Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0268/2021Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0268/2021
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos Jungtinėje Karalystėje

12.5.2021 - (2021/2594(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Tom Vandenkendelaere, Jeroen Lenaers
PPE frakcijos vardu
Assita Kanko, Nicola Procaccini
ECR frakcijos vardu

Procedūra : 2021/2594(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0268/2021
Pateikti tekstai :
B9-0268/2021
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B9‑0268/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos Jungtinėje Karalystėje

(2021/2594(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7, 8, 16, 47 ir 52 straipsnius,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą[1],

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl ES ir JK derybų rezultatų[2],

– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – BDAR)[3], ypač į jo 45 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyva – Teisėsaugos direktyva)[4], ypač į jos 36 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, taip pat jos iš dalies keičiantį protokolą (108-oji konvencija plius), kurių šalis yra Jungtinė Karalystė (toliau – JK),

– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 13 d. Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) nuomonę Nr. 14/2021 dėl Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekto pagal Reglamentą (ES) 2016/679 dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos Jungtinėje Karalystėje,

– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 13 d. EDAV nuomonę Nr. 15/2021 dėl Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekto pagal Direktyvą (ES) 2016/680 dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos Jungtinėje Karalystėje,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi galimybė perduoti asmens duomenis iš vienos valstybės į kitą yra pagrindinė inovacijų, našumo ir ekonominio konkurencingumo varomoji jėga ir padeda palaikyti tarpasmeninius ryšius ir kultūrinius santykius; kadangi tai taip pat labai svarbu norint veiksmingai bendradarbiauti kovojant su tarpvalstybiniu organizuotu ir sunkių formų nusikalstamumu, taip pat terorizmu, nes toks bendradarbiavimas vis labiau priklauso nuo keitimosi asmens duomenimis;

B. kadangi Europos įmonėms reikia teisinio aiškumo ir tikrumo, nes galimybė perduoti asmens duomenis iš vienos valstybės į kitą tampa vis svarbesnė visų rūšių įmonėms, kurios tarptautiniu mastu tiekia prekes ir teikia paslaugas; kadangi nepatvirtinus patikimos tinkamumo sistemos pagal BDAR kiltų pavojus, kad bus sutrikdytas tarpvalstybinis asmens duomenų perdavimas, o Europos įmonės, vykdančios prekybą per Lamanšo sąsiaurį, patirs didelių reikalavimų laikymosi išlaidų;

C. kadangi Jungtinė Karalystė iki 2020 m. sausio 31 d. buvo ES valstybė narė ir pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d., jai ir toliau buvo privalomai taikomi ES teisės aktai, įskaitant Sąjungos duomenų apsaugos acquis, taip pat ES teisinė priežiūra ir vykdymo užtikrinimo mechanizmai;

D. kadangi JK yra įtraukusi BDAR nuostatas į nacionalinę teisę, taip pat yra numačiusi, kad visi „ES teise grindžiami vidaus teisės aktai“, įskaitant teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Teisėsaugos direktyva, ir toliau bus taikomi pasibaigus pereinamajam laikotarpiui; kadangi todėl JK nacionalinėje teisės numatytos apsaugos priemonės, fizinių asmenų teisės, duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų prievolės, tarptautinio duomenų perdavimo taisyklės, priežiūros sistemos ir teisių gynimo būdai yra panašūs į nustatytus pagal ES teisę;

E. kadangi derybos dėl asmens duomenų judėjimo vyko tuo pat metu kaip ir derybos dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS), tačiau iki pereinamojo laikotarpio pabaigos nebuvo baigtos; kadangi, siekiant užtikrinti duomenų judėjimo tarp JK ir ES tęstinumą, kol bus priimtas sprendimas dėl tinkamumo, į PBS, kaip laikinas sprendimas, buvo įtraukta nuostata dėl pereigos, taikytina tuo atveju, jeigu JK įsipareigos nekeisti savo dabartinės duomenų apsaugos sistemos; kadangi pradinis keturių mėnesių trukmės laikotarpis buvo pratęstas ir baigsis 2021 m. birželio mėn. pabaigoje;

F. kadangi 2021 m. vasario 19 d. Komisija pradėjo dviejų sprendimų dėl asmens duomenų perdavimo JK tinkamumo priėmimo pagal BDAR ir Teisėsaugos direktyvą procedūrą, išsamiai įvertinusi JK asmens duomenų apsaugos teisę ir praktiką, įskaitant taisykles dėl valdžios institucijų prieigos prie duomenų; kadangi Komisija padarė išvadą, kad JK užtikrina iš esmės tokį pat apsaugos lygį, koks garantuojamas pagal BDAR ir Teisėsaugos direktyvą;

G. kadangi 2020 m. JK nacionalinė duomenų strategija galėtų reikšti perėjimą nuo asmens duomenų apsaugos prie platesnio duomenų naudojimosi ir dalijimosi jais, tačiau ja siekiama išlaikyti aukštus duomenų apsaugos standartus; kadangi į sprendimus dėl tinkamumo įtraukta laikino galiojimo sąlyga, o tai reiškia, kad po ketverių metų sprendimai bus automatiškai panaikinti, nebent po pakartotinio Komisijos vertinimo jie bus atnaujinti;

H. kadangi šiuo metu Komisija pripažįsta, kad Andora, Argentina, Džersis, Farerų Salos, Gernsis, Izraelis, Japonija, Kanada (komercinės organizacijos), Meno Sala, Naujoji Zelandija, Šveicarija ir Urugvajus užtikrina tinkamą apsaugą pagal BDAR; kadangi 2021 m. kovo 30 d. buvo užbaigtos derybos dėl tinkamumo su Korėjos Respublika ir dabar Komisija pradės sprendimo dėl tinkamumo priėmimo procedūrą; kadangi JK būtų pirmoji šalis, kurios atžvilgiu Komisija siūlo patvirtinti tinkamumą pagal Teisėsaugos direktyvą; kadangi į PBS įtraukta keletas papildomų apsaugos priemonių ir sąlygų, taikomų keičiantis atitinkamais duomenimis teisėsaugos srityje;

1. pabrėžia, kad tarpvalstybinis duomenų judėjimas yra labai svarbus ekonominei plėtrai ir inovacijoms; atkreipia dėmesį į tai, kad tai dar labiau pasakytina apie trapų atsigavimą po COVID-19 pandemijos ir ES bei nacionalinių ekonomikos gaivinimo fondų sutelkimą į skaitmeninę pertvarką; taip pat pabrėžia, kad JK yra viena iš pagrindinių partnerių kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu bei terorizmu ir kad keitimasis informacija šioje tarptautinio bendradarbiavimo srityje yra itin svarbus;

2. pažymi, kad JK į nacionalinę teisę įtraukė visas BDAR nuostatas ir kad toliau taikomi nacionalinės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Sąjungos teisėsaugos direktyva; taip pat pabrėžia, kad JK yra pasirašiusi EŽTK ir 108-ąją konvenciją plius; tikisi, kad JK visapusiškai vykdys įsipareigojimus, prisiimtus šiomis tarptautinėmis sutartimis;

3. primena EDAV vertinimą, kuriame pripažįstama, kad JK į savo duomenų apsaugos sistemą iš esmės perkėlė BDAR nuostatas, ir tai, kad EDAV nustatė, jog daugelis aspektų yra iš esmės lygiaverčiai;

4. atkreipia dėmesį į JK įsipareigojimą gerbti demokratiją ir teisinę valstybę, saugoti pagrindines teises, pvz., nustatytas EŽTK, įskaitant aukšto lygio duomenų apsaugą, ir užtikrinti jų įgyvendinimą šalies viduje;

5. atkreipia dėmesį į JK ministro pirmininko viešus pareiškimus, kad JK nustatys savo „suverenias“ kontrolės duomenų apsaugos srityje priemones; vis dėlto pabrėžia, kad remiantis šiais politiniais pareiškimais iki šiol nesiimta jokių teisėkūros veiksmų;

6. pažymi, kad 2020 m. nacionalinėje duomenų strategijoje pabrėžiamas JK įsipareigojimas pasiekti, kad ES priimtų sprendimą dėl tinkamumo, ir užtikrinti tinkamą laisvo duomenų į JK ir iš jos judėjimo apsaugą; pabrėžia, kad svarbu stebėti visus šia strategija grindžiamus teisės aktų pakeitimus ir įvertinti jų suderinamumą su BDAR;

7. pažymi, kad JK teisės aktuose, visų pirma 2017 m. Skaitmeninės ekonomikos akte ir Kovos su nusikalstamumu ir teismų akte, aiškiai leidžiama keliais nurodytais tikslais atitinkamai valdžios institucijoms tarpusavyje ir su Nacionaline nusikaltimų tyrimo agentūra toliau dalytis asmens duomenimis; pabrėžia, kad tolesnis dalijimasis duomenimis remiantis šiais aktais turi atitikti JK duomenų apsaugos akte apibrėžtas teises ir principus; pritaria EDAV nuomonei, kad Komisija turėtų nuolat vertinti galimą susijusių apribojimų poveikį asmens duomenų apsaugos lygiui ir prireikus imtis priemonių;

8. primena EDAV vertinimą, susijusį su nepriklausomos priežiūros institucijos JK įsteigimu ir veiksmingu veikimu; pabrėžia, kad Informacijos komisaro tarnyba (angl. ICO) yra tinkamai ištekliais aprūpinta ir aktyviai veiklą vykdanti duomenų apsaugos institucija, kuriai prieš priimant BDAR jau buvo suteikti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai ir kuri tuomet, kai JK dar buvo ES narė, pagal BDAR skirdavo dideles baudas; atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu, kad ICO užtikrintų tinkamą vykdymą, ir pabrėžia, jog JK turėtų pasirūpinti, kad ICO išlaikytų aukšto lygio praktinę patirtį ir išteklius, kad galėtų vykdyti savo užduotis;

9. yra susirūpinęs tuo, kad JK duomenų apsaugos teisės aktuose numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo tam tikrų duomenų apsaugos teisių, pvz., prieigos teisės ir duomenų subjekto teisės žinoti, su kuo buvo pasidalyta jo duomenimis, jei tokia apsauga „trukdytų veiksmingai kontroliuoti imigraciją“[5]; pripažįsta, kad šią išimtį, kuria gali naudotis visi JK duomenų valdytojai, patvirtino ICO ir teismas, kad ja galima remtis tik konkrečiais atvejais ir kad ji turi būti taikoma proporcingai ir tuomet, kai tai yra būtina; primena neseniai atskleistą informaciją, kad buvo pateikta 17 780 prašymų suteikti prieigą prie tvarkomų duomenų, susijusių su 146,75 mln. duomenų subjektų, ir kad 2020 m. daugiau kaip 70 proc. visų Vidaus reikalų ministerijai duomenų subjektų pateiktų prašymų buvo pritaikyta imigracijos išimtis[6]; pabrėžia, kad net tais atvejais, kai Vidaus reikalų ministerija pasinaudojo šia nukrypti leidžiančia nuostata, prieiga prie informacijos nebuvo visiškai uždrausta ir buvo leista susipažinti su kupiūruotais dokumentais;

10. pažymi, kad ši išimtis, kurią galima užginčyti ICO ir JK teismuose, gali būti taikoma ES piliečiams, kurie gyvena arba ketina apsigyventi JK; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip taikoma ši išimtis, siekiant užtikrinti, kad ja nebūtų ribojama atskaitomybė ir teisių gynimo priemonės; ragina Komisiją paprašyti nustatyti apsaugos priemones, kad ES piliečiai būtų apsaugomi nuo galimo šios išimties taikymo ateityje ir kad būtų paisoma ES piliečių teisių ir teisių gynimo priemonių, kuriomis jie naudojasi pagal BDAR;

11. primena apie JAV ir JK vykdomą masinį sekimą, kurį atskleidė pranešėjas Edward Snowden; primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 m. priėmė sprendimą, kad JK masinio duomenų perėmimo ir saugojimo programos, įskaitant Vyriausybės ryšių centrinės tarnybos (angl. GCHQ) vykdomą programą „Tempora“, kuria naudojamasi pranešimams tikruoju laiku perimti ir duomenims registruoti, kad vėliau juos būtų galima tvarkyti ir surasti, yra neteisėtos;

12. pripažįsta, kad nuo tada JK iš esmės pertvarkė savo sekimo įstatymus ir nustatė apsaugos priemones, kurios viršija Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendime Schrems II[7] apibrėžtas sąlygas, taip pat daugumos valstybių narių sekimo įstatymuose numatytas apsaugos priemones; ypač palankiai vertina tai, kad suteikiamos visapusiškos galimybės pasinaudoti veiksmingo apskundimo teismine tvarka priemonėmis; primena, kad JT specialusis pranešėjas teisės į privatumą klausimais palankiai įvertino 2016 m. Tyrimų įgaliojimų akte (angl. IPA) nustatytas griežtas apsaugos priemones, ypač tokius jų aspektus kaip būtinumo ir proporcingumo principai ir nepriklausomas teisminės institucijos leidimas;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad tolesniam dalijimuisi asmens duomenimis su žvalgybos agentūromis trečiosiose šalyse taikomos specialios apsaugos priemonės, numatytos 2019 m. Duomenų apsaugos akte ir 2016 m. IPA; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad šiomis apsaugos priemonėmis būtų pakankamai apsaugoti ES piliečiai arba gyventojai, kurių duomenys gali būti toliau perduodami ir jais gali būti dalijamasi su Nacionalinio saugumo agentūra;

14. palankiai vertina tai, kad 2018 m. (išstojimo iš) Europos Sąjungos akte nustatyta, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ESTT sukurta praktika taps „palikta galioti ES teise“ ir todėl yra teisiškai privaloma JK; atkreipia dėmesį į tai, kad JK, vertindama kitų ES nepriklausančių šalių tinkamumą, privalo laikytis ESTT sprendime Schrems II nustatytų principų ir sąlygų; mano, kad tai svarbi apsaugos priemonė siekiant užtikrinti tolesnio duomenų perdavimo teisėtumą;

15. pabrėžia, kad JK taisyklės, kuriomis reglamentuojamas asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims, yra tokios pat kaip ir BDAR nustatytos taisyklės; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų stebėti, kaip šios taisyklės taikomos praktikoje, nes JK suteikus tinkamumo statusą šalims ar teritorijoms, kurios pagal ES teisę laikomos netinkamomis, gali būti nepaisoma ES duomenų perdavimo taisyklių;

16. atkreipia dėmesį į JK tarpvalstybinio lygmens prieigos prie duomenų susitarimą, dėl kurio derėtasi su JAV[8] pagal JK 2019 m. kovos su nusikaltimais (užsienio įrodymų pateikimo orderių) aktą (OPO aktą) ir JAV aiškinamąjį aktą dėl teisėto duomenų naudojimo užsienyje (CLOUD aktą), kuris skirtas duomenų perdavimui teisėsaugos tikslais palengvinti; atkreipia dėmesį į tai, kad šis susitarimas dar neįsigaliojo, nes JK siekia, kad JAV nustatytų papildomas apsaugos priemones, ir yra įsipareigojusi prieš įsigaliojant šiam susitarimui pranešti Komisijai apie tas papildomas apsaugos priemones; tikisi, kad šiomis apsaugos priemonėmis bus užkirstas kelias neteisėtai JAV valdžios institucijų prieigai prie ES piliečių ir gyventojų asmens duomenų, ir ragina Komisiją stebėti, kaip šis susitarimas įgyvendinamas šioje srityje;

17. primena, kad ESTT savo sprendime byloje C-623/17 aiškiai nurodė, kad E. privatumo direktyva, atsižvelgiant į atitinkamas Chartijos nuostatas, nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, kilus didelei grėsmei nacionaliniam saugumui ir laikantis griežtų sąlygų, valstybės institucija gali įpareigoti elektroninių ryšių paslaugų teikėjus bendrai ir nediferencijuojant perduoti srauto ir vietos nustatymo duomenis valstybės saugumo ir žvalgybos tarnyboms;

18. pažymi, kad šiuo atveju ESTT nusprendė, kad masinis duomenų rinkimas JK pagal 2000 m. Tyrimo įgaliojimų reglamentavimo aktą buvo neteisėtas; atkreipia dėmesį į tai, kad priimant sprendimą šis teisės aktas jau seniai buvo pakeistas 2016 m. IPA, kuriuo gerokai sustiprinti būtinumo ir proporcingumo principai; pabrėžia, kad pagal 2016 m. IPA duomenų perėmimui reikalingas išankstinis teismo leidimas ir taikoma teisminė priežiūra, o asmenims suteikiama teisė susipažinti su savo duomenimis bei pateikti skundus tyrimo įgaliojimų teismui; pabrėžia, kad šias apsaugos priemones palankiai įvertino JT specialusis pranešėjas teisės į privatumą klausimais, o EDAV laikėsi nuomonės, kad jos yra didelis JK taikomos sistemos patobulinimas;

19. atkreipia dėmesį į nustatytus trūkumus, susijusius su tuo, kaip JK įgyvendino duomenų apsaugos teisės aktus, kol ji dar buvo ES narė; pažymi, kad JK registravo ir kopijavo Šengeno informacinės sistemos (SIS) duomenis; tikisi, kad JK teisėsaugos institucijos, ateityje keisdamosi asmens duomenimis, visapusiškai laikysis taikomų taisyklių; primena, kad JK tik pagal principą „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ ir toliau turi prieigą prie kai kurių ES teisėsaugos duomenų bazių ir kad ji pagal teisės nuostatas negali naudotis SIS;

20. pažymi, kad sprendimo dėl tinkamumo projekte išsamiai įvertinamos kiekvienos JK valdžios institucijos, pagal nacionalinę teisę įgaliotos dėl su nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių perimti ir saugoti asmens duomenis, teisės; be to, palankiai vertina tai, kad išsamiose už žvalgybos bendruomenę atsakingų institucijų priežiūros ataskaitose pateikiama informacija apie faktinę JK sekimo praktiką; ragina Komisiją išsamiau įvertinti ir stebėti ryšių duomenų, kuriems taikomi JK duomenų saugojimo ir teisėto perėmimo įgaliojimai, rūšis;

21. atkreipia dėmesį į tai, kad į ES ir JK PBS įtrauktos antraštinės dalys, susijusios su keitimusi DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis, keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimu ir tvarkymu, bendradarbiavimu operatyvinės informacijos srityje ir bendradarbiavimu su Europolu ir Eurojustu, tačiau jos savaime nėra teisinis pagrindas perduoti duomenis; pabrėžia, kad šių nuostatų taikymas gali būti sustabdytas, jeigu JK atsiranda didelių asmens duomenų tvarkymo trūkumų, įskaitant atvejus, kai dėl šių trūkumų buvo nutrauktas atitinkamo sprendimo dėl tinkamumo taikymas; palankiai vertina tai, kad ir toliau draudžiama tvarkyti specialių kategorijų duomenis; pažymi, kad PBS nuostatos dėl duomenų pagal Priumo sprendimą iš esmės atitinka ES vidaus taisykles, tačiau buvo pritaikytos vertinimų, sustabdymo ir netaikymo srityse;

22. ragina Komisiją ES įmonėms užtikrinti, kad sprendimas dėl tinkamumo suteiks tvirtą teisinį pagrindą duomenų perdavimui, nes JK ir ES duomenų apsaugos sistemos pagal teisės aktus ir praktikoje iš esmės tebėra vienodos; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad šis sprendimas dėl tinkamumo būtų laikomas priimtinu, jei jį nagrinės ESTT, ir pabrėžia, kad reikėtų rimtai atsižvelgti į visas EDAV nuomonėje pateiktas rekomendacijas;

23. tikisi, kad Komisija tais atvejais, kai iš turimos informacijos bus matyti, kad JK nebeužtikrina tinkamo apsaugos lygio, ir tiek, kiek reikia, pasinaudos galimybe bet kuriuo metu iš dalies pakeisti, sustabdyti ar panaikinti sprendimą dėl tinkamumo, be kita ko, pradėdama sprendimo dėl tinkamumo projekte numatytą skubos procedūrą; tikisi, kad Komisija, prieš sustabdydama ar panaikindama šį sprendimą, pirmiausia mėgins jį iš dalies pakeisti, kad būtų išvengta nereikalingų sutrikdymų ar didelių reikalavimų laikymosi išlaidų;

24. palankiai vertina tai, kad sprendimai dėl tinkamumo bus taikomi tik ketverius metus, nes JK dabar, kai ji jau nėra ES valstybė narė, gali nuspręsti pakeisti teisės aktus, kurių tinkamumą vertina Komisija; ragina Komisiją toliau stebėti duomenų apsaugos lygį ir prieš atnaujinant sprendimą dėl tinkamumo 2025 m. atlikti išsamų JK duomenų apsaugos teisės aktų ir praktikos vertinimą;

25. ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie bet kokius svarbius būsimus JK duomenų apsaugos tvarkos pakeitimus, taip pat apie susijusias diskusijas atitinkamose įstaigose, pvz., Specialiajame teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitete, ir atsižvelgti į Parlamento poziciją šiais klausimais;

26. remdamasis turima informacija mano, kad šiuo metu pagal JK teisę ir praktiką užtikrinamas asmens duomenų apsaugos lygis iš esmės yra toks pat kaip ir Europos Sąjungoje; todėl pritaria dviem Komisijos įgyvendinimo sprendimų projektams dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos Jungtinėje Karalystėje, atitinkamai pagal BDAR ir Teisėsaugos direktyvą;

27. ragina Komisiją laiku, t. y. iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, priimti sprendimus dėl tinkamumo, kad būtų išvengta bet kokių Europos įmonių veiklos ar duomenų perdavimo teisėsaugos tikslais sutrikdymų;

28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinės Karalystės vyriausybei ir parlamentui.

 

Atnaujinta: 2021 m. gegužės 17 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika