažinti įtampą laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų;

16. primena, kad Minsko susitarimai yra labai svarbūs siekiant išspręsti krizę Ukrainoje, todėl primygtinai ragina pasirašiusias šalis laikytis savo įsipareigojimų;

17. ragina Rusiją nutraukti nuolatinį Ukrainos destabilizavimą, ypač savo veiksmus tam tikrose Donecko ir Luhansko regionų teritorijose, Kryme ir prie Ukrainos sienų, ir liautis kurstyti konfliktą teikiant finansinę ir karinę paramą ginkluotoms grupuotėms, kurias ji remia Rytų Ukrainoje; smerkia Rusijos vaidmenį 2014 m. numušant Malaizijos oro linijų lėktuvą, skridusį reisu MH17, ir jos bandymus nuolat pakenkti tyrimui tyčia skleidžiant dezinformaciją; primena, jog tarptautinė bendruomenė visapusiškai pritaria, kad 298 numušto MH17 reisu skridusio lėktuvo aukoms būtų užtikrintas teisingumas, ir reikalauja, kad Rusija visapusiškai bendradarbiautų vykdant atsakingų žmonių paiešką ir patraukiant juos atsakomybėn;

18. ragina Rusiją laikytis ESBO principų ir įsipareigojimų dėl karinio judėjimo skaidrumo, konstruktyviai bendradarbiauti Trišalėje kontaktinėje grupėje siekiant patvirtinti karo veiksmų nutraukimą ir reaguoti į Vienos dokumento III skyriuje nustatytą procedūrą;

19. ragina Rusiją laikytis tarptautinės teisės ir užtikrinti visų laivų nekliudomą ir laisvą judėjimą per Kerčės sąsiaurį į Azovo jūrą ir iš jos;

20. pabrėžia, kad jei Rusijos kariuomenės sutelkimas pasibaigtų įsiveržimu į Ukrainą, ES turi aiškiai nurodyti, kad tokio tarptautinės teisės ir normų pažeidimo kaina būtų labai didelė; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant padėti stiprinti Ukrainos saugumą ir atsparumą;

21. mano, kad Rusijos įvykdytas Vrbeticės išpuolis Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat padėtis Ukrainos pasienyje ir elgesys su Aleksejumi Navalnu turi paskatinti iš naujo įvertinti bendrą ES strategiją Rusijos atžvilgiu; primygtinai ragina Tarybą reaguoti į Rusijos vyriausybės išpuolius ir priešišką elgesį, sustiprinant ES tikslinių sankcijų režimus, į sankcijų sąrašus įtraukiant prezidento V. Putino pagrindinius rėmėjus ir pagrindinius režimo propagandos skleidėjus;

22. ragina ES ir jos valstybes nares išplėsti dabartinį ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (ES Magnitskio aktą) siekiant kovoti su korupcija; pabrėžia, kad ES valstybės narės nebeturėtų svetingai priimti Rusijos turto ir neaiškios kilmės investicijų; ragina ES dėti daugiau pastangų, kad būtų pažabotos Kremliaus strateginės investicijos ES, kuriomis siekiama vykdyti ardomąją veiklą, kenkiant demokratiniams procesams ir institucijoms ir skleidžiant korupciją; toliau primygtinai reikalauja, kad Kipras, Bulgarija ir Malta atsisakytų savo „auksinių pasų“ režimo;

23. ragina valstybes nares ir vyriausiąjį įgaliotinį visų pirma teikti pirmenybę pasirengimui hibridinėms grėsmėms, kurias kelia Rusijos Federacija, taip pat stiprinti valstybių narių pajėgumus gerinant bendradarbiavimą ir šiai sričiai skiriant atitinkamus biudžeto išteklius;

24. ragina valstybes nares parodyti solidarumą ir veiksmų vieningumą, kritiškai įvertinti ir suderinti savo pozicijas dėl Rusijos ir iš naujo svarstyti, ar būtina tęsti tokius strateginius projektus, kaip „Nord Stream 2“; be to, pabrėžia, kad ES turėtų stiprinti transatlantinį solidarumą ir veiksmų koordinavimą sprendžiant uždavinius, susijusius su dabartine Rusijos Federacijos vyriausybe;

25. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, taip pat Rusijos Federacijos Prezidentui, Vyriausybei ir Valstybės Dūmai bei Ukrainos Prezidentui, Vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai.

 

Atnaujinta: 2021 m. balandžio 28 d.Teisinė informacija - Privatumo politika