PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Afganistane, ypač moterų teisių padėties
5.4.2022 - (2022/2571(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Tineke Strik, Mounir Satouri, Hannah Neumann, Ernest Urtasun, Erik Marquardt, Eleonora Evi, Alviina Alametsä, Saskia Bricmont, Ignazio Corrao, Monika Vana, Grace O’Sullivan, Tilly Metz, Alice Kuhnke, Pierrette Herzberger‑Fofana
Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0198/2022
B9‑0202/2022
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Afganistane, ypač moterų teisių padėties
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Afganistano, ypač į 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją[1],
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių apsaugos ir ES išorės migracijos politikos[2],
– atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. Tarybos išvadas dėl Afganistano, kuriose nustatyti penki ES bendradarbiavimo su Talibano vadovaujamomis de facto institucijomis principai,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Afganistano, įskaitant 2021 m. kovo 28 d. deklaraciją, kurioje raginama nedelsiant vėl atidaryti mergaičių vidurines mokyklas,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Afganistano, įskaitant rezoliuciją Nr. 2593(2021),
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,
– atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos rezoliucijas dėl Afganistano,
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 4 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Afganistane,
– atsižvelgdamas į 1951 m. JT pabėgėlių konvenciją,
– atsižvelgdamas į JT pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,
– atsižvelgdamas į ES temines gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, dėl vaiko teisių skatinimo ir apsaugos ir dėl smurto prieš moteris bei mergaites ir kovos su moterų visų formų diskriminacija,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Talibanas perėmė Afganistano kontrolę po 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje įvykusio greito karinio puolimo, kuris paspartino tarptautinių karinių pajėgų pasitraukimą iš šalies, taip pat daugiau kaip 125 000 asmenų ir didžiosios dalies šalyje buvusių tarptautinių pajėgų evakuaciją;
B. kadangi laikinojoje Talibano vyriausybėje ir svarbiausiose administracinėse pareigose nacionaliniu ir provincijų lygmenimis buvo daugiausia vyrų ir puštūnų, tad nėra pakankamai atstovaujama įvairioms Afganistano lyčių, etninėms, religinėms, politinėms ir geografinėms grupėms; kadangi moterys iš Talibano administracijos buvo pašalintos;
C. kadangi, JT teigimu, nors Talibanui perėmus valdžią civilių aukų skaičius labai sumažėjo, civilių gyventojų apsauga tebekelia susirūpinimą, visų pirma dėl besitęsiančių grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ Chorasano atšakos vykdomų teroristinių išpuolių ir likusių nuo karo sprogmenų;
D. kadangi socialinė ir ekonominė padėtis, kuri jau buvo nesaugi ir iki Talibano įvykdyto valdžios perėmimo, valdant de facto administracijai ir dėl COVID-19 pandemijos, didelių sausrų ir atšiaurios žiemos poveikio smarkiai pablogėjo, o ją dar labiau pablogino Talibanui taikomos tarptautinės sankcijos ir sustabdytas tarptautinės bendruomenės nehumanitarinės pagalbos teikimas šaliai;
E. kadangi JAV sprendimas įšaldyti Afganistano centrinio banko užsienio valiutos atsargas užblokavo šalies prieigą prie tarptautinės finansų sistemos ir taip sukėlė didžiulę likvidumo krizę; kadangi šios priemonės ir anksčiau galiojusių JT Saugumo Tarybos sankcijų, taikomų vyresniesiems Talibano vadovams palaikymas iš esmės labai pakenkė teisėtos komercinės ir humanitarinės veiklos šalyje pajėgumui, taip pat galimybei afganistaniečiams gauti pajamų ir naudotis savo santaupomis;
F. kadangi manoma, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugusios pasaulinės kviečių kainos turės didelį poveikį Afganistanui, kuris yra labai priklausomas nuo kviečių importo;
G. kadangi, nepaisant tarptautinės bendruomenės vykdomos didelio masto karinės evakuacijos operacijos, po Vakarų šalių išvykimo liko keli (buvę) ES misijų, projektų ir valstybių narių ambasadų darbuotojai afganistaniečiai, taip pat šimtai žmogaus teisių gynėjų, saugumo darbuotojų ir jų artimųjų;
H. kadangi daugiau nei pusė Afganistano gyventojų susiduria su aukšto lygio maisto stygiumi; kadangi apskaičiuota, kad šiuo metu humanitarinės pagalbos reikia 24,4 mln. afganistaniečių, o 97 proc. gyventojų šiais metais gresia skurdas;
I. kadangi humanitarinė krizė daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms, ypač dėl galimybės gauti maisto bei būsto ir naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis; kadangi UNICEF pastebėjo, kad dėl ekonomikos krizės, kuri neproporcingai paveikė mergaites, padaugėjo vaikų darbo, vaikų santuokų ir vaikų pardavimo atvejų;
J. kadangi su galimybe teikti humanitarinę pagalbą susijusios problemos nuo 2020 m. padidėjo beveik du kartus, daugiausia dėl pablogėjusios saugumo aplinkos, reikalavimų taikyti mokesčius ir de facto valdžios institucijų kišimosi į humanitarinės pagalbos programavimą;
K. kadangi 5,6 mln. afganistaniečių šiuo metu yra perkelti į kaimynines šalis; kadangi, visų pirma, Iranas ir Pakistanas priima didelę dalį Afganistano pabėgėlių, kurie kartu sudaro 2,2 mln. užregistruotų Afganistano pabėgėlių;
L. kadangi į trečiąsias šalis persikėlusiems afganistaniečiams, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, skubiai reikia prieglobsčio, paslaugų ir garantijų dėl priverstinio grąžinimo;
M. kadangi kasdien pranešama apie žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant suėmimą, sulaikymą, pagrobimą, kankinimą, grasinimus, turto prievartavimą, žudymą ir išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir jų šeimos narius; kadangi atsiskaitomumo už tokius pažeidimus vis dar apskritai nėra; kadangi ypač nukentėjo žmogaus teisių gynėjos moterys; kadangi Afganistano nepriklausomos žmogaus teisių komisijos patalpas užėmė de facto valdžios institucijos ir todėl ji negali vykdyti savo veiklos;
N. kadangi, nepaisant paskelbtos bendrosios amnestijos buvusiems vyriausybės pareigūnams ir Afganistano saugumo pajėgų nariams, de facto valdžios institucijoms priskiriama daug neteisminių egzekucijų;
O. kadangi JT pranešė, jog, nors lyčių nelygybė, diskriminacija ir smurtas dėl lyties jau buvo labai įsitvirtinę šalyje dar iki 2021 m. rugpjūčio 15 d., moterys iki Talibano įvykdyto valdžios perėmimo aktyviai veikė visose valdžios šakose ir daugelyje visuomenės sektorių, įskaitant sportą ir kultūrinį gyvenimą; tačiau, kadangi nuo tos dienos Afganistano moterys buvo išstumtos iš politinio gyvenimo ir apskritai iš darbo jėgos;
P. kadangi JT žmogaus teisių ekspertai pasmerkė „priemonių bangą“, kurią įgyvendinant moterims draudžiama grįžti į savo darbo vietas, reikalaujama, kad vyriškos lyties giminaitis (mahramas) lydėtų jas viešosiose erdvėse, moterims pačioms vienoms draudžiama naudotis viešuoju transportu, taip pat nustatomas griežtas moterų ir mergaičių aprangos kodas, kuris yra „kolektyvinė moterų ir mergaičių bausmė, grindžiama šališkumu dėl lyties ir žalinga praktika“;
Q. kadangi per pastaruosius du dešimtmečius po Talibano įvykdyto valdžios perėmimo padaryta didelė pažanga švietimo srityje, ypač mergaičių, buvo panaikinta; kadangi, nepaisant jų viešo patikinimo, kad mergaičių švietimas bus tęsiamas, Talibano valdžios institucijos universitetuose įvedė griežtą lyčių segregaciją ir nusprendė uždrausti daugiau kaip vieno milijono Afganistano mergaičių vidurinį ugdymą iki kol bus paskelbtas kitas pranešimas;
R. kadangi erdvė nepriklausomai žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei, kuri iki rugpjūčio 15 d. buvo dinamiška, nors ir patirdavo smurtą, grasinimus ir kitas smurto formas, valdant Talibanui smarkiai sumažėjo, ypač po to, kai buvo paskelbtos griežtos gairės dėl žiniasklaidos veiklos ir žurnalistų bei asmenų sulaikymo ir žudymo už tai, kad jie taikiai reiškė savo nuomonę ar nepritarimą; kadangi taikūs protestai, ypač ginant moterų teises, sulaukė smurto ar bauginimo;
S. kadangi Taryba apibrėžė penkis principus dėl politikos ir veiksmų, kurie bus vykdomi veikiant Talibano paskirtai vyriausybei ir kurie bus pagrindiniai būsimos ES veiklos principai; kadangi šie principai apima pagarbą žmogaus teisėms, visų pirma moterų ir mergaičių visapusišką naudojimąsi teisėmis;
T. kadangi Talibanas įsipareigojo užtikrinti, kad užsienio ir Afganistano piliečiai, norintys išvykti iš šalies, galėtų saugiai išvykti; kadangi praktiškai sugedusi techninė įranga, kuri naudojama atitinkamiems kelionės dokumentams išduoti, pakartotinis pasų įstaigų uždarymas ir kelionių apribojimai, taikomi moterims, siekiančioms keliauti didelius atstumus be mahramo, faktiškai trukdo išvykti iš šalies, o tai kelia ypatingą iššūkį žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla didesnis pavojus;
U. kadangi evakuotiems afganistaniečiams vis dar kyla sunkumų ES; kadangi greitas šeimos susijungimas, ilgalaikės apsaugos statuso suteikimas, pritaikyta integracijos parama ir tinkamos priėmimo sąlygos, pavyzdžiui, galimybė naudotis medicinine priežiūra ir psichikos sveikatos parama, leistų laikytis vaiko interesų ir šeimos vienybės principų bei garantuotų orų gyvenimo lygį;
V. kadangi kovo 31 d. JT generalinis sekretorius António Guterres pradėjo aukšto lygio įsipareigojimų telkimo konferenciją, primindamas tarptautinei bendruomenei būtinybę visapusiškai dalyvauti JT koordinuojamoje pagalbos operacijoje suteikiant besąlygišką ir lankstų finansavimą kovai su baisia humanitarine krize Afganistane;
1. yra labai susirūpinęs dėl humanitarinės ir žmogaus teisių krizės, kuri Afganistane kilo po Talibano įvykdyto valdžios perėmimo; pakartoja savo tvirtą solidarumą su Afganistano žmonėmis ir įsipareigojimą jiems;
2. pakartoja savo įsitikinimą, kad siekiant saugios, taikios ir demokratinės Afganistano ateities reikia derybomis pasiekto įtraukaus politinio sprendimo; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą, susijusį su taikos procesu, kuriam vadovauja ir už kurį atsakingas Afganistanas, ir atstatymu po konflikto, kaip vienintelį kelią siekiant įtraukios ilgalaikės taikos, saugumo ir plėtros;
3. reiškia susirūpinimą dėl neregėto lygio maisto stygiaus šalyje ir ragina visus tarptautinius subjektus, visų pirma ES ir jos valstybes nares, plėsti savo humanitarines operacijas, siekiant padėti patenkinti neatidėliotinus pagrindinius poreikius, atkurti tarptautinius pagrindinių darbuotojų ir maisto programų darbo užmokesčio rėmimo mechanizmus ir sustabdyti humanitarines operacijas ribojančias taisykles ir sąlygas;
4. reiškia didelį susirūpinimą dėl tam tikrų tarptautinių sankcijų socialinio ir ekonominio poveikio, visų pirma pagrindinių viešųjų paslaugų teikimui; ragina tarptautinę bendruomenę, visų pirma JAV ir ES valstybes nares, užtikrinti, kad tokios sankcijos netrukdytų Afganistano gyventojams naudotis ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, ypač labai skurstantiems namų ūkiams ir moterų vadovaujamiems namų ūkiams; visų pirma ragina ES ir jos valstybes nares atlikti sankcijų peržiūrą, atitinkamai pakoreguoti galiojančias priemones ir išduoti naujas licencijas ir gaires, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos likvidumui didinti ir būtų sukurta galimybė naudotis popierine valiuta humanitarinei krizei įveikti; ragina ES bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekiant susitarimo, pagal kurį Afganistano centrinis bankas galėtų naudotis tarptautine bankų sistema ir mokėti skolą Pasaulio bankui, pirkti banknotus komerciniams aukcionams privatiems bankams Afganistane rengti ir apdoroti arba apmokėti gaunamus indėlius doleriais iš teisėtų privačių indėlininkų, pavyzdžiui, UNICEF, JT vystymosi programos, perlaidų bankų ir kitų teisėtų subjektų;
5. primygtinai reikalauja, kad būtų išlaikytas griežtas sąlyginis bendradarbiavimas su Talibanu pagal Tarybos nustatytus penkis bendradarbiavimo su de facto valdžios institucijomis principus, be kita ko, kiek tai susiję su moterų teisėmis; ragina tarptautines delegacijas nuolat siekti, kad tarptautinės delegacijos būtų subalansuotos lyčių atžvilgiu, be kita ko, į susitikimus su Talibanu siunčiant aukšto rango pareigūnes;
6. ragina Talibaną užtikrinti laisvą ir principingą galimybę teikti humanitarinę pagalbą bei humanitarinės pagalbos personalo, įskaitant moteris, saugumą ir nesikišti į humanitarinės pagalbos programavimą; pabrėžia, kad ES humanitarinės pagalbos Afganistanui ir kaimyninėms šalims biudžetas turėtų būti grindžiamas lyčiai atžvalgiu požiūriu ir turėtų būti gerokai padidintas siekiant remti ir apsaugoti pažeidžiamus afganistaniečius ir jų šeimas, įskaitant šalies viduje perkeltus asmenis ir pabėgėlius, ir atitikti JT tikslus, nustatytus aukšto lygio įsipareigojimų telkimo konferencijoje Afganistane; prašo, kad ES ir toliau vengtų nukreipti savo pagalbą per Talibano kontroliuojamas struktūras ar sistemas;
7. smerkia staigų žmogaus teisių padėties pablogėjimą Talibane, įskaitant taikymąsi į žmogaus teisių gynėjus, moterų teisių aktyvistus ir kitus pilietinės visuomenės veikėjus, taip pat represijas prieš taikius protestus ir nepritarimo reiškimą visoje šalyje; griežtai smerkia Talibano nutarimą, kad moteris turi lydėti vyriškos lyties giminaitis, kad jos galėtų eiti į darbą arba dalyvauti viešajame gyvenime ar naudotis paslaugomis; primygtinai ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares nepritarti tokiems moterų judėjimo laisvės apribojimams ir naudoti visus turimus svertus, siekiant paraginti Talibaną nutraukti šią praktiką ir laikytis Afganistano įsipareigojimų pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę;
8. giria ir remia visus žmogaus teisių gynėjus Afganistane, kurie tebevykdo savo teisėtą ir taikų darbą žmogaus teisių srityje;
9. atkreipia dėmesį į neįkainojamą Afganistano moterų darbą ginant ir skatinant žmogaus teises, ypač moterų teises, šalyje ir pripažįsta, kad jos atlieka pagrindinį pokyčių skatinimo vaidmenį; pabrėžia, kad Afganistano moterys ir moterų teisės negali būti parduodamos ir jomis negali būti naudojamasi jokiame būsimame procese; pabrėžia, kad svarbu išgirsti afganistaniečių feminisčių ir moterų balsus ir siekti, kad jie būtų kuo garsiau girdimi nediskriminuojant dėl jų etninės, religinės ar politinės priklausomybės;
10. smerkia ypatingą moterų ir mergaičių, kurias neproporcingai paveikė humanitarinė krizė ir kurios dėl tiesioginių padarinių, kurie kyla dėl Talibano vykdomos padėtį bloginančios politikos, patiria vis didesnius sunkumus, visų pirma susijusius su galimybe gauti maisto ir sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugas, padėtį;
11. griežtai smerkia tebesitęsiančią kovą su lyčių lygybe ir LGBTIQ+ teisėmis; ragina griežtai gerbti moterų teises, be kita ko, susijusias su jų aktyviu dalyvavimu, kabant apie visus pilietinio, ekonominio, politinio ir visuomeninio gyvenimo aspektus; ragina Talibaną užtikrinti jų gyvybės bei turto apsaugą ir judėjimo laisvę; pripažįsta, kad Afganistano pilietinės visuomenės organizacijų vadovės ir darbuotojos moterys, atstovaujančios įvairioms profesijoms ir provincijoms visoje šalyje, yra labai svarbios veiksmingai planuojant ir teikiant pagalbą, atsižvelgiant į jų žinias, galimybes ir kompetenciją; primygtinai reikalauja, kad ES pirmenybę teiktų žmogaus teisių gynėjoms moterims ir užtikrintų, kad jos būtų girdimos visomis priemonėmis reaguojant į žmogaus teisių ir humanitarinę krizę, su kuria susiduria Afganistanas, taip pat sprendžiant lyčių lygybės ir LGBTIQ+ teisių klausimus;
12. primygtinai ragina ES užtikrinti, kad vietos moterų vadovaujamos pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios bendruomenės pagalbos, vystymosi, taikos ir saugumo srityse, galėtų veikti, laisvai ir saugiai judėti visoje šalyje ir gauti lėšų Afganistano bendruomenių sveikatai, švietimui, pragyvenimo šaltiniams ir saugumui užtikrinti, ir primygtinai ragina ES remti šių organizacijų darbą; smerkia daugumos mergaičių pašalinimą iš vidurinių mokyklų, nes tai tiesiogiai pažeidžia jų visuotinę teisę į mokslą; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad visų amžiaus grupių mergaitės galėtų įgyti išsilavinimą; pabrėžia, kad ES lėšomis neturėtų būti finansuojamos jokios švietimo galimybės, į kurias nėra įtraukiamos mergaitės;
13. primygtinai ragina ES aktyviau remti grupes, dirbančias ginant moterų ir mergaičių teises Afganistane, įskaitant alternatyvias mokymo galimybes mergaitėms, kurioms uždrausta lankyti mokyklą, ir ragina ją finansuoti specialias pagalbos ir humanitarinės apsaugos programas, skirtas Afganistano moterims, kurios yra smurto aukos arba kurioms gresia smurtas, taip pat jas remiantiems artimiesiems;
14. pakartoja, kad svarbu dokumentuoti ir tirti visus pranešimus apie žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir patraukti atsakomybėn už juos atsakingus asmenis, be kita ko, už pažeidimus, padarytus per 20 ginkluoto konflikto metų; šiomis aplinkybėmis pabrėžia nepriklausomos JT stebėsenos Afganistane svarbą ir palankiai vertina bei remia JT pagalbos misijos Afganistane darbą;
15. ragina naujai paskirtam JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Afganistane klausimais suteikti pakankamai lėšų, būtiną ekspertinę pagalbą ir diplomatinę paramą, kad jis galėtų vykdyti savo įgaliojimus; ragina JT Žmogaus teisių tarybą imtis būtinų veiksmų, kad būtų sukurtas nepriklausomas tarptautinis tyrimo mechanizmas, kuriam būtų suteikti daugiamečiai įgaliojimai ir pakankami ištekliai dokumentuoti visų šalių įvykdytus tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus ir piktnaudžiavimo atvejus ir reguliariai apie juos pranešti; ragina užtikrinti, kad šios misijos sudėtis būtų subalansuota lyčių požiūriu ir kad į ją būtų įtraukti lyčių lygybės ekspertai;
16. ragina EIVT, ES delegaciją Afganistane ir valstybių narių ambasadas didinti paramą Afganistano žmogaus teisių gynėjams šalyje ir už jos ribų, lanksčiai naudotis visomis turimomis priemonėmis ir visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, be kita ko, užtikrinant atskaitomybę už pažeidimus privačiai ir viešai skleidžiant informaciją apie pavienius pažeidimų atvejus ir modelius, numatant vidaus apsaugos mechanizmus, paslaugas ir paramą šalyje esantiems asmenims, užtikrinant saugios evakuacijos kelius ir konkrečias priemones, skirtas apsaugoti tranzitu vykstančius asmenis trečiosiose šalyse, ir koordinuojant vizų išdavimą asmenims, siekiantiems išvykti iš šalies;
17. ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis diplomatinėmis priemonėmis, kad priverstų kaimynines šalis užtikrinti, kad jų sienos būtų atviros asmenims, kuriems kyla pavojus ir kurie išvyksta iš Afganistano ieškodami prieglobsčio, įskaitant iš marginalizuotų bendruomenių kilusius asmenis; ragina ES valstybes nares gerokai padidinti perkėlimo ir humanitarinių vizų išdavimo atvejų skaičių;
18. ragina valstybes nares, Komisiją ir EIVT pirmiausia padėti tiems asmenims, kuriems reikia apsaugos, kad jie galėtų išvykti iš Afganistano, visų pirma žmogaus teisių gynėjams, moterims, mergaitėms, LGBTI+ asmenims, religinėms ir etninėms mažumoms, žurnalistams, rašytojams, akademinės bendruomenės nariams ir menininkams; ragina ES valstybes nares užtikrinti saugų iš šalies išvykstančių asmenų judėjimą; apgailestauja, kad valstybių narių ambasadoms kaimyninėse šalyse trūksta gebėjimų tvarkyti vizų išdavimo ir perkėlimo procedūras; ragina valstybes nares padidinti savo susijusius pajėgumus; ragina kaimynines šalis panaikinti Afganistano piliečių išvykimo procedūras, kad jiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos laiku persikelti;
19. primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares koordinuotai nustatyti, kiek (buvusių) ES ir nacionalinių ambasadų, misijų ir projektų vietos darbuotojų ir jų šeimos narių vis dar lieka šalyje, ir ragina jas parengti šiems žmonėms skirtą evakuacijos planą; tikisi, kad Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojas reguliariai informuos Parlamentą apie pažangą šioje srityje;
20. pakartoja, kad teisė į prieglobstį yra pagrindinė teisė, pagal tarptautinę ir ES teisę suteikiama visiems asmenims, bėgantiems nuo karo ar persekiojimo, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar statuso; pabrėžia, kad dėl dabartinio pabėgėlių atvykimo į ES po Rusijos agresijos Ukrainoje neturėtų būti ribojamos tarptautinės apsaugos ES valstybėse narėse prašančių afganistaniečių galimybės naudotis prieglobsčio procedūromis, veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis ar kitomis pagrindinėmis teisėmis; primygtinai ragina valstybių narių sudaryti palankesnes sąlygas afganistaniečių šeimų susijungimui su giminaičiais, kurie jau yra ES;
21. primygtinai ragina ES skatinti Afganistano pabėgėlių galimybes veiksmingai naudotis apsauga trečiosiose šalyse; ypač pabrėžia, kad šalys, kuriose nėra veiksmingos (Afganistano) pabėgėlių apsaugos garantijos, nelaikomos saugiomis šalimis, į kurias jie galėtų grįžti; ragina sukurti stebėsenos mechanizmą siekiant užtikrinti, kad ES pagalbą gaunančiose šalyse nebūtų pažeidžiamos Afganistano pabėgėlių žmogaus teisės;
22. primygtinai pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis bet koks priverstinis grąžinimas į Afganistaną laikomas grąžinimu, nes grįžus negalima garantuoti minimaliųjų standartų ir apsaugos; ragina Komisiją paraginti valstybes nares suteikti galimybę Afganistano piliečiams, įskaitant tuos, kurių prašymai anksčiau buvo atmesti, naudotis apsauga; ragina atidžiai stebėti jau grąžintus Afganistano piliečius, ypač vaikus; palankiai vertina tai, kad buvo sustabdytas Bendro pareiškimo dėl bendradarbiavimo migracijos srityje galiojimas;
23. susirūpinęs pažymi, kad daugelis ES pasienio šalių pareiškė rimtų įtarimų dėl pagrindinių teisių pažeidimų, įskaitant daugelį Afganistano piliečių apgręžimo atvejų; primygtinai ragina atitinkamas valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų pagal ES ir tarptautinę teisę individualiai išnagrinėti apsaugos prašančių asmenų prašymus, be kita ko, prie ES išorės sienų, ir užtikrinti veiksmingas galimybes gauti apsaugą;
24. reiškia susirūpinimą dėl Afganistano pabėgėlių padėties Turkijoje, visų pirma pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, nelydimų nepilnamečių ir LGBTIQ+ asmenų; labai apgailestauja dėl galimybės pasinaudoti prieglobsčio procedūromis trūkumo ir dėl įtarimų dėl grąžinimo į Afganistaną; griežtai smerkia Graikijos valdžios institucijų sprendimą paskelbti Turkiją afganistaniečiams saugia trečiąja šalimi ir ragina skubiai persvarstyti šį sprendimą laikantis ES teisės;
25. pakartoja savo raginimą Komisijai skubiai pradėti tyrimą pagal BLS reglamento[3] 19 straipsnio 1 dalies a punktą siekiant sustabdyti prekybos lengvatų, kurias Afganistanas taiko pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“, taikymą;
26. palankiai vertina ES delegacijos Afganistane darbą ir jos dalinį grįžimą į šalį; pabrėžia diplomatinės veiklos Afganistane svarbą, atsižvelgiant į dabartinius saugumo ir politinius suvaržymus; ragina ES delegaciją pirmenybę teikti žmogaus teisių, visų pirma moterų teisių ir pažeidžiamų grupių teisių, propagavimui, taip pat deryboms dėl nekliudomo humanitarinių organizacijų, įskaitant jų darbuotojas moteris, patekimo į šalį;
27. ragina EIVT ir Komisiją nuodugniai įvertinti pasitraukimo ir evakuacijos iš Afganistano procesą; mano, kad tam, be kita ko, reikėtų kritiškai apmąstyti pasitraukimo laiką ir valdymą, atsižvelgiant į afganistaniečių, visų pirma ES institucijų vietos darbuotojų, įskaitant sutartininkus ir ES finansuojamų projektų įgyvendinimo partnerius, evakuacijos procesą bei apsaugą, ir ES koordinavimo trūkumą, nepaisant to, kad Parlamentas savo 2021 m. birželio 10 d. rezoliucijoje jau ragino išduoti vizas vietos darbuotojams ir juos repatrijuoti; tikisi, kad EIVT ir Komisija per pirmąjį šių metų pusmetį pateiks Parlamentui šį kritinį vertinimą, įskaitant sąvokos „vietos darbuotojai“ apibrėžtį, atsižvelgiant į esamas apsaugos sistemas, nurodys, kokias apsaugos priemones numatoma taikyti ES vietos darbuotojams ir pateiks reformų planus, remiantis Afganistane įgyta patirtimi, ir pasinaudos šia patirtimi, įgyta vykdant dabartinę ir būsimą bendrą saugumo ir gynybos politikos veiklą;
28. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam pasiuntiniui Afganistane ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.