PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Nikaragvoje po lapkričio 7 d. rinkimų
8.12.2021 - (2021/3000(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Pedro Marques, Javi López
S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0581/2021
B9‑0585/2021
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje po lapkričio 7 d. rinkimų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus ES vardu dėl Nikaragvos, ypač į 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimą dėl paskutinių Nikaragvos rinkimų,
– atsižvelgdama į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą[2] (toliau – ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimas),
– atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus ir sprendimus dėl ribojamųjų priemonių prieš sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą Nikaragvoje ir į 2021 m. spalio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/1800, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2019/1720 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Nikaragvoje, kuriuo sankcijos atnaujinamos iki 2022 m. spalio 15 d.[3],
– atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos (OAS) 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 16 d. Jungtinių Valstijų prezidento J. Bideno prezidentinį veiksmų planą „Pareiškimas dėl asmenų, atsakingų už politiką ar veiksmus, keliančius grėsmę demokratijai Nikaragvoje, atvykimo kaip imigrantai ir neimigrantai sustabdymo“,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 20 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos pareiškimą, kuriame dar kartą patvirtinama jos kompetencija Nikaragvos atžvilgiu ir išreiškiamas apgailestavimas dėl Nikaragvos sprendimo denonsuoti OAS chartiją atsižvelgiant į rimtus žmogaus teisių pažeidimus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2021 m. lapkričio 7 d. sklandant kaltinimams sukčiavimu Nikaragvoje buvo surengti neteisėti prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai; kadangi nuo 2021 m. birželio mėn. D. Ortegos režimas įkalino 50 ryškiausių savo politinių oponentų, įskaitant kandidatus į prezidentus; kadangi režimo vadovaujama Aukščiausioji rinkimų taryba (isp. el Consejo Supremo Electoral) panaikino visų nepriklausomų opozicinių partijų, įskaitant septynis kandidatus į prezidentus, juridinio asmens statusą;
B. kadangi suskaičiavus beveik pusę biuletenių, Aukščiausioji rinkimų taryba pranešė, kad Daniel Ortega užsitikrino savo ketvirtą perrinkimą iš eilės, per visuotinį balsavimą surinkęs 75 proc. balsų, o rinkimuose dalyvavo 65 proc. rinkėjų: kadangi 75 iš 91 vietos nacionalinėje asamblėjoje valdys FSLN (isp. el Frente Sandinista de Liberación Nacional); kadangi Walter Espinoza iš Partido Liberal Constitucionalista, turinčios 14 proc. balsų ir 10 vietų, yra pagrindinė įstatymų leidžiamosios valdžios opozicija; kadangi Nikaragvos pilietinės visuomenės organizacijų atliktais stebėjimais apskaičiuota, kad rinkėjų aktyvumas buvo daug mažesnis – susilaikė apie 81,5 proc. rinkėjų;
C. kadangi, pasak pilietinės visuomenės organizacijų, rinkimų dieną buvo užregistruoti 285 politinio smurto ir rinkiminės prievartos atvejai, įskaitant bauginimo, priekabiavimo, grasinimų ir šantažo veiksmus, kurie daugiausia buvo nukreipti prieš valstybės darbuotojus, viešojo sektoriaus darbuotojus, studentus ir medicinos darbuotojus, siekiant priversti juos balsuoti; kadangi Nikaragvos vyriausybė atėmė iš Nikaragvos žmonių pilietines ir politines teises bei žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisves, uždraudė daugybę pilietinės visuomenės organizacijų ir nesilaikė Nikaragvos konstitucijoje, Amerikos šalių demokratinėje chartijoje ir tarptautiniuose paktuose, kuriuose Nikaragva yra viena iš šalių, nustatytų įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje;
D. kadangi Nikaragvos vyriausybė per pastaruosius kelerius metus priėmė vis labiau ribojančius įstatymus, įteisindama represinius veiksmus ir legalizuodama veiksmus, įvykdytus šalyje nuo jų priėmimo; kadangi Nikaragva virto baimės respublika, kurioje daugiau nei 140 000 piliečių yra priversti ieškoti prieglobsčio kitose šalyse; kadangi 2020 m. 47 proc. Nikaragvos gyventojų Kosta Rikoje gyveno skurde, daugiau nei trys ketvirtadaliai jų valgė tik kartą per dieną, 41 proc. neturėjo stabilaus pajamų šaltinio, o penktadalis kitą mėnesį neturėjo saugaus būsto;
E. kadangi 2021 m. spalio 25 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos ataskaitoje „Nikaragva: valdžios sutelkimas ir teisinės valstybės principo pažeidimas“ teigiama, kad Nikaragvoje per represinius veiksmus, korupciją, sukčiavimą rinkimuose ir struktūrinį nebaudžiamumą buvo sukurta policinė valstybė, kuria vyriausybė siekė „neribotam laikui išlaikyti valdžią ir išlaikyti privilegijas bei imunitetą“;
F. kadangi daugiau nei 40 tautų išreiškė griežtą nepritarimą Nikaragvos rinkimams ir atsisakė juos pripažinti demokratiniais; kadangi 2021 m. lapkričio 10 d. OAS Generalinėje asamblėjoje buvo priimtas rezoliucijos projektas, kuriame teigiama, kad Nikaragvos rinkimams trūksta „demokratinio teisėtumo“; kadangi atsakydama Nikaragvos vyriausybė paskelbė, kad ji pradės dvejų metų išstojimo iš OAS procesą;
G. kadangi per rinkimų laikotarpį septynioms tarptautinėms žiniasklaidos priemonėms buvo užkirstas kelias patekti į šalį norint pranešti apie rinkimus; kadangi nepriklausomos žurnalistų asociacijos pasmerkė mažiausiai 52 išpuolius prieš nepriklausomus žurnalistus, įvykusius nuo 2021 m. spalio 25 d. iki lapkričio 7 d.; kadangi lapkričio 7 d. buvo akredituotos tik oficialios žiniasklaidos priemonės, pažeidžiant teisę į informaciją ir saviraiškos laisvę;
H. kadangi 2021 m. lapkričio 3–7 d. šalyje buvo pranešta apie 35 savavališkus sulaikymus; kadangi tik devyni iš kalinių buvo paleisti ir 26 vis dar yra įkalinti; kadangi tai iš viso sudaro 170 savavališkai sulaikytų asmenų, įskaitant septynis kandidatus į prezidentus; kadangi šių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos tariamai dažniausiai vykdo policijos pareigūnai, savivaldybių pareigūnai, valstybei nepavaldūs agentai ir vyriausybės nariai bei šalininkai, padaugėjo likus kelioms dienoms iki nesąžiningų rinkimų;
I. kadangi 2021 m. spalio mėn. tik 5 proc. Nikaragvos gyventojų buvo visiškai paskiepyti; kadangi laikantis šios tendencijos Nikaragva nepasieks plačiai paplitusio imuniteto anksčiau kaip 2023 m.;
1. smerkia nedemokratinį rinkimų procesą Nikaragvoje, kuriuo buvo pažeisti visi tarptautiniai demokratiniai standartai dėl patikimų, įtraukių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų; atmeta neteisėtų rinkimų rezultatų teisėtumą; remia pareiškimus, patvirtinančius, kad šiais rinkimais Nikaragva paverčiama autokratiniu režimu;
2. pakartotinai išreiškia solidarumą su Nikaragvos gyventojais ir griežtai smerkia visus Nikaragvos valdžios institucijų vykdomus represinius veiksmus prieš demokratinės opozicijos partijas, žurnalistus ir kitus žiniasklaidos darbuotojus, studentus, čiabuvius, žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės organizacijų narius, taip pat jų šeimos narius, ypač dėl mirties atvejų; ragina nedelsiant nustoti taikyti ribojamąsias priemones, vykdyti represijas ir žmogaus teisių pažeidimus ir ragina užtikrinti atskaitomybę už sunkius pažeidimus, kuriuos Nikaragvos vyriausybė įvykdė nuo 2018 m.;
3. pakartoja, kad vienintelis gilios politinės krizės Nikaragvoje sprendimas yra įtraukus ir prasmingas nacionalinis dialogas, ir apgailestauja dėl pakartotinio Nikaragvos režimo atsiribojimo ir nenoro pradėti tokio proceso; primena savo ankstesnę poziciją, kurioje išdėstytos pagrindinės prielaidos, kad vyriausybė pradėtų visa apimantį ir prasmingą nacionalinį dialogą: ragina Nikaragvos vyriausybę nedelsiant atkurti teisinę valstybę ir pagrindines laisves šalyje bei nutraukti represijų ir baimės būseną; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus savavališkai sulaikytus politinius kalinius ir grąžinti tremtinius be išimties ir su visomis garantijomis, taip pat sugrąžinti į šalį tarptautines žmogaus teisių institucijas; ragina ES ir jos valstybes nares paremti dabartines ir būsimas pilietinės visuomenės pastangas sukurti sąlygas dialogui, vedančiam prie demokratijos, laikantis 2019 m. kovo mėn. susitarimų nuostatų;
4. ragina surengti rinkimus pagal tarptautinius ir Amerikos šalių demokratinės chartijos standartus siekiant užtikrinti, kad Nikaragvos žmonių demokratiniai siekiai būtų įgyvendinti, ir leisti tarptautinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms nedelsiant ir be apribojimų patekti į šalį;
5. pritaria Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimui, kad jis svarsto visas ES turimas priemones, siekiant imtis papildomų veiksmų, įskaitant tas priemones, kurios gali viršyti individualius apribojimus, tuo pat metu siekiant išvengti bet kokių priemonių, kurios galėtų padidinti Nikaragvos žmonių patiriamus sunkumus;
6. ragina ES ir jos valstybes nares tęsti humanitarinį bendradarbiavimą siekiant paremti pažeidžiamiausius asmenis, kartu nagrinėjant alternatyvias priemones, skirtas kovoti su plačiai paplitusia korupcija ir užtikrinti, kad Nikaragvai skirtos ES lėšos, be kita ko, per daugiašales ir finansines institucijas, nebūtų naudojamos korumpuotam režimui stiprinti;
7. apgailestauja, kad Nikaragvos užsienio reikalų ministras denonsavo 2021 m. lapkričio 19 d. paskelbtą OAS chartiją, ir pabrėžia, kad dėl šio sprendimo šalis negalės gauti finansavimo iš Amerikos šalių plėtros banko ir tai reiškia, kad Nikaragva pasitrauks iš OAS regioninių žmogaus teisių apsaugos mechanizmų;
8. primena, kad, atsižvelgiant į ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą, Nikaragva turi laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų ir juos įtvirtinti; pakartoja savo reikalavimą, kad, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, būtų taikoma asociacijos susitarimo demokratinė sąlyga;
9. reikalauja teisingumo ir atskaitomybės visoms aukoms pagal Nikaragvos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus ir prievoles, atliekant nešališkus, išsamius ir nepriklausomus tyrimus; ragina ES ir jos valstybes nares remti tyrimo ir atskaitomybės mechanizmo sukūrimą JT Žmogaus teisių taryboje;
10. ragina ES ir jos valstybes nares atidžiai stebėti padėtį vietoje, pasitelkiant savo atstovus ir ambasadas Nikaragvoje, taip pat stebint teismo procesą ir lankant kalėjime ar namų arešte esančius kritikus ir opozicijos lyderius, ir palengvinti skubių vizų išdavimą bei suteikti laikiną prieglobstį dėl politinių priežasčių valstybėse narėse; prašo, kad Europos išorės veiksmų tarnyba sustiprintų savo nuolatinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisių gynėjais ir sustiprintų mechanizmus, padedančius remti jų būtiną darbą;
11. pakartoja savo raginimą nedelsiant išduoti Alessio Casimirri Italijai;
12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos parlamentui ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei.
- [1] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0359.
- [2] OL L 346, 2012 12 15, p. 3.
- [3] OL L 361, 2021 10 12, p. 52.