PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Nikaragvoje
8.12.2021 - (2021/3000(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Tilly Metz, Jordi Solé, Anna Cavazzini, Francisco Guerreiro, Hannah Neumann, Ignazio Corrao, Diana Riba i Giner
Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0581/2021
B9‑0583/2021
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2018 m. gegužės 31 d.[1], 2019 m. kovo 14 d.[2], 2019 m. gruodžio 19 d.[3], 2020 m. spalio 8 d.[4] ir 2021 m. liepos 8 d.[5] rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ES vardu padarytus pareiškimus dėl Nikaragvos, ypač į 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimą dėl rinkimų Nikaragvoje,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/607, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2019/1720 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Nikaragvoje[6], ir į 2020 m. gegužės 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/606, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2019/1716 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Nikaragvoje[7], taip pat į sprendimą atnaujinti tokias sankcijas iki 2022 m. spalio 15 d.,
– atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet žodžiu pateiktą naujausią informaciją per 2021 m. rugsėjo 13 d. vykusią 48-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją dėl žmogaus teisių padėties Nikaragvoje,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 11 d. JT ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės komiteto baigiamąsias pastabas dėl penktosios periodinės Nikaragvos ataskaitoje,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 12 d. Amerikos valstybių organizacijos Generalinės asamblėjos rezoliuciją dėl rinkimų Nikaragvoje,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 20 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos pareiškimą dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų Nikaragvoje,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą Deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves,
– atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. patvirtintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, kurios buvo atnaujintos 2008 m.,
– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 4 d. Eskasu (Kosta Rika) pasirašytą regioninį susitarimą dėl galimybės susipažinti su informacija, visuomenės dalyvavimo ir teisingumo aplinkosaugos klausimais Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione,
– atsižvelgdamas į Susitarimą, kuriuo steigiama Centrinės Amerikos ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių asociacija[8], ypač į jo 1 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi žmogaus teisių padėtis Nikaragvoje tebekelia ypatingą susirūpinimą, ypač dėl naudojimosi politinėmis teisėmis per fiktyvius 2021 m. lapkričio 7 d. rinkimus, kurie vyko sistemingai savavališkai sulaikant ir įkalinant, persekiojant ir bauginant išankstinius kandidatus į prezidentus, opozicijos lyderius, studentų ir kaimo vietovių lyderius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir čiabuvių atstovus; kadangi savavališkai sulaikytiems asmenims pateikiami neaiškūs kaltinimai nusikalstama veika be jokių įrodymų, o procesas vykdomas iš esmės pažeidžiant procesines garantijas; kadangi 159 žmogaus teisių gynėjai ir politiniai oponentai tebėra sulaikyti, o daugiau kaip 103 000 Nikaragvos gyventojų yra tremtyje; kadangi nuo 2021 m. lapkričio mėn. dauguma sulaikytųjų kalinami neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu, o teismai atsisako teikti informaciją apie bylos nagrinėjimą;
B. kadangi 2021 m. rugpjūčio mėn. Aukščiausioji rinkimų taryba savavališkai panaikino partijos „Piliečiai už laisvę“ teisinį subjektiškumą ir pripažino jos kandidatūras negaliojančiomis, nesuteikdama jai galimybės pateikti gynybos argumentų; kadangi gegužės mėn. buvo diskvalifikuotos dar dvi politinės partijos, taip pašalinant bet kokias pagrindinių opozicinių frakcijų galimybes kandidatuoti; kadangi 2021 m. lapkričio 7 d. prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai, pareiškus įtarimus sukčiavimu, baigėsi dabartinio prezidento Danieliaus Ortegos, valdančio šalį nuo 2007 m., perrinkimu. Aukščiausiosios rinkimų tarybos duomenimis, jis surinko apie 75 proc. balsų, o rinkimuose dalyvavo 65 proc. rinkėjų; kadangi Nikaragvos pilietinės visuomenės organizacijų atliktų stebėjimų duomenimis, tikrasis rinkėjų aktyvumas buvo daug mažesnis – apie 81 proc. rinkėjų nedalyvavo rinkimuose;
C. kadangi suintensyvėjo išpuoliai prieš saviraiškos laisvę, o prokuratūra grasino keliems žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams, todėl daugelis jų išvyko iš Nikaragvos ieškodami apsaugos; kadangi panašūs represijų modeliai yra nukreipti ir prieš žmogaus teisių gynėjus, aplinkos gynėjus, moterų ir LGBTIQ aktyvistus, socialinius ir politinius lyderius, verslo lyderius, teisininkus, medicinos srities ir NVO darbuotojus ir kt.; kadangi vien nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 26 d. valdžios institucijos įsakė uždaryti 45 ne pelno organizacijas, įskaitant šešias tarptautines pagalbos organizacijas, kelias medicinos asociacijas, kritiškai vertinančias vyriausybės atsaką į COVID-19 pandemiją, ir moterų organizacijas;
D. kadangi, remiantis oficialiais duomenimis, vien birželio ir liepos mėn. Kosta Rikoje prieglobsčio paprašė daugiau Nikaragvos gyventojų nei per pirmuosius penkis 2021 m. mėnesius; kadangi pagal liepos ir rugpjūčio mėn. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atliktą humanitarinį vertinimą daugiau nei trys ketvirtadaliai pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų iš Nikaragvos Kosta Rikoje badauja, nes dėl COVID-19 pandemijos socialinio ir ekonominio poveikio maisto gauna tik kartą ar du kartus per dieną;
E. kadangi nuolatinis žmogaus teisių ir pilietinių bei politinių teisių padėties blogėjimas stebimas didėjančio ir vyraujančio smurto sąlygomis; kadangi Nikaragvos čiabuviams teko patirti dažnus agresijos išpuolius ir jų teisės nebuvo saugomos, be to, dėl plataus masto galvijų auginimo ir neteisėtos medienos ruošos bei kasybos veiklos pablogėjo aplinkos būklė; kadangi nuo 2020 m. sausio mėn. įvykdytų žmogžudysčių ir agresijų išpuolių, susijusių su teritoriniais ginčais ir nukreiptų prieš čiabuvius Nikaragvoje, ypač šiauriniame Karibų jūros pakrantės autonominiame regione, kaltininkai ir toliau lieka nenubausti, įskaitant rugpjūčio 23 d. įvykdytą devynių čiabuvių nužudymą ir seksualinę prievartą prieš dvi moteris per išpuolį, susijusį su žemės ginču dėl aukso gavybos Saunyje; kadangi 2020 m. Nikaragvoje buvo nužudyta 12 aplinkosaugos lyderių, palyginti su 5 nužudymais 2019 m., 2020 m. ši šalis buvo pavojingiausia žemės ir aplinkos gynėjams, skaičiuojant nužudymus vienam gyventojui;
F. kadangi, pilietinės visuomenės organizacijų duomenimis, rinkimų dieną užregistruota daugiau kaip 200 politinio smurto ir rinkimų prievartos išpuolių, įskaitant bauginimus, priekabiavimą, grasinimus ir šantažą, kurie daugiausia buvo nukreipti prieš valstybės tarnautojus, viešojo sektoriaus darbuotojus, studentus ir medicinos darbuotojus, siekiant priversti juos balsuoti;
G. kadangi pastaraisiais metais Nikaragvos vyriausybė priėmė vis labiau ribojančius įstatymus, pavyzdžiui, Įstatymą dėl užsienio agentų veiklos reglamentavimo, Specialų įstatymą dėl kibernetinių nusikaltimų, Įstatymą dėl neapykantos nusikaltimų, Įstatymą dėl žmonių teisės į nepriklausomybę, suverenitetą ir apsisprendimą dėl taikos, Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Baudžiamojo proceso kodeksas, ir Konstitucijos 37 straipsnio dalinį pakeitimą; kadangi šis teisinis aparatas buvo panaudotas siekiant sužlugdyti 2021 m. lapkričio 7 d. vykusius laisvus ir skaidrius visuotinius rinkimus, įskaitant opozicijos kandidatų dalyvavimą juose;
H. kadangi demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmonių teisėms puoselėjimas ir įtvirtinimas yra neatsiejama į 2012 m. ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą įtrauktos ES išorės politikos dalis;
1. smerkia demokratinių garantijų trūkumą 2021 m. lapkričio 7 d. rinkimuose ir jų rezultatų teisėtumo stoką; smerkia bet kokios patikimos rinkimų konkurencijos panaikinimą, dėl kurio Nikaragvos žmonės neteko teisės laisvai išrinkti savo atstovus, ir rinkimų proceso vientisumo paneigimą sistemingai įkalinant, persekiojant ir bauginant išankstinius kandidatus į prezidentus, opozicijos lyderius, studentų ir kaimo vietovių lyderius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir verslo atstovus;
2. smerkia tai, kad iš Nikaragvos žmonių atimta saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė, kad buvo nutildytas kitaip mąstančiųjų balsas, uždrausta daug pilietinės visuomenės organizacijų, o valstybės represijos nesiliauja;
3. griežtai smerkia vis didesnius pilietinės erdvės ir nepasitenkinimo raiškos ribojimus Nikaragvoje, taikomus platesnėmis didėjančios poliarizacijos aplinkybėmis ir bauginančioje bei pavojingoje aplinkoje, kurią pasmerkė šalies žmogaus teisių gynėjai; smerkia nerimą keliantį bauginimo, stigmatizavimo, grasinimų, įrangos konfiskavimo ir savavališkų opozicijos partijų, žurnalistų ir kitų žiniasklaidos darbuotojų, studentų, čiabuvių, žmogaus teisių gynėjų, pilietinės visuomenės ir jų šeimos narių sulaikymo atvejų daugėjimą; be to, smerkia didėjantį smurtą šalyje prieš žmonių teisių gynėjus, LGBTIQ asmenis, moteris bei čiabuvių aktyvistus ir jų bauginimą, įskaitant moterų žudymą dėl lyties; labai apgailestauja, kad nebuvo imtasi lemtingų veiksmų siekiant užtikrinti teisingumą šiurkščių žmonių teisių pažeidimo aukoms, įskaitant besąlygišką žmonių, kuriems dėl politinių priežasčių buvo atimta laisvė, paleidimą;
4. pabrėžia, kad tebesitęsiantys areštai ir represijos, bauginimas ir persekiojimas užkerta kelią laisviems, sąžiningiems ir skaidriems rinkimams, todėl griaunamas pasitikėjimas institucijomis, dar labiau blogėja jau ir taip nepatenkinama demokratinių institucijų padėtis ir Nikaragva galutinai paverčiama autokratine vyriausybe; pakartoja, kad Nikaragvos piliečiai turėtų turėti galimybę pasinaudoti savo teise balsuoti be bauginimų, smurto ar administracinio kišimosi, kad asmenys, norintys iškelti savo kandidatūras, turėtų turėti galimybę netrukdomi tai daryti ir kad rinkėjai turėtų turėti galimybę dalyvauti rinkimų agitacijos kampanijose;
5. pabrėžia laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos svarbą demokratinėje visuomenėje ir primena, kad labai svarbu, jog žiniasklaida galėtų nušviesti visų kandidatų rinkimų agitacijos kampanijas be trukdžių ir neteisėtų apribojimų, kuriuos taiko valdžios institucijos; ragina Nikaragvos vyriausybę baigti žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos kriminalizavimą ir teisinį persekiojimą;
6. ragina Nikaragvos vyriausybę atkurti visų Nikaragvos gyventojų visapusiško naudojimosi pilietinėmis ir politinėmis teisėmis garantijas, nutraukti opozicijos, spaudos ir pilietinės visuomenės persekiojimą, nedelsiant ir besąlygiškai paleisti nuo 2018 m. balandžio mėn. sulaikytus asmenis ir panaikinti visus jiems iškeltus teismo procesus; ragina surengti rinkimus pagal tarptautinius standartus ir Amerikos šalių demokratinę chartiją, kad Nikaragvos žmonės galėtų įgyvendinti savo demokratinius siekius;
7. pabrėžia ir teigiamai vertina svarbų pilietinės visuomenės, žmogaus teisių ir aplinkos gynėjų bei žurnalistų vaidmenį Nikaragvoje ir ragina Komisiją ir valstybes nares pirmiausia teikti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, žmogaus teisių ir aplinkos gynėjams šioje šalyje, taip pat įgyvendinti veiksmus ir programas, kuriomis siekiama pagerinti tremtyje esančių gynėjų saugumą;
8. pabrėžia demokratija, lygybe ir kalbos bei asociacijų laisve pagrįstos stiprios pilietinės bendruomenės puoselėjimo, skatinimo ir gynimo svarbą; pakartoja, kad šiuo tikslu Nikaragvos vyriausybė raginama nevykdyti pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų laisvę ribojančių veiksmų ir leisti pilietinės visuomenės organizacijoms vykdyti veiklą saugioje, galimybes kuriančioje aplinkoje nesibaiminant represalijų;
9. ragina atšaukti ribojančius įstatymus, pavyzdžiui, Įstatymą dėl užsienio agentų veiklos reglamentavimo, Specialų įstatymą dėl kibernetinių nusikaltimų, Įstatymą dėl neapykantos nusikaltimų, Įstatymą dėl žmonių teisės į nepriklausomybę, suverenitetą ir apsisprendimą dėl taikos, taip pat Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Baudžiamojo proceso kodeksas; griežtai prieštarauja dėl to, kad Nikaragvos autoritarinė vyriausybė netinkamai išnaudoja institucijas ir įstatymus, kad kriminalizuotų pilietinės visuomenės organizacijas ir politinius oponentus;
10. yra pasibaisėjęs, kad Nikaragvoje vis dažniau kriminalizuojami ir persekiojami aplinkos gynėjai, įskaitant tremtyje gyvenančio biologo ir aplinkosaugininko Amaru Ruizo persekiojimą; smerkia besitęsiančius išpuolius ir agresiją prieš Nikaragvos čiabuvius, nes jais, be prastėjančios aplinkos būklės dėl plataus masto galvijų auginimo ir neteisėtos medienos ruošos bei kasybos veiklos, dar ir keliamas didelis pavojus čiabuvių žmogaus teisėms; ragina Nikaragvos vyriausybę vykdyti savo įsipareigojimus pagal Eskasu susitarimą ir užtikrinti prieigą prie informacijos, visuomenės dalyvavimą ir teisę kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais;
11. ragina Nikaragvos vyriausybę nedelsiant sudaryti sąlygas grįžti į šalį tarptautinėms organizacijoms, įskaitant Amerikos šalių žmogaus teisių komisiją ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, siekiant stebėti žmogaus teisių padėtį;
12. ragina Nikaragvos vyriausybę sukurti nepriklausomą tyrimų skyrių, kuriame dalyvautų tarptautiniai ekspertai ir kuris prižiūrėtų, kad Generalinė prokuratūra vykdytų patikimus, nešališkus ir išsamius tyrimus dėl galimos aukščiausio lygio policijos pareigūnų atsakomybės už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, padarytus vykdant 2018 m. susidorojimą ir vėliau; ragina Nikaragvos institucijas nutraukti nebaudžiamumą už sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus ir suteikti aukoms galimybę kreiptis į teismą ir gauti visišką žalos atlyginimą;
13. ragina ES ir jos institucijas tvirtai palaikyti Amerikos šalių žmogaus teisių komisiją ir jos veiksmus;
14. ragina ES išorės veiksmais ir dialogu toliau teikti prioritetą demokratijos, teisinės valstybės, žiniasklaidos lygybės ir laisvės skatinimui ir dirbti kartu su tarptautinėmis bendruomenėmis siekiant apsaugoti dialogą, demokratiją ir žmogaus teises Nikaragvoje; prašo ES delegacijos Nikaragvoje atidžiai stebėti šalyje vykstančius pokyčius, įskaitant teismo procesų stebėjimą ir kalinčių arba namų arešto sąlygomis laikomų opozicijos lyderių ir vyriausybės kritikų lankymą; ragina Komisiją užtikrinti, kad teikiant jos bendradarbiavimo pagalbą būtų didinama jos parama pilietinei visuomenei, ypač žmogaus teisių gynėjams, ir kad ji jokiu būdu neprisidėtų prie dabartinės Nikaragvos valdžios institucijų represinės politikos;
15. ragina Tarybą peržiūrėti asmenų ir subjektų, kuriems būtų taikomos sankcijos, sąrašą ir pabrėžia, kad šios sankcijos negali turėti neigiamo poveikio Nikaragvos žmonėms; primena, kad, atsižvelgiant į ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą, Nikaragva turi laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų ir juos įtvirtinti; reikalauja, kad atsižvelgiant į dabartines aplinkybes būtų taikoma asociacijos susitarimo IV dalyje įtvirtinta sąlyga dėl demokratinių principų ir pagrindinių žmogaus teisių; ragina Tarybą ir toliau nesiimti jokių priemonių, galinčių dar labiau padidinti Nikaragvos žmonių patiriamus sunkumus, ir nuosekliai kovoti tik su tais, kurie atsakingi už antidemokratinius įvykius Nikaragvoje;
16. ragina ES delegaciją ir valstybes nares, turinčias diplomatines misijas vietoje, visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir teikti visą reikiamą paramą sulaikytiems žmogaus teisių gynėjams, įskaitant apsilankymus kalėjimuose ir teismo procesų stebėseną, viešai pasmerkti nederamą elgesį su žmogaus teisių gynėjais ir nepriklausoma žiniasklaida ir remti jų darbą; be to, ragina ES delegaciją ir valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad padidintų paramą žmogaus teisių gynėjų darbui, ir prireikus sudaryti palankesnes sąlygas išduoti jiems skubias vizas ir suteikti laikiną prieglobstį valstybėse narėse;
17. ragina Nikaragvoje esančias Europos įmones užtikrinti griežtą, deramą ir pagarbų požiūrį į jų tiekimo grandinėse dirbančių darbuotojų žmogaus teises;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos parlamentui ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei.