PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl judėjimo „Me Too“ ir priekabiavimo pasekmių ES institucijoms
10.12.2021 - (2021/2986(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį
Evelyn Regner
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu
B9‑0587/2021
Europos Parlamento rezoliucija dėl judėjimo „Me Too“ ir priekabiavimo pasekmių ES institucijoms
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 10 ir 19 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 190) ir į jos pagrindines nuostatas,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją), kuri įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d.,
– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo[1],
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES[2],
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių[3],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 14 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2021 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos[4],
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu[5],
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES lyčių lygybės strategijos[6],
– atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2020 m. lyčių lygybės indekso ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. Europos ombudsmeno pranešimą dėl orumo darbe ES institucijose ir agentūrose,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių II priedą „Europos Parlamento narių tinkamo elgesio vykdant savo pareigas kodeksas“,
– atsižvelgdamas į Teisės tarnybos 2021 m. lapkričio 18 d. nuomonę SJ-0328/21 (D(2021)24350),
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai tema „Judėjimas #MeToo ir priekabiavimas – poveikis ES institucijoms“ (O-XXXXXX/2021 – B9‑0000/2021),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,
A. kadangi lyčių lygybė yra viena pagrindinių Sąjungos vertybių, įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje; kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra viena pagrindinių teisių, įtvirtinta ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje;
B. kadangi ES teisėje[7] seksualinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip incidentas, „kai bet kokiu nepageidaujamu žodiniu, nežodiniu ar fiziniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama pakenkti arba pakenkiama asmens orumui, ypač kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka“; kadangi seksualinis priekabiavimas yra viena iš smurto prieš moteris ir mergaites formų ir tai yra kraštutinės formos diskriminacija dėl lyties, kurią neproporcingai daugiau patiria moterys ir mergaitės; kadangi smurtas dėl lyties yra susijęs su netolygiu moterų ir vyrų galios pasidalijimu, seksizmu ir lyčių stereotipais, kurie skatina vyrus dominuoti moterų atžvilgiu ir jas diskriminuoti; kadangi apie 90 proc. seksualinio priekabiavimo aukų yra moterys ir apie 10 proc. – vyrai;
C. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. kovo 3 d. ataskaitoje dėl ES masto apklausos dėl smurto prieš moteris teigiama, kad viena iš trijų moterų yra per gyvenimą pilnametystės laikotarpiu patyrusi fizinį arba seksualinį smurtą; kadangi ES iki 55 proc. moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą; kadangi ES mastu 32 proc. visų aukų nurodė, kad kaltininkas buvo viršininkas, kolega arba klientas; kadangi seksualinį priekabiavimą patiria 75 proc. aukštos kvalifikacijos profesijų darbą dirbančių ar aukščiausias vadovaujamas pareigas einančių moterų; kadangi 61 proc. paslaugų sektoriuje dirbančių moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą;
D. kadangi dažnėja priekabiavimas kibernetinėje erdvėje, kaip ir kitų formų kibernetinis smurtas dėl lyties; kadangi Europos pridėtinės vertės vertinime dėl kibernetinio smurto dėl lyties[8] įvertinta, kad ES 4–7 proc. moterų 12 mėnesių laikotarpiu iki tyrimo buvo patyrusios kibernetinį priekabiavimą;
E. kadangi po trejų judėjimo „Me Too“ metų pasiekta pažanga kovojant su seksualinio priekabiavimo problema yra nepakankama ir reikia dar daug nuveikti ES institucijose ir kitur;
F. kadangi tyrimai rodo, kad priekabiavimas yra labiau paplitęs nei įprasta manyti, ir apie jį neproporcingai mažai pranešama[9]; kadangi priekabiavimas dažnai siejasi ne tik su diskriminacija dėl lyties, bet ir su kitų formų diskriminavimu, ir su tuo reikia kovoti vadovaujantis tarpsektoriniu požiūriu ir iš visų perspektyvų;
G. kadangi seksualinis smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje yra sveikatos ir saugos problema, todėl jie turėtų būti atitinkamai traktuojami ir vykdoma atitinkama jų prevencija;
H. kadangi Europos Parlamente seksualinio priekabiavimo aukomis dažnai tampa darbuotojai (-os), einantys (-čios) pareigas, su kuriomis siejamas didžiausias pažeidžiamumas, įskaitant jaunus (-as) specialistus (-es), stažuotojus (-as), akredituotus (-as) Parlamento narių padėjėjus (-as) ir sutartininkus (-es);
I. kadangi viena iš priežasčių, dėl kurių nepakankamai pranešama apie seksualinį priekabiavimą, yra informuotumo stoka, kartais dėl to, kad nepakankamai suvokiamas padėties rimtumas, trūksta žinių apie paramos aukoms kanalus arba apie tai, kaip suvokiamas šio klausimo opumas, arba gali būti baiminamasi patirti viktimizaciją ar prarasti darbą;
J. kadangi judėjimas „Me Too“ paskatino ES institucijas planuoti ir pradėti pritaikyti savo vidaus taisykles ir procedūras, kad priekabiavimas būtų geriau nustatomas, su juo būtų kovojama ir būtų imamasi sankcijų;
K. kadangi ES vis dar reikia skatinti ir toliau didinti lyčių lygybę ir įgyvendinti lyčių aspekto integravimą, taip pat kiek tai susiję su vadovaujamomis pareigomis institucijose[10];
L. kadangi atskleidžiant seksualinio ir psichologinio priekabiavimo, netinkamo valdymo ir diskriminavimo darbe problemas itin svarbų vaidmenį atlieka pranešėjai, informuojantys apie pažeidimus;
M. kadangi savo ankstesnėse rezoliucijose Parlamentas ragino įvairiomis priemonėmis užtikrinti, kad visiškas nepakantumas tokiems reiškiniams taptų norma, tačiau tik kelios iš tų priemonių buvo visiškai įgyvendintos pagal jo rezoliucijos dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta Europos Sąjungoje reikalavimus, todėl reikia imtis tolesnių veiksmų;
N. kadangi fizinio priekabiavimo atvejai galbūt tapo retesni dėl COVID-19 pandemijos ir dėl naujų Europos Parlamento darbo metodų, pradėtų taikyti pandemijos metu, tačiau priekabiavimo aukoms dėl to taip pat tapo sunkiau pateikti skundą ir kreiptis konsultacijos ir paramos į specialistus;
Bendrosios pastabos
1. griežtai smerkia visų formų smurtą dėl lyties, įskaitant seksualinį smurtą, ir visų formų priekabiavimą, ypač seksualinį priekabiavimą; dar kartą patvirtina savo anksčiau išreikštą įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties ir savo įsitikinimą, kad reikia priimti visapusišką direktyvą, kurios nuostatos apimtų visas tokio smurto formas, nes tai būtų geriausias būdas jį panaikinti; dar kartą ragina Tarybą nedelsiant užbaigti Stambulo konvencijos ratifikavimą ES, kad prie jos būtų prisijungta plačiu mastu ir be apribojimų;
2. pabrėžia, kad darbe patiriamas priekabiavimas, ypač seksualinis priekabiavimas, yra žmogaus teisių pažeidimas ir šiurkštus išpuolis, kenkiantis asmens psichologinei ir fizinei sveikatai ir verčiantis asmenį darbe jaustis nesaugiai, o kai kuriais atvejais asmuo dėl to nebegali dirbti savo darbo; pažymi, kad seksualinio priekabiavimo rizika moterims yra daug didesnė nei vyrams;
3. pabrėžia, kad kuriant saugią darbo aplinką pagrindinis veiksnys yra prevencija, kuri turėtų būti pasiekiama teikiant informaciją, didinant sąmoningumą ir skatinant visiško nepakantumo priekabiavimui kampanijas ir politiką, o kartu stiprinant oficialias ir neoficialias struktūras, per kurias sprendžiamos priekabiavimo (ypač seksualinio priekabiavimo) problemos ir teikiama konsultacinė bei psichologinė pagalba aukoms, taip pat patarimai, kaip kreiptis į policiją ir susisiekti su teisinės pagalbos teikėjais;
4. palankiai vertina Parlamento pastangas „Me Too“ kampanijos metu, kurios padeda nutraukti tylą ir geriau suvokti poreikį sudaryti geresnes darbo sąlygas visiems darbuotojams;
Visiško nepakantumo priekabiavimui užtikrinimas, kaip svarbus Parlamento lyčių lygybės politikos aspektas
5. mano, kad, nepaisant kai kurių iki šiol dėtų pastangų įgyvendinti visiško nepakantumo priekabiavimui politiką, Parlamente tebėra seksualinio priekabiavimo atvejų, ir aukos ne visada išdrįsta naudotis esamais pagalbos kanalais, todėl reikia stiprinti seksualinio priekabiavimo prevencijos pastangas;
6. pritaria Biuro 2018 m. sprendimui, kuriuo nustatyta priekabiavimo (ypač seksualinio priekabiavimo) prevencijos procedūra ir priemonės, tokios kaip EP narių tinkamo elgesio kodeksas, kuris 2019 m. sausio mėn. įtrauktas į Darbo tvarkos taisykles;
7. džiaugiasi, kad 2020 m. priimtas Europos Parlamento lyčių lygybės veiksmų planas, o 2021 m. – jo įgyvendinimo veiksmų gairės;
8. tačiau apgailestauja, kad kovai su seksualiniu priekabiavimu skirtos priemonės nėra pakankamai griežtos ir neapima visų ankstesnėse rezoliucijose nurodytų reikalingų veiksmų, ir todėl:
a) ragina Parlamento tarnybas rengti mokymus kovos su priekabiavimu srityje visomis oficialiosiomis kalbomis (arba su vertimo žodžiu paslauga) ir vykdyti kryptingo informavimo veiklą atskirose delegacijose ir frakcijose;
b) ragina Parlamento tarnybas sudaryti šiuose mokymuose kovos su priekabiavimu srityje dalyvavusių EP narių viešą sąrašą, kuris būtų paskelbtas Europos Parlamento svetainėje, kaip geras pavyzdys kitiems nariams;
c) dar kartą ragina[11] griežtesnėmis priemonėmis užkirsti kelią visų formų priekabiavimui, ypač seksualiniam priekabiavimui, ir ypač ragina pradėti rengti privalomus mokymus kovos su priekabiavimu srityje, skirtus visiems EP nariams, tai darant kuo anksčiau ir pačioje naujai išrinktų narių kadencijos pradžioje, remiantis gautomis teisinėmis konsultacijomis, nes įsitikinta, kad nepakanka vien savanoriško dalyvavimo mokyme, kuriuo siekiama priekabiavimo prevencijos;
d) ragina Parlamento tarnybas įvertinti galimus padarinius, kaip antai galimą personalo įdarbinimo ribojimą nepažeidžiant EP narių teisės į padėjėjo paslaugų išlaidų kompensavimą, kartu su kitomis galimomis priemonėmis tuo atveju, jei nebūtų atlikta šios rezoliucijos 8 dalies c punkte nustatyta pareiga, kai EP narys atsisako dalyvauti privalomo prieš priekabiavimą nukreipto mokymo veikloje;
9. ragina geriau didinti informuotumą ir pradėti visiems asmenims, nuolat dirbantiems Parlamento patalpose, skirtą privalomą mokymą apie Parlamento visiško nepakantumo priekabiavimui politiką, suteikiant jiems priemonių, padedančių atpažinti visų formų priekabiavimą, įskaitant visų pirma seksualinį priekabiavimą, ir apie jį pranešti, taip pat teikiant pagal poreikius pritaikytą informaciją apie prieinamas paramos struktūras; pabrėžia būtinybę, kad šios paramos struktūros taptų plačiau žinomos ir lengviau prieinamos;
10. taip pat ragina imtis priemonių siekiant, kad skundų teikėjams, aukoms, liudytojams ir pranešėjams būtų suteikta apsauga nuo viktimizacijos ar atsakomųjų veiksmų;
11. ragina Parlamentą toliau viešai smerkti seksualinį priekabiavimą ir pradėti informuotumo didinimo kampaniją siekiant kovoti su visų formų priekabiavimu Europos Parlamente;
12. pritaria priekabiavimo, ypač seksualinio priekabiavimo, aukų konfidencialių patarėjų, kaip vertingų paramos ir konsultacijų teikėjų, paskyrimui ir ragina atitinkamus Parlamento organus užtikrinti, kad jie būtų prieinami visiems, kuriems reikia, ir gebėtų suteikti visą būtiną paramą; pabrėžia kovai su priekabiavimu skirtų komitetų narių ir konfidencialių patarėjų skaidrios atrankos procedūros ir riboto jų įgaliojimų laikotarpio nustatymo svarbą;
13. ragina, kad atitinkami Parlamento organai paramos ir pagalbos seksualinio priekabiavimo aukoms tikslu diegtų profesionalius mechanizmus, taip didinant jų prieinamumą ir matomumą bei panaikinant stigmatizaciją; pabrėžia, kad reikia vengti viktimizacijos, ir ragina tuos organus užtikrinti, kad nebūtų pakenkta aukų karjeros raidai;
14. ragina rengti tikslingesnį mokymą visais vadovybės lygmenimis dėl jų institucinio vaidmens integruojant visiško nepakantumo priekabiavimui politiką į kasdienio darbo praktiką, skiriant ypač daug dėmesio pažeidžiamiausioms personalo grupėms, tokioms kaip stažuotojai, akredituoti Parlamento narių padėjėjai ir sutartininkai;
15. pripažįsta iki šiol dėtas pastangas užtikrinti lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimą Parlamente, įskaitant lyčių pusiausvyrą vadovybėje, ir pabrėžia, kad visiškas veiksmų gairių įgyvendinimas pagal Parlamento lyčių lygybės veiksmų planą ir planuojamos reguliarios peržiūros, siekiant tobulinti šį planą, gali padėti puoselėti tarpusavio pagarbos kultūrą, užkirsti kelią bet kokių formų priekabiavimui ir padidinti jautrumą lyčių klausimui Parlamente; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti sėkmingą Lyčių lygybės veiksmų plano įgyvendinimą, svarbu didinti informuotumą apie šį planą ir jo veiksmų gaires; prašo paskelbti šiuos dokumentus Parlamento svetainėje;
16. atkreipia dėmesį į Patariamojo komiteto dėl priekabiavimo darbo vietoje ir jo prevencijos ir Akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo ir priekabiavimo prevencijos darbo vietoje patariamojo komiteto darbą; ragina visiškai skaidriai atskleisti, kaip Parlamentas sprendžia priekabiavimo problemas, kartu užtikrinant nukentėjusių asmenų tapatybės apsaugą, ir ragina abu komitetus kasmet rengti savo stebėsenos ataskaitas ir rizikos vertinimus ir juos skelbti Europos Parlamento svetainėje, įdiegti kontrolės mechanizmus ir, visų pirma, paskelbti išorės vertinimą, kuris atliktas dėl Akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo ir priekabiavimo prevencijos darbo vietoje patariamojo komiteto; dar kartą ragina[12], kad skaidriai išrinkti išorės auditoriai atliktų nepriklausomą dabartinės sistemos veiksmingumo įvertinimą ir, jei reikia, būtų kuo greičiau ir iki šios Parlamento kadencijos pabaigos būtų pasiūlyti jos pakeitimai, siekiant užtikrinti nepriklausomumą ir lyčių pusiausvyrą bei išvengti interesų konfliktų esamose struktūrose, ir todėl:
a. prašo pakeisti abiejų komitetų sudėtį, siekiant užtikrinti, kad oficialiais šių komitetų nariais, turinčiais balsavimo teises, būtų nepriklausomi ekspertai, turintys patvirtintą kompetenciją spręsti priekabiavimo darbe problemas, įskaitant gydytojus, terapeutus ir teisės ekspertus priekabiavimo srityje;
b. pažymi, kad ir Europos Parlamento nariai galėtų būti seksualinio priekabiavimo aukos, ir ragina dėl to imtis konkrečių veiksmų atitinkamose Parlamento tarnybose ir frakcijose;
c. rekomenduoja sudaryti nepriklausomų ekspertų darbo grupę, kuri būtų įgaliota tirti su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta susijusią padėtį Parlamente, siekiant atlikti jo esamų komitetų – Akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo ir priekabiavimo prevencijos darbo vietoje patariamojo komiteto ir Parlamento darbuotojams skirto darbuotojų patariamojo komiteto dėl priekabiavimo prevencijos – vertinimą ir pasiūlyti tinkamus pakeitimus;
17. rekomenduoja, kad Europos ombudsmenas (-ė) kartą per metus Parlamento Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupei pateiktų duomenis apie gautus su įtariamo priekabiavimo atvejais Parlamente susijusius skundus dėl netinkamo administravimo;
Bendradarbiavimas tarp ES institucijų
18. ragina visas ES institucijas ir agentūras reguliariai dalytis savo geriausia patirtimi kovojant su priekabiavimu, įskaitant kovos su priekabiavimu politiką, gaires ar bet kokias naujas nuostatas dėl to, kaip turi būti sprendžiama ši problema;
19. ragina visas ES institucijas sukurti konfidencialių patarėjų ar išorės mediatorių tinklą, kuriame būtų teikiamos rekomendacijos ir parama seksualinio priekabiavimo aukoms, ir ragina įvairiose ES įstaigose dirbančių konfidencialius patarėjus bendradarbiauti tarpusavyje – tai itin svarbu mažesnėms įstaigoms, kuriose yra mažiau darbuotojų, galinčių suteikti tinkamą paramą;
20. ragina visas ES institucijas įvertinti ir atitinkamai pakeisti savo vidaus politiką, kad visi – ne tik nuolatiniai darbuotojai, bet ir stažuotojai, ir išorės rangovai – galėtų naudodamiesi ir oficialiomis, ir neoficialiomis struktūromis atkreipti dėmesį į priekabiavimo atvejus ir kreiptis konsultacinės ir psichologinės paramos;
21. ragina Europos Parlamento tyrimų tarnybą užsakyti tyrimą dėl darbo vietose veikiančių pranešėjams, informuojantiems apie pažeidimus, skirtų platformų pridėtinės vertės ir kaip tai galėtų būti taikoma ES institucijose: šio tyrimo išvados ir rekomendacijos turėtų būti pristatytos praktiniame seminare arba klausyme pasikeičiant nuomonėmis atitinkamuose Parlamento komitetuose;
22. ragina Komisiją suteikti pakankamai priemonių, kad būtų nagrinėjami priekabiavimo atvejai, būtų išvengiama antrinės viktimizacijos ir būtų užtikrinamas savalaikis reagavimas į šiuos dalykus peržiūrint ES pareigūnų tarnybos nuostatus;
23. ragina ES agentūras ir įstaigas pritaikyti savo vidaus taisykles, kuriomis kovojama su visų formų priekabiavimu, ypač seksualiniu priekabiavimu, ir užtikrinti, kad jos taip pat įgyvendintų pagrindinį lyčių lygybės principą visais personalo ir vadovybės lygmenimis, be kita ko, atsižvelgiant į naujas nuotolinio darbo sąlygas ir į įgytą susijusią patirtį per COVID-19 pandemiją; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamos šios kovos su priekabiavimu taisyklės ir lyčių lygybės principu grindžiami veiksmų planai siekiant skatinti ir toliau didinti lyčių lygybę ES agentūrose ir įstaigose;
°
° °
24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES agentūroms ir įstaigoms, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.
- [1] OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
- [2] OL C 346, 2018 9 27, p. 192.
- [3] OL C 232, 2021 6 16, p. 48.
- [4]OL C 323, 2021 8 11, p. 33.
- [5] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0024.
- [6] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0025.
- [7] Direktyva 2006/54/EB.
- [8] Europos Parlamento 2021 m. kovo mėn. tyrimas "Kova su smurtu dėl lyties: kibernetinis smurtas (Europos pridėtinės vertės vertinimas).
- [9] Europos ombudsmeno pranešimas dėl orumo darbe ES institucijose ir agentūrose.
- [10] Komisijos komunikatas „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“.
- [11] Rezoliucijos dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių 16 dalis: „[Parlamentas] ragina Europos Parlamento pirmininką, Biurą ir Parlamento administraciją toliau dirbti siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas būtų darbo erdvė be priekabiavimo ir seksizmo, ir, laikantis 2017 m. rezoliucijoje dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES priimtus reikalavimų, įgyvendinti šias priemones: [...] visiems EP nariams ir visų kategorijų darbuotojams vesti privalomus mokymo kursus apie pagarbą ir orumą darbo vietoje“; Rezoliucijos dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES 17 dalis.
- [12] Rezoliucijos dėl Europos Parlamento 2021 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos 55 dalis.