B9-0408/2021

 

Plenarinio posėdžio dokumentas

 

<NoDocSe>B9‑0408/2021</NoDocSe>

<Date>{06/07/2021}6.7.2021</Date>

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>

<Titre>dėl represijų prieš Turkijos opoziciją, būtent Liaudies demokratinę partiją (HDP)</Titre>

<DocRef>(2021/2788(RSP))</DocRef>

<RepeatBlock-By><Depute>Anna Fotyga, Adam Bielan, Valdemar Tomaševski, Witold Jan Waszczykowski, Eugen Jurzyca</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission></RepeatBlock-By>

B9‑0408/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl represijų prieš Turkijos opoziciją, būtent Liaudies demokratinę partiją (HDP)

(2021/2788(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje nuo pareigų nušalinus išrinktus merus[1] ir į 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Turkijos[2],

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 25 d. Europos Vadovų Tarybos priimtas išvadas,

– atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Demirtaș prieš Turkiją,

– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurių šalis yra Turkija,

– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi per 40 metų trunkančią teroro kampaniją prieš Turkiją dėl Kurdistano darbininkų partijos (PKK) veiksmų žuvo ne mažiau kaip 40 000 žmonių, įskaitant moteris ir vaikus; kadangi PKK įtraukta į Turkijos, Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir daugelio kitų valstybių teroristinių organizacijų sąrašą;

B. kadangi Aukščiausiojo apeliacinio teismo generalinis prokuroras Konstituciniam Teismui pakartotinai pateikė 850 puslapių kaltinamąjį aktą prieš Liaudies demokratinę partiją (HDP), kuris vėliau buvo nusiųstas Aukščiausiajam Teismui, dar vadinamam Kasaciniu teismu; kadangi kaltinamajame akte prašoma uždrausti beveik 500 partijos narių politinę veiklą ir sustabdyti prieigą prie partijos banko sąskaitos; kadangi pasak prokuroro, šis prašymas pateiktas atsižvelgiant į HDP pareiškimus ir veiksmus, kurie prieštaravo demokratiniams ir visuotiniams teisės principams, ir ši partija veikė kartu su teroristine organizacija PKK ir susijusiomis organizacijomis ir dalyvavo veikloje kaip PKK padalinys;

C. kadangi Konstitucinis Teismas po pataisyto kaltinamojo akto pirmojo nagrinėjimo jam vienbalsiai pritarė; kadangi dauguma generalinio prokuroro kaltinimų prieš HDP pagrįsti Kobanėje vykusiais protestais, dėl kurių šiuo metu iškelta byla prieš HDP politikus, įskaitant įkalintus buvusius jos pirmininkus Selahattiną Demirtaşą ir Figen Yüksekdağ; kadangi šie kaltinimai daugiausia buvo pagrįsti HDP centrinės vykdomosios valdybos (2014 m. spalio 6 d.) paskelbta žinute tinkle „Twitter“, kuria žmonės buvo raginami, išreiškiant solidarumą su Kobanės žmonėmis, protestuoti prieš grupuotę „Islamo valstybė“ ir Turkijos paskelbtą embargą Kobanei; kadangi vadinamojoje Kobanės byloje teisiami 108 HDP nariai; kadangi 28 iš jų yra sulaikyti laukiant bylos nagrinėjimo, šešiems asmenims taikomos teisminės kontrolės priemonės ir dėl 75 asmenų išduoti arešto orderiai;

D. kadangi 2021 m. birželio 30 d. Teisingumo Ministerijos prokurorai Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos Jungtiniam parlamentiniam konstitucinių reikalų ir teisingumo komitetui pateikė bylos santraukas, siekdami panaikinti 20 opozicijai priklausančių teisės aktų leidėjų iš šešių skirtingų opozicinių partijų teisinę neliečiamybę; kadangi šis teismo procesas nukreiptas prieš 15 parlamento narių iš HDP, prieš Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderį Kemalą Kılıçdaroğlu’ą ir po vieną teisės aktų leidėją iš visų kitų opozicinių partijų, būtent Demokratinės regionų partijos (DBP), „Gerosios partijos“ (İYİ), Turkijos darbininkų partijos (TİP) ir Demokratinės partijos (DP);

E. kadangi, remiantis generalinės prokuratūros Aukščiausiajam Teismui pateiktu kaltinamuoju aktu, Konstitucinio Teismo sprendimu nuspręsta Turkijoje nutraukti politinių partijų veiklą; kadangi, užuot visiškai likvidavęs partiją, 15 narių Konstitucinis Teismas gali, atsižvelgdamas į atitinkamų veikų sunkumą, nuspręsti iš dalies arba visiškai nutraukti valstybės pagalbos teikimą partijai;

F. kadangi Turkijoje politinių partijų, ypač kurdų interesams atstovaujančių partijų, veiklos nutraukimas nėra istorijos požiūriu išskirtinis įvykis; kadangi politinių partijų likvidavimas yra visose demokratinėse valstybėse taikoma teisinė priemonė, kuri turėtų būti įgyvendinama vadovaujantis Konstitucijos ir teisės nuostatomis ir grindžiama aiškiais įrodymais, kad toks radikalus veiksmas yra pagrįstas ir būtinas; kadangi Konstitucinis Teismas lig šiol uždraudė šešias kurdų interesams atstovaujančias politines partijas;

G. kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo, kad nutraukiant politinių partijų veiklą pažeidžiama Europos žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnyje numatyta teisė jungtis į asociacijas;

H. kadangi Turkijos vyriausybė apkaltino HDP, kuri yra trečia pagal dydį politinė partija Turkijoje, tiesioginiais ryšiais su PKK;

J. kadangi 2016 m. gegužės mėn. Turkijos parlamento priimtas laikinas Konstitucijos pakeitimas suteikė galimybę panaikinti HDP, CHP, valdančiajai Teisingumo ir vystymosi partijai (AKP) ir Nacionalistinio judėjimo partijai (NHP) priklausančių parlamento narių neliečiamybę ir vėliau juos įkalinti;

K. kadangi šie parlamento nariai buvo teisiami už „narystę teroristinėje organizacijoje“, „teroristinės propagandos skleidimą“ ir daugelį kitų nusikaltimų; kadangi šias bylas tiriančios nevyriausybinės organizacijos nurodė, kad daugumą įrodymų, kuriais grindžiamas baudžiamasis persekiojimas, sudaro teisiamųjų kaip politikų pasakytos viešos kalbos ir vykdyta veikla;

L. kadangi 2021 m. birželio 17 d. HDP partijos biurų pastate Izmire žiauriai nužudyta HDP darbuotoja Deniz Poyraz; kadangi kelis mėnesius iki išpuolio ne kartą buvo taikytasi į HDP pastatą Izmire ir HDP partijos pareigūnai Izmire kreipėsi į policiją ir valdžios atstovus dėl galimo išpuolio prieš juos, bet policija nesiėmė jokių atsargumo priemonių; kadangi HDP biurus atakuojančios grupuotės iš esmės skatinamos vyriausybės kurstymo prieš HDP; kadangi 2021 m. liepos 1 d. (ketvirtadienį) Turkijos valdančioji ir opozicinės partijos pasmerkė išpuolį prieš kurdų interesams atstovaujančios HDP biurus Izmire, o Onur Gencer, kuris nužudė partijos darbuotoją Denizą Poyraz, buvo suimtas už „tyčinį nužudymą“ praėjus vos parai po incidento; kadangi greitas O. Gencero sulaikymas ir tai, kad nusikaltimo vietos tyrimo metu nepastebėta vienoje iš partijai priklausančių patalpų kulkos palikta žymė, sukritikuoti dėl paviršutiniškai atlikto tyrimo; kadangi 2021 m. birželio 21 d. HDP ir D. Poyraz teisininkai prokuratūrai pateikė 10 puslapių peticiją su 38 punktais, reikalaudami veiksmingai atlikti tyrimą; kadangi D. Poyraz nužudymas turėtų būti vertinamas ne kaip pavienis neapykantos nusikaltimas, o kaip politinės įtampos išraiškos dalis;

M. kadangi Turkija toliau nevykdo 2018 m. lapkričio 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo privalomojo sprendimo, patvirtinto 2020 m. gruodžio 22 d. jo didžiosios kolegijos sprendimu, kuriuo Turkijos valdžios institucijos raginamos nedelsiant paleisti S. Demirtaşą;

N. kadangi 2021 m. birželio 21 d. Turkijos Konstitucinis Teismas priėmė Aukščiausiojo apeliacinio teismo generalinio prokuroro Bekiro Sahino pateiktą pataisytą kaltinamąjį aktą, kuriuo siekiama nutraukti HDP veiklą dėl šios partijos tariamų ryšių su PKK teroristinėmis organizacijomis;

O. kadangi savo 2021 m. birželio 25 d. išvadose Europos Vadovų Taryba teigia, kad prieš politines partijas nukreipti veiksmai yra didelis žingsnis atgal siekiant užtikrinti žmogaus teises ir prieštarauja Turkijos įsipareigojimams laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų ir kad dialogas šiuo klausimu tebėra neatsiejama ES ir Turkijos santykių dalis;

P. kadangi kritikai kaltina prezidentą R. T. Erdoğaną, kad jis naudojasi teismais siekdamas nuslopinti politinį nepritarimą vyriausybei ir jo konservatyviajai Teisingumo ir vystymosi partijai (AKP); kadangi nuo 2016 m. perversmo Turkijos vyriausybė ne kartą ėmėsi veiksmų, siekdama susilpninti opozicines grupes ir partijas; kadangi per pastaruosius kelerius metus taip pat įvyko keli minios išpuoliai prieš opozicijai priklausančius politikus;

Q. kadangi kurdų kovotojai (teroristai), įskaitant PKK, Žmonių apsaugos padalinių (YPG) ir Afrino išlaisvinimo pajėgų (turk. Hêzên Rizgariya Efrînê, HRE), kurios yra gerai parengtos ir organizuotos grupuotės, narius, neseniai pradėjo intensyviau atakuoti regione dislokuotą Turkijos armiją;

R. kadangi 2013 m. pradėtas kurdų taikos procesas, kuriuo siekta taikiai ir politinėmis priemonėmis išspręsti šių dviejų pusių nesutarimus, žlugo, kai Turkijos vyriausybei nepavyko pasiekti susitarimo su Demokratų sąjungos partija (PYD) – PKK atšaka Sirijoje;

1. pakartoja, kad svarbu su Turkija puoselėti gerus santykius, kurie būtų grindžiami bendromis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms, teisinės valstybėms principais, laisvais ir demokratiniais rinkimais, pagrindinėmis laisvėmis ir visuotine teise į teisingą bylos nagrinėjimą;

2. pabrėžia, kad bet kokios politinės partijos uždraudimas turėtų būti grindžiamas tvirtais įrodymais, kad toks veiksmas yra pagrįstas, ir ragina Turkijos valdžios institucijas pateikti tokius įrodymus; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, primena tariamas HDP sąsajas su PKK, kuri įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą;

3. laikosi nuomonės, kad, uždraudus nuosaikią partiją, sustiprėtų ta dalis kurdų, kurie palaiko terorizmą ir smurtą, be to, tai duotų priešingų rezultatų siekiant užtikrinti pliuralizmą šalyje ir integruoti kurdus, kurie turi teisę rinkti savo atstovus į Turkijos parlamentą;

4. ragina Turkiją užtikrinti pliuralizmą ir gerbti asociacijų ir saviraiškos laisvę, vadovaujantis Turkijos Konstitucijoje nustatytomis apsaugos priemonėmis ir Turkijos tarptautiniais įsipareigojimais;

5. yra susirūpinęs dėl pakartotinai taikomo opozicijai priklausančių parlamento narių parlamento nario statuso panaikinimo ir ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad visi žmonės galėtų naudotis teise į tinkamą teismo procesą ir teise, kad jų bylos būtų peržiūrimos nepriklausomo teismo, galinčio užtikrinti teisių gynimą, vadovaujantis tarptautiniais standartais;

6. apgailestauja, kad Turkija nevykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų Selahattino Demirtaşo ir tęsiamo jo sulaikymo byloje ir ragina jį nedelsiant paleisti;

7. atkreipia dėmesį į būtinybę atnaujinti kurdų taikos procesą;

8. nerimauja dėl opozicinėms partijoms, įskaitant Respublikonų liaudies partiją (CHP), laipsniškai daromo vis didesnio spaudimo;

9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Turkijos prezidentui, Turkijos vyriausybei ir Turkijos parlamentui.