PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Tunise
18.10.2021 - (2021/2903(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Pedro Marques, Maria Arena
S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0523/2021
B9‑0526/2021
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Tunise
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tuniso,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo Europos Sąjungos vardu 2021 m. liepos 27 d. padarytą pareiškimą ir 2021 m. lapkričio 10 d. pareiškimus spaudai Tunise,
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo komunikatą „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (JOIN(2021)0002) ir prie jo pridėtą bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Ekonominis ir investicijų planas pietinėms kaimyninėms šalims“ (SWD/2021/0023),
– atsižvelgdamas į 1995 m. ES ir Tuniso asociacijos susitarimą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. Tuniso Konstituciją,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra Tunisas,
– atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurią Tunisas ratifikavo 1985 m.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2010 m. gruodžio mėn. Tuniso revoliucija nutraukė Prezidento Zino El Abidino Ben Alio autokratinį valdymą ir pradėjo naują daugiapartinės politikos erą šalyje;
B. kadangi 2021 m. liepos 25 d. Prezidentas Kais Saied atleido Ministrą Pirmininką Hichemą Mechichį, laikinai sustabdė parlamento veiklą 30 dienų ir taip pat atėmė parlamentarų neliečiamumą; kadangi Prezidentas šį žingsnį pagrindė remdamasis Tuniso konstitucijos 80 straipsniu, kuris suteikia jam įgaliojimus imtis nepaprastų priemonių, kad galėtų susitvarkyti su šalyje vyksiančia „neišvengiama krize“; kadangi Konstitucijos 80 straipsnyje numatyta, kad nepaprastosios padėties atveju parlamentas kartu su Prezidentu gali veikti nuolatinėje sesijoje;
C. kadangi Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos ir Egipto vyriausybės nedelsiant pagyrė ir teikė retorinę paramą Prezidento K. Saiedo iniciatyvai;
D. kadangi Prezidento K. Saiedo sprendimas buvo priimtas sunkios ekonomikos ir sveikatos krizės ir antro pagal dydį pasaulyje mirčių nuo COVID-19 skaičiaus pasaulyje kontekste; kadangi dėl vidinio politinio susiskaldymo daugelį metų buvo blokuojama Tuniso institucinė sistema ir dėl to šaliai nepavyko įgyvendinti 2014 m. Konstitucijoje numatytų reformų, visų pirma steigti konstitucinį teismą, taip pat vykdyti ekonominių reformų;
E. kadangi 2021 m. rugsėjo 22 d. Prezidentas K. Saied priėmė išimtines priemones, leidžiančias neterminuotam laiko tarpui pakeisti vyriausybę ir parlamentą ir valdyti leidžiant prezidento dekretus, todėl 2014 m. Konstitucijos galiojimą pavertė savo paties sprendimu;
F. kadangi 2021 m. rugsėjo 29 d. Prezidentas K. Saied paskyrė Najlą Boudeną Romdhanę pirmąja Tuniso Ministre Pirmininke moterimi, siekiant suformuoti naują vyriausybę; kadangi Prezidentas K. Saied pareiškė, kad naujoji vyriausybė per nepaprastąją padėtį bus atskaitinga jam, o ne Ministrei Pirmininkei, taip sumažindamas Ministrės Pirmininkės N. Bouden galias, palyginti su jos pirmtako; kadangi Ministrė Pirmininkė N. Bouden pareiškė, kad pagrindinis naujos vyriausybės prioritetas bus subalansuoti viešuosius finansus ir toliau vykdyti Tunisui reikalingas ekonomines reformas, taip pat kovoti su korupcija šalyje; kadangi 2021 m. spalio 11 d. pareigas pradėjo eiti nauja 24 ministrų vyriausybė ir valstybės sekretorius, įskaitant 10 moterų;
G. kadangi panaikinus parlamentinį neliečiamumą, keliems parlamento nariams įvykdyti ankstesni teismo sprendimai dėl korupcijos ir sukčiavimo; kadangi kai kuriems iš jų neoficialiai buvo panaikinta galimybė keliauti, o kitiems buvo skirtas namų areštas; kadangi iškalbingas parlamentaras ir pranešėjas Yassine Ayari, atskleidęs keletą korupcijos atvejų Tunise, nuo 2021 m. liepos 28 d. laikomas Mornaguia miesto kalėjime, kad atliktų dviejų mėnesių bausmę, kurią 2018 m. paskelbė karo teismas už jo „Facebook“ padarytus įrašus, kritikuojančius kariuomenę;
H. kadangi 2021 m. liepos 26 d. Tuniso policija uždarė „Al Jazeera“ biurus Tunise, nepateikdama jokio paaiškinimo; kadangi 2021 m. spalio 6 d. Tuniso saugumo pajėgos konfiskavo transliavimo įrangą, kurią naudojo televizijos transliuotojas „Zitouna TV“, artimas „Ennahda“ partijai, po to, kai Nepriklausoma vyriausioji audiovizualinės komunikacijos institucija paskelbė, kad kanalas veikė neteisėtai; kadangi 2021 m. spalio 3 d. Tuniso valdžios institucijos areštavo „Zitouna TV“ televizijos laidų vedėją Amerą Ayadą dėl kaltinimų sąmokslu prieš valstybės saugumą; kadangi kanalas „Zitouna TV“ pradėjo veikti 2012 m., kai buvo nuverstas Prezidentas Z. Ben Ali.
I. kadangi 2021 m. rugsėjo 10 d. Bendroji Tuniso profesinė sąjunga (UGTT) pristatė savo nacionalinio konsultacinio komiteto įsteigimo planą, kad būtų užtikrinta teisinė sistema, skirta įtraukioms socialinėms ir politinėms reformoms šalyje įgyvendinti, visų pirma politinės sistemos ir rinkimų įstatymo reformavimui, taip pat Konstitucijos pakeitimui;
J. kadangi nuo 1995 m. Tunisas yra artimas ES partneris, bendradarbiaujantis vykdant Europos kaimynystės politiką; kadangi nuo 2011 m. ES skyrė daugiau nei 2 mlrd. EUR dotacijų ir 800 mln. EUR makrofinansinės paramos, siekdama paremti Tuniso deklaruotą įsipareigojimą pereiti prie demokratijos; kadangi 2021 m. gegužės mėn. pagal Makrofinansinės paramos programą Tunisui buvo skirta 600 mln. EUR su konkrečiu tikslu sušvelninti ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį šalyje;
1. yra labai susirūpinęs dėl to, kad įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės galios yra sutelktos vieno asmens – Kaiso Saiedo – rankose; pažymi, kad toks valdžios sutelkimo lygis prieštarauja demokratiniams principams;
2. reiškia užuojautą ir paramą Tuniso žmonėms šiuo sunkiu momentu dėl šalies jaunos demokratijos ir pakartoja teisėtą tunisiečių teisę rinktis demokratinį kelią ir teisę į socialinę bei ekonominę gerovę;
3. reiškia susirūpinimą dėl vienašališko Prezidento sprendimo perrašyti Konstituciją su tokiomis sąlygomis, kurios jam suteiks beveik neribotas galias, įskaitant įgaliojimus dekretu be trukdžių išleisti „teisės aktų tekstus“ ir paskelbti, kad jiems negali būti taikoma bet kokia priežiūra ar teisminė peržiūra, taip pat atleisti valstybės pareigūnus ir pakeisti juos sąjungininkais;
4. reiškia susirūpinimą dėl jau dabar kritinės socialinės ir ekonominės padėties pablogėjimo, kurią gali tik dar labiau pabloginti dabartinė politinė krizė, o tai savo ruožtu gali lemti tarptautinę Tuniso ekonomikos izoliaciją ir pakenkti jo, kaip demokratinio modelio regione, įvaizdžiui užsienyje;
5. dar kartą patvirtina savo esminį įsitikinimą, kad demokratija, teisinės valstybės principas ir pagarba žmogaus teisėms yra esminiai dalykai siekiant tvaraus ir išties įtraukaus ekonomikos augimo ir klestėjimo Tunise, taip pat žodžio laisvė, teisės protestuoti, keliauti ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, ir teisė, kad civiliai nebūtų teisiami kariniuose tribunoluose;
6. šiuo atžvilgiu palankiai vertina UGTT rekomendacijas; yra įsitikinęs, kad bet kokie politinės sistemos ir konstitucinės sistemos pakeitimai turi būti atliekami vedant įtraukų dialogą, kuriame dalyvautų profesinės sąjungos ir pilietinės visuomenės organizacijos; ragina Tunisą įsteigti konstitucinį teismą, kad būtų išvengta bet kokio atitinkamo subjekto klaidingo aiškinimo ir piktnaudžiavimo Konstitucija;
7. yra susirūpinęs dėl pastarojo meto areštų, nukreiptų prieš politinius veikėjus, taip pat dėl transliavimo korporacijų, dalyvaujančių demokratiniame Tuniso gyvenime, uždarymo; ragina Tuniso valdžios institucijas užtikrinti visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms šalyje, visų pirma saviraiškos ir informacijos laisvei;
8. mano, kad teisinės valstybės principo laikymasis ir teismų sistemos nepriklausomumas yra prioritetai ir būtinos demokratijos sąlygos; ragina atkurti nepriklausomą teismų sistemą, o tai turėtų paskatinti Tuniso karo teismų reformavimą, kad būtų išvengta karo teismo procesų prieš civilius;
9. yra susirūpinęs dėl trečiųjų šalių subjektų, kurie kenkia Tuniso demokratijai ir stiprina savo įtaką regione, kišimosi; atsižvelgdamas į tai, ragina ES institucijas ir valstybes nares skatinti atkurti atstovaujamosios demokratijos mechanizmus Tunise, grindžiamus rinkimais, nes jie yra ekonominio ir finansinio bendradarbiavimo su šalimi kertinis akmuo;
10. primena, kad Tunisas turi privilegijuotus santykius su ES, nes šalis yra jos pagrindinė prekybos partnerė regione, o ES dešimtmetį nuo revoliucijos investuoja į Tuniso perėjimą prie demokratijos; mano, kad ES turėtų ir toliau remti Tunisą ir jo pastangas įveikti dabartinę ekonomikos ir pandemijos krizę, o tuo pat metu Tunisas turėtų skubiai atkurti savo demokratinių institucijų vaidmenį;
11. atkreipia dėmesį į tai, kad Tunisui skubiai reikalinga stabili vyriausybė, įteisinta demokratinės atskaitomybės, kad būtų galima atnaujinti derybas su Tarptautiniu valiutos fondu dėl labai reikalingos paskolos, skirtos šalies ekonomikai atgaivinti, išmokėjimo;
12. ragina ES tęsti programas, pagal kurias remiami Tuniso piliečiai, ir prireikus, atsižvelgiant į dabartinę krizę, didinti paramą, be kita ko, teikiant sveikatos priežiūros paramą pagal priemonę COVAX, kad padėtų šaliai įveikti didelį COVID-19 pandemijos poveikį;
13. ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, taip pat valstybes nares atidžiai stebėti padėtį Tunise ir ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją reguliariai teikti ataskaitas Parlamento Užsienio reikalų komitetui ir Žmogaus teisių pakomitečiui, kad būtų užtikrintas tinkamas parlamentinis dialogas apie šią svarbią ir nerimą keliančią situaciją;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Tuniso parlamentui bei vyriausybei.