Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0371/2021Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0371/2021

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo (ES Magnitskio aktas)

30.6.2021 - (2021/2563(RSP))

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B9-0000/2021 ir B9-0000/2021
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį

David McAllister, Maria Arena
Užsienio reikalų komiteto vardu

Procedūra : 2021/2563(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0371/2021

B9-0371/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo (ES Magnitskio aktas)

(2021/2563(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl nuoseklios politikos dėl režimų, kuriems ES taiko ribojamąsias priemones, kai jų vadovai siekia savo asmeninių ir prekybinių interesų ES viduje[1],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos[2],

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose raginama asmenims, susijusiems su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, ES mastu taikyti tikslines sankcijas, įskaitant 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl ES sankcijų, kaip ES veiksmų ir politikos žmogaus teisių srityje, vertinimo[3], 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl kankinimo panaikinimo pasaulyje[4] ir 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo[5],

 atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2019 m. metinio pranešimo dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[6],

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse[7] ir į 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius[8],

 atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (vadinamosios skubios rezoliucijos), priimtas pagal Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) V antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatas dėl sankcijų priėmimo pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP),

 atsižvelgdamas į ES sutarties 21 straipsnį dėl Sąjungos tarptautinių veiksmų principų, įskaitant Jungtinių Tautų chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytų principų paisymą,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnio 2 dalį dėl konkrečių nuostatų dėl BUSP,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 215 straipsnį dėl sankcijų tiek trečiosioms šalims, tiek asmenims, grupėms ar nevalstybiniams subjektams priėmimo,

 atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties Deklaraciją Nr. 25 dėl būtinybės užtikrinti asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės arba ES kovos su terorizmu priemonės, teises į tinkamą procesą,

 atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 19 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą pasiūlymą dėl ribojamųjų priemonių, taikomų kovojant su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais (JOIN(2020)0020),

 atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/1999[9] ir į Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998[10] dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių,

 atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/371[11] ir į 2021 m. kovo 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/478[12], kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių,

 atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis[13],

 atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje[14],

 atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl 2020–2024 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

 atsižvelgdamas į 2012 m. ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

 atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos gaires dėl tam tikrų Tarybos reglamento (ES) 2020/1998 nuostatų įgyvendinimo (C(2020)9432),

 atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją ir per 2021 m. birželio 2-4 d. Generalinės Asamblėjos specialiąją sesiją priimtą politinę deklaraciją dėl korupcijos prevencijos ir kovos su ja bei tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo iššūkių ir priemonių,

 atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 26 d. tyrimą „Tikslinių sankcijų taikymas asmenims už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus: poveikis, tendencijos ir perspektyvos ES lygmeniu“ („Targeted sanctions against individuals on grounds of grave human rights violations – impact, trends and prospects at EU level“),

 atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 26 d. Ispanijos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos sprendimą dėl 2017 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2017/2074 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje[15],

 atsižvelgdamas į Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai pateiktus klausimus dėl ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo (ES Magnitskio akto), (O-000047/2021 – B9-0000/2021 ir O-000048/2021 – B9-0000/2021),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

 atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A. kadangi ES sutarties 21 straipsnyje pažymima, jog Sąjungos veiksmai grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

B. kadangi pagal SESV 215 straipsnį ES nustato sankcijas arba kaip savas ES priemones (t. y. autonomines sankcijas), arba siekdama įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas tais atvejais, kai ES nepriklausančios valstybės, fiziniai arba juridiniai asmenys, grupės arba nevalstybiniai subjektai nesilaiko tarptautinės teisės arba nepaiso žmogaus teisių arba vykdo politiką ar veiksmus, kuriais nesilaikoma teisinės valstybės principo ar demokratinių principų;

C. kadangi 2021 m. sausio 19 d. Komisijos komunikate „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ (COM(2021)0032) apibrėžiamos priemonės, kuriomis siekiama padidinti ES sankcijų veiksmingumą, užtikrinti, kad jos nebūtų apeinamos ir jų poveikis nebūtų mažinamas, taip pat sukurti Sankcijų duomenų saugyklą ir pateikti gaires, kaip nustačius sistemingą ES sankcijų nesilaikymą pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras ES Teisingumo Teisme;

D. kadangi 2018 m. lapkričio mėn. Nyderlandų vyriausybė pradėjo ES valstybių narių diskusijas dėl ES lygmens tikslinių sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos; kadangi 2020 m. gruodžio 7 d. Taryba pagaliau priėmė atitinkamą sprendimą ir reglamentą, kuriais nustatomas ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas;

E. kadangi Europos Parlamentas sistemingai smerkia žmogaus teisių pažeidimų atvejus;

F. kadangi labai dažnai Europos Parlamento priimtose rezoliucijose ES institucijos raginamos nustatyti sankcijas, įskaitant individualias sankcijas, asmenims, įtariamiems įvykdžius nusikaltimus žmoniškumui arba šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus;

G. kadangi korupcija gali turėti pražūtingą poveikį žmogaus teisių padėčiai ir dažnai kenkia institucijų ir teisinės valstybės veikimui ir teisėtumui; kadangi Parlamentas ragino į ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą taip pat įtraukti sistemingos korupcijos, susijusios su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, atvejus;

H. kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Jungtinė Karalystė jau taiko panašius sankcijų režimus; kadangi panašių pažiūrų valstybių, kurios vadovaujasi tokiomis pačiomis vertybėmis pagrindinių teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityse, bendradarbiavimas padės geriau koordinuoti ir veiksmingiau taikyti tikslines sankcijas; kadangi Jungtinės Karalystės vyriausybė 2021 m. balandžio 26 d. pradėjo taikyti pasaulinį kovos su korupcija sankcijų režimą;

1. palankiai vertina tai, kad priimtas ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas, kuris yra labai svarbi ES žmogaus teisių ir užsienio politikos priemonių sudedamoji dalis ir kuriuo sustiprinamas ES, kaip pasaulinio žmogaus teisių subjekto, vaidmuo ir sudaromos sąlygos imtis ribojamųjų priemonių prieš juridinius ir fizinius asmenis, susijusius su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje; pabrėžia, kad naujasis režimas turi būti platesnės, nuoseklios ir aiškiai apibrėžtos strategijos, kurioje atsižvelgiama į ES užsienio politikos tikslus, dalis; pabrėžia, kad strategijoje taip pat turėtų būti siekiama nustatyti konkrečius kriterijus, kurie būtų susiję su tikslais, ir išsamiai nurodyti, kaip sankcijos gali padėti tuos kriterijus pasiekti; vis dėlto apgailestauja, kad Taryba, priimdama naująją tvarką, nusprendė taikyti vienbalsiškumo, o ne kvalifikuotos balsų daugumos taisyklę, ir pakartoja savo raginimą taikyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma nustatant sankcijas pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą;

2. palankiai vertina režimo taikymo srities apibrėžtį ir konkrečių šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų sąrašą, įskaitant pažeidimus, susijusius su seksualiniu smurtu ir smurtu dėl lyties, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies pakeisti dabartiniai ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą nustatantys teisės aktai, išplečiant jų taikymo sritį ir įtraukiant korupcijos atvejus; primygtinai ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares lanksčiai jį taikyti atsižvelgiant į naujus iššūkius ir grėsmes žmogaus teisėms arba piktnaudžiavimą valstybės ar nepaprastosios padėties galiomis, įskaitant su COVID-19 susijusius apribojimus arba smurto prieš žmogaus teisių gynėjus atvejus; pabrėžia, kad ES sankcijos yra nukreiptos prieš žmogaus teises pažeidžiančius asmenis ir jomis nesiekiama daryti poveikio gyventojų naudojimuisi žmogaus teisėmis;

3. palankiai vertina pranešimą, kad 2021 m. Komisija atliks praktikos, kurią taikant apeinamos ir sušvelninamos sankcijos, peržiūrą, taip pat esamų valstybių narių pareigų teikti sankcijų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo ataskaitas peržiūrą; ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai atsižvelgti į šios peržiūros rezultatus ir atitinkamai pasiūlyti papildomų teisės aktų pakeitimų ir įgyvendinimo gairių;

4. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad režimas taip pat būtų taikomas asmenims, sudarantiems žmogaus teisių pažeidėjams ekonomines ir finansines galimybes, ir tokiu pačiu mastu; tais atvejais, kai korupcijos atvejai neįtraukiami į esamos tvarkos peržiūrą, ragina ES ir jos valstybes nares remtis JK pasiūlymo dėl teisės akto dėl visuotinio sankcijų už korupciją reglamento arba JAV pasaulinio Magnitskio akto, arba Kanados teisės akto dėl teisingumo korumpuotų užsienio valstybių pareigūnų aukoms, arba kitų panašių režimų pavyzdžiu ir nustatyti ES sankcijų už korupciją režimą, papildantį ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą;

5. palankiai vertina 2016 m. Jungtinių Amerikos Valstijų priimtą Pasaulinį Magnitskio aktą ir tai, kad šis aktas atliko pagrindinį vaidmenį įkvepiant kitus tarptautinius veikėjus, įskaitant ES, imtis veiksmų žmogaus teisėms apsaugoti;

6. palankiai vertina pirmuosius pagal šią tvarką priimtus įgyvendinimo sprendimus, kurie įrodo ES įsipareigojimą tinkamai pasinaudoti nauja plataus užmojo priemone; ragina Tarybą visapusiškai pasinaudoti šia priemone ir sustiprinti jos poveikį;

7. yra įsitikinęs naujosios tvarkos veiksmingumu, įskaitant jos atgrasomąjį poveikį; yra tvirtai įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti režimo teisėtumą būtina laikytis aukščiausių įmanomų teisminės peržiūros ir tinkamo jos įgyvendinimo tikrinimo standartų; pabrėžia, kad reikia reguliariai peržiūrėti sąrašus, aiškiai apibrėžtus ir skaidrius asmenų arba subjektų, kuriems taikomos sankcijos, įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo iš jo kriterijus ir atitinkamas teisines procedūras, kurias taikant būtų galima ginčyti įtraukimą į sąrašą, siekiant užtikrinti išsamią teisminę peržiūrą ir teisių gynimo priemones;

8. smerkia bet kokias ES, jos institucijoms arba parlamento nariams, organams ar piliečiams taikomas atsakomąsias sankcijas vien už pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei skatinimą ir apsaugą pasitelkiant ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą; primena, kad atsakomosiomis priemonėmis siekiama atgrasyti ES nuo pasaulinio masto veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti žmogaus teises pagal Sutartyje nustatytus įsipareigojimus: pabrėžia, kad reikia greito, tvirto ir koordinuoto ES atsako į trečiųjų šalių taikomas atsakomąsias sankcijas ir reikia užtikrinti, kad dvišaliai susitarimai su tokiomis šalimis nepakenktų ES visuotiniam sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimui ar ES patikimumui užsienio politikos srityje apskritai;

9. pabrėžia, kad visos ES valstybės narės turi suprasti sankcijų nustatymą ir užtikrinti jų taikymą tuo pačiu nuosekliu ir sparčiu būdu; primygtinai ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, užtikrinti, kad nacionalinės sankcijos už ES sankcijų pažeidimus būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos; mano, kad bet koks nesugebėjimas imtis tinkamų priemonių dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų pakenktų ES žmogaus teisių strategijai, sankcijų politikai ir patikimumui; mano, kad būtina sukurti centralizuotą įgyvendinimo ir atitikties priežiūros mechanizmą, kad būtų užtikrintas griežtesnis sankcijų vykdymas; palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji ketina sukurti Sankcijų duomenų saugyklą ir pateikti gaires (įskaitant kriterijus ir grafikus), kaip nustačius sistemingą ES sankcijų nesilaikymą pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;

10. pabrėžia, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad jų teritorijoje registruotos valdžios institucijos, įmonės ir kiti subjektai visapusiškai laikytųsi Tarybos sprendimų dėl ribojamųjų priemonių; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija ir ragina sukurti tvirtesnį Europos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmą; ragina Tarybą reguliariai teikti informaciją sankcijų sąrašuose esančioms įmonėms, nes biržinės bendrovės paprastai naudojasi teisinėmis spragomis ir ieško kitų kūrybinių sprendimų, kad išvengtų sankcijų;

11. yra įsitikinęs, kad ribojamųjų priemonių ir ypač turto įšaldymo pažeidimai yra neteisėta veikla, kenkianti Sąjungos finansiniams interesams; ragina įvertinti, ar tinkama persvarstyti Direktyvą (ES) 2017/1371 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kad Europos prokuratūrai būtų pavesta atlikti nusikalstamų veikų, kuriomis pažeidžiamos pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą priimtos ribojamosios priemonės, tyrimą, šių nusikalstamų veikų vykdytojų ir jų bendrininkų baudžiamąjį persekiojimą ir perdavimą teismui;

12. apgailestauja, kad Europos Parlamentas šiame procese neatlieka jokio institucinio vaidmens; ragina vykdyti parlamentinę ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo priežiūrą ir sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį nurodant šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų atvejus, kad būtų padidintas ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo teisėtumas, ir ragina įsteigti specialią parlamentinę darbo grupę, kuri tikrintų sankcijų režimo įgyvendinimą; ragina EIVT ir Komisiją sistemingai instituciniu lygmeniu dalytis informacija su Parlamentu ir valstybėmis narėmis ir jiems teikti ataskaitas;

13. primygtinai ragina užtikrinti skaidrų ir įtraukų procesą siekiant palengvinti pilietinės visuomenės veikėjų indėlį, įskaitant ES lygmens patariamojo komiteto įsteigimą ir reguliarius susitikimus su pilietinės visuomenės organizacijomis, žmogaus teisių gynėjais ir tiriamosios žurnalistikos atstovais, siekiant stebėti režimo padėtį ir pagerinti jo įgyvendinimą; ragina EIVT parengti gaires, kaip dalyvauti šiame procese, ir pabrėžia, kad reikia nustatyti konfidencialumo ir liudytojų apsaugos mechanizmą tiems, kurie teikia informaciją, pvz., žmogaus teisių gynėjams ir organizacijoms;

14. pabrėžia, kad tikslinėmis sankcijomis turi būti siekiama veiksmingų ir ilgalaikių rezultatų; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares skirti pakankamai išteklių ir specialistų, kad būtų užtikrintas ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo įgyvendinimas ir nuolat stebimas jo poveikis, taip pat atidžiai stebėti sąrašų sudarymą ir išbraukimą iš sąrašų; primygtinai pabrėžia, kad reikia skirti daugiau dėmesio ir išteklių viešam informavimui apie sąrašus tiek ES, tiek susijusiose valstybėse, be kita ko, verčiant atitinkamus dokumentus į asmenų arba subjektų, kuriems taikomos priemonės, vietos kalbą;

15. primena, kad reikia bendros ir nuoseklios strategijos ES sankcijų režimui įgyvendinti, ir ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo ir ES išorės politikos suderinamumą, visų pirma jos žmogaus teisių ir demokratijos rėmimo politiką, taip pat bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) ir bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP); taip pat ragina užtikrinti ES sankcijų režimo ir tarptautinės baudžiamosios teisės, tarptautinės humanitarinės teisės ir ES politikos, susijusios su teisine valstybe ir pagrindinėmis laisvėmis, nuoseklumą;

16. primena, jog svarbu, kad ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas derėtų su ES konkrečioms šalims skirtomis ir horizontaliosiomis ribojamosiomis priemonėmis, sektorių priemonėmis ir ginklų embargu ir jas papildytų, taip pat su esamomis tarptautinėmis sankcijų sistemomis, visų pirma susijusiomis su JT Saugumo Taryba;

17. ragina ES kartu su JAV sukurti transatlantinį aljansą demokratijai ginti pasauliniu mastu ir pasiūlyti demokratijos apsaugos priemonių rinkinį, kuris apimtų bendrus veiksmus dėl sankcijų, kovos su pinigų plovimu politikos, taip pat užtikrintų, kad jo sankcijų politika būtų susieta su ES ir tarptautiniais tyrimais ir daugeliu kitų tarptautinių teisingumo priemonių, pvz., tarptautiniais tribunolais ir ES interneto platforma „Justice Hub“;

18. yra įsitikinęs bendradarbiavimo ir koordinavimo su partneriais ir panašiai mąstančiomis šalimis privalumais įgyvendinant ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatant sankcijas remtis glaudžiu ES ir JAV bendradarbiavimu ir strateginiais santykiais, grindžiamais bendra istorija ir bendromis demokratinėmis vertybėmis, ir ragina reguliariai diskutuoti dėl tikslinių sankcijų, ypač Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo kontekste; ragina Komisiją ir EIVT bendradarbiauti su išorės teisminėmis institucijomis, pvz., Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, Europos Žmogaus Teisių Teismu, Amerikos žmogaus teisių teismu, Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismu ir kitais ad hoc tribunolais, JT remiamais tribunolais ir kitomis įstaigomis, įskaitant Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir tarptautines priežiūros ir stebėsenos įstaigas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, NATO ir Europos Tarybą, siekiant gauti įrodymų apie sunkius žmogaus teisių pažeidimus, kad būtų galima nustatyti sankcijas pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, ir nuo tų pažeidimų atgrasyti; ragina ES skatinti visas pasaulio valstybes ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

19. primena, kad šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų ir žiaurių nusikaltimų vykdytojų baudžiamasis persekiojimas vidaus ar tarptautinės jurisdikcijos pagrindu turėtų likti svarbiausiu visų pastangų, kurias siekdamos kovoti su nebaudžiamumu deda ES ir valstybės narės, tikslu; primena, kaip šiomis aplinkybėmis svarbu vadovautis universalios jurisdikcijos principu, ir palankiai vertina pastarojo meto teismo procesus taikant šį principą keliose valstybėse narėse;

20. pabrėžia, jog svarbu, kad ES šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės prisiderintų prie ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo, kaip jos platesniu mastu derina savo politiką su ES BUSP;

21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.

 

Atnaujinta: 2021 m. liepos 4 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika