Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0596/2021Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0596/2021

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties prie Ukrainos sienos ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose

13.12.2021 - (2021/3010(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Petras Auštrevičius, Dita Charanzová, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Nathalie Loiseau, Karen Melchior, Frédérique Ries, Michal Šimečka, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu
RENEW frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0594/2021

Procedūra : 2021/3010(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0596/2021
Pateikti tekstai :
B9-0596/2021
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B9‑0596/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties prie Ukrainos sienos ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose

(2021/3010(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo rezoliucijas ir rekomendacijas dėl Ukrainos ir Rusijos Federacijos, įskaitant 2021 m. rugsėjo 16 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES ir Rusijos politinių santykių krypties[1],

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą, ypač į jo II antraštinę dalį dėl politinio dialogo ir konvergencijos užsienio reikalų ir saugumo srityje[2],

 atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 5 d. Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų dėl Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos prisijungimo prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo,

 atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos narystę JT, Europos Taryboje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir su naryste susijusius jos įsipareigojimus ir pareigas,

 atsižvelgdamas į ES politiką reaguojant į krizę Ukrainoje, įskaitant ribojamąsias priemones, kurios taikomos nuo 2014 m.,

 atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. Minske priimtą ir pasirašytą Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą, kuris buvo visas patvirtintas 2015 m. vasario 17 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2202(2015),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi, remiantis žvalgybos ataskaitomis, pastaraisiais mėnesiais Rusijos Federacija gerokai padidino savo karines pajėgas prie savo pietinių ir vakarinių sienų su Ukraina, okupuotame Kryme ir Juodosios jūros regione; kadangi šiose teritorijose šiuo metu dislokuota daugiau kaip 100 000 karių, taip pat atgabenta sunkiosios karinės įrangos; kadangi šį karinių pajėgų telkimą patvirtino neseniai komerciniu palydovu nufotografuoti vaizdai;

B. kadangi Rusija savo karines pajėgas aplink Ukrainą padidino dar 2021 m. pirmoje pusėje; kadangi 2021 m. pavasarį vykusiose karinėse pratybose Rusijos karių koncentracija prie Ukrainos sienos buvo didžiausia nuo 2014 m.;

C. kadangi, remiantis JAV žvalgybos ataskaitomis, Rusija iki 2022 m. pradžios gali dislokuoti iki 175 000 karių mobilizacijai ir tai gali būti daroma ruošiantis kelių frontų puolimui prieš Ukrainą; kadangi Rusija agresyviais politiniais pareiškimais ir retorika sąmoningai sukėlė netikrumą dėl savo karinių pajėgų telkimo;

D. kadangi naujausias Rusijos karių judėjimas prie Ukrainos sienos buvo derinamas su sustiprintomis Rusijos įgaliotinių ir žiniasklaidos priemonių kišimosi ir dezinformacijos kampanijomis ES, Ukrainoje ir pačioje Rusijoje; kadangi taikant tokią hibridinę taktiką padaugėjo NATO ir Ukrainą menkinančio turinio, bandymų kaltę dėl galimos būsimos Rusijos karinės eskalacijos priskirti Ukrainai ir NATO bei melagingų naratyvų, leidžiančių manyti, kad dabartinius Ukrainos lyderius paskyrė Vakarų šalys ir jie veikia prieš Ukrainos žmonių interesus;

E. kadangi Rusijos karinių pajėgų telkimas derinamas su nuolatiniais daugybės susitarimų dėl ugnies nutraukimo pažeidimais, kuriuos vykdo Rusijos remiamos separatistų pajėgos Rytų Ukrainoje, kurioje, nepaisant to, kad Rusija neigia formaliai dalyvaujanti konflikte, Rusijos pareigūnai užima daugumą vadovaujančių pareigų separatistų pajėgose;

F. kadangi nuo 2014 m. pranešama, kad Rytų Ukrainoje kartu su prorusiškais separatistais veikia Rusijos privačios karinės bendrovės „Vagnerio grupė“ darbuotojai; iš pradžių kovotojų buvo maždaug 250, o dabar – 2 500;

G. kadangi naujausioje JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitoje, paskelbtoje 2021 m. gruodžio 1 d., nurodoma, kad Donbaso konflikto zonoje eskaluojami karo veiksmai, Ukrainos pusėje išaugo civilių aukų skaičius ir padaryta žalos infrastruktūrai; kadangi ataskaitoje taip pat pažymima, kad Donbaso savarankiškai pasiskelbusių respublikų teismai ir toliau skyrė bausmes civiliams gyventojams už su konfliktais susijusius nusikaltimus nesurengus sąžiningo teismo proceso;

H. kadangi 2014 m. Rusija neteisėtai aneksavo Krymą ir toliau yra jį okupavusi; kadangi Rusija ir toliau keičia okupuoto pusiasalio demografinę struktūrą apgyvendindama Rusijos gyventojus; kadangi JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje nustatė, kad Rusijos Federacijos okupacinės valdžios institucijos Kryme ir toliau ribojo pagrindines laisves ir pilietinę erdvę ir kad asmenys, dalyvaujantys spontaniškuose taikiuose susirinkimuose arba norintys dalyvauti teismo posėdžiuose, buvo savavališkai areštuoti ir jiems skirtos baudos;

I. kadangi 2016 m. Rusijos Federacija uždraudė Krymo totorių tautinio parlamento (Medžliso) – Krymo totorių aukščiausiojo organo – veiklą ir atsisakė įgyvendinti 2017 m. Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartį, kuria Rusija raginama panaikinti šį draudimą; kadangi totorių lyderiai ir aktyvistai ir toliau neteisėtai sulaikomi; kadangi Rusija nuo 2014 m. deda nuolatines pastangas militarizuoti Krymo pusiasalį ir 2021 m. lapkričio mėn. nusiuntė į Krymą papildomų tankų ir artilerijos;

J. kadangi 2021 m. balandžio mėn. Rusijos gynybos ministerija vienašališkai uždarė vandenis aplink Kerčės sąsiaurį nekomerciniams laivams iš kitų šalių ir taip trukdė laivams laisvai plaukti į Azovo jūrą ir iš jos; kadangi nepaisant to, kad Rusija paskelbė, jog panaikins apribojimus 2021 m. spalio mėn., šie apribojimai taikomi ir toliau; kadangi šios kliūtys turi neigiamų padarinių Ukrainos uostams Azovo jūroje ir tarptautiniam jūrų tranzitui Juodojoje jūroje;

1. smerkia grėsmingus ir destabilizuojančius Rusijos Federacijos veiksmus ir ragina jos lyderius sumažinti įtampą su Ukraina, nedelsiant grąžinti karius nuo sienos su Ukraina atgal į nuolatines jų bazes ir sušvelninti priešišką ir agresyvią retoriką Ukrainos ir Vakarų šalių atžvilgiu; pabrėžia, kad konfliktui Rytų Ukrainoje ir dėl Krymo reikalingas taikus politinis sprendimas, ir ragina Rusiją vėl dalyvauti Normandijos formate;

2. pabrėžia, kad Rusijos karinių pajėgų telkimas taip pat kelia grėsmę bendrai taikai, stabilumui ir saugumui Europoje, ir ragina Rusiją laikytis tokių tarptautinių įsipareigojimų kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos principai ir įsipareigojimai dėl karinio judėjimo skaidrumo, įskaitant Vienos dokumentą; taip pat ragina Rusiją laikytis savo įsipareigojimo pagal JT jūrų teisės konvenciją ir užtikrinti laivybos ir tranzito laisvę per tarptautinį Kerčės sąsiaurį į Azovo jūros uostus;

3. dar kartą patvirtina savo ilgametę paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui nepažeidžiant tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų; pakartoja, kad visapusiškai palaiko neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos nepripažinimo politiką, kurią vykdo ES;

4. pakartoja, kad ES valstybių narių vienybė yra geriausia politika siekiant atgrasyti Rusiją nuo destabilizuojančių ir ardomųjų veiksmų Europoje; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad Taryba išliktų vieninga, toliau stebėtų karinius pokyčius ir būtų pasirengusi susitarti dėl tolesnių bendrų veiksmų ir toliau derinti veiksmus su JAV, NATO ir kitomis sąjungininkėmis;

5. smerkia Rusijos bandymus išgauti nuolaidų iš Vakarų šalių dėl Ukrainos euroatlantinių siekių; primygtinai ragina visapusiškai atsižvelgti į Ukrainos nacionalinio saugumo interesus bandant sumažinti karinę įtampą;

6. pabrėžia, kad ES turi aiškiai pasakyti, kad bet koks tolesnis Rusijos Federacijos įsiveržimas į Ukrainą turės didelių pasekmių ir kad po tokio žingsnio ES taikytų gerokai didesnes ir griežtesnes sankcijas; pabrėžia, kad Ukrainai ir toliau turėtų būti eksportuojama karinė įranga ir organizuojami draugiškų šalių mokymai, suderinami su JT Chartijos 51 straipsniu, pagal kurį leidžiama individuali ir kolektyvinė savigyna;

7. ragina valstybes nares padaryti reikiamas išvadas dėl Rusijos elgesio ir pasirengti įvesti tikslines sankcijas, kad būtų pašalintos tiesioginės ir tikėtinos Rusijos keliamos grėsmės, o ne laukti, kol prieš imantis veiksmų įvyks dar viena invazija;

8. ragina valstybes nares padaryti reikiamas išvadas dėl Rusijos elgesio ir taip pat imtis skubių ir įtikinamų veiksmų siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos importo; pakartoja savo raginimą nutraukti dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą ir kitus didelius energetikos projektus su Rusijos Federacija; pabrėžia, kad bet kokie tolesni Rusijos kariniai veiksmai Ukrainos atžvilgiu tikrai turės pasekmių pasibaigus šiems projektams;

9. apgailestauja dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Kryme ir okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose; ragina nedelsiant paleisti visus neteisėtai sulaikytus ir įkalintus Ukrainos piliečius ir nutraukti šiose teritorijose vykdomą plataus masto Rusijos pilietybės suteikimo (pasų išdavimo) politiką;

10. tvirtai remia Ukrainos pastangas patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos samdinius, įvykdžiusius karo nusikaltimus, ir ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą šiuo tikslu;

11. griežtai smerkia priešišką Rusijos elgesį Europoje ir ragina jos vyriausybę nutraukti šiuos veiksmus, kurie pažeidžia bendrai nustatytus principus ir normas, kelia grėsmę stabilumui žemyne ir taip trukdo įgyvendinti konstruktyvią ES ir Rusijos darbotvarkę;

12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, taip pat Ukrainos Prezidentui, Vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai bei Rusijos Federacijos Prezidentui, Vyriausybei ir Valstybės Dūmai.

 

Atnaujinta: 2021 m. gruodžio 15 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika