PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl represijų prieš Turkijos opoziciją, būtent Liaudies demokratinę partiją (HDP)
6.7.2021 - (2021/2788(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Özlem Demirel, Nikolaj Villumsen, Giorgos Georgiou, Manu Pineda
The Left frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0406/2021
B9‑0407/2021
Europos Parlamento rezoliucija dėl represijų prieš Turkijos opoziciją, būtent Liaudies demokratinę partiją (HDP)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir į kitas atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Turkijos,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, visų pirma 2021 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Turkijos[1], 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje, ypač dėl Selahattino Demirtaşo ir kitų sąžinės kalinių atvejo[2] ir į 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje nuo pareigų nušalinus išrinktus merus[3],
– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 22 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl dabartinės ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėties (JOIN(2021)0008),
– atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 19 d. Europos išorės veiksmų tarnybos pranešėjo spaudai užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl išrinktų merų įgaliojimų sustabdymo ir kelių šimtų žmonių sulaikymo pietryčių Turkijoje,
– atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 4 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario pareiškimą dėl kelių sulaikytų HDP narių, įskaitant partijos bendrapirmininkius,
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą ir į tai, kad, kaip ir visų ES šalių kandidačių atveju, Turkijos stojimas į ES priklauso nuo to, ar visapusiškai laikomasi Kopenhagos kriterijų,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 46 straipsnį, kuriame nurodoma, kad aukštosios susitariančiosios šalys įsipareigoja vykdyti galutinius Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus kiekvienoje byloje, su kuria jos susijusios kaip bylos šalys, ir dėl to į Turkijos įsipareigojimą įgyvendinti visus Europos teismų, įskaitant EŽTT, sprendimus,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 20 d. EŽTT sprendimą byloje Selahattin Demirtaş prieš Turkiją ir į 2020 m. gruodžio 22 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Selahattin Demirtaş prieš Turkiją (14305/17),
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 24 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2260 „Blogėjanti opozicijos politikų padėtis Turkijoje: ką galima padaryti, kad būtų apsaugotos jų pagrindinės teisės Europos Tarybos valstybėje narėje?“,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomones, ypač į 2017 m. kovo 10–11 d. nuomonę dėl Konstitucijos pakeitimų, kuriuos 2017 m. sausio 21 d. priėmė Didžioji Nacionalinė Asamblėja ir dėl kurių buvo balsuojama 2017 m. balandžio 16 d. vykusiame nacionaliniame referendume, dėl neseniai priimtuose įstatyminiuose dekretuose dėl nepaprastosios padėties numatytų priemonių, susijusių su žiniasklaidos laisve, ir dėl baudžiamųjų taikos teisėjų pareigų, kompetencijos ir veiklos, į 2017 m. spalio 6–7 d. nuomonę dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. įstatyminio dekreto dėl nepaprastosios padėties Nr. 674 nuostatų dėl vietos demokratijos veiklos Turkijoje, 2016 m. gruodžio 9–10 d. nuomonę dėl įstatyminių dekretų dėl nepaprastosios padėties Nr. 667–676, priimtus po nepavykusio 2016 m. liepos 15 d. valstybės perversmo, ir 2016 m. spalio 14–15 d. nuomonę dėl Konstitucijos 83 straipsnio antros pastraipos nuostatų (parlamentinė neliečiamybė) taikymo sustabdymo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi teisinės valstybės principo ir tarptautinės teisės, ypač, be kitų dalykų, valdžių padalijimo principo laikymasis ir kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu, asociacijų laisvė ir teisė į taikų protestą, saviraiškos laisvė ir etninių bei kitų mažumų ir bendruomenių teisės yra esminė gerų ES ir Turkijos santykių sudedamoji dalis;
B. mano, kad padėtis pagrindinių laisvių srityje Turkijoje pradėjo blogėti dar prieš įvedant nepaprastąją padėtį po mėginimo įvykdyti perversmą 2016 m., kuris buvo pasmerktas; kadangi daugybė nepaprastosios padėties taisyklės teisinių nuostatų ir ribojamųjų elementų buvo perkeltos į įstatymą ir kadangi dėl šios priežasties nepaprastosios padėties poveikis demokratijai ir pagrindinėms teisėms toliau stipriai jaučiamas Turkijos visuomenės;
C. kadangi pastaraisiais metais Turkijos valdžios institucijos nuolat vykdė išpuolius prieš opozicines partijas ir darė joms spaudimą, visų pirma Liaudies demokratinei partijai (HDP), įskaitant bausmių jos nariams skyrimą;
D. kadangi 2021 m. kovo 17 d. Turkijos kasacinio teismo vyriausiasis prokuroras pirmiausia pateikė kaltinimus Konstituciniame Teisme, reikalaudamas panaikinti HDP;
E. kadangi 2021 m. kovo 31 d. Konstitucinio Teismo generalinė asamblėja pirmoji išnagrinėjo kaltinimus ir, nustačiusi procesinių trūkumų, nusprendė prašyti vyriausiojo prokuroro ištaisyti šiuos trūkumus;
F. kadangi 2021 m. birželio 7 d. vyriausiasis prokuroras Konstituciniam Teismui pateikė peržiūrėtus kaltinimus prašydamas panaikinti HDP, nustatant politinį draudimą beveik 600 HDP priklausančių politikų ir įšaldant partijos banko sąskaitas;
G. kadangi 2021 m. birželio 21 d. Konstitucinio Teismo generalinė asamblėja vienbalsiai pritarė peržiūrėtiems kaltinimams;
H. kadangi vyriausiasis prokuroras didžiąją dalį savo kaltinimų HDP grindžia 2014 m. spalio mėn. Kobanėje surengtomis demonstracijomis, kurios buvo numalšintos naudojant smurtą ir per kurias Turkijos saugumo pajėgos nužudė keletą žmonių, taip pat dėl kurių tebenagrinėjama prieš HDP priklausančius politikus, įskaitant buvusius bendrapirmininkius Selahattiną Demirtaşą ir Figen Yüksekdağ, iškelta teisinė byla;
I. kadangi šie kaltinimai iš esmės buvo grindžiami HDP centro vykdomosios valdybos žinute tinkle „Twitter“ (įrašyta 2014 m. spalio 6 d.), kurioje žmonės buvo raginami protestuoti kartu su Kobanės žmonėmis prieš ISIS ir Turkijos embargą Kobanei;
J. kadangi vadinamojoje Kobanės byloje atsakovai yra 108 HDP nariai; kadangi 28 iš jų nagrinėjant bylą teisme yra kalinami; kadangi šešiems žmonėms taikomi teisminiai apribojimai, o dėl 75 žmonių išduoti arešto orderiai;
K. kadangi iš karto po 2015 m. birželio mėn. visuotinių rinkimų, o paskui ir 2016 m. prieš šimtus HDP biurų, įskaitant pagrindinį biurą Ankaroje, buvo įvykdyti išpuoliai ir dauguma jų sudeginti; kadangi 2021 m. birželio 17 d. užpuolikas apšaudė HDP biurą Izmire; kadangi partijos darbuotojo duktė Deniz Poyraz tuo metu buvo biure ir dėl užpuoliko apšaudymo žuvo;
L. kadangi keletą mėnesių iki išpuolio HDP pastatas Izmire tapo užpuolikų taikiniu; kadangi HDP partijos pareigūnai Izmire kalbėjo su policija ir valdžios atstovais dėl išpuolio prieš juos grėsmės, tačiau policija nesiėmė jokių apsaugos priemonių; kadangi prieš HDP išpuolius įvykdžiusius asmenis paskatino vyriausybės prieš HDP nukreipta retorika;
M. kadangi 2021 m. birželio 30 d. Teisingumo ministerijos prokurorai pateikė Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos jungtiniam parlamentiniam konstitucijos ir teisingumo komitetui bylų, kuriose siekiama panaikinti teisinį imunitetą 20-iai opozicijos įstatymų kūrėjų iš šešių skirtingų opozicijos partijų, santrauką;
N. kadangi šios bylos iškeltos 15-ai HDP priklausančių parlamento narių, Respublikos liaudies partijos (CHP) lyderiui Kemaliui Kılıçdaroğlui ir įstatymų kūrėjams: po vieną asmenį iš kiekvienos likusios opozicinės partijos, t. y. Demokratinės regionų partijos (DBP), İYİ („Gerosios“) partijos, Turkijos darbininkų partijos (TİP) ir Demokratinės partijos (DP);
O. kadangi 2007–2018 m. buvęs Turkijos parlamento narys, buvęs HDP bendrapirmininkis ir kandidatas į prezidentus 2014 m. ir 2018 m. rinkimuose (gavęs atitinkamai 9,76 proc. ir 8,32 proc. balsų) S. Demirtaș yra laikomas kalinimo įstaigoje ilgiau nei ketverius metus, pateikus jam nepagrįstus kaltinimus, nepaisant dviejų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, kuriais raginama paleisti šį asmenį;
P. kadangi nuo 2019 m. kovo 31 d. surengtų vietos rinkimų 59 iš 65 pietryčių Turkijoje demokratiškai išrinktų HDP priklausančių merų buvo pakeisti vyriausybės paskirtais provincijų valdytojais arba patikėtiniais, remiantis tuo, kad dėl jų buvo pradėti baudžiamieji tyrimai dėl tariamų teroristinių ryšių; kadangi iš 36 areštuotų asmenų 32 buvo paleisti per teismo procesą, tačiau šeši išrinkti merai toliau kalinami;
1. yra labai susirūpinęs dėl rimto situacijos pablogėjimo pagrindinių laisvių srityje, prastos žmogaus teisių padėties ir dėl toliau prastėjančios demokratijos bei teisinės valstybės padėties Turkijoje, kai nesilaikoma Kopenhagos kriterijų;
2. pabrėžia didelį skirtumą tarp ES ir Turkijos santykių „pozityvios darbotvarkės“ ir neigiamos darbotvarkės Turkijoje, taip pat išimtinai slogaus poveikio, kurį jis daro pačių įvairiausių visuomenės sektorių civiliniam gyvenimui; šiomis aplinkybėmis apgailestauja dėl paskutinių neigiamų pokyčių, t. y. 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Turkijos dekreto, kuriuo pasitraukiama iš Stambulo konvencijos;
3. reiškia savo rimtą susirūpinimą dėl to, kaip Turkijos valdžios institucijos elgiasi su opozicija ir vykdo prieš ją išpuolius, būtent prieš HDP; kuo griežčiausiai smerkia šias represijas prieš HDP ir visas kitas Turkijos opozicijos partijas; ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti represijas prieš opozicijos veikėjus, visų pirma nutraukti savo sistemines represijas ir neapykantos kampaniją prieš HDP ir kurdus;
4. smerkia mirtiną išpuolį prieš HDP biurus Izmire, per kuriuos buvo nužudyta Deniz Poyraz; reiškia užuojautą jos artimiesiems ir draugams; primygtinai prašo valdžios institucijų išsamiai ištirti šią bylą ir patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis; mano, kad šis išpuolis yra susijęs su platesnio masto HDP persekiojimu ir visų opozicijos veikėjų represijomis, kurias vykdo prezidento R. T. Erdogano režimas;
5. ypač apgailestauja dėl to, kad Turkijos kasacinio teismo vyriausiasis prokuroras Konstituciniam Teismui pakartotinai pateikė kaltinimus, kuriais siekiama panaikinti HDP ir nustatyti politinį draudimą daugiau nei 600 HDP narių; yra tvirtai įsitikinęs, kad sprendimas panaikinti HDP paprasčiausiai yra bendrų kelerius metus trukusių pastangų kulminacija, siekiant išformuoti ją kaip opozicinį darinį, kuriam priklausė tūkstančiai narių, parlamento narių ir merų, kurių dauguma apkaltinti terorizmu;
6. griežtai smerkia tai, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn. ir toliau kalinami buvę HDP bendrapirmininkiai Figen Yüksekdağ ir Selahattin Demirtaș, opozicijos lyderė ir buvęs kandidatas į prezidentus; primena 2018 m. lapkričio 20 d. EŽTT sprendimą byloje Selahattin Demirtaş prieš Turkiją, kurį patvirtino EŽTT didžiosios kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo Turkijos valdžios institucijos raginamos nedelsiant jį paleisti;
7. smerkia sprendimą panaikinti HDP parlamento narių Leylos Güven, Ömero Faruko Gergerlioğlu ir Musos Farisoğulları mandatą ir imunitetą ir paskui juos areštuoti; ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant juos paleisti ir panaikinti visus kaltinimus;
8. ypač nerimauja dėl didėjančio spaudimo visoms opozicinėms partijoms ir naujausio Teisingumo ministerijos prokurorų sprendimo pateikti Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos jungtiniam parlamentiniam konstitucijos ir teisingumo komitetui bylų, kuriose siekiama panaikinti teisinį imunitetą 20-iai opozicijos įstatymų kūrėjų iš šešių skirtingų opozicijos partijų, santrauką;
9. ragina nedelsiant besąlygiškai paleisti Selahattiną Demirtaşą, taip pat visus kitus politinius kalinius, atliekančius bausmę arba laukiančių laisvės atėmimo nuosprendžių dėl jų ryšių su Turkijos demokratine opozicija; šiuo atžvilgiu ragina nutraukti Kobanės teismą ir HDP baudžiamąjį persekiojimą;
10. nepritaria galimybei įgyvendinti patraukliai pateiktą pozityvią darbotvarkę, kurią Taryba pristatė nesant jokios aiškios sąlygos, susijusios su Turkijos visapusiška pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, remiantis Kopenhagos kriterijais ir tarptautine teise visų ES valstybių narių atžvilgiu; yra tvirtai įsitikinęs, kad pozityvi darbotvarkė dėl šalies išorės ryšių gali būti perspektyvi, tik jeigu jai pritariama įgyvendinant vidaus politiką, kurioje paisoma demokratinių teisių ir pagrindinių laisvių savo pačios žmonių atžvilgiu ir atsisakoma savavališkų ir nedemokratinių valstybės represijų;
11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Turkijos vyriausybei ir parlamentui.
- [1] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0243.
- [2] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0028.
- [3] OL C 171, 2021 5 6, p. 8.