Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0302/2021Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0302/2021

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (angl. „End the Cage Age“)

    2.6.2021 - (2021/2633(RSP))

    pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 222 straipsnio 8 dalį

    Francisco Guerreiro
    Verts/ALE frakcijos vardu

    Procedūra : 2021/2633(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B9-0302/2021
    Pateikti tekstai :
    B9-0302/2021
    Balsavimas :
    Priimti tekstai :

    B9‑0302/2021

    Europos Parlamento rezoliucija dėl piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (angl. „End the Cage Age“)

    (2021/2633(RSP))

    Europos Parlamentas,

     atsižvelgdamas į Europos piliečių iniciatyvą dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (angl. „End the Cage Age“) (ECI(2018)000004),

     atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 15 d. viešąjį klausymą dėl Europos piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (angl. „End the Cage Age“),

     atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį,

     atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos[1],

     atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ apklausą Nr. 442 „Europiečių požiūris į gyvūnų gerovę“, kurią atlikus padaryta išvada, kad 82 proc. ES piliečių mano, jog ūkinių gyvūnų gerovė turėtų būti apsaugota geriau, negu yra apsaugoma dabar,

     atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 222 straipsnio 8 dalį,

     atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

     atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę dėl bendros žemės ūkio politikos reformos (3637/2018), ypač 65 pakeitimą,

    A. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje gyvūnai laikomi jusliais gyviais, o valstybės narės raginamos visapusiškai atsižvelgti į jų gerovės reikalavimus;

    B. kadangi pagal Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) nustatytą apibrėžtį gyvūnų gerovė reiškia, kad gyvūnas yra sveikas, turi pakankamai erdvės, tinkamai šeriamas, saugiai jaučiasi, gali natūraliai elgtis ir nepatiria baimės, skausmo ir kančios;

    C. kadangi strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ pripažįstama neatidėliotina būtinybė didinti gyvūnų gerovę ir išplėsti šios sąvokos aprėptį pabrėžiant, kad tai naudinga gyvūnams ir padeda gerinti maisto kokybę, mažinti vaistų poreikį, išsaugoti biologinę įvairovę;

    D. kadangi dėl Europos piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo surinkta 1,4 mln. galiojančių parašų ir tai yra pirmoji patvirtinta iniciatyva dėl ūkinių gyvūnų;

    E. kadangi Europos piliečių iniciatyva yra svarbi priemonė, nes ja piliečiams pirmą kartą sudaromos sąlygos teikti pasiūlymus dėl reglamentų ir direktyvų, taip pat inicijuoti kitus politikos pokyčius;

    F. kadangi kiekvienais metais narvuose dalį arba visą gyvenimą laikoma daugiau kaip 300 mln. ūkinių gyvūnų, o tai pagrįsta kančia, kurios galima išvengti, nes esama gyvūnų veisimo ir auginimo sistemų, kuriose narvai nenaudojami;

    G. kadangi Europos regionų komitetas ragino palaipsniui ir planuotai mažinti gyvūnų laikymą narvuose visoje Europos Sąjungoje;

    H. kadangi Europos Parlamento tyrimų tarnybos užsakymu atlikus tyrimą nustatyta, kad Europoje įmanoma įdiegti gyvūnų laikymo sistemas, kuriose būtų nenaudojami narvai, ir rekomenduojama trumpuoju laikotarpiu taikyti finansines ir politikos priemones, o ilguoju laikotarpiu – priimti teisės aktus;

    I. kadangi COVID-19 krizė parodė, kad dėl pramoninio ūkininkavimo praktikos ir su ja susijusio natūralių buveinių naikinimo kyla pavojus, kad prasidės naujos pandemijos;

    J. kadangi, kad trumpuoju laikotarpiu būtų įdiegtos gyvūnų laikymo sistemos, kuriose nenaudojami narvai, turi būti užtikrinta tinkama finansinė parama investicijoms, ir , kad būtų padengtos gamybos sąnaudos, taip pat turi būti užtikrinta teisingesnė ekonominė grąža tiekimo grandinėje;

    K. kadangi ši finansinė parama turėtų būti visų pirma suteikta iš bendros žemės ūkio politikos fondų ir priemonių;

    L. kadangi Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl gyvūnų gerovės ES pažymėta, kad valstybės narės, siekdamos su gyvūnų gerove susijusių tikslų, tik ribotai naudojosi BŽŪP fondų lėšomis;

    M. kadangi Europos aplinkos politikos instituto tyrime padaryta išvada, kad nustojus laikyti veisiamus gyvūnus narvuose (tai būtų dalis transformacinių pokyčių gyvulininkystės sektoriuje) ūkininkavimas galėtų tapti tvaresnis ir galėtų rastis geresnių darbo vietų kaimo vietovėse[2];

    1. ragina Komisiją pasiūlyti persvarstyti Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, be kita ko, iki 2027 m. ES gyvulininkystės sektoriuje laipsniškai atsisakyti narvų naudojimo;

    2. pabrėžia, kad svarbu remti ūkininkus jiems pereinant prie tvaresnio ūkininkavimo sukuriant tinkamas paskatas ir geriau naudojantis finansinėmis programomis; pažymi, kad šios paskatos ir finansinės programos dažnai jau yra sukurtos, visų pirma įgyvendinant BŽŪP, ir kad valstybės narės turėtų visapusiškai jomis naudotis;

    3. primena, kad kai kurios ES valstybės narės jau yra priėmusios nacionalinės teisės aktus, kuriais draudžiamas tam tikrų rūšių gyvūnų veisimas ir auginimas narvuose, ir taip viršija būtiniausius ES standartus – iš to matyti, kad didėja būtinybė imtis teisėkūros veiksmų ES lygmeniu, siekiant visoje ES ūkininkams užtikrinti vienodas sąlygas;

    4. pažymi, kad ES ekologinio ūkininkavimo sektoriuje jau draudžiama narvuose laikyti daugumos rūšių gyvūnus ir kad išplėtus šį draudimą ir jį pradėjus taikyti visoms ūkininkavimo sistemoms galėtų būti gerokai paskatintas ekologinio sektoriaus augimas, o tai atitinka strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ 2030 m. tikslus;

    5. apgailestauja dėl to, jog Komisija nepasinaudojo strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kad persvarstytų BŽŪP; pabrėžia, kad jokių strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytų tikslų, taip pat ir tikslo padidinti gyvūnų gerovę, nepavyks pasiekti be atitinkamų tikslų ir priemonių nacionaliniuose ir regioniniuose strateginiuose planuose; ragina Komisiją vertinant šiuos strateginius planus užtikrinti, kad jie atitiktų strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus; pabrėžia, kad BŽŪP stebėsenos sistema turi būti sukurta taip, kad būtų galima stebėti, kaip BŽŪP padeda siekti strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų ir uždavinių;

    6. pabrėžia, kad intensyvios gyvulininkystės praktika, įskaitant gyvūnų veisimą ir auginimą narvuose, siejama su didesne padidėjusio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir naujų pandemijų rizika – tai visų pirma aiškiai parodė COVID-19 pandemija, – nes šiai praktikai būdingas ne tik didelis gyvulių tankumas, bet ir gamybos procesų skverbimasis į natūralias ekosistemas ir kėsinimasis į jų biologinę įvairovę; ragina ES liautis rėmus intensyvius gamybos metodus ir sykiu stengtis sumažinti mėsos vartojimą;

    7. ragina Komisiją, atliekant visapusišką peržiūrą, užtikrinti, kad ES prekybos politika būtų suderinta su ES žaliojo kurso tikslais; ragina uždrausti importą, neatitinkantį ES gyvūnų gerovės standartų, įskaitant būsimą draudimą naudoti narvus; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti veiksmingą importuojamų produktų kontrolę siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų ne tik dabartinius ES kokybės ir saugos reikalavimus, bet ir jos gyvūnų gerovės standartus;

    8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

     

    Atnaujinta: 2021 m. birželio 8 d.
    Teisinė informacija - Privatumo politika