PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl humanitarinės padėties Tigrėjuje
4.10.2021 - (2021/2902(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Thierry Mariani
ID frakcijos vardu
B9‑0486/2021
Europos Parlamento rezoliucija dėl humanitarinės padėties Tigrėjuje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Etiopijos Konstituciją,
– atsižvelgdamas į 2016 m. ES ir Etiopijos strateginio bendradarbiavimo susitarimą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 24 d. įvykusį tuometinio Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio ir Etiopijos Ministro Pirmininko Abiy Ahmedo susitikimą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 5 d. Etiopijoje paskelbtą nepaprastąją padėtį,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos sprendimą sustabdyti 88,5 mln. eurų paramos išmokėjimą Etiopijai,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. balandžio 19 d. Europos Sąjungos Užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje buvo paraginta atlikti bendrą ES ir Etiopijos tyrimą dėl įvykių Tigrėjuje,
– atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadas dėl Afrikos Kyšulio,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2020 m. lapkričio 4 d. paskelbus apie Tigrėjaus regiono vyriausybės atsisakymą atidėti regioninius rinkimus centrinė vyriausybė pradėjo ginkluotą intervenciją ir sukėlė ypač daug gyvybių nusinešusį pilietinį karą;
B. kadangi JT humanitarinės pagalbos agentūros nuo 2021 m. birželio mėn. praneša apie padidėjusią bado riziką Tigrėjuje, nurodydamos, kad 30 000 vaikų gresia tiesioginis pavojus mirti dėl bado;
C. kadangi 2021 m. kovo 4 d. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet jau paragino atlikti nepriklausomą tyrimą dėl Tigrėjuje padarytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, o 2021 m. rugsėjo 30 d. Etiopijos vyriausybė pranešė, kad išsiunčia septynis JT agentūrų vadovus;
D. kadangi viename 2021 m. gegužės 8 d. išplatintame vaizdo įraše Etiopų stačiatikių bažnyčios patriarchas apkaltino vyriausybės pajėgas norint įvykdyti genocidą Tigrėjuje ir „ištrinti tigrajus nuo žemės paviršiaus“;
E. kadangi 2021 m. kovo 23 d. Etiopijos Ministras Pirmininkas Abiy Ahmed leido Eritrėjai įsitraukti į konfliktą, nors ši šalis yra viena priešiškiausių pasaulyje religijos laisvės ir ypač krikščionybės atžvilgiu, ir kadangi 2021 m. rugpjūčio 10 d. jis paragino Etiopijos civilius gyventojus, vadovaujantis etninio solidarumo principu prisijungti prie kariuomenės ir stoti į kovą su Tigrėjumi;
F. kadangi, sprendžiant iš dokumentais pagrįstos radijo stoties Radio France Internationale paskelbtos informacijos, esama daug liudijimų, jog vyriausybės pajėgos vykdė represijas Tigrėjuje, be kita ko, Godos mieste;
G. kadangi turi omenyje atsiimant Mekelę vykdytas represijas, 2021 m. šventame Aksumo mieste įvykusias civilių gyventojų žudynes, pateiktus sunkius kaltinimus dėl Eritrėjos pajėgų smurto prieš Tigrėjaus regione vykusių kovų vietose apsistojusius pabėgėlius ir neseniai atsistatydinusios moterų teisių ministrės Filsan Abdullahi Ahmed žodžius apie žaginimo kampanijas, vyriausybės pajėgų surengtas vykstant kovoms Tigrėjaus regione;
H. kadangi Nobelio žmogaus teisių premijos komitetas padarė vertinimo klaidą skirdamas ją Abiy Ahmedui praėjus vos keliems mėnesiams nuo jo išrinkimo 2018 m. balandžio mėn., nes jis netrukus pradėjo vieną kruviniausių pilietinių karų Etiopijos istorijoje;
I. kadangi Somalyje kelis kartus buvo atidėti rinkimai ir šioje šalyje stiprėja islamui palankios jėgos, kurios gali pasinaudoti Etiopijos susilpnėjimu;
J. kadangi Somalio pusiasalį apėmė geopolitinė įtampa, į kurią sutelktas visų tarptautinių organizacijų dėmesys;
K. kadangi Kenija pasiūlė išbraukti Tigrėjaus liaudies išsilaisvinimo frontą (TPLF) iš teroristinių organizacijų sąrašo;
L. kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro pareiškimuose tvirtinama, jog Šimelbos ir Histato pabėgėlių stovyklos yra visiškai sugriautos, dėl konflikto jau persikėlė daugiau kaip 200 000 asmenų ir apie 70 000 pabėgėlių atvyko į Sudaną;
M. kadangi 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešta apie Oromo išsilaisvinimo armijos ir TPLF suartėjimą ir kadangi TPLF pajėgos artėja prie Desės miesto, kurį šiuo metu saugo Eritrėjos karinės pajėgos ir kuriame gausėja antivyriausybinių demonstracijų;
N. kadangi Turkijai yra oficialiai pavesta palengvinti Sudano ir Etiopijos santykius ginčytinų pasienio regionų klausimu ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. Etiopijos Ministras Pirmininkas nuvyko į Ankarą prašyti Turkijos karinės paramos kovai su Tigrėjumi;
1. reiškia didelį susirūpinimą dėl šiuo metu Etiopijoje vykstančio pilietinio karo ir tikisi, kad šioje šalyje, jau slegiamoje didelių socialinių problemų, artimiausiu metu vėl įsivyraus taika;
2. primena, kad Tigrėjaus regione, kuriame daugiau kaip dešimt mėnesių vyksta karo veiksmai, prasidėjo badas, be kita ko, dėl to, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. centrinė vyriausybė palaiko visišką šio regiono izoliaciją; šiuo klausimu primena, kad septynių JT agentūrų vadovų išsiuntimas 2021 m. rugsėjo 30 d. yra signalas, dėl kurio tenka apgailestauti;
3. baisisi daugelyje liudijimų aprašomu siaubingu šalies kariuomenės elgesiu, be kita ko, su Tigrėjaus regiono gyventojais;
4. pabrėžia, kad esant apgailėtinai pilietinio karo situacijai sudarydama sąjungą su Eritrėja Etiopijos centrinė valdžia pasitelkė ypač pavojingą veikėją;
5. piktinasi gausiomis represijomis – prievartavimais, grobimais, mirties bausmių vykdymu be teismo, – apie kuriuos praneša daugelis veikėjų, visų pirma patriarchas Mathias I-asis, kuris kalba apie Tigrėjuje vykdomą genocidą;
6. pabrėžia, kad Eritrėjoje puoselėjama neapykanta religijos laisvei ir krikščionybės atmainoms, ir yra susirūpinęs dėl sunkių tokios ideologijos pasekmių vykstant susirėmimams Tigrėjuje;
7. apgailestauja, kad daugelyje liudijimų kalbama apie išpuolius būtent prieš krikščionis ar krikščioniškojo kulto vietas, be kita ko, represijas prieš idratų etninę grupę Debre Damo vietovėje, Adigrato vyskupijoje ir daugelyje Tigrėjaus šventovių;
8. primena, kad 2019 m. spalio mėn. Etiopijos Ministrui Pirmininkui Abiy Ahmedui buvo suteikta Nobelio taikos premija už tai, kad jis sudarė taikos sutartį su Eritrėja, ir kad būtent ši kruvina sąjunga šiuo metu panaudojama prieš Tigrėjaus gyventojus;
9. pabrėžia, kad Nobelio taikos premijos laureatas Abiy Ahmed Tigrėjaus sukilimą laiko savo kariuomenės „pratybų vieta“;
10. pažymi, kad dėl netrukus vyksiančių rinkimų Somalyje ir islamistų grupuočių telkimosi šioje šalyje pavojaus kyla dar didesnis poreikis skubiai užbaigti pilietinį karą Etiopijoje;
11. todėl pažymi, jog norint gerai suprasti padėtį reikia atsižvelgti į Etiopijos kaimynus, be kita ko, džihadistų grupuotes, ir į destabilizuojančius veiksnius, kylančius iš Sudano, Pietų Sudano, Eritrėjos ir Somalio;
12. atkreipia dėmesį į didelį Kenijos suinteresuotumą įsitraukti: ši šalis ragina Etiopijos centrinę vyriausybę išbraukti TPLF iš teroristinių organizacijų sąrašo, nes tai taptų pirmuoju žingsniu link politinių derybų pradžios;
13. labai susirūpinęs pabrėžia, kad dėl konflikto jau perkelta šimtai tūkstančių asmenų ir kad jo padariniai migracijos srityje gali būti pražūtingi, kad 2017 m. iš Saudo Arabijos ir kitų šalių buvo išsiųsta apie 400 000 etiopų ir kad pačioje Etiopijoje glaudžiasi apie 800 000 pabėgėlių, nors 20 proc. jos gyventojų tiesiogiai priklauso nuo tarptautinės pagalbos maistu;
14. konstatuoja, jog Oromijos regiono sukilėliai, tradiciškai buvę priešiški Tigrėjaus regionui, susijungė su TPLF ir šiuo metu kelia grėsmę vyriausybės pajėgoms bei reikalauja Ministro Pirmininko Abiy Ahmedo atsistatydinimo;
15. kelia klausimą dėl Turkijos vaidmens regione, nors Ankara pristatoma kaip Chartumo ir Adis Abebos tarpininkė derybose dėl sienos;
16. pabrėžia, jog svarbu, kad Europos Sąjungos valstybės narės įsitrauktų į Etiopijos krizės sprendimą, nes jos pasekmės migracijos, saugumo ir geopolitikos srityse gali sukelti didelį pavojų Europai;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.