Procedūra : 2021/2642(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0252/2021

Pateikti tekstai :

B9-0252/2021

Debatai :

PV 28/04/2021 - 10
CRE 28/04/2021 - 10

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0159

<Date>{26/04/2021}26.4.2021</Date>
<NoDocSe>B9-0252/2021</NoDocSe>
PDF 179kWORD 49k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno atvejo, kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir Rusijos išpuolio Čekijoje</Titre>

<DocRef>(2021/2642(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Anna Fotyga, Alexandr Vondra, Ryszard Antoni Legutko, Jan Zahradil, Jadwiga Wiśniewska, Roberts Zīle, Veronika Vrecionová, Adam Bielan, Ruža Tomašić, Eugen Jurzyca, Dace Melbārde, Evžen Tošenovský, Hermann Tertsch, Elżbieta Rafalska, Bogdan Rzońca, Witold Jan Waszczykowski, Ryszard Czarnecki</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0236/2021

B9-0252/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno atvejo, karinių pajėgų telkimo prie Ukrainos sienos ir Rusijos išpuolio Čekijoje

(2021/2642(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

 atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurios šalis yra Rusijos Federacija,

 atsižvelgdamas į 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

 atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/262 pavadinimu „Ukrainos teritorinis vientisumas“, 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 71/205, 2017 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją Nr. 72/190, 2018 m. gruodžio 22 d. rezoliuciją 73/263, 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją 74/168 ir 2020 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją 75/192 „Žmogaus teisių padėtis Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste Ukrainoje“, taip pat į 2019 m. gruodžio 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 74/17 ir 2020 m. gruodžio 7 d. rezoliuciją Nr. 75/192 pavadinimu „Militarizacijos problema Autonominėje Krymo Respublikoje, Sevastopolio mieste Ukrainoje, taip pat Juodosios jūros ir Azovo jūros dalyse“,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją ir 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Helsinkio baigiamąjį aktą,

 atsižvelgdamas į JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kurios šalis yra Rusijos Federacija,

 atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. pasirašytą Protokolą dėl trišalės kontaktinės grupės konsultacijų rezultatų (toliau – Minsko protokolas) ir į Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių rinkinį, priimtą ir pasirašytą 2015 m. vasario 12 d. Minske,

 atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimą 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi[1],

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą, ypač į jo II antraštinę dalį dėl politinio dialogo ir konvergencijos užsienio reikalų ir saugumo srityje[2],

 atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 18 d. G 7 užsienio reikalų ministrų pareiškimą dėl Ukrainos,

 atsižvelgdamas į Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją),

 atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 5 d. Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų dėl Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos prisijungimo prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo,

 atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“ (JOIN(2016)0018),

 atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją, ypač į 2 straipsnį dėl žmonių ir piliečių teisių ir laisvių,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos,

 atsižvelgdamas į Ukrainos 2021 m. kovo 29 d. pasiūlymą grįžti prie visiško karo veiksmų nutraukimo Rytų Ukrainoje ir į Bendrojo veiksmų plano dėl Minsko susitarimų įgyvendinimo projektą,

 atsižvelgdamas į Ukrainos 2021 m. balandžio 1 d.trišalės kontaktinės grupės (TCG) pasiūlymą grįžti prie visiško karo veiksmų nutraukimo,

 atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. balandžio 18 d. deklaraciją ES vardu dėl Aleksejaus Navalno sveikatos būklės blogėjimo,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi padidėjęs Rusijos karinių pajėgų skaičius Ukrainos pasienyje ir okupuotose teritorijose rodo, kad karinės pratybos, pvz., „ZAPAD-2021“, ir reikšmingas Rusijos karinių pajėgų, kurių skaičius viršija 100 000 karių, permetimas pastaruoju metu rodo vis didesnį V. Putino politikos priešiškumą Ukrainos ir jos kaimyninių šalių atžvilgiu; kadangi nuo paliaubų paskelbimo 2020 m. liepos mėn. ir Donecko, ir Luhansko regionuose užregistruota daugiau kaip 15 000 paliaubų pažeidimų, kurių dauguma įvyko per pastaruosius kelis mėnesius;

B. kadangi Rusijos Federacija paskelbė, kad nuo 2021 m. balandžio 24 d. iki spalio 31 d. karo laivams ir prekybos laivams sustabdoma taikaus plaukimo teisė Juodosios jūros dalyje Kerčės sąsiaurio kryptimi, pažeidžiant JT jūrų teisės konvencijoje, kurios šalis yra Rusija, garantuojamą laivybos laisvę; kadangi atitinkamos teritorijos yra Ukrainos teritorinėje jūroje, besiribojančioje su laikinai okupuota Krymo Autonominės Respublikos teritorija ir Sevastopolio miestu;

C. kadangi Rusijos atsisakymas pateikti esminę informaciją apie savo didelio masto karinių pajėgų telkimą pasienyje su Ukraina ir laikinai okupuotose teritorijose yra dar vienas tarptautinės teisės, visų pirma Rusijos įsipareigojimų pagal 2011 m. Vienos dokumentą dėl pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonių, pažeidimas;

D. kadangi 2021 m. balandžio 18 d. Čekijos valdžios institucijos paskelbė, kad 2014 m. Rusijos Federacija komandiravo žvalgybos tarnybos GRU pareigūnus iš 29155 skyriaus su tikslu įvykdyti karinę sabotažo operaciją prieš šaudmenų saugyklą Vrbětice, kurios metu žuvo du Čekijos piliečiai;

E. kadangi Rusijos žvalgybos tarnybos GRU Čekijos Respublikoje įvykdytas sprogimas ir veikla yra nepriimtini Čekijos Respublikos suvereniteto ir nacionalinio saugumo bei tarptautinės teisės pažeidimas;

F. kadangi Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad nusikaltėliai buvo tie patys du Rusijos žvalgybos pareigūnai, kurių vis dar ieško Jungtinės Karalystės valdžios institucijos dėl 2018 m. Solsberyje įvykdyto išpuolio naudojant karinės kategorijos paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą „Novičiok“;

G. kadangi balandžio 17 d. Čekijos Respublika išsiuntė 18 Rusijos žvalgybos tarnybų pareigūnų, kurie dirbo Rusijos ambasadoje Prahoje, turėdami diplomatinį imunitetą, o Rusija išsiuntė 20 Čekijos diplomatų vykdydama atsakomuosius veiksmus; kadangi Slovakijos Respublika, Lietuva, Latvija ir Estija, rodydamos solidarumą su čekais, taip pat išsiuntė Rusijos diplomatus; kadangi prieš keletą dienų Lenkija, rodydama solidarumą su JAV, išsiuntė Rusijos diplomatus;

H. kadangi 2021 m. sausio 17 d. grįžus į Maskvą sulaikyto Rusijos opozicinio politiko Aleksejaus Navalno sveikata labai blogėja – tiek, kad jo gyvybei gresia pavojus ir kadangi jam nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, jis turėjo paskelbti trijų savaičių bado streiką; kadangi praėjusią savaitę buvo suimta beveik 2 000 A. Navalno rėmėjų, kurie visoje šalyje rengė protestus, siekdami daryti spaudimą pareigūnams, kad jie leistų A. Navalnui gauti tinkamą gydymą;

I. kadangi Rusijos politinė vadovybė, reaguodama į visuomenės paramos praradimą artėjant parlamento rinkimams, nusprendė sustiprinti represinę ir autoritarinę politiką prieš savo piliečius, pilietinę visuomenę, politinę opoziciją ir žiniasklaidos darbuotojus, kurie dažnai tampa užpuolimų, sekimo, fizinių išpuolių, grasinimų, reidų ir kratų savo biuruose ir namuose, šmeižto ir įžeidinėjimo kampanijų, teisminio persekiojimo, savavališko sulaikymo ir netinkamo elgesio aukomis, taip pat pažeidžiama jų žodžio laisvė, teisė jungtis į asociacijas ir teisė į susirinkimus;

J. kadangi 2020 m. pagal organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą Rusija užėmė 129-ą vietą iš 180 šalių ir užėmė žemiausią vietą Europoje; kadangi kleptokratinius oligarchų, saugumo pareigūnų ir su Kremliumi susijusių pareigūnų ryšius iš dalies atskleidė kovos su korupcija aktyvistai, pvz., velionis Sergejus Magnickis ir Aleksejaus Navalno vadovaujamas Kovos su korupcija fondas (FBK), įtraukdami aukščiausius Rusijos valdžios sluoksnius, įskaitant Vladimirą Putiną, tirdami nepaaiškinamą jų per daugelį metų sukauptą turtą; kadangi Maskvos prokuratūra siekia priskirti FBK ir dvi kitas su A. Navalnu susijusias organizacijas – Piliečių teisių apsaugos fondą ir Navalno regioninę būstinę – ekstremistinėms organizacijoms, o tai reikštų, kad jų darbuotojai gali būti suimti ir jiems gali būti skiriamos šešerių-dešimties metų laisvės atėmimo bausmės;

K. kadangi A. Navalno apnuodijimas atitinka veiksmų prieš V. Putino oponentus modelį, dėl kurio nukentėjo arba žuvo keli pagrindiniai opozicijos veikėjai, žurnalistai, aktyvistai ir užsienio lyderiai, įskaitant Borisą Nemcovą, Aną Politkovskają, Sergejų Protazanovą, Nataliją Estemirovą, Aleksandrą Litvinenką, Viktorą Juščenką ir Sergejų Skripalį, bet jais neapsiribojant;

L. kadangi Vakarų demokratinių šalių reakcija į šiuos nužudymus ir kitus agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus nebuvo pakankama, kad atgrasytų Kremlių nuo tolesnio savo priešiškos ir represinės politikos vykdymo;

M. kadangi 2012 m. užbaigtas dujotiekio „Nord Stream 1“ tiesimas buvo vienas iš veiksnių, leidusių Rusijos Federacijai įgyvendinti agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu, o tebevykdoma dujotiekio „Nord Stream 2“ statyba kelia dar daugiau grėsmių Ukrainos saugumui, taip pat ES vidaus rinkai, nes ji neatitinka ES energetikos politikos ar Europos strateginių interesų ir todėl turi būti sustabdyta;

1. vienareikšmiškai smerkia Rusijos vykdomą neteisėtą Krymo okupaciją ir aneksiją bei de facto tam tikrų Donecko ir Luhansko regionų dalių okupaciją ir ragina ES sugriežtinti sankcijas ir įšaldyti diplomatinius santykius, kol Rusija neįvykdys savo tarptautinių įsipareigojimų; remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Ukrainos iniciatyvą sukurti tarptautinę Krymo platformą, kuri veiktų kaip tarptautinis formatas deryboms dėl Krymo pusiasalio okupacijos panaikinimo, ir ragina ES vadovus teikti visą būtiną paramą šioms pastangoms;

2. ragina Rusiją laikytis savo įsipareigojimo pagal JT jūrų teisės konvenciją ir užtikrinti laivybos ir tranzito laisvę per tarptautinį sąsiaurį į Azovo jūros uostus; ragina ES, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kitais tarptautiniais partneriais, parengti nuolatinę visų laivų, įplaukiančių per Kerčės sąsiaurį, plaukimo stebėseną;

3. reikalauja, kad Rusija nedelsdama nutrauktų visus karinius telkimus, provokacijas ar ardomuosius veiksmus prieš Ukrainą ir nutrauktų bet kokius būsimus tokius planus; pakartoja, kad Rusijos karinių pajėgų telkimas kelia grėsmę Europos saugumui; pabrėžia, kad Europos šalys turėtų padidinti savo karinę paramą Ukrainai; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai kuo greičiau apsilankyti Ukrainoje, taip pat rytinėje dalyje, kad būtų galima stebėti padėtį vietoje;

4. pabrėžia, kad Rytų partnerystės šalių saugumo aspektas taip pat turėtų būti tinkamai atspindėtas strateginiame kompase, nes ES saugumo aplinka ir atsparumas negali būti pasiekti be ilgalaikio visų Rytų partnerystės šalių atsparumo saugumo srityje;

5. remia Ukrainos euroatlantinius siekius ir pakartoja savo poziciją, kad tik Ukrainos gyventojai gali spręsti dėl savo ateities; mano, kad būsimas NATO aukščiausiojo lygio susitikimas yra svarbi galimybė prisidėti prie Ukrainos karinio atsparumo stiprinimo, ir ragina NATO valstybes nares pateikti Ukrainai ir Gruzijai narystės veiksmų planą, kuris yra tik viena strateginė išankstinė būsimo transatlantinės bendruomenės saugumo stabilumo sąlyga;

6. kategoriškai smerkia Rusijos asimetrinį karinį sabotažą prieš Vrbětice šaudmenų saugyklą Čekijos Respublikoje ir ragina valstybes nares koordinuoti diplomatinius veiksmus, susijusius su sankcijomis ir Rusijos diplomatų išsiuntimu; be to, ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Vadovų Tarybą išplėsti ES sankcijas įšaldant diplomatų ir Rusijos agentų, turnčių diplomatinį imunitetą, turtą ir draudimus keliauti; mano, kad Rusijos sabotažo Vrbětice veiksmas yra išpuolis prieš ES ir NATO kaip visumą;

7. griežtai smerkia Aleksejaus Navalno apnuodijimą ir savavališką suėmimą ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai jį paleisti; primygtinai ragina Tarybą patvirtinti ribojamąsias priemones, nukreiptas prieš asmenis, atsakingus už savavališką jo suėmimą ir sulaikymą, taip pat asmenis, atsakingus už cheminių ginklų platinimą ir naudojimą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos suderintą sankcijų politiką;

8. ragina tarptautinę bendruomenę tinkamai ištirti neseniai nutekintą informaciją apie dvi beveik mirtinas ligas, kuriomis 2015 ir 2017 m. keliaudamas Rusijoje sirgo opozicijos aktyvistas Vladimiras Kara-Murza ir kurios, remiantis nutekintų dokumentų duomenimis ir nepriklausomu tyrimu, atsirado dėl tyčinio apnuodijimo;

9. ragina Rusijos Federaciją skubiai reaguoti į tarptautinės bendruomenės iškeltus klausimus ir nedelsiant pateikti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai visą išsamią informaciją apie savo programa „Novičiok“;

10. nerimauja dėl konstitucinių pakeitimų, kurie neseniai buvo priimti surengus abejonių keliantį referendumą; mano, kad tokiais Rusijos Federacijos Konstitucijos pakeitimais grindžiama dar viena nerimą kelianti tendencija, kuri patvirtina, kad Kremliaus politika Rusijos pilietinės visuomenės atžvilgiu išliks represinė ir kad tokios politikos paskirtis – primesti Rusijos valdžią posovietinėse šalyse;

11. mano, kad nepriimtina, jog dujotiekio „Nord Stream 2“ statybai pagrįsti naudojami klaidingi istoriniai argumentai; mano, kad toks prieštaringas geopolitinis projektas prieštarauja Europos solidarumui ir kelia papildomą politinę, ekonominę, saugumo ir aplinkosauginę riziką Europai, taip pat kelia tolesnių tiesioginių karinių veiksmų prieš Ukrainą grėsmę; todėl ragina Vokietijos valdžios institucijas nutraukti savo paramą šiam žalingam projektui ir kreipiasi į privačius subjektus, akcininkus ir finansinius investuotojus, visų pirma Vokietijos įmones „Uniper“ ir „Wintershall“, Prancūzijos bendrovę „Engie“, Austrijos bendrovę „OMV“ ir Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos grupę „Shell“ nedelsiant pasitraukti iš jo;

12. ragina Komisiją parengti bendrą ES ir Rusijos santykių būklė patikrinimą siekiant nustatyti grėsmes, kurias valstybėms narėms kelia Rusija, įskaitant grėsmes, susijusias su energetinio saugumo klausimais;

13. apgailestauja ir smerkia Kremliaus hibridinio karo taktiką ir ragina blokuoti Rusijos prieigą prie SWIFT sistemos ir taikyti tolesnes tikslines sankcijas, įskaitant Rusijos oligarchų ir už žmogaus teisių pažeidimus atsakingų pareigūnų prieigos prie nekilnojamojo turto įsigijimo, vizų, finansinių produktų ir t. t. atėmimą;

14. rekomenduoja, kad valstybės narės nedelsdamos stiprintų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija kontržvalgybos srityje, siekdamos atskleisti ir sužlugdyti slaptus Rusijos tinklus ES;

15. mano, kad nuolatinis Europos nesugebėjimas tinkamai reaguoti į ilgalaikį jos saugumo pablogėjimą tik įtikina Rusiją, kad ji gali vykdyti šiuos išpuolius nesibaimindama atsakomųjų veiksmų; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos vadovus susilaikyti nuo veiksmų, kurie netyčia skatina Rusijos agresiją, o ne atgraso nuo jos;

16. ragina tarptautinę bendruomenę imtis tinkamų teisinių veiksmų ir pasinaudoti visomis turimomis teisinėmis priemonėmis pagal S. Magnickio aktą, siekiant užkirsti kelią išpuoliams prieš opozicijos politikus ir pilietinės visuomenės aktyvistus ir juos nutraukti;

17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos Prezidento administracijai, Užsienio reikalų ministerijai ir Rusijos Valstybės Dūmai.

 

[1] OL L 78, 2014 3 17, p. 16.

[2] OL L 161, 2014 5 29, p. 3.

Atnaujinta: 2021 m. balandžio 28 d.Teisinė informacija - Privatumo politika