Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0470/2021Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0470/2021

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Libane

14.9.2021 - (2021/2878(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Christophe Grudler, Petras Auštrevičius, Malik Azmani, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Karin Karlsbro, Ilhan Kyuchyuk, Karen Melchior, Javier Nart, Jan-Christoph Oetjen, Samira Rafaela, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Michal Šimečka, Nicolae Ştefănuță, Dragoş Tudorache
RENEW frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0465/2021

Procedūra : 2021/2878(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0470/2021
Pateikti tekstai :
B9-0470/2021
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B9-0470/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libane

(2021/2878(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Libano,

 atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 30 d. Tarybos reglamentą (ES) 2021/1275[1] ir Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/1277[2] dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libane,

 atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 4 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareiškimą per trečiąją tarptautinę konferenciją Libano žmonėms paremti, kuri buvo surengta bendru JT Generalinio Sekretoriaus ir Prancūzijos Respublikos Prezidento kvietimu,

 atsižvelgdamas į naujausią informaciją apie Libaną, įtrauktą į 2020 m. ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos, kuri buvo paskelbta 2021 m. birželio 21 d.,

 atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 23 d. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Pasaulio maisto programos (PMP) ataskaitą „Hunger Hotspots: FAO-WFP early warnings on acute food insecurity“, kurioje Libanas nurodomas kaip šalis, kuriai gresia badas,

 atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio mėn. ES, JT ir Pasaulio banko priimtą ataskaitą dėl Libano reformos, atkūrimo ir atstatymo sistemos,

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 28 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą ES vardu dėl paskirto Libano ministro pirmininko atsistatydinimo,

 atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 30 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Libano Respublikos asociaciją[3] ir į 2016 m. lapkričio 11 d. ES ir Libano asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/2016 dėl ES ir Libano partnerystės prioritetų[4],

 atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2004 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją 1559 ir 2006 m. rugpjūčio 11 d. rezoliuciją 1701, kuriose raginama nuginkluoti ginkluotas grupuotes Libane,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. Beiruto uoste įvykusio sprogimo, per kurį žuvo 218 ir buvo sužeista 7 000 žmonių ir už kurį nė vienas pareigūnas iki šiol nebuvo patrauktas atsakomybėn, Libano humanitarinė padėtis labai pablogėjo, kadangi, remiantis 2021 m. sausio mėn. paskelbtu laikraščio The Guardian tyrimu, 2 750 tonų amonio nitrato, kuris susprogo Beiruto uoste, galėjo būti skirta Sirijai; kadangi bendrovė, tiekusi amonio nitratą, gali būti susijusi su bendrovėmis, kurios priklauso trims Rusijos ir Sirijos verslininkams ir yra glaudžiai susijusios su Sirijos prezidentu Basharu al-Assadu;

B. kadangi Beirute įvykęs sprogimas atspindėjo jau ir taip sunkią ekonominę ir politinę padėtį, kaip matyti iš 2019 m. spalio mėn. gatvėse vykusių masinių protestų, dar vadinamų Libano spalio revoliucija, per kuriuos buvo smerkiama išsikerojusi institucijų korupcija ir raginama steigti viešąsias tarnybas bei vykdyti pasaulietines demokratines reformas; kadangi šiuos reikalavimus kėlė visų religinių bendruomenių ir socialinių sluoksnių Libano piliečiai;

C. kadangi Pasaulio bankas pranešė, kad Libano ekonomikos nuosmukis galėjo būti vienas iš brutaliausių pasaulyje per pastaruosius 150 metų; kadangi 2020 m. infliacija pasiekė 84 proc. ir numatoma, kad 2021 m. ji viršys 100 proc.;

D. kadangi skurdas didėja didžiuliu greičiu – 2021 m. rugsėjo mėn. JT ataskaitoje nurodoma, kad daugiau kaip 74 proc. Libano gyventojų gyvena skurde, o 82 proc. – daugialypiame skurde[5]; kadangi trečdalis Libano vaikų negauna vakarienės;  kadangi Sirijos pabėgėlių, gyvenančių ypač dideliame skurde, dalis per 12 mėnesių, iki 2020 m. pabaigos, padidėjo nuo 55 iki 89 proc.; kadangi 2021 m. rugsėjo mėn. tik 17 proc. gyventojų buvo visiškai paskiepyti nuo COVID-19;

E. kadangi dėl 90 proc. Libano valiutos nuvertėjimo nuo 2019 m. pabaigos turtingiausi šalies asmenys galėjo nuvertinti savo finansinę skolą pasinaudodami rekordine infliacija, kuri pakenkė daugumai gyventojų; kadangi Libano parlamento finansų komitetas atmetė vyriausybės pateiktą gelbėjimo privačiomis lėšomis planą, pagal kurį, garantuojant banko sąskaitų, kuriose esančios santaupos neviršija 500 000 JAV dolerių, turtą, būtų buvę galima išsaugoti 98 proc. gyventojų santaupų; kadangi Tarptautinis valiutos fondas (TVF), atsižvelgdamas į tai, kad parlamento nariai kritikavo gaivinimo planą, paskelbė tris pareiškimus, kuriuose pritarė vyriausybės pasiūlytam planui; kadangi parlamento nariai, kurie atmetė gaivinimo planą, turėjo asmeninių interesų išsaugoti Libano bankų interesus, nes buvo tų bankų akcininkai ar ryšių su jais turintys asmenys;

F. kadangi veiksmai, nukreipti prieš neteisėtai įgytą pelną, yra kovos su korupcija ir nebaudžiamumu dalis ir yra itin reikalingi siekiant įveikti Libano krizę;

G. kadangi 2021 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimu nustatyta tikslinių sankcijų asmenims ir subjektams, atsakingiems už kenkimą demokratijai ar teisinei valstybei Libane, sistema; kadangi jos apima ES draudimą keliauti ir turto įšaldymą už nuolatinį trukdymą formuoti vyriausybę arba rimtą kenkimą rinkimų rengimui, už trukdymą ar kenkimą Libano institucijų patvirtintų ir ES remiamų planų, kuriais siekiama gerinti atskaitomybę ir užtikrinti gerą valdymą, be kita ko, bankininkystės ir finansų sektoriuose, įgyvendinimui, arba už rimtus finansinius nusižengimus, susijusius su viešosiomis lėšomis, už veiksmus, kuriems taikoma Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją, ir neteisėtą kapitalo eksportą;

H. kadangi iš nutekintų oficialių dokumentų matyti, kad Libano muitinės, karinės ir saugumo institucijos ir teismai per šešerius metus bent 10 kartų įspėjo viena kitą keitusias vyriausybes apie pavojingas sprogstamųjų cheminių medžiagų atsargas Beiruto uoste, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų; kadangi pagrindiniai Libano politiniai veikėjai trukdė atlikti vietos tyrimą dėl vėliau įvykusio sprogimo, nes valdžios institucijos atleido pirmąjį ikiteisminio tyrimo teisėją po to, kai jis įteikė šaukimus politiniams veikėjams, kad jie būtų apklausti, ir atmetė antrojo ikiteisminio tyrimo teisėjo prašymus panaikinti įtariamų parlamento narių imunitetą ir apklausti aukštesnio rango saugumo pajėgų narius;

I. kadangi Riad Salameh, kuris nuo 1993 m. yra Libano centrinio banko valdytojas, laikėsi strategijos, pagal kurią tam, kad būtų sumokėta esamiems kreditoriams, reikėjo vis daugiau skolintis, panašiai kaip finansinės piramidės (Ponzi schemos) atveju, ir dėl to 2019 m. pabaigoje pinigų sistema žlugo; kadangi įtariama, kad R. Salameh blokavo sukčiavimo tyrimą Centriniame banke ir tarptautinį auditą, reikalingą norint pasinaudoti TVF pagalba; kadangi Prancūzijos ir Šveicarijos už kovą su korupcija atsakingi teisėjai nuo 2021 m. liepos mėn. atlieka jo ir kitų giminaičių bei kolegų tyrimą dėl įtariamo neteisėto lėšų pervedimo iš Libano į Šveicarijos bankus ir Panamą ir dėl milijonų plovimo Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir JK pasinaudojant nekilnojamuoju turtu;

J. kadangi po 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. apsilankymų šalyje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pateikė išsamų veiksmų planą, kuriuo siekiama reformuoti Libaną, skatinti teikti tarptautinę pagalbą ir remti šalies ekonomiką;

K. kadangi, nepaisant visų politinių partijų įsipareigojimo laikytis veiksmų plane numatyto tvarkaraščio, Libano politinė klasė per 13 mėnesių nesuformavo vyriausybės ir nesiėmė skubių struktūrinių reformų; kadangi vyriausybė buvo suformuota 2021 m. rugsėjo 10 d.;

1. mano, kad dabartinė Libano padėtis yra žmogaus sukelta katastrofa, kurią sukėlė saujelė valdančiosios politinės klasės vyrų; yra labai susirūpinęs dėl nepataisomos Libano gyventojų patirtos žalos, įskaitant protų nutekėjimą ir žmogiškųjų išteklių išeikvojimą, kurie yra itin svarbūs šalies atsigavimui ir demokratiniam gyvenimui; mano, kad atskaitomybės užtikrinimas, laisvų ir sąžiningų rinkimų išsaugojimas ir pagrindinių viešųjų paslaugų teikimas turi nusverti bet kokius asmeninius Libano politinės klasės interesus;

2. labai apgailestauja dėl to, kad dauguma Libano parlamento ir kai kurių ministerijų narių atsisakė bendradarbiauti su teisminėmis institucijomis siekiant kovoti su korupcija ir veiksmingai tirti sprogimą Beiruto uoste, todėl pabrėžia, kad reikia sustiprinti dabartinį sprogimo tyrimą ir užtikrinti, kad jis taptų nepriklausomas, nešališkas ir veiksmingas;

3. ragina visas be išimties ES valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti taikant naujas ES tikslines sankcijas, nukreiptas prieš korumpuotus lyderius ir asmenis, atsakingus už kenkimą demokratijai ir teisinei valstybei, ir su jomis susijusias įmones Libane; primygtinai ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Tarybą skubiai skirti pakankamai išteklių, kad būtų galima veiksmingai sukurti naują mechanizmą ir pradėti procesą siekiant sudaryti korumpuotų lyderių ir su jais susijusių įmonių sąrašą; ragina ES valstybes nares ir jų partneres, tokias kaip JK ir Šveicarija, bendradarbiauti kovojant su įtariamu tam tikrų Libano pareigūnų vykdytu viešųjų lėšų pasisavinimu;

4. ragina naujai suformuotą vyriausybę skubiai pateikti ekonomikos atgaivinimo planą, kad būtų išgelbėtos paraližiuotos Libano viešosios tarnybos ir socialinės apsaugos mechanizmai ir būtų paremti sveikatos ir švietimo sektoriai; primygtinai ragina vyriausybę atnaujinti derybas su TVF; ragina Libano ministerijose įsteigti JT prižiūrimą tarptautinę humanitarinę darbo grupę, kad būtų galima skatinti humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi bei prižiūrėti, kaip naudojamos lėšos; ragina toliau teikti ES ir tarptautinę finansinę paramą siekiant užtikrinti, kad būtų galima įsigyti pagrindinių ne maisto produktų, pvz., degalų, vaistų ir grūdų, ir užtikrinti, kad būtų išsaugotos pagrindinės teisės į sveikatą ir švietimą;

5. primygtinai ragina ES likus keliems mėnesiams iki 2022 m. gegužės mėn. parlamento rinkimų nusiųsti į Libaną stebėjimo misiją; pabrėžia, kad Libano konstitucijoje nustatyto tvarkaraščio turi būti laikomasi ir kad politinė klasė jo negali atidėti;

6. giria Libano visuomenę už saviorganizaciją, už didelį atsparumą ir už tai, kad ji yra alternatyva sektantiškų nesutarimų ir korupcijos nualintai tradicinei politinei klasei; palankiai vertina, pvz., opozicijos koaliciją „The Order Revolves“ už tai, kad subūrė gyventojų protestuose prieš Libano politinę sistemą dalyvavusius inžinierius ir 2021 m. birželio mėn. laimėjo Libano inžinierių profesinių sąjungų rinkimus;

7. ragina tarptautinę bendruomenę teikti reikiamą finansinę paramą, kad Libano ginkluotosios pajėgos ir vidaus saugumo pajėgos galėtų atlikti pagrindinę savo užduotį ir užkirsti kelią tolesniam valstybės institucijų žlugimui bei užtikrinti humanitarinę pagalbą ir stabilumą;

8. smerkia destabilizuojantį užsienio kišimąsi ir ragina Libano valdžios institucijas tvirtai priešintis praktikai, be kita ko, Assado režimo praktikai, kuria siekiama nuslėpti įtarimus dėl bendrininkavimo, susijusio su amonio nitrato sprogimu Beiruto uoste; pabrėžia, kad „Hezbollah“ ir kitoms grupuotėms tenka ypatinga atsakomybė už Libano gyventojų 2019 m. judėjimo malšinimą ir už Libano politinę ir ekonominę krizę;

9. yra susirūpinęs dėl to, kad Libanas atlieka prekybos narkotikais, visų pirma kaptagono amfetaminais, centro vaidmenį;

10. ragina įsteigti specialų nepriklausomų teisėjų teismą, kuris tirtų Libane ar užsienyje gyvenančių asmenų korupcijos atvejus, tiesiogiai susijusius su Libano krize, ir trauktų už juos atsakomybėn ir kuriam turėtų būti leidžiama nurodyti juos sulaikyti ir užkirsti kelią tolesniam jų dalyvavimui šalies politiniame gyvenime, laikantis tarptautinių standartų, tinkamo proceso principo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą;

11. pabrėžia, kad dėl Assado režimo vykdomų beatodairiškų represijų, nukreiptų  prieš 2011 m. Sirijos gyventojų sukilimą, Libanas priėmė didžiausią pasaulyje pabėgėlių iš Sirijos skaičių;  atkreipia dėmesį į ypatingą Sirijos režimo atsakomybę už tai, kad ši dramatiška humanitarinė padėtis tęsiasi, ir į tarptautinės bendruomenės pareigą visapusiškai padėti Libanui pasitelkiant tarptautinį solidarumą;

12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Libano parlamentui bei vyriausybei.

Atnaujinta: 2021 m. rugsėjo 15 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika