Procedūra : 2021/2524(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0370/2021

Pateikti tekstai :

B9-0370/2021

Debatai :

PV 07/07/2021 - 21
CRE 07/07/2021 - 21

Balsavimas :

PV 08/07/2021 - 4
PV 08/07/2021 - 11
CRE 08/07/2021 - 4

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0353

<Date>{30/06/2021}30.6.2021</Date>
<NoDocSe>B9-0370/2021</NoDocSe>
PDF 197kWORD 57k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B9-0000/2021</TitreSuite>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės</Titre>

<DocRef>(2021/2524(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Cristian-Silviu Buşoi</Depute>

<Commission>{ITRE}Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

PAKEITIMAI

B9-0370/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės

(2021/2524(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės (O-000031/2021 – B9-0000/2021),

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (COM(2020)0628),

 atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) 2016–2018 m. laikotarpio pažangos ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 23 d. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinę,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2020 m. spalio 6 d. sprendimą byloje C-66/18[1],

 atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendaciją dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso[2],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

 atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A. kadangi EMTE sukūrimas užtikrinant laisvą mokslo darbuotojų judėjimą ir laisvą mokslinių žinių ir technologijų sklaidą yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų;

B. kadangi EMTE planuoja įveikti nacionalinių pastangų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje susiskaidymą mažindama reguliavimo ir administracinių sistemų skirtumus;

C. kadangi EMTE pasiūlė svarbių mechanizmų, kuriais užtikrinamas laisvas mokslo darbuotojų judėjimas ir keitimasis žiniomis, technologijomis bei inovacijomis; be to, kadangi EMTE yra įsitvirtinusi ir gerai žinoma sistema, skatinanti valstybių narių mokslo darbuotojų ir EMTE centrų tarpvalstybinius bendrus mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmus;

D. kadangi moksliniai tyrimai turi būti grindžiami pamatiniais mokslinių tyrimų sąžiningumo principais, o Europos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijų federacijos (ALLEA) parengtas Europos elgesio kodeksas mokslinių tyrimų etikos klausimais turėtų būti laikomas mokslinių tyrimų bendruomenės orientyru; kadangi nepriklausomumas ir objektyvumas yra pagrindiniai elementai kuriant ir išsaugant pasitikėjimą mokslu;

E. kadangi mokslinių tyrimų ir inovacijų spartinimas Europos Sąjungoje ir geresnis privačiojo bei viešojo sektorių bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje valstybėse narėse, siekiant kuo greitesnio naujų technologinių sprendimų pateikimo rinkai ir visuomenės naudojimosi jais bei esamų technologinių sprendimų patobulinimo, yra labai svarbūs siekiant mūsų klimato srities tikslų, pereinant prie skaitmeninių technologijų ir užtikrinant Europos ekonomikos atsigavimą; kadangi aukštos kokybės darbo vietų kūrimas suteikia ekonominių galimybių ES; kadangi investicijos į fundamentinius mokslinius tyrimus reiškia investicijas į ateitį ir kadangi tokių mokslinių tyrimų finansavimas iš tiesų neturėtų būti susijęs su ekonominiu pelningumu; kadangi pagrindiniai moksliniai laimėjimai pasiekti vykdant viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus;

F. kadangi paprastai vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas turėtų būti laikomasi technologinio neutralumo principo; kadangi vis dėlto svarbu pabrėžti, kad renkantis technologinius sprendimus turi būti paisoma esamos politikos sistemos;

G. kadangi moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs siekiant sudaryti sąlygas Europos ekonomikos atsigavimui, socialiai atsakingai remti ir spartinti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, didinti Sąjungos tvarumą ir konkurencingumą ir stiprinti jos atsparumą;

H. kadangi COVID-19 krizė padarė neigiamą poveikį daugeliui jaunų mokslo darbuotojų, kurie susidūrė su prastėjančiomis darbo sąlygomis ir apribotomis galimybėmis naudotis laboratorijomis ir kitais svarbiais įrenginiais, ir dėl to turi mažiau galimybių užbaigti savo projektus ir įgyti kvalifikaciją, reikalingą siekiant karjeros;

I. kadangi Europos Sąjungos aukštojo mokslo sektoriuje moterų skaičius aukščiausiuose postuose siekia tik 24 proc.; kadangi joms vis dar menkai atstovaujama keleto gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių, įskaitant IRT ir inžineriją, doktorantūros studijose, taip pat gamybos ir statybos srityse;

J. kadangi taikant labiau sinergija grindžiamą požiūrį į kitas ES finansavimo programas ir ES politiką visų pirma būtų galima pasinaudoti per pastarąjį dešimtmetį sukurtais mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumais mažiau pažangiose šalyse; kadangi tam reikėtų sutelkti išteklius siekiant remti veiklą, kuria skatinamas žmogiškojo kapitalo vystymas ir novatoriškų technologijų bei naujų verslo modelių diegimas, taip pat siekiant remti infrastruktūros priežiūrą ir plėtrą; kadangi tikslingas struktūrinių fondų investicijų pagal pažangiosios specializacijos prioritetus derinimas su pažangiomis mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvomis, remiamomis pagal Bendrąją programą, galėtų gerokai pagerinti tam tikrų regionų veiklos rezultatus ir sustiprinti visą EMTE; kadangi šioje srityje taip pat svarbu pabrėžti poreikį optimizuoti ir geriau koordinuoti mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimą ES lygmeniu;

K. kadangi įtraukus Komisijos požiūris dėl EMTE suderinimo su Europos švietimo erdve ir Europos pramonės politika, siekiant skatinti šių tarpusavyje susijusių politikos sričių sinergiją, turėtų užtikrinti sąveiką, o ne prisidėti prie dar didesnio EMTE, Europos švietimo erdvės ar pramonės politikos sudėtingumo;

L. kadangi EMTE turėtų prisidėti įgyvendinant įvairias ES strategijas ir tarptautinius įsipareigojimus, pvz., MVĮ ir skaitmenines strategijas, Europos žaliąjį kursą ir JT darnaus vystymosi tikslus;

M. kadangi atvirumas pasauliui ir tarptautinis bendradarbiavimas yra būtini norint, kad ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politika būtų sėkminga; kadangi Bendrosios programos asocijuotosios šalys yra neatskiriama EMTE dalis ir jau prisideda prie jos tikslų įgyvendinimo; kadangi ypatingą dėmesį būtina skirti Europos kaimynystei; kadangi visoms jos rytinėms ir pietinėms šalims turėtų būti naudingi moksliniai mainai ir bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis;

N. kadangi EMTE negali būti užbaigta, kol nebus garantuota akademinė laisvė Sąjungoje ir nebus laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų, susijusių su akademine laisve, laisve steigti aukštojo mokslo įstaigas ir laisve užsiimti verslu; kadangi, ESTT teigimu, akademinė laisvė apima ne tik individualų aspektą, kiek tai susiję su saviraiškos laisve ir, visų pirma mokslinių tyrimų srityje, komunikacijos laisve, mokslinių tyrimų ir rezultatų sklaidos laisve, bet ir institucinį bei organizacinį aspektą, kurį atspindi akademinių institucijų savarankiškumas;

Tikslai

1. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės, kuriuo nustatomi strateginiai tikslai ir veiksmai, įgyvendintini glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, siekiant teikti pirmenybę investicijoms ir reformoms mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, pasiekti 3 proc. BVP tikslą, gerinti mokslo darbuotojų prieigą prie kompetencijos išteklių visoje ES ir sudaryti sąlygas perduoti mokslinių tyrimų rezultatus mokslo bendruomenei, visuomenei ir realiajai ekonomikai, kartu užtikrinant, kad viešosiomis lėšomis finansuojami moksliniai tyrimai ir inovacijos iš tikrųjų prisidėtų prie visuomenės gerovės;

2. ragina valstybes nares priimti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktą, į kurį būtų įtraukti šie iki 2030 m. įgyvendintini įsipareigojimai: padidinti viešąsias išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms nuo dabartinio vidutinio 0,81 proc. BVP lygio iki 1,25 proc., koordinuojant veiksmus visoje ES; padidinti bendroms programoms ir Europos partnerystėms skirtą nacionalinį viešąjį mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą nuo dabartinio šiek tiek mažesnio nei 1 proc. iki 5 proc. lygio; taip pat bendrai susitarti dėl EMTE veiksmų prioritetinių sričių (horizontaliųjų ir teminių);

3. pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra glaudžiai susiję su verslumu, o tai suteikia galimybių steigti naujus vienaragius, startuolius ir MVĮ; primena, kad svarbu sukurti skaitmeninę ekosistemą, kuri prisidėtų prie technologinių inovacijų ir MVĮ plėtros, daugiausia per EMTE inovacijų centrus;

4. pripažįsta svarbų universitetų ir akademinių institucijų vaidmenį kuriant aktyvias mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemas; pabrėžia itin svarbų studentų, kaip naujos kartos novatorių, vaidmenį šiose ekosistemose;

5. primygtinai reikalauja, kad EMTE kontekste terminai „moksliniai tyrimai“ ir „inovacijos“ neapsiribotų vien technologinėms inovacijoms, o būtų įtraukti kaip kompleksiniai klausimai, kurie yra labai svarbūs visiems socialinių ir humanitarinių mokslų aspektams ir yra visapusiškai integruoti į kiekvieną bendrąjį tikslą;

6. mano, kad EMTE peržiūra turėtų apimti horizontalųjį požiūrį į mokslinių tyrimų institucijų, įskaitant universitetus, bendradarbiavimo stiprinimą; ragina didinti biudžetinę paramą universitetų aljansams ir sukurti palankią sistemą, pagal kurią būtų galima aljansus lanksčiai plėtoti; taip pat mano, kad universitetų bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti vien tik aljansais, bet turėtų būti prieinama ir daugiau finansavimo programų, kad universitetai galėtų bendradarbiauti už aljansų ribų;

7. pabrėžia, kad svarbu kurti aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų, kaip tikrų partnerių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, ir pramonės aljansų sąveiką, taip visapusiškai išnaudojant dvejopą universitetų vaidmenį; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad būtina sukurti palankias sąlygas ir galimybes mokslo darbuotojams naudojant aukštos kokybės mokslinių tyrimų infrastruktūrą; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios partnerystės būtų įtraukios, grindžiamos skaidrumu, subalansuotu suinteresuotųjų subjektų atstovavimu ir nuolatiniu atvirumu, ir suteikti pakankamai galimybių tokiems skirtingiems suinteresuotiesiems subjektams dalyvauti;

8. pabrėžia, kad visi kvietimai teikti paraiškas dėl finansavimo turi būti skaidrūs ir apie juos turi būti pranešta gerokai iš anksto; taip pat pabrėžia, kad bendrose pramonės technologijų veiksmų gairėse turėtų būti labiau atsižvelgiama į principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą indėlį ir įtraukų dalyvavimą, ir kad pramonė neturėtų būti vienintelis pagrindinis indėlio šaltinis, bet turėtų būti atsižvelgiama ir į naujausių pažangiausių mokslinių tyrimų ir inovacijų, taip pat vartotojų organizacijų ir socialinių partnerių indėlį;

9. ragina valstybes nares naująją EMTE paversti konkrečia politika ir finansavimo veiksmais, kuriais būtų siekiama prisidėti prie dvejopos „žaliosios“ ir „skaitmeninės“ pertvarkos, plataus užmojo Europos žaliojo kurso ir pramonės strategijos įgyvendinimo, atsparaus ekonomikos atsigavimo ir medicininių poreikių patenkinimo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamus inovacijų ir pramonės ekosistemų ir jų dalyvių, įskaitant akademinę bendruomenę, pramonę, viešąjį sektorių įvairiais lygmenimis, plačiąją visuomenę ir pilietinę visuomenę visoje ES, tarpusavio ryšius, siekiant užtikrinti, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų greičiau pritaikomi ekonomikoje ir visuomenėje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia esminį MVĮ vaidmenį sprendžiant inovacijų ir technologijų plėtros klausimus ir tradicinių MVĮ potencialą, kurį dar reikia išnaudoti; pabrėžia EMTE centrų, kaip priemonės užtikrinti aukštos kokybės mokslo prieinamumą visuose ES miestuose ir regionuose, ir kartu skatinti regionus, kuriuose yra tvaraus augimo galimybių, vaidmenį;

10. yra susirūpinęs dėl to, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų kokybės gerinimo procesas lėtėja ir rodo netolygią pažangą visoje Sąjungoje[3];

11. pabrėžia svarbų mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmenį COVID-19 pandemijos metu ieškant įvairius sektorius apimančių ir tarpdisciplininių sprendimų krizei įveikti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina veiksmų planą „ERAvsCorona“ kaip greitai apibrėžtų ir tikslingų veiksmų, kurių imtasi kartu su valstybėmis narėmis, pavyzdį;

12. pabrėžia, kad COVID-19 pandemija parodė ne tik bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, bet ir atvirojo mokslo praktikos ir infrastruktūros svarbą siekiant greitai rasti sprendimus sudėtingiausiems visuomenės poreikiams patenkinti; pabrėžia, kad EMTE tenka svarbus vaidmuo skatinant atvirąjį mokslą ir dalijantis mokslinių tyrimų rezultatais, duomenimis ir infrastruktūra, taip pat užtikrinant, kad visos mokslinės publikacijos, parengtos pagal viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus, automatiškai būtų skelbiamos atvirosios prieigos žurnaluose, o mokslinių tyrimų rezultatai ir duomenys turėtų būti prieinami laikantis FAIR (surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio naudojimo) principų;

13. pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos išaugo geresnio junglumo poreikis, todėl buvo paspartinta skaitmeninė pertvarka; tačiau apgailestauja dėl to, kad nepakankamai atsižvelgta į dalijimąsi technologijomis ir intelektinės nuosavybės teises;

14. ragina užtikrinti pusiausvyrą tarp fundamentinių mokslinių tyrimų ir labiau taikomųjų mokslinių tyrimų, kurie padeda kurti konkrečias inovacijas visoje EMTE, ir pabrėžia, kad abiejų rūšių tyrimai yra nepaprastai svarbūs;

15. pabrėžia, kad fundamentiniai moksliniai tyrimai reiškia mokslininkų vykdomą veiklą, kai jie nagrinėja klausimus siekdami kaupti žinias, nepriklausomai nuo ekonominio pelningumo ar trumpalaikio pritaikymo;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad naujoji EMTE turi visapusiškai išnaudoti dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir prisidėti spartinant mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas šioje srityje, be kita ko, labiau suderinant ir didinant investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, pasinaudojant sinergija su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP), taip pat gerinant privačiųjų ir viešųjų subjektų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ne tik valstybėse narėse, bet ir tarp jų, kad būtų paspartintas novatoriškų technologijų ir sprendimų, kurie yra itin svarbūs siekiant ES klimato srities tikslų, įsisavinimas visuomenėje ir ankstyvas jų diegimas rinkoje, taip pat pasinaudojant didelėmis ekonominėmis galimybėmis, kurias teikia dvejopa pertvarka;

Finansavimas ir sinergija

17. pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad Europa susiduria su neatidėliotinais visuomeniniais, ekologiniais ir ekonominiais uždaviniais, kuriuos dar labiau pagilino COVID-19 krizė, atėjo laikas atgaivinti EMTE siekiant užtikrinti Europos ekonomikos atsigavimą ir ES sukurti naują socialiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu atsparų modelį; todėl yra susirūpinęs dėl lėtai vykstančio nacionalinės politikos priemonių suderinimo su politika, dėl kurios su valstybėmis narėmis susitarta ES lygmeniu;

18. ragina valstybes nares padidinti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtus nacionalinius biudžetus; šiuo atžvilgiu palankiai vertina 2020 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadose dar kartą patvirtintą tikslą investicijoms skirti 3 proc. BVP; apgailestauja dėl to, kad šiose išvadose Taryba neįsipareigojo siekti pasiūlyto 1,25 proc. BVP investicijų tikslo mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimui viešosiomis lėšomis;

19. primena mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlio svarbą siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir Europos žaliojo kurso tikslų; ragina apskritai padidinti nacionalinius biudžetus, skirtus moksliniams tyrimams ir inovacijoms švarios energijos technologijų srityje, taip skatinant nacionalinius uždavinius ir finansavimo tikslus, kurie rodytų trajektoriją iki 2030 m. ir 2050 m.;

20. primygtinai pabrėžia, kad svarbu sukurti ir visapusiškai išnaudoti Europos finansavimo priemonių sinergiją, visų pirma tarp programų „Europos horizontas“, „Erasmus+“, sanglaudos politikos fondų, „NextGenerationEU“, Bendrosios rinkos programos, „InvestEU“, „LIFE+“, Teisingos pertvarkos fondo ir ES išorės veiksmų priemonių, Partnerystės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA), „EU4Health“ ir Skaitmeninės Europos programos, ir prašo Komisijos pateikti valstybėms narėms aiškias, paprastas ir praktines gaires bei supaprastintas priemones, kaip geriausia sukurti šią sinergiją regionų lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), kuria bus remiamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą, ir kuri labai prisidės prie naujos EMTE įgyvendinimo, svarbą;

21. laikosi nuomonės, kad atkūrimo planai ir programa „NextGenerationEU“ suteikia galimybę stiprinti žinių trikampį ir gerinti įgūdžius, švietimą ir mokslinius tyrimus; pabrėžia, kad reikia daugiau struktūrinių sąsajų su iniciatyvomis, kuriomis siekiama stiprinti Europos švietimo erdvę ir Europos inovacijų erdvę; palankiai vertina Tarybos planą į nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus įtraukti EMTE stiprinimą;

22. pabrėžia akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų institucijų ir pramonės atstovų bendradarbiavimo nuo pat projektų rengimo etapo svarbą siekiant skatinti mokslą ir novatoriškas technologijas bei sprendimus, kuriais siekiama dalytis ištekliais ir papildomais pranašumais, ir kartu užbaigti technologinių inovacijų projektus, kad būtų kuriami rinkai tinkami produktai, paslaugos ar procesai ir didinama gerovė; atsižvelgdamas į naująją EMTE, skatina įvairių subjektų tarpusavio mainus ir glaudesnį bendradarbiavimą siekiant gerinti švietimo patirtį, spartinti žinių perdavimo procesą, didinti informuotumą ir rasti sprendimus, kaip įveikti socialinius, aplinkos ir ekonominius iššūkius;

23. atkreipia dėmesį į daugiadalykio ir daugiašalio suinteresuotųjų subjektų požiūrio į ekosistemas potencialą, derinant Europos kūrybinius ir kultūrinius pranašumus ir vertybes; atkreipia dėmesį į sinergijos naudą, kurią teikia skirtingų sektorių ir mokslo disciplinų, įskaitant meną, dizainą ir kūrybines sritis bei socialinius ir humanitarinius mokslus, suvienijimas;

24. pripažįsta privačiojo sektoriaus vaidmenį gerinant mūsų mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, plečiant naujas inovacijas ir didinant Europos konkurencingumą ir tvarumą; pabrėžia, kad didelį poveikį visuomenei gali padaryti, be kita ko, naujausių mokslinių tyrimų žinių įsisavinimas pradedančiosiose ir jau įsitvirtinusiose įmonėse bei pramonėje; pabrėžia, kad reikia stiprinti ilgalaikį strateginį akademinės bendruomenės ir verslo įmonių bendradarbiavimą siekiant įgyvendinti viešojo intereso tikslus ir integruoti žinių trikampį, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų socialinėje srityje; pabrėžia, kad pramonė ir MVĮ gali atlikti svarbų vaidmenį prisidedant prie ilgalaikių investicijų ir įveikiant „mirties slėnį“, ir ragina Komisiją išnagrinėti, kaip geriau išnaudoti viešųjų ir privačiųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, susijusių su mokymu, įgūdžiais ir mokslinių tyrimų veiklos plėtra, sąveiką;

25. atsižvelgdamas į naująją EMTE, pakartoja, kad svarbu taikyti esamą intelektinės nuosavybės sistemą ir remti būsimą bendrąjį patentą ir visas būtinas lankstumo priemones, kad būtų užtikrinta veiksmingų intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo ir inovacijų skatinimo pusiausvyra; atkreipia dėmesį į galimą būsimo bendrojo patento vaidmenį supaprastinant procedūras ir mažinant administracinę naštą Europos novatoriams;

Atotrūkio mažinimas

26. mano, kad viena iš svarbiausių sėkmės priežasčių, dėl kurios gerokai padidėjo viešosios išlaidos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, yra susijusi su įvairių Europos, nacionalinių ir privačių finansavimo šaltinių integravimu, įskaitant finansavimo konvergenciją pagal programą „Europos horizontas“, EGADP, ES sanglaudos fondus ir nacionalinį mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą;

27. ragina parengti plataus užmojo programos „Europos horizontas“ daliai „Dalyvių skaičiaus didinimas ir EMTE stiprinimas“ skirtą dokumentų rinkinį, kuriuo būtų remiamas valstybių narių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti subalansuotą prieigą prie kompetencijos išteklių;

28. ragina valstybes nares kuo greičiau, atsižvelgiant į atsigavimą po pandemijos, remti naująją EMTE vykdant nacionalines reformas ir skiriant išteklius, kuriais papildomos ES finansavimo priemonės, įgyvendinant naujas priemones, t. y. dalį „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ pagal programą „Europos horizontas“, kuri padės sušvelninti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų atotrūkį ir sumažinti įvairių šalių bei regionų nelygybę; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būtina spręsti klausimą dėl investicijų ir reformų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; palankiai vertina tai, kad sukurtas „EMTE pertvarkos forumas“ ir būsimas mokslinių tyrimų ir inovacijų paktas; pažymi, kad pakto sėkmė priklausys nuo plataus pritarimo jam šiame sektoriuje, todėl ragina į pakto rengimo procesą įtraukti Parlamentą ir suinteresuotuosius subjektus;

29. pripažįsta svarbų regioninės valdžios vaidmenį skatinant mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, taip pat regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemų svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti daugiapakopį valdymą, kuris apimtų regionų ir vietos valdžios institucijas, siekiant stiprinti regionines ekosistemas ir EMTE centrus;

30. pabrėžia, kad reikia užtikrinti EMTE centrų ir kitų su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių centrų, pvz., Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) inovacijų centrų, skaitmeninių inovacijų centrų ir tinklų, pvz., be kita ko, DI skaitmeninių inovacijų centrų ir Europos įmonių tinklo, sąveiką;

31. skatina iniciatyvas, kuriomis siekiama toliau didinti investicijas į įgūdžius, mokslinius tyrimus ir inovacijas valstybėse narėse, kurios, remiantis Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestine, vis dar yra silpnos ir vidutinės novatorės; palankiai vertina jau įgyvendinamas iniciatyvas, kuriomis siekiama užpildyti spragas, su kuriomis susiduria šios valstybės narės, įskaitant EIT regioninę inovacijų sistemą;

32. pabrėžia, kad EMTE turėtų teikti pirmenybę prieigai prie kompetencijos išteklių, mokslo darbuotojų judumui ir laisvam žinių judėjimui, skatinti įtrauktį ir skleisti galimybes visoje Europos teritorijoje, stiprinant įvairių mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenių ryšius ir sinergiją, taip prisidedant prie visapusiško Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialo išnaudojimo; pabrėžia, kad, teikiant pirmenybę kompetencijai, EMTE gali atlikti pagrindinį vaidmenį mažinant skirtumus Sąjungoje ir padėti užpildyti tebeegzistuojančią mokslinių tyrimų spragą;

33. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama visuomenės poreikiams ir interesams ir kad todėl vienas iš pagrindinių naujosios EMTE tikslų turėtų būti piliečių, vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos juos įsisavinti visuomenėje ir taip būtų užtikrintas didesnis socialinis poveikis ir didesnis pasitikėjimas mokslu; todėl ragina stiprinti mokslinę komunikaciją ir informuotumo didinimo kampanijas ir nuo pat mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso pradžios aktyviai įtraukti pilietinę visuomenę ir galutinius naudotojus, įskaitant organizacijas, atstovaujančias grupėms, kurioms kyla didesnė atskirties rizika, pvz., neįgaliesiems ir kitoms nepakankamai atstovaujamoms visuomenės grupėms, siekiant spręsti esminius klausimus, susijusius su jų atskirtimi mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, taip pat užtikrinti, kad vėliau sukurtos technologijos ir inovacijos iš tiesų tarnautų visuomenei, o ne atvirkščiai;

34. palankiai vertina Komisijos planus gerinti mokslo darbuotojų iš visos ES galimybes naudotis kompetencijos institucijomis ir infrastruktūra; tačiau pabrėžia, kad reikia tikslingesnės paramos, kuria būtų siekiama padėti pašalinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį Sąjungoje;

35. pabrėžia, kad svarbu mažinti nevienodas prieigos prie mokslinių tyrimų duomenų galimybes, ir pripažįsta Europos atvirojo mokslo debesijos (EOSC) svarbą įgyvendinant naująją EMTE, kuria siekiama suburti institucinius, nacionalinius ir Europos suinteresuotuosius subjektus, iniciatyvas ir duomenų infrastruktūras, siekiant sukurti įtraukią atvirojo mokslo ekosistemą ES; prašo skatinti dalyvavimą atvirojo mokslo ir dalijimosi duomenimis iniciatyvose, tobulinant Europos dalijimosi duomenimis infrastruktūrą ir skatinant naudoti duomenų standartus;

Karjera

36. pabrėžia, kad svarbu suteikti daugiau galių moterims ir mergaitėms, kad jos galėtų pradėti karjerą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, ir prašo valstybių narių ir Komisijos parengti priemones, kuriomis būtų gerinamos moterų galimybės siekti karjeros mokslinių tyrimų srityje ir mažinamas vadinamojo „prakiurusio vamzdžio“ poveikis; ragina didinti jaunų mokslininkų ir nepakankamai atstovaujamų grupių užimtumo galimybių patrauklumą, be kita ko, atsižvelgiant į esminį moterų indėlį vykdant mokslinę ir tyrimų bei plėtros veiklą, kartu mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą šiame sektoriuje; ragina valstybes nares ir mokslinių tyrimų organizacijas, įskaitant universitetus, remti lanksčias darbo sąlygas ir sistemas tiek moterims, tiek vyrams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, be kita ko, remiant vienodą priežiūros įsipareigojimų pasidalijimą, ir peržiūrėti mokslo darbuotojų veiklos rezultatų įvertinimą siekiant panaikinti šališkumą dėl lyties; be to, primygtinai ragina geriau integruoti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį ir pagerinti išskaidytų duomenų ir rezultatų rinkimą;

37. palankiai vertina tikslinių judumo priemonių iniciatyvą „ERA4You“, kuria siekiama remti mokslo darbuotojus tose valstybėse narėse, kurių rezultatai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje yra menkesni, kad jie galėtų mokytis ir ugdyti kompetenciją, ir skatinti mokslo darbuotojų judumą tarp pramonės įmonių ir akademinės bendruomenės;

38. atkreipia dėmesį į tai, kad pradėjo veikti EMTE pertvarkos forumas siekiant padėti valstybėms narėms koordinuoti nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo ir reformų veiksmus ir teikti jiems prioritetą;

39. pažymi, kad talentų judėjimas ir mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybės valstybėse narėse labai skiriasi; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų siekti užtikrinti talentų judėjimą kaip subalansuotą mokslo darbuotojų rotaciją, taip sprendžiant protų nutekėjimo problemą; mano, kad norint pasiekti tokią pusiausvyrą reikia imtis veiksmų Europos lygmeniu, pasitelkiant politikos priemones ir mechanizmus;

40. pabrėžia mokslo darbuotojų judumui skatinti skirtų paskatų sistemų („Erasmus+“, programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, Europos mokslinių tyrimų taryba) svarbą; atsižvelgdamas į tai, primena pagal programą „Europos horizontas“ numatytą tyrimą dėl paramos priemonių siekiant sugrąžinti mokslo darbuotojus į Sąjungą ir į kilmės šalį Sąjungoje, – tai gali būti tinkamas būdas parodyti, jog reikia priemonių mokslo darbuotojų grįžimui skatinti;

41. ragina Komisiją parengti papildomus mechanizmus ir priemones šiam tikslui pasiekti, pvz., pasinaudojant EMTE centrais ir iniciatyva „ERA4YOU“, plėtros veiksmais ir paramos priemonėmis, siekiant parengti ir įgyvendinti nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų reformas, kaip antai programos „Horizontas“ politikos rėmimo priemonę;

42. palankiai vertina iniciatyvą parengti priemonių rinkinį mokslinių tyrimų srities karjerai remti; apgailestauja dėl to, kad Komisija numato jį priimti tik iki 2024 m., ir prašo jį priimti kuo greičiau, kad būtų skatinamas judumas, ugdomos kompetencijos ir įgūdžiai, rengiami tiksliniai mokymo kursai ir gerinamos įsidarbinimo galimybės;

43. ragina Komisiją nustatyti ir pašalinti nuolatines kliūtis, su kuriomis susiduria mokslo darbuotojai, svarstydami galimybę persikelti į kitas Europos šalis ir regionus, įskaitant su moksliniais tyrimais nesusijusias kliūtis, pvz., socialinę apsaugą, pensijas ir žmogiškųjų išteklių politiką, apimančią pripažinimo ir atlygio sistemas, taip pat vaikų priežiūros įstaigas ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; šiuo tikslu ragina Komisiją ir nacionalines agentūras bendradarbiauti ir gerinti informacijos apie mokslo darbuotojų įdarbinimą ir judumą bei karjeros raidos modelius rinkimą ir palyginamumą;

44. remia Komisijos planą sukurti Europos mokslininkų pensijų fondą (RESAVER) ir parengti visa apimančią mokslininkų karjeros sistemą, siekiant toliau skatinti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį judumą, didinti karjeros galimybių palyginamumą ir skaidrumą ir pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos talentų iš trečiųjų šalių;

45. yra įsitikinęs, kad mokslo darbuotojai yra vienas iš svarbiausių mokslinių tyrimų sistemų, inovacijų ir tvaraus augimo išteklių ir kad jiems turi būti sudarytos tinkamos sąlygos atlikti savo darbą; taip pat mano, jog darbdaviai ir finansuotojai turėtų užtikrinti, kad mokslo darbuotojų darbo sąlygos suteiktų lankstumą ir savarankiškumą, kuris laikomas būtinu sėkmingiems mokslinių tyrimų rezultatams pasiekti, sudarytų sąlygas moterims ir vyrams derinti šeimą ir darbą, ir užtikrintų geresnę prieigą prie infrastruktūros, kompiuterijos pajėgumų ir galimybių; ragina sistemingai pripažinti virtualiojo mokslo darbuotojų mobilumo teikiamas galimybes;

46. pabrėžia esminį įgūdžių vaidmenį; laikosi nuomonės, kad principas „pirmenybė teikiama žinioms“ yra vienas svarbiausių naujosios EMTE ramsčių; pabrėžia universitetų vaidmenį skatinant mokymąsi visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, siekiant suteikti daugiau galimybių visiems darbuotojams ir patenkinti darbo rinkos poreikius, atsirandančius dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, ir prisidėti prie greito ekonomikos atsigavimo po COVID-19 krizės;

47. ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti politikos priemones ir procedūras, kuriomis būtų galima remti geresnį mokslinių tyrimų karjeros valdymą, mažinti mažų garantijų darbą, skatinti įtrauktį ir įvairovę ir galiausiai gerinti kuriamo mokslo kokybę;

Moksliniams tyrimams tinkamos sąlygos

48. laikosi nuomonės, kad Sąjunga turėtų būti aprūpinta pasaulinio lygio infrastruktūra ir įranga, kad būtų galima vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, remti pramonę ir MVĮ, ir išnaudoti inovacijų potencialą siekiant Europos politikos tikslų;

49. pripažįsta Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo gairių svarbą plėtojant mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą, kuri yra pagrindinis EMTE ramstis, ir pabrėžia, kad svarbu kurti naujus visos Europos infrastruktūros objektus;

50. ragina atitinkamas institucijas remti jaunus mokslo darbuotojus, užtikrinant tinkamas sąlygas ir galimybes, ir patvirtinti skubias priemones, pvz., pratęsti dotacijų ir projektų trukmę, pakoreguoti terminus ir pagerinti galimybes naudotis infrastruktūra;

51. prašo skatinti naujus ir esamus talentus ir įsteigti mokslo darbuotojų mainų ir sąveikos centrą visais jų karjeros etapais, visose dirbtinio intelekto srityse, atsižvelgiant į tai, kad dirbtinis intelektas tapo pagrindine inovacijų, būsimo ekonomikos augimo ir konkurencingumo varomąja jėga ir yra itin svarbus sprendžiant pagrindines problemas, su kuriomis susiduria visuomenė, kaip antai klimato kaita, energetika ir judumas, maistas ir gamtos ištekliai, sveikata ir įtrauki visuomenė; pabrėžia, kad svarbu visoje ES skatinti EMTE centrų, kurie didina galimybes naudotis šiomis priemonėmis ir padeda mažinti įgūdžių trūkumą šioje srityje, plėtrą;

52. pabrėžia, kad labai svarbu greitai sukurti Europos atvirojo mokslo debesiją, grindžiamą FAIR principais; yra susirūpinęs dėl lėtos pažangos siekiant šio tikslo; primygtinai ragina Komisiją paspartinti Europos atvirojo mokslo debesijos plėtrą, kad ji taptų patikima mokslinių tyrimų ir inovacijų duomenų erdve; primena, kad svarbu susieti visas iniciatyvas, susijusias su dalijimusi duomenimis, pvz., susijusias su Europos sveikatos, energetikos, gamybos, judumo, žemės ūkio, finansų, įgūdžių ir viešojo administravimo institucijų duomenų erdvių kūrimu;

Principai

53. pabrėžia, kad EMTE negali būti užbaigta, kol nebus garantuota akademinė laisvė Sąjungoje; palankiai vertina akademinės laisvės principą kaip pagrindinį naujosios EMTE ramstį;

54. ragina Komisiją užtikrinti, kad EMTE skatintų pagarbą akademinei laisvei visose Europos valstybėse, siekiant užtikrinti mokslinę kompetenciją ir laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 13 straipsnio;

55. pabrėžia, kad svarbu laikytis etiškos praktikos ir pagrindinių etikos principų, taip pat etikos standartų, kaip nurodyta įvairiuose nacionaliniuose, sektorių ar institucijų etikos kodeksuose; primena, kad svarbu ES mokslinių tyrimų programoms taikyti bendrosios programos „Europos horizontas“ 19 straipsnyje nustatytus etikos principus;

56. pabrėžia, kad reikia įtraukti piliečius, kad jie prisidėtų kuriant naujas žinias ir inovacijas mūsų visuomenei; ragina Komisiją stiprinti dialogą su pilietine visuomene, didinti informuotumą ir skatinti aktyvų dalyvavimą visuose mokslinio tyrimo etapuose, taip sudarant sąlygas piliečiams bendrai kurti sprendimus, prisidėti prie idėjų ir formuoti konstruktyvų požiūrį į mokslą ir jo uždavinius; ragina atitinkamas institucijas ypatingą dėmesį skirti galimybėms įtraukti jaunimą ir studentus;

Pasaulinis aspektas

57. pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbus elementas, leidžiantis EMTE stiprinti dalijimąsi žiniomis ir įgūdžius bei gerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus;

58. pabrėžia, kad EMTE reforma ir ES bei valstybių narių strateginio požiūrio į tarptautinį bendradarbiavimą už EMTE ribų atnaujinimas turi būti įgyvendinami lygiagrečiai; todėl ragina atnaujinti 2012 m. Komisijos komunikatą dėl tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, į kurį turėtų būti įtrauktas naujas požiūris į bendradarbiavimą su mažas ir vidutines pajamas gaunančiomis šalimis;

 

°

° °

59. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

[1] 2020 m. spalio 6 d. Sprendimas Europos Komisija / Vengrija, C-66/18, EU:C:2020:792.

[2] OL L 75, 2005 3 22, p. 67.

[3] Žr. 2018 m. EMTE pažangos ataskaitą.

Atnaujinta: 2021 m. liepos 6 d.Teisinė informacija - Privatumo politika