Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0582/2021Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0582/2021

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Nikaragvoje

8.12.2021 - (2021/3000(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Manu Pineda
The Left frakcijos vardu

Procedūra : 2021/3000(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0582/2021
Pateikti tekstai :
B9-0582/2021
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B9‑0582/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje

(2021/3000(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Nikaragvos Respublikos Konstituciją,

 atsižvelgdamas į JT Chartiją ir ypač į jos 1 skyriaus 1 straipsnio 2 dalį, kurioje teigiama, kad šios Chartijos tikslas yra „[p]lėtoti draugiškus tautų santykius, grindžiamus tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principu“,

 atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių,

 atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro metinę ataskaitą dėl padėties Nikaragvoje,

 atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnį ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1 straipsnį, kuriuose teigiama, kad „visos tautos turi apsisprendimo teisę“ ir kad „remiantis ta teise jos laisvai priima sprendimus dėl savo politinio statuso ir laisvai siekia savo ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros“,

 atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d. pasirašytą Susitarimą, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija[1], kurios vienas iš trijų pagrindinių ramsčių yra politinis dialogas,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Nikaragvoje, laikantis vietos įstatymų ir konstitucinių procedūrų, 2021 m. lapkričio 7 d. buvo surengti visuotiniai rinkimai, kurie apėmė prezidento rinkimus, rinkimus į Nacionalinę asamblėją ir rinkimus į Centrinės Amerikos Parlamentą;

B. kadangi prezidento rinkimuose dalyvavo šeši kandidatai; kadangi, Nikaragvos vyriausiosios rinkimų tarybos duomenimis, Daniel Ortega surinko daugiausia balsų – 75,9 proc. atiduotų balsų, ir todėl laimėjo rinkimus; kadangi Walter Espinoza gavo 14,2 proc. balsų, Guillermo Osorno – 3,3 proc., Marcelo Montiel – 3,2 proc., Gerson Gutiérrez – 1,8 proc. ir Mauricio Orué – 1,7 proc.; kadangi prezidento rinkimuose dalyvavo 65,3 proc. rinkėjų;

C. kadangi rinkimuose į Nacionalinę asamblėją dalyvavo septynios partijos ir koalicijos ir visos jos laimėjo mandatus; kadangi Sandinistų nacionalinio išvadavimo frontas iš viso laimėjo 75 mandatus, Konstitucionalistų liberalų partija – 9, Nikaragvos liberalų aljansas – 2, Nepriklausoma liberalų partija – 1, Aljansas už Respubliką – 1, Nikaragvos krikščioniškojo kelio partija – 1 ir YATAMA – 1 mandatą;

D. kadangi apie savo kandidatūrą prezidento rinkimuose paskelbusiai Cristianai Chamorro nuo 2021 m. birželio 2 d. buvo paskirtas namų areštas po to, kai ji buvo apkaltinta pinigų plovimu tada, kai ėjo Violetos Barrios de Chamorro fondo direktorės pareigas;

E. kadangi 2021 m. birželio 5 d. buvo suimtas Arturo Cruz; kadangi 2021 m. birželio 8 d. buvo suimtas opozicinės grupės „Mėlynųjų ir baltųjų nacionalinė sąjunga“ lyderis Félix Maradiaga; kadangi 2021 m. birželio 8 d. taip pat buvo suimtas Juan Sebastián Chamorro; kadangi jie visi paskelbė apie savo ketinimą kandidatuoti būsimuose prezidento rinkimuose; kadangi jie buvo suimti vadovaujantis Įstatymu 1055/2020, pagal kurį draudžiami bet kokie prieš Nikaragvos nepriklausomybę, suverenumą ir apsisprendimą nukreipti veiksmai; kadangi partijos „Unamos“ lyderis ir kiti nariai taip pat buvo suimti; kadangi dauguma jų dėl to, kad buvo suimti, negalėjo registruotis kandidatais rinkimuose; kadangi teismas vis dar turi paskelbti nuosprendį;

F. kadangi Sandinistų nacionalinio išsivadavimo frontas Centrinės Amerikos Parlamente laimėjo 15 vietų, Konstitucionalistų liberalų partija – 2, Nepriklausoma liberalų partija – 1, Nikaragvos liberalų aljansas – 1 ir Aljansas už Respubliką – 1;

G. kadangi 2021 m. gegužės mėn. Nikaragva pristatė rinkimų reformą; kadangi šia reforma, be kita ko, nustatomos priemonės, siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų kandidatuoti, kad visa su rinkimų procesu susijusi informacija ir dokumentai būtų prieinami vietos kalbomis, taip pat buvo numatyta įrengti balsavimo punktus atokiose teritorijose ir reguliuoti partijos atstovų dalyvavimą šiuose punktuose; kadangi 2021 m. gegužės mėn. Nikaragvos nacionalinė asamblėja išrinko Aukščiausiąją rinkimų tarybą; kadangi šią Asamblėją sudaro visų parlamentinių partijų paskirti atstovai, dauguma jos narių – moterys, taip pat atstovai iš afrikiečių kilmės ir vietos bendruomenių;

H. kadangi Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo) pareiškime ES nepripažino rinkimų teisėtais; kadangi kelios šalys ir daugiašaliai forumai priėmė skirtingas pozicijas dėl rinkimų proceso; kadangi Amerikos valstybių organizacija priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Nikaragvos rinkimams trūko demokratinio teisėtumo; kadangi dėl to Nikaragva nusprendė pasitraukti iš Amerikos valstybių organizacijos ir pareiškė, kad tai tik naujausias pavyzdys, kaip ši organizacija tampa intervencine priemone;

I. kadangi ES ir JAV įvedė vienašališkas prievartos priemones, tokias kaip sankcijos Nikaragvai; kadangi spalio 11 d., prieš visuotinius rinkimus, ES pratęsė sankcijas dar vieniems metams; kadangi po lapkričio 15 d. rinkimų JAV administracija sugriežtino sankcijas; kadangi JT žmogaus teisių ekspertai ragino COVID-19 pandemijos aplinkybėmis nebetaikyti šių sankcijų, nes dėl jų buvo apsunkintas šalių, kurioms šios sankcijos taikomos, patekimas į tarptautinę rinką, siekiant gauti vaistų ir kitų būtinų atsargų;

J. kadangi nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. JT Vyriausiasis žmogaus teisių komisaro biuras pranešė apie 117 priekabiavimo, bauginimo ir grasinimo, nukreiptų prieš politinius aktyvistus ir įvairiais socialines organizacijas, atvejų;

K. kadangi dėl Nikaragvos padėties tarp dviejų vandenynų šiai valstybei tenka svarbi strateginė pozicija Centrinėje Amerikoje; kadangi 2014 m. gruodžio mėn. buvo paskelbta apie kanalo tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų statybas, bendradarbiaujant su įmone „HKND Group“; kadangi šis projektas 2018 m. buvo atšauktas;

L. kadangi agentūros USAID pritaikytos pagalbos Nikaragvai programa įgyvendinama nuo 2018 m., o jos tikslai, be kita ko, yra skatinti rinkos ekonomiką šalyje ir užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą, taip pat teikti paramą opozicinėms organizacijoms ir lyderiams; kadangi 2014–2021 m. agentūra USAID parėmė Violetos Barrios de Chamorro fondą daugiau nei 7 mln. JAV dolerių; kadangi šis fondas remia kelias privačias Chamorro šeimos valdomas žiniasklaidos priemones, taip pat kitas opozicinėms grupėms artimas organizacijas; kadangi per tą patį laikotarpį kitoms opozicinėms ir su opozicija susijusioms organizacijoms buvo skirta daugiau nei 3 mln. JAV dolerių; kadangi 2021 m. vasario mėn. Violetos Barrios de Chamorro fondas nutraukė veiklą, po to, kai Nikaragvoje buvo priimtas įstatymas, pagal kurį reikalaujama, kad šis fondas deklaruotų iš užsienio gautą finansavimą;

M. kadangi 2016–2019 m. JAV Nacionalinis demokratijos fondas skyrė opozicinėms grupėms daugiau nei 4,4 mln. JAV dolerių;

N. kadangi viena iš agentūros USAID finansuojamų žiniasklaidos priemonių yra televizijos kanalas „100 % Noticias“, vadovaujamas Miguelio Moros, kuris kelis kartus prašė JAV kariuomenės įsiveržti į Nikaragvą, siekiant nuversti vyriausybę; kadangi apie tai užsiminė ir kitos finansavimą iš užsienio gaunančios žiniasklaidos priemonės;

O. kadangi 2020 m. lapkričio mėn. Nikaragvą nusiaubė uraganai Eta ir Iota, sukėlę skaudžių pasekmių gyventojams; kadangi buvo sunaikintos tokios pagrindinės infrastruktūros, kaip vandentieka, kurios dabar yra atstatomos; kadangi tai turėjo ilgalaikių pasekmių šalies Karibų pakrantės – labiausiai nukentėjusio regiono – gyventojams, kuriems vis dar reikia pagalbos; kadangi ES 5 mln. EUR padidino savo finansavimą Centrinės Amerikos regionui, siekiant kovoti su uraganų Etos ir Iotos pasekmėmis Nikaragvoje, Hondūre, Gvatemaloje ir Salvadore;

P. kadangi Nikaragva, nors jos indėlis į klimato kaitą yra nedidelis, dėl savo geografinės padėties ir ypatybių gali būti viena iš labiausiai nukentėjusių šalių; kadangi Nikaragva jau daug investavo į prisitaikymą prie klimato kaitos ir anglies dioksido poveikio mažinimą, be kita ko, per pastarąjį dešimtmetį padidindama atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą ir dabar ji sudaro 76 proc. šalyje suvartojamos energijos;

Q. kadangi dėl sandinistų revoliucijos pergalės buvo suteikta nemokama sveikatos priežiūra visiems Nikaragvos piliečiams; kadangi, kai 2007 m. Nikaragvos sandinistų nacionalinis išvadavimo frontas antrą kartą ėmėsi vadovauti vyriausybei, Nikaragvoje buvo sukurtas visiems gyventojams prieinamų viešųjų ligoninių tinklas ir dėl to 58 proc. sumažėjo vaikų mirtingumas; kadangi nuo 2007 m. švietimas tapo nemokamas ir prieinamas visiems Nikaragvos piliečiams; kadangi šiuo laikotarpiu skurstančių Nikaragvos piliečių sumažėjo nuo 48 proc. iki 29 proc., o ypač didelis skurdas sumažėjo nuo 20 proc. iki 6 proc.;

1. atkreipia dėmesį į lapkričio 7 d. visuotinių rinkimų rezultatus;

2. primena, kad Nikaragvos gyventojai turi teisę tvarkyti savo reikalus be užsienio kišimosi ir vadovaudamiesi tarptautine teise;

3. tikisi, kad Nikaragvos teismų sistema, vadovaudamasi Nikaragvos teisės aktais ir tarptautiniais standartais, nedelsdama nuteis Cristianą Chamorro, Arturą Cruzą, Félixą Maradiagą ir Juaną Sebastianą Chamorro;

4. susirūpinęs atkreipia dėmesį į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties ir galimo jos poveikio Nikaragvos gyventojų galimybei naudotis savo politinėmis teisėmis; išreiškia susirūpinimą dėl esamos padėties Nikaragvoje, primygtinai ragina visus susijusius subjektus nustoti naudoti smurtą ir skatina įvairius socialinius ir politikos subjektus formuoti dialogu grindžiamą politiką, siekiant spręsti šią padėtį; ragina atitinkamas institucijas priversti atsakyti už tai atsakingus asmenis bei laikytis nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatų;

5. ragina, vadovaujantis JT rekomendacijomis, nutraukti sankcijas Nikaragvai; pabrėžia, kad įgyvendinant sankcijų Nikaragvai politiką, pažeidžiamos Nikaragvos gyventojų teisės, įskaitant jų teisę į sveikatą, be to, jomis ir toliau sunkinama ir aštrinama politinė padėtis valstybėje; smerkia JAV administracijos sprendimą sugriežtinti prievartos priemones;

6. ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją bei valstybes nares pradėti konstruktyvų dialogą su Nikaragvos vyriausybe ir dvišalius santykius grįsti tarptautine teise ir žmogaus teisėmis; pažymi, kad abipusiai naudingi ES ir Nikaragvos santykiai gali turėti teigiamą poveikį daugeliui sričių, įskaitant Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. numatytų tikslų įgyvendinimą;

7. išreiškia susirūpinimą dėl ypač sunkių klimato kaitos padarinių Nikaragvoje, atsižvelgiant į šalies geografinius ypatumus, įskaitant daugėjančius ekstremalius meteorologinius reiškinius, tokius kaip uraganai Eta ir Iota; primena, kad turtingiausios ir labiausiai išsivysčiusios šalys labiausiai prisidėjo prie dabartinės klimato krizės, todėl jos turi prisiimti atsakomybę už tokias valstybes, kaip Nikaragva, kurios kenčia nuo sunkiausių šios krizės pasekmių; ragina ES ir jos valstybes nares, formuojant atitinkamų sričių politiką, užtikrinti klimato teisingumą ir imtis veiksmų susijusiuose forumuose, tokiuose kaip Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija;

8. ragina Nikaragvos vyriausybę dekriminalizuoti abortus ir užtikrinti visų šalies gyventojų seksualines ir reprodukcines teises;

9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nikaragvos vyriausybei, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Lotynų Amerikos regioniniams organams, įskaitant Bolivaro aljansą už vieningos Amerikos tautas (ALBA) ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendriją (CELAC).

 

Atnaujinta: 2021 m. gruodžio 13 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika