PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Nikaragvoje
8.12.2021 - (2021/3000(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Anna Fotyga, Hermann Tertsch, Ryszard Czarnecki, Valdemar Tomaševski, Bogdan Rzońca, Elżbieta Rafalska, Elżbieta Kruk, Ladislav Ilčić, Adam Bielan, Witold Jan Waszczykowski, Carlo Fidanza
ECR frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0581/2021
B9‑0586/2021
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje[1] ir 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl „užsienio agentų“ įstatymo Nikaragvoje[2],
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis) ES vardu padarytus pareiškimus dėl Nikaragvos, ypač į 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimą dėl rinkimų Nikaragvoje,
– atsižvelgdamas į susitarimą, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija[3],
– atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus ir sprendimus dėl ribojamųjų priemonių, nukreiptų prieš šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir prievartą Nikaragvoje, ir į 2021 m. spalio 11 d. Tarybos sprendimą, kuriuo šios sankcijos pratęstos iki 2022 m. spalio 15 d.[4],
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 12 d. Amerikos valstybių organizacijos (OAS) rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 16 d. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento deklaraciją dėl asmenų, atsakingų už politiką arba veiksmus, kurie kelia grėsmę demokratijai Nikaragvoje, atvykimo imigrantų arba ne imigrantų statusu sustabdymo,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 20 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (angl. Inter-American Commission on Human Rights, toliau – IACHR) pareiškimą, kuriuo dar kartą patvirtinta jos kompetentinga jurisdikcija Nikaragvos atžvilgiu ir apgailestaujama dėl Nikaragvos sprendimo denonsuoti Amerikos šalių organizacijos chartiją šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų aplinkybėmis,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ypač į jo 7, 13 ir 14 straipsnius,
– atsižvelgdamas į ataskaitą dėl prisijungimo prie Tarptautinio baudžiamojo teismo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2021 m. lapkričio 7 d. Nikaragvoje vyko prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai ir šiems rinkimams strategiškai dirigavo Danielius Ortega, taip pat kaltinamas sukčiavimu; kadangi dabartiniam prezidentui, šalį valdančiam nuo 2007 m., pavyko užsitikrinti, kad jis būtų perrinktas penktajai iš eilės kadencijai, už jį, remiantis Aukščiausiosios rinkimų tarybos duomenimis, balsavus 75 proc. iš 65 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų; kadangi, remiantis Nikaragvos pilietinės visuomenės organizacijų vykdyto stebėjimo duomenimis, rinkimuose dalyvavo daug mažiau rinkėjų, negu skelbia Aukščiausioji rinkimų taryba, ir susilaikiusiųjų dalis sudarė maždaug 81 proc.;
B. kadangi Danielius Ortega nuosekliai ir strategiškai šalino visus tikėtinus konkurentus rinkimuose trukdydamas politinėms partijoms juose dalyvauti ir griaudamas rinkimų proceso sąžiningumą – septyni kandidatai į prezidentus, beveik 40 opozicijos lyderių, įskaitant studentus, kaimo vietovių lyderius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir keletą privačiojo verslo sektoriaus atstovų buvo sistemiškai ir nepagrįstai kalinami, persekiojami ir bauginami, vyriausybė taip pat darė spaudimą finansų sektoriui; kadangi Ortegų ir Murillo šeimų režimas, pasitikėjimas kuriuo nuolat mažėjo ir kuris dabar neturi demokratinio mandato, šiuo metu valdo Nikaragvą autokratiškai ir nė kiek nebesiskiria nuo Somozų šeimos režimo, su kuriuo Ortegos ir sandinistai kovojo prieš keturis dešimtmečius;
C. kadangi Nikaragvos vyriausybė atėmė iš Nikaragvos žmonių jų pilietines ir politines teises, visų pirma, žodžio laisvę, teisę burtis į asociacijas ir rinktis į taikius susirinkimus, uždrausdama veikti pilietinės visuomenės organizacijoms; kadangi ji akivaizdžiai nepaiso savo pačios oficialių įsipareigojimų, prisiimtų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje ir įtvirtintų Nikaragvos konstitucijoje, Amerikos šalių demokratinėje chartijoje ir tarptautinėse sutartyse, kurias šalis yra pasirašiusi; kadangi, siekdamas išlikti nebaudžiamas, Nikaragvos diktatūrinis režimas laikosi žmogaus teisių pažeidimų, kurie yra plačiai paplitę šalyje, slėpimo, neigimo strategijos ir stengiasi šiuos pažeidimus pateisinti; kadangi nepagrįstai suimtiems asmenims be jokių įrodymų pareikšti dėl politinių motyvų išgalvoti ir dviprasmiški baudžiamieji kaltinimai, o bylas temdo šiurkštūs procesinių garantijų pažeidimai, iš kurių matyti teismų sistemos nepriklausomumo spragos;
D. kadangi rinkimų dieną gauta daug pranešimų apie spaudos laisvės suvaržymus, įskaitant tai, kad žurnalistams nebuvo leista patekti į rinkimų vietas; kadangi be pranešimų apie laikinus areštus, asmeninės nuosavybės ir profesionalios įrangos konfiskavimą buvo gauta pranešimų apie grubius veiksmus persekiojant žiniasklaidos priemones ir žurnalistus; kadangi žiniasklaidos priemonės buvo įpareigotos rinkimų dienos popietę visai šaliai transliuoti Nikaragvos diktatoriaus Danieliaus Ortegos kalbą; kadangi rinkiminės propagandos transliacijos vyriausybę remiančioje žiniasklaidoje pažeidžia galiojančius vidaus teisės aktus; kadangi prieš žurnalistus ir žiniasklaidos priemones, norėjusius nušviesti rinkimus iš šalies vidaus, vykdytos deportacijos, nustatyti draudimai atvykti į šalį ir imtasi kitų priemonių, taip neleidžiant jiems atlikti savo darbo;
E. kadangi IACHR pranešė, kad viešojo sektoriaus darbuotojai ne tik buvo verčiami balsuoti už Ortegą, bet ir buvo priversti aiškiai įrodyti, kad už jį balsavo – kaip įrodymą pateikti nuotraukas arba parodyti, kad jų pirštai sutepti nenuplaunamu rašalu; kadangi šiems viešojo sektoriaus darbuotojams buvo grasinama atleidimu iš darbo, jeigu jie nesilaikys pirmiau nurodytų reikalavimų; kadangi taip pat buvo gauta pranešimų apie studentų lyderio areštą ir apie panašias represijas prieš asmenis, negalėjusius įrodyti, kad balsavo; kadangi keletui medicinos studentų esą buvo uždrausta patekti į viešus ir privačius universitetus ir ligonines, kur jie tobulino savo praktinius įgūdžius; kadangi gauta pranešimų, kad tokios pačios priemonės buvo naudojamos prieš medicinos darbuotojus, dirbančius viešose ligoninėse, kurių darbuotojai buvo atleisti;
F. kadangi Ortegos ir Murillo vyriausybė vadovauja autoritariniam ir diktatūriniam režimui, kuriam priklauso absoliuti visų vyriausybės šakų, ypač saugumo pajėgų kontrolė, ir kadangi saugumo pajėgos nepagrįstai persekioja, puldinėja asmenis, kurie yra kitokios politinės nuomonės ir ją reiškia, tokiems asmenims grasina ir juos kalina; kadangi turima įrodymų apie tikslines operacijas, kurių tikslas buvo vykdyti egzekucijas ir žudyti žmones, kuriuos režimas laiko savo politiniais oponentais; kadangi šiuos šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus reikėtų laikyti nusikaltimais žmoniškumui ir už juos traukti atsakomybėn; kadangi Nikaragva tapo baimės respublika ir labai daug piliečių buvo jėga ištremti ir priversti ieškoti prieglobsčio;
G. kadangi 2021 m. lapkričio 22 d. demokratinės Nikaragvos opozicinės organizacijos nusiuntė oficialius raštus Argentinos, Belizo, Kolumbijos, Kosta Rikos, El Salvadoro, Pietų Korėjos, Ispanijos, Gvatemalos, Hondūro, Meksikos, Panamos, Dominikos Respublikos ir Taivano užsienio reikalų ministrams ir šių šalių Centrinės Amerikos ekonominės integracijos banko (angl. Central American Bank for Economic Integration, toliau – CABEI) valdytojams, kurie yra CABEI valdybos ir banko Direktorių valdybos nariai; kadangi šiuose raštuose reikalaujama, kad CABEI bet kokias išmokas režimui mokėtų tik su sąlyga, kad bus gerbiamos žmogaus teisės, bus nedelsiant nutrauktos visos represijos ir išpuoliai prieš žiniasklaidą, piliečius, jų nuosavybę, taip pat bus laikomasi OAS rezoliucijų, kuriose nustatytos būtiniausios laisvų ir demokratinių rinkimų vykdymo sąlygos, ir bus atkurta teisės viršenybė; kadangi demokratinės Nikaragvos opozicinės organizacijos pabrėžė, kad CABEI ne tik toliau finansuoja Ortegos ir Murillo režimą, bet šį finansavimą faktiškai dar padidino ir dabar yra pagrindinis finansinės paramos diktatūrai šaltinis; kadangi kitos tarptautinės finansų įstaigos turėtų būti informuotos apie būtinybę remti visas pastangas Nikaragvoje atkurti teisės viršenybę;
H. kadangi 2021 m. spalio mėn. IACHR ataskaitoje nurodyta, kad Nikaragvoje vykdytomis represijomis, korupcija, klastojant rinkimus „sukurta policinė valstybė“, o vyriausybė sukūrė nebaudžiamumo struktūrą, kad galėtų „neribotai naudotis galiomis ir išsaugoti privilegijas bei neliečiamumą“;
I. kadangi Nikaragva ir Kuba yra vienintelės Lotynų Amerikos šalys, kurios nėra ratifikavusios Romos statuto, ir yra akivaizdu, kad jos nėra įsipareigojusios siekti taikos ir saugumo;
1. smerkia Nikaragvoje vykusį nedemokratinį rinkimų procesą, kuriuo pažeisti visi tarptautiniai demokratiniai patikimų, įtraukių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų standartai; nepripažįsta neteisėtų rinkimų rezultatų legitimumo ir jokių dėl šio balsavimo įgytų institucinių galių; pabrėžia, kad neseniai vykę rinkimai Nikaragvą galutinai pavertė visapusiškai autoritarinio režimo šalimi;
2. reiškia savo paramą Nikaragvos tautai, kuri tebėra pasaulio bendruomenės, įsipareigojusios laikytis demokratinių principų, narė; tvirtai tiki, kad Nikaragvos žmonės nusipelnė naudotis savo laisvėmis ir teisėmis, kurios demokratinėje santvarkoje yra gerbiamos; todėl remia visas pastangas grąžinti demokratiją rengiant laisvus ir sąžiningus rinkimus, kurie vyktų laikantis atitinkamų tarptautinių standartų ir susitarimų bei Amerikos šalių demokratijos chartijos, kad būtų pateisinti Nikaragvos žmonių demokratijos lūkesčiai ir būtų užtikrintos jų pilietines teisės, taip pat leidžiant šalyje veikti tarptautinėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms; ragina grąžinti opozicinių partijų, kurios buvo nepagrįstai uždraustos, teisinį statusą ir nedelsiant išlaisvinti neteisėtai įkalintus kandidatus į prezidentus ir visus kitus neteisėtai sulaikytus politinius kalinius;
3. apgailestauja, kad diplomatinės ir techninės iniciatyvos, kurių nuo 2018 m. birželio 5 d. ėmėsi demokratinė bendruomenė ir organizacijos, įskaitant OAS, siekdamos stiprinti atstovaujamąją demokratiją ir saugoti žmogaus teises Nikaragvoje, buvo nesėkmingos, nes Nikaragvos vyriausybė jų nepaisė arba jas iš karto atmetė; ragina demokratinius partnerius ir institucijas glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiksmus atitinkamai diplomatijos, sankcijų ir vizų apribojimų naudojimo klausimais, skatinant tų, kurie prisidėjo prie Ortegos ir Murillo vyriausybės nedemokratinių veiksmų ir juos rėmė, atskaitomybę;
4. dar kartą patvirtina ES solidarumą su Nikaragvos žmonėmis jų kovoje siekiant atkurti demokratiją ir pabrėžia, kad bet kokios formos ES pagalba turi pasiekti tuos, kam ji iš tiesų skirta, o ne atitekti dabartinei vyriausybei ir valdžios institucijoms; pritaria vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo pareiškimui, kad turėtume apsvarstyti visas galimybes imtis atitinkamų papildomų priemonių, įskaitant priemones, kuriomis būtų peržengtos atskirų apribojimų ribos, tačiau kartu turime stengtis netaikyti jokių priemonių, kurios galėtų dar labiau apsunkinti Nikaragvos žmonių padėtį;
5. primena, kad, atsižvelgiant į ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą, Nikaragva turi laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų ir juos įtvirtinti; pakartoja, kad, turint galvoje dabartines aplinkybes, turi būti pradėtos taikyti Asociacijos susitarimo demokratinės nuostatos;
6. smerkia smurtą ir sisteminį politinės opozicijos lyderių žlugdymą, represijas prieš pilietinės visuomenės veikėjus, žmogaus teisių gynėjus ir žiniasklaidą, plačiai paplitusį nebaudžiamumą už prieš tokius asmenis įvykdytus nusikaltimus ir tebesitęsiančią korupciją tarp Nikaragvos vyriausybės pareigūnų; primena, kad tokiais veiksmais yra akivaizdžiai pažeidžiamos žmogaus teisės, demokratijos ir teisinės valstybės principai, ir tai taip pat yra įrodymas, kad prezidentas Danielius Ortega, viceprezidentas Rosario Murillo ir Nikaragvos vyriausybės pareigūnai ne tik nesugeba, bet ir neketina ginti šių principų ir vertybių;
7. ragina Nikaragvos valdžios institucijas nutraukti represijas ir atkurti visapusišką pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant pilietines ir politines teises, o pirmiausia panaikinti visus ribojančius įstatymus ir grąžinti žmogaus teises ginančių organizacijų teisinį statusą;
8. pakartoja savo raginimą nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus nepagrįstai sulaikytus politinius kalinius, opozicijos aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus ir nutraukti prieš juos pradėtas bylas; smerkia nuolatinį policijos ir kalėjimų institucijų prieš juos vykdomą psichologinį ir fizinį smurtą, jų kalinimą neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu, kreiptis į advokatus, susisiekti su šeimos nariais ar kreiptis medicininės pagalbos; ragina vyriausybę nedelsiant pateikti visus atitinkamus įrodymus, kad įkalintieji yra vis dar gyvi, ir suteikti informacijos apie jų laikymo vietą; atmeta Ortegos režimo sprendimą įšaldyti prieš juos pradėtas teismines procedūras, dėl kurio ikiteisminis sulaikymas gali trukti neapibrėžtą laikotarpį;
9. reikalauja teisingumo ir atskaitomybės už visas aukas vykdant nešališkus, nuodugnius ir nepriklausomus tyrimus bei rinkimus pagal Nikaragvos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus ir prievoles;
10. ragina valstybes nares ir JT saugumo tarybą pagal Romos statuto 13 ir 14 straipsnius Tarptautiniame baudžiamajame teisme pradėti oficialų tyrimą ir pagal Romos statuto 7 straipsnį ištirti nusikaltimus žmogiškumui, už kuriuos yra atsakinga Nikaragvos valstybė ir pats Danieliaus Ortega: žudymą, deportacijas arba priverstinį žmonių perkėlimą, kalinimą arba kitokį fizinės laisvės atėmimą pažeidžiant pagrindines tarptautinės teisės normas, kankinimą, žaginimą arba kitokios formos panašaus šiurkštumo seksualinį smurtą, politinį persekiojimą, priverstinį dingimą ir kitus nežmoniškus veiksmus; pabrėžia, kad šie nuo 2018 m. balandžio mėn. vis aktyviau vykdomi veiksmai yra Danieliaus Ortegos diktatūros vykdomos valstybinės politikos dalis;
11. ragina ES ir jos valstybes nares per Nikaragvoje dirbančius savo atstovus ir ambasadas atidžiai stebėti esamą padėtį, kad galėtų išduoti vizas skubos tvarka ir suteikti laikiną politinį prieglobstį valstybėse narėse;
12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.
- [1] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0359.
- [2] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0259.
- [3] OL L 346, 2012 12 15, p. 3.
- [4] OL L 361, 2021 10 12, p. 52.