PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Tunise
18.10.2021 - (2021/2903(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Frédérique Ries, Olivier Chastel, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Jan-Christoph Oetjen, Nicolae Ştefănuță
RENEW frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0523/2021
B9-0525/2021
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Tunise
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tuniso,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. liepos 27 d. deklaraciją Europos Sąjungos vardu ir jo pareiškimus žiniasklaidai Tunise 2021 m. rugsėjo 10 d.,
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (PP / VĮ) bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (JOIN(2021) 0002) ir prie jo pridedamą bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Pietinių kaimynių ekonomikos ir investicijų planas“ (SWD(2021) 0023),
– atsižvelgdama į 1998 m. Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos asociaciją (ES ir Tuniso asociacijos susitarimą)[1],
– atsižvelgdamas į 2014 m. priimtą Tuniso konstituciją,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra Tunisas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2011 m. sausio mėn. taikiai nuvertus prezidentą Zine al-Abidine Ben Ali Tunisas tapo Arabų pavasario lopšiu; kadangi, nepaisant permainingos pertvarkos, Tunisas yra vienintelė regiono valstybė, kuri sugebėjo tapti demokratija; kadangi jos naujos demokratinės institucijos išlieka pažeidžiamos;
B. kadangi po 2019 m. spalio ir lapkričio mėn. antrųjų laisvų Tuniso parlamento ir prezidento rinkimų į valdžią atėjo prezidentas Kais Saied; kadangi dėl parlamento susiskaldymo nuo šių rinkimų iki 2021 m. liepos mėn. buvo paskirti trys vyriausybės vadovai; kadangi pagal 2014 m. priimtą konstituciją įstatymų vykdomąją valdžią turi ir prezidentas, ir ministras pirmininkas;
C. kadangi 2020–2021 m. H. Mechichi vyriausybė buvo atsakinga už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi, remiantis organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, 2021 m. sausio mėn. protestuotojai buvo kankinami areštinėse;
D. kadangi korupcija šalį kamuoja dešimtmečius; kadangi 2021 m. birželio mėn. buvęs Nacionalinės kovos su korupcija agentūros direktorius Imed Boukhris buvo atleistas be paaiškinimo ir vietoje jo buvo nedelsiant paskirtas vieno iš tuometinio ministro pirmininko H. Mechichi patarėjų žentas;
E. kadangi vis daugiau Tuniso gyventojų išvyksta iš savo šalies, kartais rizikuodami savo gyvybėmis ir kirsdami Viduržemio jūrą; kadangi Tuniso protų nutekėjimo rodiklis yra vienas didžiausių arabų valstybėse;
F. kadangi Tunise užfiksuotas antras didžiausias pasaulyje mirčių nuo COVID-19 skaičius; kadangi 2021 m. liepos mėn. įvyko daug protestų prieš vyriausybę, kurių metu buvo palaikomas prezidentas Kais Saied, ir išreiškiamas bendras pyktis dėl korupcijos ir ekonominės, socialinės ir sveikatos krizės;
G. kadangi 2021 m. liepos 25 d. kalbėdamas per televiziją, prezidentas Kais Saied nusprendė atleisti ministrą pirmininką H. Mechichi ir jo vyriausybę ir laikinai, 30 dienų laikotarpiui, sustabdyti Tuniso parlamentą bei panaikinti visų jo narių imunitetą; kadangi vėliau kariuomenė užblokavo įėjimą į parlamentą; kadangi nuo to laiko keli parlamento nariai stojo prieš karo teismą; kadangi Tuniso Konstitucijos 80 straipsnyje nurodyta, kad ekstremaliosios situacijos laikotarpiu parlamentas turi nuolat susirinkti ir kad Respublikos Prezidentas negali paleisti parlamento; kadangi 2021 m. rugpjūčio 24 d. prezidentas iki kito pranešimo pratęsė parlamento sustabdymą;
H. kadangi 2021 m. liepos 26 d. policija uždarė televizijos kanalo „Al Jazeera“ Tuniso biurą; kadangi iš tikrųjų jo darbuotojams buvo leista toliau dirbti šalyje;
I. kadangi 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės kovos su korupcija agentūros biurai buvo uždaryti nenurodžius jokių priežasčių; kadangi vidaus reikalų ministerija konfiskavo tūkstančių pranešėjų apie pažeidimus asmens duomenis;
J. kadangi tūkstančiams visuomenės veikėjų ir verslininkų tariamai buvo uždrausta keliauti be leidimo, o daugybei žmonių buvo paskirtas namų areštas ir valstybės priežiūra;
K. kadangi 2021 m. rugsėjo 22 d. prezidentas paskelbė Prezidento dekretą Nr. 117, kuriuo buvo sustabdytas konstitucijos galiojimas, išskyrus jos preambulę ir pirmuosius du skyrius dėl bendrųjų nuostatų, teisių ir laisvių; kadangi prezidentas suteikė sau visišką įstatymų leidžiamąją valdžią dekretais keisti politinių partijų veiklą, rinkimus, teismų sistemą, sąjungų ir asociacijų veiklą, spaudos ir informacijos laisvę, teisingumo departamento formavimą, vidaus saugumo pajėgų veiklą, žmogaus teises ir laisves, asmens statuso kodeksą, vidaus saugumo pajėgų, muitinės veiklą ir valstybės biudžetą reglamentuojančius teisės aktus;
L. kadangi Prezidento dekretu Nr. 117 uždrausta skųsti prezidento sprendimus teisme, įskaitant Tuniso aukščiausiąjį administracinį teismą ir jo kasacinį teismą; kadangi dekretu buvo nurodyta uždaryti pagal 2014 m. priimtą konstituciją įsteigtą laikinąją teisės aktų atitikties konstitucijai peržiūros instituciją (pranc. Instance provisoire de contrôle de constitutionnalité des lois), kol bus suformuotas Tuniso Konstitucinis Teismas;
M. kadangi Tuniso pilietinė visuomenė viešai išreiškė didelį susirūpinimą dėl naujų teisių ir laisvių apribojimų; kadangi pilietinė visuomenė, įskaitant profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir politines partijas, nuo 2011 m. atliko pagrindinį vaidmenį formuojant ir stiprinant Tuniso demokratinę pertvarką; kadangi 2021 m. spalio 10 d., nepaisant didelių policijos pajėgų, tūkstančiai žmonių išėjo į Tuniso gatves protestuoti prieš prezidento Kais Saied užgrobtą valdžią;
Nr. kadangi 2021 m. rugsėjo 29 d. prezidentas ministru pirmininku paskyrė Najla Bouden; kadangi 2021 m. spalio 11 d. prezidentas paskelbė apie naują vyriausybę, kurią sudaro 25 nariai, įskaitant ankstesnių 2020 ir 2021 m. vyriausybių vidaus reikalų, švietimo ir užsienio reikalų ministrus;
O. kadangi kaip makrofinansinės paramos dalį ES suteikė Tunisui 2 mlrd. EUR tiesioginių dotacijų, skirtų paremti jo demokratinę pertvarką, įskaitant 260 mln. EUR 2020 m. ir 200 mln. EUR 2021 m. (birželio mėn. duomenimis);
1. reiškia didelį susirūpinimą dėl įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios sutelkimo prezidento Kais Saied rankose; pažymi, kad toks valdžios sutelkimas prieštarauja demokratiniam stabdžių ir atsvarų principui, ypač kai nėra jokios kontrolės ar galimybės apskųsti sprendimus;
2. ragina Tuniso prezidentą besąlygiškai laikytis 2014 m. priimtoje Tuniso konstitucijoje nustatytų teisių ir laisvių ir besąlygiškai laikytis Tuniso tarptautinių įsipareigojimų;
3. ragina prezidentą, vadovaujantis Tuniso konstitucine santvarka, leisti sugrįžti prie visavertės parlamentinės demokratijos;
4. smerkia kai kurių Tuniso parlamento narių, pavyzdžiui, vieno iš judėjimo „Orumas“ (Karama) įkūrėjų, Rachedo Khiari, kurstančius pareiškimus, kuriais prancūzų mokytojo Samuelio Paty nužudymas pateisinamas dėl jo neva įvykdytos šventvagystės;
5. primygtinai ragina prezidentą leisti visapusiškai ir tinkamai veikti nepriklausomoms valstybinėms reguliavimo institucijoms, įskaitant laikinąją teisės aktų atitikties konstitucijai peržiūros instituciją ir Nacionalinę kovos su korupcija agentūrą;
6. primygtinai ragina prezidentą laikytis įtrauktį ir dalyvavimą skatinančio požiūrio bei kuo anksčiau įtraukti pilietinės visuomenės atstovus į visas konstitucines ir teisėkūros reformas ir kuo greičiau jas įgyvendinti; akcentuoja, kad PP / VĮ turėtų būti reguliariai informuojami apie naujausius institucinius pokyčius Tunise;
7. akcentuoja, kad ypatingai svarbu rengiant konstitucinius ir teisės aktų dokumentus numatyti bent tas su stabdžių ir atsvarų principu ir pagrindinių teisių ir laisvių apsauga susijusias apsaugos priemones, kurios numatytos 2014 m. priimtoje Tuniso konstitucijoje; atkreipia dėmesį, kad nors šie principai ir buvo oficialiai garantuojami ankstesnėse Tuniso konstitucijose, jų nepavyko veiksmingai apsaugoti dėl daugelio represinių įstatymų; ragina ES ir jos valstybes nares būti pasirengusioms Tuniso valdžios institucijų prašymu padėti Tuniso institucijoms teikiant joms techninę pagalbą;
8. atkreipia dėmesį į tai, kad Najla Bouden yra pirmoji moteris paskirta Tuniso ministre pirmininke; pažymi, kad jos įgaliojimai ribojami pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. Prezidento dekrete Nr. 117, kuriuo įstatymų vykdomoji valdžia buvo sutelkta prezidento rankose, nustatytą sistemą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. spalio 11 d. buvo paskirta nauja vyriausybė;
9. ragina prezidentą persvarstyti savo sprendimą nepritarti, kad moterų ir vyrų lygios teisė būtų užtikrinamos visose be išimties srityse; ragina nutraukti teisinę moterų diskriminaciją paveldėjimo, vaikų globos, teisės būti namų ūkio pagrindiniu asmeniu, teisės į vaiko priežiūros atostogas ir darbo, ypač namų ūkio darbuotojų ir moterų ūkininkių, srityse; palankiai vertina 2017 m. įstatymą dėl smurto prieš moteris ir mergaites išnaikinimo ir ragina jį visapusiškai įgyvendinti vietoje, be kita ko, mokant teisėsaugos pareigūnus teikti veiksmingą pagalbą išžaginimo ir prievartos aukoms; ragina ES ir toliau remti Tuniso moterų prieglaudas, kurios visos keturios yra nuolat perpildytos;
10. apgailestauja dėl to, kad, nepaisant glaudžios partnerystės su Tunisu, ES po Arabų pavasario nesugebėjo šiai valstybei suteikti geresnės paramos ir padėti jai užtikrinti gerą administravimą ir integracinį augimą;
11. dar kartą patvirtina, kad ES visiškai remia Tunisą, kaip pagrindinį demokratišką regiono partnerį;
12. ragina Komisiją ir Europos investicijų banką ir toliau padėti Tuniso valdžios institucijoms, be kita ko, teikiant makrofinansinę paramą ir įgyvendinant priemonės COVAX iniciatyvą, su sąlyga, kad laikomasi ES ir Tuniso asociacijos susitarimo 2 straipsnyje nustatytų žmogaus teisių ir demokratijos principų; pabrėžia, kad atskaitingos vyriausybės paskyrimas yra esminis žingsnis siekiant šio tikslo;
13. ragina Komisiją atnaujinti trišalį dialogą tarp Tuniso pilietinės visuomenės, Tuniso valdžios institucijų ir Komisijos;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Tuniso vyriausybei bei parlamentui.
- [1] OJ L 97, 1998 3 30, p. 2.