PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl poreikio skubiai imtis ES veiksmų siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu, atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir ilgalaikio ES savarankiško apsirūpinimo maistu stiprinimo veiksmų plano
16.3.2022 - (2022/2593(RSP))
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Martin Häusling, Benoît Biteau, Sarah Wiener, Pär Holmgren, Tilly Metz, Francisco Guerreiro
Verts/ALE frakcijos vardu
B9‑0167/2022
Europos Parlamento rezoliucija dėl poreikio skubiai imtis ES veiksmų siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu, atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir ilgalaikio ES savarankiško apsirūpinimo maistu stiprinimo veiksmų plano
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, ypač į 2021 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl padėties prie Ukrainos sienos ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose[1],
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 16 ir 24 d. Europos Parlamento lyderių pareiškimus dėl Ukrainos,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio 2022 m. vasario 24 d. pareiškimą ES vardu dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų invazijos į Ukrainą,
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 24 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Komisijos pirmininkės bendrą pareiškimą dėl precedento neturinčios ir neišprovokuotos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą,
– atsižvelgdamas į neseniai padarytus Ukrainos prezidento ir Komisijos pirmininkės pareiškimus dėl padėties Ukrainoje,
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 24 d. Didžiojo septyneto (G7) pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013[2],
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2117, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos ir (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams[3],
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą[4],
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 10 d. Europos Vadovų Tarybos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimą dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą,
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 11 d. G7 neeilinio žemės ūkio ministrų susitikimo pareiškimą dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo į Ukrainą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą invaziją į Ukrainą;
B. kadangi maisto ir geriamojo vandens tiekimas Ukrainoje pablogėjo, ypač apgultuose miestuose arba vietovėse, kurios labai kenčia nuo Rusijos sprogdinimų; kadangi didėja humanitariniai poreikiai, ypač Ukrainos maisto poreikiai, ir kadangi JT pabėgėlių agentūra numato, kad iki 2022 m. liepos mėn. 4 mln. žmonių išvyks iš Ukrainos, o Ukrainoje bus perkelta dar 6,7 mln. žmonių; kadangi, gavus oficialų Ukrainos vyriausybės pagalbos prašymą, Pasaulio maisto programa (PMP) pradėjo skubią operaciją, skirtą teikti pagalbą maistu nuo konflikto Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse bėgantiems žmonėms; kadangi 2022 m. kovo 7 d. Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pradėjo įgyvendinti greito reagavimo planą Ukrainai, siekdama, kad 50 mln. JAV dolerių būtų skirta 240 000 pažeidžiamų nuo karo nukentėjusių kaimo gyventojų padėti; kadangi, FAO duomenimis, suteikta tik 9 proc. (4,6 mln. JAV dolerių) prašomo finansavimo, o finansavimo trūkumas siekia 45,4 mln. JAV dolerių (91 proc.);
C. kadangi Rusijos invazija labai pakenks Ukrainos žemės ūkio gamybai; kadangi dėl karo Ukrainoje jau kilo didelių problemų logistikos ir maisto tiekimo grandinėse; kadangi 10 regionų, kuriuose šiuo metu vykdomi kariniai veiksmai, sudaro 54 proc. saulėgrąžų sėjos plotų ir atitinkamai 42 proc. ir 52 proc. kukurūzų ir kviečių sėjos plotų; kadangi artimiausiomis savaitėmis Ukrainos ūkininkai turėtų pradėti sodinti pasėlius ir kadangi karinė intervencija kelia pavojų kviečių derliui; kadangi Ukrainos ūkininkai taip pat stengiasi gauti sėklų, ypač kukurūzų ir saulėgrąžų sėklų, o tai kelia dar didesnį pavojų būsimam derliui; kadangi dėl kuro trūkumo ūkininkai negali naudoti savo įrangos pasėliams auginti; kadangi vėlavimas sėti sėklas gali turėti didelį neigiamą poveikį derliui;
D. kadangi Ukraina maistui ir pašarams gamina daug kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų sėklų ir saulėgrąžų aliejaus, o tai visų pirma sudaro 15 proc. pasaulinės kukurūzų rinkos, 15 proc. pasaulinės miežių rinkos, 10 proc. pasaulinės kviečių rinkos ir 50 proc. pasaulinės saulėgrąžų aliejaus rinkos;
E. kadangi pasaulinė maisto rinka prieš karą jau buvo itin sutrikdyta COVID-19 pandemijos, energetikos krizės ir nepalankių klimato reiškinių, o FAO kainų indeksas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2011 m. dar prieš invaziją; kadangi šiuo metu apskaičiuota, kad bendros kviečių atsargos yra nuo 277,9 iki 291,1 mln. tonų, o kukurūzų atsargos sudaro 280,9–302,2 mln. tonų (JAV Žemės ūkio departamento, Tarptautinės grūdų tarybos ir FAO žemės ūkio rinkos informacinės sistemos duomenimis), o ES grūdų atsargos sudaro apie 30 mln. tonų (iš jų 9,58 mln. tonų kviečių); kadangi Ukrainos eksporto sumažėjimas arba praradimas turės įtakos šalims, kurios labai priklauso nuo jų gamybos, šalims, kurios jau patiria maisto stygių, arba šalims, kurios yra pažeidžiamos dėl tiekimo sukrėtimų ir kainų kilimo, pvz., Egiptas, Libanas, Jemenas, Etiopija, Afganistanas ir Sirija; kadangi 90 proc. Egipto kviečių importuojama iš Ukrainos ir Rusijos;
F. kadangi maisto krizę gali sukelti spekuliacija maisto prekėmis, taip pat spaudimas maisto tiekimui, kurį sukelia biokuro paklausa; kadangi, be to, didelės gamintojos ir eksporto šalys gali daryti spaudimą importo šalims, kurios priklauso nuo jų maisto produktų eksporto;
G. kadangi Rusija yra pirmaujanti sintetinių azoto trąšų ir jų sudedamųjų dalių eksportuotoja, o Baltarusija yra svarbi kalio trąšų eksportuotoja; kadangi azoto trąšų kainos labai priklauso nuo gamtinių dujų kainų, o tai yra produktas, pagal kurį Rusija užima svarbią padėtį rinkoje;
H. kadangi Rusija yra didžiausia kviečių eksportuotoja, kuriai tenka daugiau kaip 18 proc. pasaulinio eksporto; kadangi Rusijos eksporto padėtis tebėra neaiški, palaipsniui atsinaujina Juodosios jūros eksportas, o Rusija atveria galimybę nustatyti tam tikrus eksporto apribojimus; kadangi 2022 m. kovo 9 d. Ukrainos vyriausybė iki 2022 m. pabaigos uždraudė pagrindinių žemės ūkio produktų, įskaitant rugių, miežių, grikių, sorų, cukraus, druskos ir mėsos eksportą;
I. kadangi bendros žemės ūkio politikos tikslai apima ES rinkų stabilizavimą, pasiūlos prieinamumą, racionalią žemės ūkio gamybos plėtrą ES ir tinkamo ES žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygio užtikrinimą ir priimtinų kainų ES vartotojams užtikrinimą;
J. kadangi ES yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė, kuriai 2019 m. teko daugiau kaip 40 proc. šios šalies prekybos; kadangi Ukraina sudaro apie 1,1 proc. visos ES prekybos, kaip 18-oji pagal svarbą ES prekybos partnerė; kadangi pagrindinis importas į ES iš Ukrainos yra žaliavos, įskaitant žemės ūkio produktus, cheminius produktus ir mašinas;
K. kadangi, remiantis Komisijos prognozėmis, numatoma, kad ES ir toliau išliks grūdų eksportuotoja; kadangi numatoma, kad šiais metais derlius bus geras, nors kai kuriose ES dalyse matomi pirmieji pavasario sausros požymiai;
L. kadangi maždaug du trečdaliai ES grūdų produkcijos[5] ir 70 proc. aliejinių augalų sėklų yra skirti gyvūnų pašarams;
M. kadangi apie 3 proc. ES grūdų produkcijos[6] ir beveik 40 proc. aliejinių augalų sėklų ES rinkoje skirta iš augalų pagamintam biokurui; kadangi lauko kultūrų, skirtų biokurui iš pasėlių, dalis kai kuriose valstybėse narėse yra didesnė ir sudaro beveik 18 proc. Vokietijoje pagaminamos produkcijos; kadangi 2021 m. ES pagamino 4 950 mln. litrų bioetanolio (pagaminto iš pasėlių) ir 12 330 mln. litrų biodyzelino (pagaminto iš augalinio aliejaus), o tai sudarė 11 mln. tonų grūdų ir 8,6 mln. tonų augalinio aliejaus ir visi šie produktai galėjo būti nukreipti kita kryptimi − kaip maistas žmonėms ir pašaras gyvūnams;
N. kadangi maisto kainos augo ES ir visame pasaulyje; kadangi, pasak JT, 2022 m. vasario mėn. pasaulinės maisto kainos pasiekė rekordinį lygį ir per metus išaugo daugiau kaip 24 %;
O. kadangi tam tikruose sektoriuose ūkininkai daugelį metų susiduria su rimtais ir nuolatiniais sunkumais padengdami savo gamybos sąnaudas, ypač pieno sektoriuje; kadangi ūkininkų ir gamybos sąnaudos, ypač susijusios su energija, trąšomis ir pašarais, didėjo; kadangi vienas iš svarbių šio kainų kilimo veiksnių yra dabartinis pernelyg didelis kliovimasis importuojamomis dujomis, įskaitant iš Rusijos, siekiant sintetinti azoto trąšas labai daug energijos naudojančiame procese, dėl kurio išmetama 2 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų; kadangi dėl šių gamybos sąnaudų padidėjimo kai kuriems gamintojams, ypač gyvulių augintojams, kurie priklauso nuo importuojamų pašarų, gali kilti didelių ekonominių sunkumų;
P. kadangi dėl didėjančių gamybos sąnaudų gali padidėti vartotojų išlaidos, o dėl didėjančių maisto išlaidų, ypač kartu su didėjančiomis energijos kainomis, tenka didelė našta mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams;
Q. kadangi tam tikros valstybės narės ir ES nepriklausančios šalys įgyvendino žemės ūkio produktų, ypač grūdų ir kepimo aliejaus, eksporto kontrolę;
R. kadangi sankcijos Rusijai ir Baltarusijai turės įtakos tokių ūkininkavimo išteklių, kaip trąšos, gamybai; kadangi Rusijos Federacija 2022 m. vasario 2 d. sustabdė amonio nitrato eksportą bent iki 2022 m. balandžio mėn.; kadangi pagrindinės laivybos bendrovės sustabdė laivybos į Rusiją ir iš jos veiklą; kadangi kiekviena iš Rusijos importuojamų trąšų ar žaliavų tona finansuoja Rusijos karo mašiną;
S. kadangi Europos žaliajame kurse ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ laikomasi holistinio požiūrio ne tik siekiant užkirsti kelią klimato ir biologinės įvairovės krizei Europoje, bet ir užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, gerinti mitybą ir visuomenės sveikatą ir užtikrinti maisto įperkamumą, kartu užtikrinant teisingesnę ekonominę grąžą ūkininkams tiekimo ir vertės grandinėje ir stiprinant pirminių gamintojų padėtį gerinant tvarumą, sprendžiant klimato krizės, dirvožemio būklės ir gyvybingos ekosistemos žlugimo problemas ir didinant ūkininkų ir tiekimo grandinių savarankiškumą;
T. kadangi strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ išdėstytos kelios svarbios iniciatyvos, įskaitant ES nenumatytų atvejų planą, skirtą užtikrinti aprūpinimą maistu ir aprūpinimo maistu saugumą krizės metu pagal teisės aktų sistemą, siekiant iki 2023 m. pabaigos dar labiau paspartinti perėjimą prie tvarios maisto sistemos;
U. kadangi strategija „Nuo ūkio iki stalo“ siekiama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti bendrą cheminių pesticidų, 50 proc. – pavojingiausių pesticidų ir bent 20 proc. – trąšų naudojimą;
V. kadangi svarbiomis sritimis ir jų tęstinumu bendroje žemės ūkio politikoje nuo 2022 m. siekiama skatinti biologinę įvairovę, o kartu ir agroekosistemų funkcijas, pvz., apdulkinimą, kovą su ekosistemų kenkėjais mintančiais plėšrūnais, dirvožemio apsaugą, maistinių medžiagų, vandens ir anglies ciklus, taip stiprinant ir didinant visos agroekosistemos atsparumą ir produktyvumą; atkreipia dėmesį į tai, kad arimas ar pesticidų naudojimas nėra būtinas šių paslaugų teikimui, o tai ilgainiui didina derlių; kadangi iš 2019 m. ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) duomenų matyti, kad beveik 3 proc. dirbamos žemės ūkio paskirties žemės buvo neproduktyvios, 2,6 proc. – pūdymas, o beveik 11 proc. ekologiniu požiūriu svarbių vietovių žemės jau naudojama produktyviai, pvz., ankštiniams pasėliams;
W. kadangi status quo pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ir Tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų mokslo ir politikos platformos ataskaitą, paskelbtą tą pačią dieną, kai ir prasidėjo invazija, rodo aiškią produktyvumo mažėjimo tendenciją dėl ekologinio supaprastėjimo ir agroekosistemų žlugimo[7], susijusio su pernelyg dideliu pasikliovimu dirbtinėmis priemonėmis ir šalutine žala, pvz. dirvožemio erozija, viršutinio dirvožemio sluoksnio praradimu, derlingumą veikiančiu apdulkintojų skaičiaus mažėjimu, naudingų rūšių, kuriomis grindžiamas produktyvumas, nykimu, atsparumo kenkėjų protrūkiams, sausroms ir potvyniams stoka, poveikiu, mažinančiu žuvininkystės ir akvakultūros produkcijos derlių, ir jūrų žuvų išteklių perskirstymu, kaip taip pat nurodyta 2019 m. paskelbtoje IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui;
X. kadangi išpuoliai prieš Europos žaliojo kurso tikslus ir perėjimą prie tvarumo grindžiami prielaida, kad produktyvumas atsiliks, kol susiformuos funkcinė biologinė įvairovė arba agronominiai metodai, kuriuos taikant naudojami natūralūs procesai, pakeis anksčiau sintetiniu būdu vykdytas funkcijas; kadangi daugybė nepriklausomų, tarpusavyje įvertintų mokslinių tyrimų rodo, kad našumas beveik dviem trečdaliais atvejų nesumažėja, kad nuostoliai apsiriboja trumpu pereinamuoju laikotarpiu ir kad kai kuriais atvejais našumas netgi didėja[8];
Y. kadangi siekiant stiprinti ir užtikrinti maisto gamybos tęstinumą, kartu didinant ūkininkų pelningumą, taip pat būtina didinti biologinę įvairovę ir susijusias funkcijas, kurias teikia funkcinė biologinė įvairovė ir naudingos rūšys – apdulkinimas, kenkėjais mintantys plėšrūnai, didesnis agroekosistemų atsparumas erozijai, sausros ir potvyniai, dirvožemio formavimasis ir anglies dioksido absorbavimas[9];
Z. kadangi veiksmų laisvė auginti daugiau grūdų Europoje yra ribota, nes atidėtos ir šiuo metu turimos žemės plotas neviršija 6 mln. hektarų iš 100 mln. hektarų ariamosios žemės, o galimas derlius yra mažas, nes atidėtos žemės plotai yra paribio žemėse;
AA. kadangi parama didelio masto gyvūnų šėrimui maistu arba ariamajai žemei, kuri kitu atveju galėtų būti skirta naudoti žmonėms, yra neveiksmingas kalorijų naudojimas ir dėl to ES yra gryna kalorijų importuotoja[10]; kadangi aiškus gyvūninės kilmės produktų vartojimo sumažinimas ir perėjimas prie savarankiško gyvulių, šeriamų ES ganyklose ir ankštiniais augalais, ūkininkavimo leistų perkelti ES iš grynosios importuotojos į grynąją kalorijų eksportuotoją ir sumažinti anglies pėdsaką, taip pat padėtų atkurti biologinę įvairovę, saugoti anglies dioksidą ES žemės ūkio ekosistemose ir sumažinti ES priklausomybę nuo gamtinių dujų ir iškastinio kuro, naudojamo trąšų gamybai;
AB. kadangi 1996 m. Romos rezoliucijoje „Via Campesina“ pirmą kartą apsirūpinimo maistu savarankiškumas apibrėžtas kaip žmonių ir šalių teisė nustatyti savo žemės ūkio ir maisto politiką; kadangi šia koncepcija siekiama, kad kiekviena šalis galėtų maitinti savo gyventojus ir būti nepriklausoma; kadangi strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslas − sumažinti ūkininkų priklausomybę nuo išorės produkcijos atitinka šią apibrėžtį;
AC. kadangi 1994 m. Marakešo sutartis ir ypač Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutartis dėl žemės ūkio prisidėjo prie žemės ūkio regionų specializacijos; kadangi dėl šios specializacijos atsirado regionų, kurių eksporto lygis yra aukštas, o kiti yra beveik visiškai priklausomi nuo importo; kadangi ši padėtis nėra atspari krizėms, pvz., karams, ir yra vienas iš veiksnių, prisidedančių prie dabartinio pasaulinio maisto tiekimo nestabilumo;
A. Ekstremaliosios humanitarinės situacijos
1. reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje, besąlygiškai išvestų visas karines ir sukarintas pajėgas bei atitrauktų karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir visapusiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, paisydama tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad maisto tiekimo grandinių apsauga ir maistingų maisto produktų gamybos namų ūkyje užtikrinimas bus labai svarbūs siekiant išvengti maisto krizės;
3. ragina nedelsiant ir koordinuotai reaguoti ir dislokuoti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, siekiant kuo labiau padidinti paramą Ukrainai, ypač humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu srityje, taip pat užtikrinti saugius ES humanitarinius koridorius ir visiems iš šalies bėgantiems žmonėms pasiūlyti maisto ir pastogę; pabrėžia, kad nors apskaičiuota, jog ES finansinė humanitarinė parama iki šiol siekia maždaug 500 mln. EUR, reikia papildomos paramos; visų pirma pabrėžia, kad ES turėtų teikti humanitarinę pagalbą Ukrainos žmonėms, kad būtų užtikrintas trumpalaikis apsirūpinimo maistu saugumas Ukrainoje, ir visiems pabėgėliams ES, vykdant sanglaudos veiksmus dėl pabėgėlių Europoje ir įgyvendinant sanglaudos ir Europos teritorijų atkūrimo paramos programas, taip pat prisidedant prie FAO greito reagavimo plano Ukrainai, didinant jai teikiamą finansinę paramą; pabrėžia, kad reikia rasti papildomų lėšų, nes sanglaudos politikos fondai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant darnų ES valstybių narių vystymąsi; ragina ES koordinuoti veiksmus su JT agentūromis ir visais partneriais vietoje, kad nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms būtų teikiama skubi pagalba maistu ir pragyvenimo užtikrinimu;
4. ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti savo įnašus į PMP, panaudojant daugiametėje finansinėje programoje numatytą solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir valstybės narės Pagalbos maistu fondui kasmet skiria atitinkamai 465 mln. EUR ir 1,47 mlrd. EUR; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas sudaro 1,2 mlrd. EUR, iš kurių iki 35 proc. (420 mln. EUR) gali būti panaudota ES nepriklausančioms šalims remti; pabrėžia, kad Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo lėšų gali nepakakti ir kad gali prireikti papildomai didinti biudžeto lankstumą;
5. ragina Komisiją ir valstybes nares, koordinuojant veiksmus su tarptautiniais partneriais ir atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis, skubiai įvertinti visas turimas priemones, kad būtų išvengta bet kokio importuojančių šalių mokėjimų balanso įsipareigojimų nevykdymo, įskaitant tiesioginį finansavimą ir jų skolų restruktūrizavimą; pabrėžia, kad svarbu pirmenybę teikti dotacijomis grindžiamam finansavimui, kaip numatytajai galimybei, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, ir neteikti pirmenybės garantijų mechanizmų ar paskolų derinimui, palyginti su dotacijomis, nes tai galėtų padidinti skolos naštą;
B. Trumpalaikio aprūpinimo maistu ES užtikrinimas
6. pabrėžia, kad dabartinis konfliktas Ukrainoje atkreipia dėmesį į pasaulinės maisto sistemos pažeidžiamumą; todėl primygtinai ragina ES apsaugoti besivystančių šalių teises į apsirūpinimo maistu savarankiškumą, kaip priemonę užtikrinti mitybos saugumą, skurdo mažinimą, įtraukias, tvarias ir sąžiningas pasaulines tiekimo grandines ir vietos regionines rinkas, ypatingą dėmesį skiriant šeimos ūkiams, kad būtų užtikrintas įperkamo ir prieinamo maisto tiekimas;
7. ragina Komisiją ir Tarybą išlaikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, nustatytą COVID-19 pandemijos atveju, pagal kurią, susidarius ekstremaliajai situacijai, valstybių narių fiskalinės taisyklės sustabdomos;
8. ragina, kad Europos pasirengimo maisto saugos krizėms ir reagavimo į jas mechanizmo, kuris buvo sukurtas po COVID-19 pandemijos, dalyviai kuo greičiau vėl susirinktų, kad būtų galima aptarti karo poveikį aprūpinimo maistu saugumui ES ir už jos ribų; pažymi, kad iš pradžių šis organas turėjo susitikti 2022 m. kovo mėn. pabaigoje, o tai būtų per vėlu tam, kad jo svarstymai būtų visiškai veiksmingi;
9. pabrėžia maisto atsargų svarbą tiek ES, tiek ES nepriklausančiose šalyse užtikrinant prieigą prie maisto šiais nestabiliais laikais; ragina Komisiją atlikti išsamų visų ES lygmeniu prieinamų maisto išteklių ir atsargų, tiek viešųjų, tiek privačių, vertinimą ir įvertinti jų mobilizavimo bei paskirstymo priemones ir veiksmingai sušvelninti prieinamumo, pasiekiamumo ir įperkamumo problemas, visų pirma ES nepriklausančiose šalyse; pabrėžia, kad taip pat reikia įvertinti privačių komercinių atsargų dydį;
10. ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai sušaukti FAO Pasaulio aprūpinimo maistu komiteto posėdį, kuris šiuo klausimu turėtų būti palankesnis koordinavimo forumas, nes jame užtikrinamas įtraukus visų valstybių atstovavimas; ragina Komisiją ir valstybes nares dalyvauti šiame forume siekiant užtikrinti tarptautinį koordinavimą, visų pirma atsargų, biokuro ir finansinės paramos importuojančioms šalims srityje;
11. ragina Europos Sąjungą sušaukti neeilinį PPO Generalinės tarybos posėdį, kad ji galėtų imtis priemonių žemės ūkio prekių rinkoms reguliuoti, siekiant kuo labiau sumažinti valstybių ar privačių įmonių spekuliaciją ir sudaryti palankesnes sąlygas priklausomoms šalims gauti pagrindinių maisto produktų, reikalingų jų gyventojams; pabrėžia, kad dabartinės PPO taisyklės žemės ūkio srityje neleidžia šalims įgyvendinti politikos, susijusios su apsirūpinimo maistu savarankiškumu ir regioniniu bendradarbiavimu, ir ragina Komisiją siekti būtinų pokyčių;
12. pripažįsta, kad spekuliacija rinka, manipuliavimas ir prekyba maisto prekėmis gali dirbtinai padidinti didmenines kainas ir lemti rinkos kintamumą; atsižvelgdamas į tai, ragina nedelsiant ir laikinai uždrausti spekuliacinę praktiką, pvz., skolintų vertybinių popierių pardavimą, valstybės skolos ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, būsimus akcijų pasirinkimo sandorius ir dažną prekybą maisto prekėmis, dėl kurios gali būti manipuliuojama rinka, „grobuoniškomis“ kainomis ir pelno siekimu; ragina Komisiją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją bendradarbiauti su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, kad būtų pateiktas skubus pasiūlymas laikinai uždrausti skolintų vertybinių popierių pardavimą ir apsaugoti maisto prekes vertybinių popierių rinkose, be kita ko, peržiūrint šiuo metu labai leistiną ES pozicijų ribojimo tvarką, ir nustatant šias pozicijų ribas atsižvelgti į kintamumą; pabrėžia, kad reikia skaidrios tiek viešųjų, tiek privačių suinteresuotųjų subjektų statistikos duomenų apie žemės ūkio gamybą, ypač atsižvelgiant į ypatingą koncentraciją grūdų rinkoje;
13. ragina teikti skubią finansinę paramą siekiant užtikrinti skurdžiai gyvenančių namų ūkių prieigą prie maisto ES, inter alia, didinant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansavimą;
14. ragina Komisiją pradėti taikyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 219 straipsnį[11] dėl krizių rezervo naudojimo gamybai ES stabilizuoti su sąlyga, kad bus laikomasi tvarumo kriterijų;
15. ragina teikti skubią ir tinkamą finansinę paramą nuo krizės nukentėjusiems ūkininkams, tačiau primygtinai reikalauja, kad bet kokia parama būtų teikiama tik įvykdžius tvarumo kriterijus, kad nepadidėtų klimato ir biologinės įvairovės krizė arba nebūtų pakenkta ekologiniam pagrindui ir gamtos ištekliams, kurių reikia ilgalaikiam apsirūpinimui maistu ir nuolatinei maisto gamybai užtikrinti; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į ekologiniu požiūriu svarbių vietovių vaidmenį skatinant funkcinę biologinę įvairovę ir aplinkinių ariamųjų vietovių derlių iki 36 %; griežtai įspėja dėl pesticidų naudojimo ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse, nes sukauptas našumo padidėjimas bus prarastas žudant į juosteles pritrauktus kenkėjus ir apdulkintojus, taip pat arimą, dėl kurio prarandama susikaupusi anglis; visų pirma pabrėžia, kad jokios priemonės, kurių buvo imtasi per Ukrainos krizę, neturėtų paskatinti naudoti daugiau sintetinių pesticidų ir trąšų, taip pat tai neturėtų būti priežastis išduoti skubius leidimus pesticidams, kurie, kaip įrodyta, yra kenksmingi žmonių sveikatai ar ekosistemų būklei; pabrėžia, kad neatidėliotinos priemonės turėtų būti griežtai ribotos trukmės;
16. ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti atvirą ES bendrąją rinką ir vengti tolesnio rinkos sutrikdymo, visų pirma vengiant eksporto apribojimų;
17. pabrėžia, kad reikia visapusiškai naudotis mokykloms skirtomis programomis siekiant užtikrinti, kad skurstantys vaikai galėtų gauti maisto; be to, atkreipia dėmesį į viešųjų pirkimų programų naudą skatinant viešąją paramą vykdant pirkimus iš smulkiųjų ūkininkų ir vietos gamintojų, kai, siekiant apsisaugoti nuo maisto stygiaus, tiekiami ir išdalijami maistingi maisto produktai;
18. pabrėžia, kad kasmet ES iššvaistoma 88 mln. tonų maisto, o su tuo susijusios išlaidos sudaro 143 mlrd. EUR; pabrėžia, kad maisto švaistymo problemos sprendimas turėtų tiesioginį teigiamą poveikį apsirūpinimo maistu saugumui; dar kartą ragina imtis reikiamų priemonių, kad būtų pasiektas ES tikslas iki 2025 m. sumažinti maisto atliekų kiekį 30 proc., o iki 2030 m. – 50 proc., palyginti su 2014 m. rodikliais; pabrėžia, kad reikia vengti maisto praradimo sandėliavimo metu, palengvinti maisto aukojimą nuosekliai įgyvendinant atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus ir skatinti maisto atliekų panaudojimą; visų pirma ragina prekybos centrus skubiai spręsti maisto švaistymo, kurio galima išvengti, klausimą taikant alternatyvias galimybes, pvz., organizuoti mažesnių kainų akcijas ir bendradarbiauti su vietos bendruomenės projektais, pvz., maisto bankais, siekiant sumažinti vietos maisto nepriteklių ir nesaugumą; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti teisės aktus dėl tolesnės nesąžiningos prekybos praktikos, dėl kurios susidaro maisto atliekos, be tų teisės nuostatų, kurios jau įtrauktos į Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvą[12]; ragina būsimose iniciatyvose dėl prekybos standartų pirmenybę teikti maisto švaistymo mažinimui; pabrėžia, kad nuolatinė perprodukcija taip pat kelia pavojų, kad maistas bus švaistomas; ragina gerinti maisto atliekų, visų pirma susidarančių ūkių lygmeniu, stebėseną visoje ES; ragina visas valstybes nares parengti ir įgyvendinti maisto atliekų prevencijos programas, kurios visapusiškai apimtų žiedinės ekonomikos principus ir kuriomis būtų skatinamos trumpos maisto tiekimo grandinės, mažinančios maisto atliekų susidarymo riziką;
C. Apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimas ES vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu
19. ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai pradėti taikyti laikino sustabdymo priemones, taikomas biokuro, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybai ir maišymui, kad iki 2030 m. būtų užtikrintas papildomas maisto tiekimas, stabilizuotos pasaulinės maisto prekių rinkos ir palaipsniui atsisakyta iš augalų pagaminto biokuro, išskyrus pažangiausią biokurą; ragina Komisiją inicijuoti suderintus JAV ir Kanados veiksmus siekiant užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama maisto produktams, o ne biokurui iš pasėlių;
20. ragina skatinti ir supaprastinti galimybes naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis siekiant sumažinti ūkininkams tenkančią išlaidų naštą, susijusią su tiesioginiu energijos sunaudojimu, kartu atkreipiant dėmesį į tai, kad daugumoje gyvulininkystės sistemų gyvūnų pašarai yra pagrindinė energijos vartojimo kategorija;
21. ragina pirmenybę teikti žmonėms skirtam maistui, o ne pašarams, skirtiems ES ūkinių gyvūnų populiacijai, kuri viršija ES maisto poreikius; visų pirma ragina Komisiją ir valstybes nares pagaliau įgyvendinti plataus užmojo su baltymai susijusį planą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama ankštinėms kultūroms, kurios, kaupiant azotą, gali būti naudojamos kaip vietiniai pašarai ir pakeisti arba sumažinti trąšų naudojimą bei sumažinti spaudimą dėl gyvulių pašarų ir gamybos sąnaudų, pereinant prie atrajotojų ganymo ganyklose; atkreipia dėmesį į tai, kad genetiškai modifikuoti augalai ir gyvūnai yra patentuoti, todėl jų reikėtų vengti, nes jie dar labiau prisidėtų prie sėklų, augalų ir gyvūnų auginimo rinkos koncentracijos ir gamybos sąnaudų didėjimo, be to, jie neteikia jokių pranašumų, palyginti su agroekologinėmis sistemomis, kurios, kaip įrodyta, yra naudingos biologinei įvairovei ir klimatui, kai kalbama apie maisto stygiaus mažinimą;
22. ragina Komisiją toliau stiprinti strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslą mažinti trąšų naudojimą ir, taikant visas tinkamas politikos priemones, remti praktiką, kuria siekiama, kad dirvožemis būtų derlingesnis taikant namuose auginamas priemones, kuriomis užtikrinamas nepriklausomumas nuo trąšų ar dujų importo, pvz., sėjomainą, kompostavimą ir gyvūninių atliekų naudojimą laikantis Nitratų direktyvoje[13] nustatytų ribų; pabrėžia, kad, vertinant ir tiesioginį, ir netiesioginį naudojimą, trąšų naudojimas sudaro apie 50 proc. žemės ūkyje suvartojamos energijos; pabrėžia, kad didėjančios energijos kainos daro poveikį didėjančioms sintetinių trąšų kainoms, o tai reiškia, kad konsultacijos dėl agronominių alternatyvų paieškos gali būti ekonomiškai efektyviausia politikos alternatyva; pabrėžia, jog svarbu, kad ūkininkai gautų techninę paramą iš nepriklausomų ūkių konsultavimo tarnybų, kad jie galėtų naudoti tinkamiausius ir veiksmingiausius agroekologinius metodus; atkreipia dėmesį į įrodytą ekologinio žemės ūkio gebėjimą gaminti maistą nenaudojant sintetinių trąšų;
23. griežtai įspėja, kad karas nebūtų ciniškai naudojamas kaip galimybė grįžti prie disfunkcinio ir iš esmės netvaraus status quo, kuris, kaip jau aiškiai ir moksliškai įrodyta, yra netinkama priemonė tikslui pasiekti, ir kad, siekiant trumpalaikės naudos, pvz., turint omeny gyvulių šėrimą ir biokuro fermentatorius, nebūtų aukojamas mūsų vidutinės trukmės ir ilgalaikio apsirūpinimo maistu saugumas;
°
° °
24. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.
- [1] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0515.
- [2] OL L 435, 2021 12 6, p. 1.
- [3] OL L 435, 2021 12 6, p. 262.
- [4] Priimti tekstai, P9_TA(2022)0052.
- [5] Komisijos tinklalapis „Grūdai, aliejinių augalų sėklos, baltyminiai augalai ir ryžiai“, žiūrėta 2022 m. kovo 17 d.
- [6] Komisijos tinklalapis „Grūdai, aliejinių augalų sėklos, baltyminiai augalai ir ryžiai“, žiūrėta 2022 m. kovo 17 d.
- [7] Hallmann, C.A. et al., „More than 75 percent decline over 27 years in total flying insect biomass in protected areas“, PLoS ONE, 12 tomas, Nr. 10, PLOS, San Franciskas, 2017 m.
- [8] Tamburini, G. et al., „Agricultural diversification promotes multiple ecosystem services without compromising yield“, Science Advances, Vol. 6, Nr. 45, American Association for the Advancement of Science, Vašingtonas, DC, 2020 m.
- [9] van der Ploeg, J. D. et al., „The economic potential of agroecology: empirical evidence from Europe“, Journal of Rural Studies, Vol. 71, „Elsevier“, Amsterdamas, 2019 m., p. 46–61.
- [10] Sciavo, M et al., An agroecological Europe by 2050: What impact on land use, trade and global food security?, IDDRI, Paryžius, 2021 m.
- [11] 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, OL L 347, 2013 12 20, p. 671.
- [12] 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, OL L 111, 2019 4 25, p. 59.
- [13] 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos Direktyva dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, OL L 375, 1991 12 31, p. 1.