PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl teisinės valstybės padėties Europos Sąjungoje ir Sąlygų reglamento 2020/2092 taikymo
4.6.2021 - (2021/2711(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Petri Sarvamaa, Monika Hohlmeier, Jeroen Lenaers
EPP frakcijos vardu
Eider Gardiazabal Rubial, Birgit Sippel, Isabel García Muñoz
S&D frakcijos vardu
Katalin Cseh, Moritz Körner
RENEW frakcijos vardu
Daniel Freund, Alexandra Geese, Terry Reintke, Gwendoline Delbos‑Corfield, Sergey Lagodinsky, Tineke Strik, Saskia Bricmont, Sylwia Spurek, Damian Boeselager, Alice Kuhnke, Diana Riba i Giner, Heidi Hautala, Niklas Nienaß, Hannah Neumann, Rosa D’Amato, Sven Giegold, Rasmus Andresen, Ernest Urtasun, Eleonora Evi
Verts/ALE frakcijos vardu
Younous Omarjee
The Left frakcijos vardu
B9‑0319/2021
Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės padėties Europos Sąjungoje ir Sąlygų reglamento 2020/2092 taikymo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 3 dalį, 6, 7, 13 straipsnius, 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1, 3 ir 8 dalis, 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 49 straipsnį, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 265, 310, 317 ir 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo[1] (Teisinės valstybės sąlygų reglamentas),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymo (teisinės valstybės sąlygų mechanizmas)[2] ir į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, Tarpinstitucinio susitarimo, ES ekonomikos gaivinimo priemonės ir Reglamento dėl teisinės valstybės principo[3],
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą (COM(2020)0580),
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 21 d. ir 2020 m. gruodžio 11 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką,
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija gali šiurkščiai pažeisti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga[4],
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 3 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-650/18, kuriuo atmetamas Vengrijos ieškinys dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. Parlamento rezoliucijos, kuria pradėta procedūra dėl nustatymo, ar esama aiškaus pavojaus, kad ši valstybė narė šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga[5],
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos pagrįstą pasiūlymą, teikiamą pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį, dėl teisinės valstybės principo Lenkijoje: pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo (COM(2017)0835),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi dėl padėties Lenkijoje[6],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Sąjunga yra grindžiama ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises;
B. kadangi bet koks aiškus šiurkštaus vertybių, nurodytų ES sutarties 2 straipsnyje, pažeidimo valstybėje narėje pavojus nėra susijęs vien su konkrečia valstybe nare, kurioje kyla minėtas pavojus, – jis daro poveikį ir kitoms valstybėms narėms, jų tarpusavio pasitikėjimui ir pačiam Sąjungos pobūdžiui bei jos piliečių pagrindinėms teisėms, numatytoms Sąjungos teisėje;
C. kadangi Komisija ir Parlamentas atitinkamai pritaikė ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį Lenkijai ir Vengrijai, siekdami nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad gali būti šiurkščiai pažeistos vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga; kadangi iki šiol Bendrųjų reikalų tarybos posėdžiuose Taryba surengė tris klausymus dėl Lenkijos ir du – dėl Vengrijos;
D. kadangi Teisinės valstybės sąlygų reglamentas įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. ir nuo to laiko yra taikomas;
E. kadangi Reglamente aiškiai apibrėžtas Teisinės valstybės sąlygų reglamento taikymas, tikslas ir taikymo sritis ir pagal ES sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija „užtikrina, kad Sutartys ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos“;
F. kadangi Teisinės valstybės sąlygų reglamento taikymas negali priklausyti nuo to, ar bus priimtos gairės, primena, kad jokiomis gairėmis neturi būti trukdoma teisės aktų leidėjų ketinimams;
G. kadangi, remiantis SESV 234 straipsniu, Europos Parlamentas turi teisę balsuoti dėl pasiūlymo pareikšti nepasitikėjimą Komisijos veikla;
H. kadangi Komisija „yra visiškai nepriklausoma“, o jos nariai „nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybės, institucijos, įstaigos ar organo nurodymų“ (ES sutarties 17 straipsnio 3 dalis, SESV 245 straipsnis), be to, ji „yra atskaitinga Europos Parlamentui“ (ES sutarties 17 straipsnio 8 dalis) ir „užtikrina, kad Sutartys ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos“ (ES sutarties 17 straipsnio 1 dalis);
I. kadangi tik ESTT turi įgaliojimus panaikinti Teisinės valstybės sąlygų reglamentą arba bet kurią jo dalį ir kadangi, remiantis SESV 278 straipsniu, bylos iškėlimas ESTT nesustabdo ginčijamo akto galiojimo;
J. kadangi Sąjungos finansiniai interesai turi būti saugomi vadovaujantis bendraisiais principais, įtvirtintais Sąjungos sutartyse, visų pirma ES sutarties 2 straipsnyje nurodytomis vertybėmis, ir patikimo finansų valdymo principu, įtvirtintu SESV 317 straipsnyje ir 2018 m. liepos 18 d. Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių[7] (Finansinis reglamentas);
1. pakartoja savo poziciją dėl Teisinės valstybės sąlygų reglamento, kuris įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. ir kuris visas tiesiogiai taikomas Europos Sąjungoje ir visose jos valstybėse narėse visoms ES biudžeto lėšoms, įskaitant nuo to laiko pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę skirtus išteklius;
2. ragina Komisiją ir Tarybą pagaliau pripažinti, kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant apginti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, ir pripažinti, kad valstybė narė negali pakeisti savo teisės aktų, įskaitant konstitucines nuostatas, taip, kad būtų sumažinta šių vertybių apsauga; mano, kad abipusis nuoširdus institucijų bendradarbiavimas nukenčia, jei Parlamentui rūpimiems klausimams nėra visapusiškai pritariama ir į juos neatsižvelgiama; primena, kad Parlamentas turi teisę balsuoti dėl pasiūlymo pareikšti nepasitikėjimą Komisija ir turi galimybę reaguoti į nepakankamą Tarybos bendradarbiavimą; ragina kitas institucijas bendradarbiauti, o ne trukdyti pastangoms išspręsti dabartinę krizę;
3. primena, kad, remiantis Teisinės valstybės sąlygų reglamento 5 straipsniu, „Komisija patikrina, ar laikomasi taikytinos teisės, ir prireikus imasi visų tinkamų priemonių Sąjungos biudžetui apsaugoti“; mano, kad atsižvelgiant į teisinės valstybės principų laikymosi padėtį kai kuriose valstybėse narėse būtina nedelsiant taikyti Teisinės valstybės sąlygų reglamentą;
4. ragina Komisiją skubiai reaguoti į kai kuriose valstybėse narėse tebedaromus sunkius teisinės valstybės principų pažeidimus, dėl kurių kyla rimtas pavojus sąžiningam, teisėtam ir nešališkam ES lėšų paskirstymui, ypač pagal pasidalijamojo valdymo principą, ir atlikti išsamią analizę dėl to, ar būtina nepagrįstai nedelsiant pradėti Teisinės valstybės sąlygų reglamente numatytą procedūrą; pakartoja savo raginimą Komisijai nedelsiant vykdyti pagal šį reglamentą prisiimtus įsipareigojimus tinkamai informuoti Parlamentą apie visus atitinkamoms valstybėms narėms išsiųstus raštiškus pranešimus, nurodant faktinius elementus ir konkrečias teisinės valstybės principo pažeidimo arba vykdomų tyrimų priežastis; pažymi, kad iki šiol Parlamentas negavo jokios informacijos apie tokius pranešimus;
5. pabrėžia savo susirūpinimą dėl vis aiškesnių požymių ir didėjančios rizikos, kad Sąjungos biudžetu bus piktnaudžiaujama siekiant bloginti padėtį teisinės valstybės principo laikymosi srityje kai kuriose valstybėse narėse; apgailestauja dėl to, kad Taryba nesugebėjo padaryti reikšmingos pažangos užtikrinant Sąjungos vertybių laikymąsi pagal 7 straipsnio procedūras, reaguojant į grėsmes bendroms Europos vertybėms Lenkijoje ir Vengrijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybai veiksmingai nesinaudojant ES sutarties 7 straipsniu toliau kenkiama bendrų Europos vertybių vientisumui, tarpusavio pasitikėjimui ir visos Sąjungos patikimumui; primygtinai ragina pirmininkausiančias valstybes nares reguliariai rengti klausymus; rekomenduoja Tarybai po klausymų pateikti atitinkamoms valstybėms narėms konkrečias rekomendacijas, kaip įtvirtinta ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje, ir nurodyti šių rekomendacijų įgyvendinimo terminus;
6. pabrėžia, kad, nepaisant daugybės Europos Parlamento rezoliucijų ir pranešimų, taip pat keleto ESTT pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų ir priimtų sprendimų, teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje toliau blogėja;
7. ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant reglamentą, kad taip pat būtų sprendžiama problema dėl nuolatinių demokratijos principų ir pagrindinių teisių pažeidimų visoje Sąjungoje, įskaitant išpuolius prieš žiniasklaidos laisvę ir žurnalistus, moterų teises, LGBTIQ asmenų teises ir asociacijų bei susirinkimų laisvę; palankiai vertina ESTT Didžiosios kolegijos priimtą sprendimą atmesti Vengrijos ieškinį dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. Parlamento rezoliucijos, kuria pradedama 7 straipsnio procedūra; apgailestauja dėl to, kad Komisija negeba tinkamai reaguoti į daugelį Parlamentui rūpimų klausimų, susijusių su demokratija, teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis keliose valstybėse narėse; ragina Komisiją naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant ES sutarties 7 straipsnį, teisinės valstybės priemones ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras pagal ES sutarties 19 straipsnio 1 dalį, taip pat kitas priemones, pvz., pagreitintas procedūras, prašymus ESTT taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir veiksmus dėl Teismo sprendimų nevykdymo; prašo Komisijos aiškiai nurodyti priežastis, kai ji nusprendžia nesinaudoti Parlamento rekomenduotomis priemonėmis;
8. pabrėžia, kad svarbu remti ir stiprinti ES institucijų, valstybių narių, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros (EPPO) bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad 2021 m. birželio 1 d. pradėjo veikti Europos prokuratūra;
9. pabrėžia, kad metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita yra atskira priemonė, papildanti Teisinės valstybės sąlygų reglamentą; ragina Komisiją pasinaudoti metinės ataskaitos išvadomis atliekant vertinimą reglamento tikslais; ragina Komisiją į savo metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą įtraukti skyrių, kuriame būtų pateikta atvejų, kai teisinės valstybės principų pažeidimai konkrečioje valstybėje narėje galėtų daryti pakankamai tiesioginį poveikį arba, kai kyla didelis pavojus, kad jis galėtų daryti tokį poveikį patikimam biudžeto finansų valdymui, analizė;
10. apgailestauja dėl to, kad įsigaliojus reglamentui Komisija valstybėms narėms neišsiuntė raštiškų pranešimų, nepaisant išsakyto didelio susirūpinimo dėl teisinės valstybės principo pažeidimų, nustatytų Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, ir tebevykstančių dviejų 7 straipsnio procedūrų, kurie daro įtaką patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ir kurių valstybės narės dar neišsprendė; pažymi, jog tai, kad Komisija nesiima veiksmų pagal reglamento 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnį, reiškia, kad ji atsisako vykdyti savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą;
11. primena, kad savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymo (teisinės valstybės sąlygų mechanizmas) Parlamentas nustatė konkretų terminą Komisijai, ir su nusivylimu pažymi, kad Komisija neįvykdė savo įsipareigojimų iki šio termino; pabrėžia, kad tai yra pakankamas pagrindas imtis teisinių veiksmų prieš Komisiją pagal SESV 265 straipsnį;
12. apgailestauja, kad Komisija iki 2021 m. birželio 1 d. nesureagavo į Parlamento prašymus ir nepradėjo Teisinės valstybės sąlygų reglamente nustatytos procedūros pačiais akivaizdžiausiais teisinės valstybės principo pažeidimo ES atvejais; paveda Pirmininkui ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šios rezoliucijos priėmimo dienos, remiantis SESV 265 straipsniu, paraginti Komisiją įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą; teigia, jog tam, kad būtų pasiruošęs, Parlamentas tuo tarpu nedelsdamas turi pradėti būtiną pasirengimą galimam teismo procesui prieš Komisiją pagal SESV 265 straipsnį;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybėms narėms.
- [1] OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1.
- [2] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0103.
- [3] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0360.
- [4] OL C 433, 2019 12 23, p. 66.
- [5] 2021 m. birželio 3 d. Sprendimas Vengrija / Parlamentas, C-650/18, ECLI:EU:C:2021:426.
- [6] OL C 129, 2019 4 5, p. 13.
- [7] OL L 193, 2018 7 30, p. 1.