Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0271/2022Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0271/2022
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Rusijos karo Ukrainoje socialinių ir ekonominių pasekmių ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas

13.5.2022 - (2022/2653(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Markus Ferber
PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0267/2022

Procedūra : 2022/2653(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0271/2022
Pateikti tekstai :
B9-0271/2022
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B9‑0271/2022

Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos karo Ukrainoje socialinių ir ekonominių pasekmių ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas

(2022/2653(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, įskaitant naujausius pokyčius, susijusius su karu Ukrainoje ir ES sankcijomis Rusijai bei jų įgyvendinimu[1],

– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo mėn. paskelbtas Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) ekspertų makroekonomines prognozes euro zonai,

– atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 22 d. Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) regiono ekonomikos apžvalgos ataskaitą „Europa. Karas stabdo Europos ekonomikos atsigavimą“,

– atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 22 d. Bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 3 projektą „Iš Ukrainos bėgančių žmonių priėmimo išlaidų finansavimas“, kurį Komisija priėmė 2022 m. balandžio 22 d. (COM(2022)0262),

– atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl poreikio skubiai parengti ES veiksmų planą siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ES viduje ir už jos ribų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą[2],

– atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. sanglaudos politikos įgyvendinimo pradžios[3],

– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“[4],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusija vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos prieš Ukrainą karą;

B. kadangi nuo 2022 m. vasario 24 d. tūkstančiai Ukrainos civilių gyventojų žuvo arba buvo sužeisti dėl Rusijos agresijos ir invazijos, o daugiau kaip 5 mln. pabėgo į kaimynines šalis;

C. kadangi 2022 m. balandžio 8 d. ES priėmė penktąjį sankcijų Rusijai paketą; kadangi 2022 m. gegužės 4 d. Komisija paskelbė šeštąjį sankcijų paketą; kadangi ankstesnis paketas buvo priimtas 2022 m. kovo 15 d. po Rusijos neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą; kadangi, reaguodama į Baltarusijos dalyvavimą Rusijai vykdant agresiją ir įsiveržimą, ES yra patvirtinusi sankcijas ir šiai šaliai; kadangi Baltarusijai taikomos sankcijos turi atitikti Rusijai taikomas sankcijas, kad būtų pašalintos visos spragos;

D. kadangi ES negali nepastebėti gilaus ir potencialiai pražūtingo karo poveikio jos ekonomikai; kadangi Europos įmonės susiduria su didelėmis energijos kainomis, sutrikdytomis tiekimo grandinėmis, išlaidomis, susijusiomis su perėjimu prie poveikio klimatui neutralumo, COVID-19 pandemijos poveikiu ir rengiamais naujais teisės aktais; kadangi kiekvienas iš šių uždavinių atskirai reikalautų plataus užmojo sprendimo, bet būtų išsprendžiamas, tačiau, vertinant kartu, jų bendras poveikis gali kelti pavojų ES įmonėms ir jų teikiamoms darbo vietoms;

E. kadangi būtina užtikrinti bendrosios rinkos veikimą krizės metu ir kad galima būtų išnaudoti bendrosios rinkos potencialą Europos vartotojų naudai ir prisidėti prie Europos įmonių našumo ir konkurencingumo didinimo;

F. kadangi sankcijos daro didelį poveikį Rusijos ekonomikai (pagal TVF: 8,5 proc. BVP sumažėjimas ir 21,3 proc. infliacija 2022 m.); kadangi Europos iškastinio kuro pirkimas iš Rusijos mokant jai už tiekimą iki 800 mln. EUR per dieną vis dar suteikia režimui galimybę finansuoti karą; kadangi Komisija pateikė plataus užmojo planą uždrausti Rusijos naftos importą per šešis mėnesius ir rafinuotus produktus iki metų pabaigos;

G. kadangi beveik 500 tarptautinių bendrovių ir korporacijų nusprendė sustabdyti savo veiklą Rusijoje arba visiškai pasitraukti iš Rusijos rinkos;

 kadangi akademiniai tyrimai[5] rodo, jog uždraudus iškastinio kuro importą iš Rusijos ES ekonomikos augimui būtų padarytas poveikis, atitinkantis mažiau nei 3 proc. BVP siekiančius nuostolius, su skirtingu poveikiu skirtingoms valstybėms narėms, tačiau galimi Rusijos ekonomikos nuostoliai per tą patį laikotarpį sudarytų 30 proc. BVP ir turėtų reikšmingą poveikį stabdant Rusijos agresiją;

I. kadangi pagal naujausią ECB euro zonos prognozę numatoma, kad 2022 m. realusis BVP augs vidutiniškai 3,7 proc., 2023 m. – 2,8 proc. ir 2024 m. – 1,6 proc.; kadangi esant sunkiausiam scenarijui numatoma, kad blogiausias iš visų trijų įvertintų realiojo BVP augimas euro zonoje 2022 ir 2023 m. vidutiniškai sieks tik 2,3 proc., o 2024 m. – 1,9 proc.; kadangi į ataskaitos scenarijų įtrauktas pradinis karo poveikio euro zonos ekonomikai vertinimas, pagrįstas 2022 m. kovo 2 d. turima informacija;

J. kadangi, remiantis išankstiniu įverčiu, 2022 m. balandžio mėn. infliacija euro zonoje pasiekė 7,5 proc., t. y. aukščiausią lygį nuo bendros valiutos įvedimo; kadangi pagal naujausią ECB prognozę euro zonai numatoma, kad infliacijos lygis sumažės nuo 5,1 proc. 2022 m. iki 2,1 proc. 2023 m. ir 1,9 proc. 2024 m.;

K. kadangi pagal naujausią 2022 m. balandžio mėn. TVF euro zonos prognozę numatoma, kad 2022 m. realusis BVP augs vidutiniškai 2,8 proc., 2023 m. – 2,3 proc. ir 2024 m. – 1,8 proc.; kadangi 2022 m. augimo perspektyvos (nuo 2022 m. vasario mėn.) buvo sumažintos 1,1 proc.;

L. kadangi, remiantis Komisijos preliminariu vertinimu, dėl iniciatyvų, kurių iki šiol ėmėsi ES valstybės narės, biudžeto deficitas šiais metais padidės bent 0,6 proc. BVP; kadangi šis išlaidų padidėjimas susijęs su padidėjusia valstybės skola po pandemijos;

M. kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą daro didelį poveikį ES biudžetui, o tai rodo, kad reikia mechanizmų ir didesnio lankstumo reaguojant į krizes naudojant ES biudžetą;

N. kadangi sankcijų poveikis valstybėms narėms yra nevienodas, nes kai kuriais atvejais eksportas į Rusiją sudarė 5–8,5 proc. viso eksporto, palyginti su 1,8 proc. ES vidurkiu;

O. kadangi 2022 m. gegužės mėn. antroje pusėje Komisija pateiks atnaujintas 2023 m. fiskalinės politikos gaires, kurios yra Europos semestro pavasario dokumentų rinkinio dalis;

P. kadangi iki 2022 m. gegužės mėn. vidurio Komisija turi pateikti konkrečias priemones plano „REPowerEU“ įgyvendinimui; kadangi didžioji šių investicijų dalis turės būti gauta iš privačiojo sektoriaus;

Q. kadangi krizė yra didelis iššūkis šalių, kuriose priimami nuo karo pabėgę ukrainiečiai, ypač tų, kurios ribojasi su Ukraina, infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms; kadangi visos valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, laikydamosi nuolatinės vienybės ir solidarumo dvasios, ir reikia imtis visų įmanomų veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tokioms pastangoms;

R. kadangi ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamiausių asmenų poreikiams ir priemonėms, skirtoms užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir atskleisti tokios prekybos atvejus;

S. kadangi humanitarinė pagalba ir reagavimas į krizes Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse buvo teikiami pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmą; kadangi laikinas vidaus reikalų fondų ir sanglaudos politikos programų lankstumas, numatytas pasiūlyme dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) ir naujausiame Komisijos pasiūlyme dėl didesnio išankstinio finansavimo pagal iniciatyvos „REACT-EU“ reglamentą[6], padės padidinti valstybių narių gebėjimą reaguoti į humanitarines krizes, visų pirma susijusias su pabėgėlių priėmimu;

1. reiškia solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir pripažįsta, kad aktyvus karas prie artimiausių ES sienų turi rimtų socialinių ir ekonominių pasekmių Europai; visiškai supranta, kad demokratija ir laisvė negali būti išreiškiamos piniginiu ekvivalentu ar socialine paguoda;

2. pripažįsta, kad veiksmingos sankcijos Rusijai ir milijonų pabėgėlių, bėgančių iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos ir invazijos, srautas kelia neišvengiamų ekonominių ir socialinių problemų visoje ES ir jos valstybėse narėse;

3. pakartoja savo raginimą dėl suderinto ES veiksmo, skirto Rusijos karo prieš Ukrainą ir taikomų sankcijų ekonominiams ir socialiniams padariniams šalinti; siūlo sukurti įmonėms skirtą ekonominės paramos dokumentų rinkinį, įskaitant ekonominius, biudžeto ir teisės aktus, nepažeidžiant ES 2030 m. ir 2050 m. klimato tikslų; mano, kad toks dokumentų rinkinys turėtų bent jau sudaryti sąlygas:

a. Komisijai taikyti reglamentavimo moratoriumą ir pateikti atskirų sektorių analizę, kurioje būtų nagrinėjamas bendras didesnių energijos ir žaliavų kainų poveikis, nauji teisės aktai ir karo poveikis, o ši analizė būtų naudojama siekiant nedelsiant palengvinti įmonėms tenkančią naštą, atidedant tuos veiksmus, dėl kurių be reikalo padidėtų sunkumų patiriančių įmonių išlaidos, ir į kiekvieno teisėkūros procedūra priimamo akto parengiamąjį etapą turėtų būti įtrauktas aktyvus principo „kiek plius, tiek minus“ įgyvendinimas;

b. mažinti verslo sąnaudas mažinant PVM ir energijos mokesčius ir panaikinant arba sumažinant mokesčius energijai, didinant pagalbą įmonėms užtikrinant lankstų valstybės pagalbos taisyklių taikymą, mažinant energijos kainas svarstant galimybę atidėti laipsnišką anglių ir branduolinės energijos atsisakymą ir peržiūrint kainų nustatymo mechanizmą;

c. priimti įvairinimo strategiją siekiant užtikrinti patikimą prekių ir svarbiausių žaliavų, pavyzdžiui, retųjų žemių metalų, tiekimą;

d. skubiai atnaujinti ES energetikos infrastruktūrą ir kaupimo pajėgumus siekiant užtikrinti, kad Europa galėtų būti nepriklausoma nuo Rusijos energijos tiekimo ir turėtų daugiau strateginio savarankiškumo, ir parengti ES masto energetinio saugumo strategiją, įskaitant privalomas kaupimo ribas ir dideles investicijas į tinklo modernizavimą, be kita ko, į jungtis, atsižvelgiant į būsimus poreikius;

e. visapusiškai pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) paskolomis ir išplėsti jų taikymo sritį, atsižvelgiant į tai, kad dar nesudaryta sutarčių dėl daugiau kaip 200 mlrd. EUR EGADP paskolų ir kad pagal dabartinį EGADP reglamentą[7] valstybės narės vis dar gali kreiptis dėl EGADP paskolų iki 2023 m. rugpjūčio mėn., taip pat pateikti tikslinį pasiūlymą iš dalies pakeisti EGADP reglamentą, kad suinteresuotosios valstybės narės galėtų panaudoti likusią paskolų sumą daugiašaliams projektams energetinio saugumo srityje finansuoti, pvz., energetikos jungtims ir tarpvalstybinei infrastruktūrai, kurios Europos įmonėms suteiks papildomų verslo galimybių;

f. padidinti ES garantijos lygį programoje „InvestEU“, siekiant skatinti investicijas, kuriomis remiamos Europos mažosios ir vidutinės įmonės, be kita ko, kapitalo paramos tikslais, ir pagal šią programą sukurti specialią galimybę įmonėms, nukentėjusioms nuo karo padarinių, ir projektams, susijusiems su energetine nepriklausomybe;

4. atkreipia dėmesį į greitą ES institucijų reakciją siekiant užtikrinti greitą ekonominę ir finansinę paramą valstybėms narėms, finansuojančioms precedento neturintį pabėgėlių iš Ukrainos srautą iš ES biudžeto, pasinaudojant esamomis daugiametės finansinės programos (DFP) programomis;

5. palankiai vertina greitą Laikinosios apsaugos direktyvos[8] taikymą ir ragina Komisiją ją visapusiškai įgyvendinti remiantis valstybių narių solidarumu ir bendra atsakomybe, užtikrinant visas direktyvoje numatytas teises, įskaitant galimybę patekti į darbo rinką, gauti prieigą prie būsto, sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės paramos visiems asmenims, turintiems teisę į šią apsaugą; ragina Komisiją įvertinti galimybes padėti pabėgėliams patekti į darbo rinką siekiant pripažinti profesines kvalifikacijas; pabrėžia, kad ES greitai reagavo ir kad valstybės narės turi užtikrinti, kad jos laiku priimtų visas būtinas priemones, kuriomis būtų remiamos nacionalinės darbo rinkos, išsaugotos darbo vietos ir užtikrinta, kad užimtumas ir našumas būtų kuo labiau apsaugoti nuo Rusijos invazijos poveikio;

6. ragina optimaliai išnaudoti esamas finansavimo galimybes, lankstumą ir kitas DFP reglamente[9] ir Finansiniame reglamente[10] išdėstytas nuostatas; vis dėlto yra įsitikinęs, kad ES biudžete reikia numatyti papildomą lankstumą, kad būtų galima reaguoti į nenumatytus ir skubius poreikius;

7. pabrėžia, kad ES turi imtis skubių priemonių, kad padidintų aprūpinimą maistu tiek savo piliečiams, tiek pasauliniu lygmeniu, ir atkreipia dėmesį į padidėjusias kuro ir trąšų sąnaudas; ragina visapusiškai išnagrinėti strategiją „Nuo ūkio iki stalo“[11], biologinės įvairovės strategiją[12] ir bendros žemės ūkio politikos strateginius planus, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti aprūpinimą maistu atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą; primygtinai ragina sutelkti visas likusias Europos Jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšas dėl blogėjančios padėties žuvininkystės sektoriuje;

8. ragina sukurti iniciatyvą „Construct-EU“ – iniciatyvą sutelkti 11,6 mlrd. EUR iš 2022 m. sanglaudos asignavimų, perkeltų iš 2021 m. biudžeto, siekiant atgaline data padengti infliacijos išlaidas, patirtas dėl kainų padidėjimo statybos ir žaliavų srityje ES finansuojamiems infrastruktūros projektams; ragina dar kartą panaudoti panaikintus sanglaudos politikos įsipareigojimus, kad būtų galima tinkamai reaguoti į krizę;

9. ragina Komisiją atlikti nuodugnią dabartinės DFP veikimo apžvalgą ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2023 m. pirmąjį ketvirtį, pateikti teisės akto pasiūlymą dėl visapusiškos DFP peržiūros; tikisi, kad šiomis aplinkybėmis Komisija tinkamai atsižvelgs į Parlamento poziciją, kuri turi būti pateikta 2022 m. rudenį; pabrėžia, kad peržiūrint DFP reikės atsižvelgti į padidėjusius finansavimo poreikius, atsižvelgiant į ilgalaikio karo poveikio ES politikai analizę, taip pat perėjimą prie naujų politinių prioritetų ir atsirandančių poreikių, kad DFP taptų atsparesnė reaguoti į būsimas krizes;

10. pabrėžia, kad kartu reikia papildomų naujų ES nuosavų išteklių, kad būtų padengtos bent su priemone „NextGenerationEU“ susijusios sąnaudos (pagrindinė suma ir palūkanos), taip pat užtikrintas ilgalaikis tvarus ES biudžeto finansavimas; yra pasiryžęs atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos nuo 2020 m. gruodžio mėn. sutartos Nuosavų išteklių veiksmų gairės, ir imtis visų būtinų veiksmų, jei siūlomi nauji nuosavi ištekliai nebūtų patvirtinti arba nesukurtų numatyto ES biudžeto pajamų lygio; atkreipia dėmesį į reguliaraus trijų institucijų dialogo nuosavų išteklių srityje svarbą;

11. mano, kad 2022 m. gegužės 4 d. Komisijos pirmininko paskelbtas Ukrainos ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinys turėtų būti grindžiamas konkrečiais finansavimo šaltiniais ir neturėtų būti sudaromas kenkiant esamai ES politikai; ragina Parlamentą visapusiškai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant šį priemonių rinkinį;

12. pakartoja Tarybos raginimą valstybėms narėms ir Komisijai rengiantis kitam žiemos sezonui skubiai nustatyti būtinus solidarumo ir kompensavimo mechanizmus, bendradarbiauti savanoriško bendro dujų, suskystintų gamtinių dujų ir vandenilio pirkimo srityje, optimaliai pasinaudojant ES ir jos valstybių narių bendru politiniu ir rinkos svoriu siekiant sumažinti kainas derybose, užbaigti ir pagerinti dujų ir elektros energijos jungtis visoje ES, be kita ko, visiškai sinchronizuojant elektros energijos tinklus, ir dirbti siekiant užtikrinti tiekimo saugumą visoms valstybėms narėms;

13. pabrėžia ES klimato ir energetikos tikslų, ypač pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio, svarbą; tačiau pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į karo pasekmes; pabrėžia, kad reikia palengvinti įmonėms tenkančią naštą ir artimiausioje ateityje suteikti šiek tiek erdvės ES ekonomikai ir visuomenei, kad galėtume padidinti savo užmojį iki 2030 m. ekonomiškai efektyviai pasiekti pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio tikslus;

14. atkreipia dėmesį į naujausias Tarybos išvadas, kuriose valstybės narės ir Komisija raginamos toliau kuo geriau pasinaudoti valstybės pagalbos priemonių rinkiniu, įskaitant naują laikinąją sistemą, kaip ribotos trukmės nukrypimu nuo status quo;

15. pažymi, kad Taryba siūlo skubiai užmegzti ryšius su energetikos srities suinteresuotaisiais subjektais ir aptarti, ar ir kaip Komisijos pateikti trumpalaikiai sprendimai (tiesioginė parama vartotojams naudojant kuponus, mokesčių lengvatas arba taikant modelį „telkėjas / vienas pirkėjas“, valstybės pagalba, apmokestinimas (akcizai ir PVM), viršutinės kainų ribos ir reguliavimo priemonės, pvz., sutartys dėl kainų skirtumų) padėtų sumažinti dujų kainą ir spręsti jos poveikio plitimo elektros energijos rinkose klausimą, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes;

16. palankiai vertina Komisijos pasirengimą greitai įvertinti skubių laikinų priemonių elektros energijos rinkoje, apie kurias praneša valstybės narės, suderinamumą;

17. pakartoja Tarybos raginimą Komisijai pateikti pasiūlymus, kuriais būtų veiksmingai sprendžiama pernelyg aukštų elektros energijos kainų problema, kartu išsaugant bendrosios rinkos vientisumą, toliau taikant žaliosios pertvarkos paskatas, išlaikant energijos tiekimo saugumą ir išvengiant neproporcingų biudžeto išlaidų;

18. primena gerai veikiančios bendrosios rinkos, kaip ES ekonomikos pagrindo, svarbą; pabrėžia, kad Rusijos invazija į Ukrainą išryškino nemažai iššūkių, susijusių su ES paklausos ir pasiūlos atsparumu, kuris daro poveikį jos pramonei ir skaldo bendrąją rinką;  ragina Komisiją pateikti plataus užmojo pasiūlymą dėl bendrosios rinkos nepaprastosios padėties priemonės ir ją parengti taip, kad ES galėtų greičiau reaguoti krizės metu, stiprinti savo tiekimo grandinių atsparumą ir užtikrinti prekių ir žmonių judėjimą bei prieigą prie paslaugų ir taip užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą, kai jos labiausiai reikia;

19. pažymi, kad, siekiant sumažinti mūsų priklausomybę ir padidinti tiekimo grandinės atsparumą, būtina stiprinti ES strateginį bendradarbiavimą su Europos laisvosios prekybos asociacijos šalimis;

20. pabrėžia viešųjų pirkimų bendrai gynybai svarbą siekiant užtikrinti tvarias ekonomines gynybos biudžetų išlaidas valstybėse narėse;

21. yra labai susirūpinęs dėl nuolat aukšto infliacijos lygio, kuris 2022 m. balandžio mėn. pasiekė aukščiausią lygį nuo bendros valiutos įvedimo; mano, kad ECB turi imtis aktyvesnių veiksmų siekdamas užtikrinti savo su kainų stabilumu susijusių įgaliojimų laikymąsi; vis dėlto pažymi, kad šiuo metu infliacijos lūkesčiai tebėra pagrįsti; primena, kad EGADP atsparumo tikslas tebėra labai svarbus, todėl ragina valstybes nares teikti pirmenybę investicijoms, kuriomis, kai įmanoma, stiprinama jų ekonomikos struktūra;

22. pažymi, kad, ECB teigimu, prognozuojama, jog vidutinės trukmės laikotarpiu BVP augimo tempas priartės prie istoriškai vidutinių normų, nepaisant mažiau palankios fiskalinės politikos krypties ir palūkanų normų padidėjimo, atsižvelgiant į technines prielaidas, pagrįstas finansų rinkos lūkesčiais;

23. taip pat atkreipia dėmesį į TVF išvadas, kad fiskalinė politika yra tinkamesnė reaguoti į naujus sukrėtimus nei pinigų politika ir kad turėtų būti leidžiama laisvai veikti automatiniams fiskaliniams stabilizatoriams, o papildomos išlaidos turėtų būti skiriamos humanitarinei paramai pabėgėliams ir pervedimams mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir tikslingai paramai pažeidžiamoms, bet perspektyvioms įmonėms;

24. toliau pažymi, kad TVF siūlo politikos formuotojams, kai įmanoma, bendradarbiauti su socialiniais partneriais, kad būtų išvengta darbo užmokesčio ir kainų spiralių, dėl kurių kyla grėsmė dar labiau padidinti infliacinį spaudimą;

25. palankiai vertina TVF pripažinimą, kad valstybės narės, turinčios ribotas fiskalinio manevravimo galimybes, turės iš naujo perdėlioti savo išlaidų sudėtį ir pakeisti mažiau reikalingas su pandemija susijusias programas priemonėmis, kuriomis siekiama sušvelninti karo poveikį, o valstybėms narėms, kurių fiskaliniai apribojimai yra mažesni, išlaidų padidinimas gali būti labiau pagrįstas;

26. pakartoja savo raginimą vedant derybas dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų rinkinio pašalinti esamas spragas, kurios suteikia galimybę užgožti tikrųjų savininkų struktūras, ir užtikrinti, kad visas atitinkamas turimas turtas, kurį į sąrašus patekę Rusijos oligarchai laiko EU, būtų konfiskuotas; šiame kontekste pripažįsta Komisijos Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupės darbą;

27. remia Tarybos raginimą valstybėms narėms imtis veiksmų dėl Komisijos komunikato[13] dėl kylančių maisto kainų ir pasaulio apsirūpinimo maistu, kuriame išdėstytos tiek trumpalaikės priemonės, skirtos spręsti maisto įperkamumo EU klausimą ir padėti ūkininkams, patiriantiems dideles gamybos sąnaudas, tiek vidutinės trukmės priemonės, kuriomis remiamas perėjimas prie tvarios maisto sistemos;

28. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

Atnaujinta: 2022 m. gegužės 18 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika