PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Rusijos karo Ukrainoje socialinių ir ekonominių pasekmių ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas
13.5.2022 - (2022/2653(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Marc Botenga, José Gusmão
The Left frakcijos vardu
B9‑0273/2022
Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos karo Ukrainoje socialinių ir ekonominių pasekmių ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „ES ekonomika po COVID-19 pandemijos. Poveikis ekonomikos valdymui“ (COM/2021/0662),
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. Komisijos komunikatą dėl 2023 m. fiskalinės politikos gairių (COM(2022)0085),
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo mėn. Europos Centrinio Banko (ECB) darbuotojų makroekonomines prognozes euro zonai,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio valiutos fondo 2022 m. balandžio 22 d. regioninių ekonominių perspektyvų ataskaitą pavadinimu „Europa: karas trukdo gaivinti Europos ekonomiką“,
– atsižvelgdamas į Rusijai nuo 2022 m. vasario 25 d. taikomas ekonomines sankcijas,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos peržiūrėtą Europos socialinę chartiją,
– atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,
– atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo neteisėtą invaziją į Ukrainą, akivaizdžiai pažeisdama JT Chartiją ir tarptautinės teisės principus;
B. kadangi Rusijos įsiveržimas į Ukrainą daugybę žmonių privertė bėgti iš šalies; kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro duomenimis, nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. į ES iš Ukrainos pabėgo apie 5 mln. žmonių; kadangi apytiksliai 90 proc. šių pabėgėlių sudaro moterys ir vaikai;
C. kadangi ES piliečiai, pilietinė visuomenė ir valstybės narės atvykstančius pabėgėlius iš Ukrainos priėmė rodydami beprecedentį solidarumą; kadangi Europos Sąjungos Taryba pirmą kartą pradėjo taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą (LAD); kadangi Laikinosios apsaugos direktyva taikoma gana nevienodai, ir bent aštuonios valstybės narės nusprendė jos netaikyti asmenims, turintiems ilgalaikį leidimą gyventi Ukrainoje, ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams;
D. kadangi tikėtina, kad dėl nuolatinio karo eskalavimo, sankcijų ir atsakomųjų sankcijų padidės maisto prekių trūkumas ir spekuliacija jais, o tai sukels papildomas pasaulines maisto krizes, badą ir riaušes dėl maisto, visų pirma Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose; kadangi dėl dabartinės padėties ribojamas pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą ir Finansinių priemonių rinkų reglamentą (FPRD / FPRR) taikomas režimas, tačiau to nepakanka spekuliacijai biržos prekėmis pažaboti;
E. kadangi nuo finansų ir visuomenės sveikatos krizės pradžios Sąjungoje padidėjo socialiniai ir ekonominiai skirtumai ir jie dar labiau padidės dėl karo Ukrainoje sukelto pasiūlos sumažėjimo ir Rusijai pritaikytų ekonominių sankcijų; kadangi būtiniausių prekių, įskaitant energiją ir maistą, kainos didėja dėl karo, sankcijų ir atsakomųjų sankcijų, o tai reiškia, kad vis didesniam žmonių skaičiui, kuris dabar sudaro 97 mln., grės skurdo rizika; kadangi patvirtinus šeštąjį ES sankcijų Rusijai paketą padėtis gali dar labiau pablogėti, todėl visoje Sąjungoje užsidarys įmonės; kadangi tuo pat metu didelės energetikos bendrovės gauna rekordiškai didelį pelną;
F. kadangi kas antram ne ES kilmės migrantui gresia skurdo ar socialinės atskirties rizika ir kadangi mažų garantijų darbo lygis ypač didelis tarp migrančių ir pabėgėlių moterų; kadangi šios priklausomos arba neteisėtai atvykusios moterys susiduria su ypač dideliu skurdu; kadangi diskriminacija, susijusi su galimybėmis šviestis, mokytis ir gauti darbą (ir su šių paslaugų kokybe), taip pat yra esamą padėtį lemiantis veiksnys;
G. kadangi, remiantis naujausia Tarptautinio valiutos fondo euro zonos prognoze (2022 m. balandžio mėn.), numatoma, kad realusis BVP augimas 2022 m. vidutiniškai sieks 2,8 proc., 2023 m. – 2,3 proc., o 2024 m. 1,8 proc.; kadangi peržiūrėtos augimo prognozės rodikliai sumažinti (nuo 2022 m. vasario mėn.) iki 1,1 proc. 2022 m.; kadangi, Eurostato duomenimis, nedarbo lygis 2022 m. kovo mėn. ES buvo 6,2 proc., o euro zonoje – 6,8 proc., ir visoje ES jis buvo pasiskirstęs nevienodai, o jaunimo ir moterų nedarbo lygis tebebuvo daug didesnis;
H. kadangi peržiūrėti infliacijos rodikliai buvo padidinti, o ekonomikos augimo rodikliai sumažinti; kadangi euro zonoje, remiantis išankstiniais įverčiais, infliacija 2022 m. balandžio mėn. pasiekė 7,5 proc., t. y. didžiausias lygis nuo bendros valiutos įvedimo; kadangi euro zonoje kyla stagfliacijos rizika; kadangi būsto ir akcijų rinkos kainos pakilo iki precedento neturinčių dydžių, o tai visų pirma reiškia, kad pažeidžiamiausi asmenys paliekami nuošalyje ir didinami socialiniai ir ekonominiai skirtumai; kadangi 2022 m. sausio mėn. maisto produktų kainos ES buvo 4,7 proc. didesnės negu tą patį praėjusių metų mėnesį; kadangi daugelyje valstybių narių, visų pirma Vidurio bei Rytų Europos šalyse, maisto produktų kainos padidėjo dar labiau; kadangi dar iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kainos pasaulinėse žemės ūkio rinkose kilo – iš dalies dėl klimato poveikio ir COVID-19 pandemijos padarinių;
I. kadangi Komisijos neoliberalūs pramonės politikos ir valstybės pagalbos apribojimai trukdė valstybėms narėms investuoti į savo nacionalines gamybos struktūras, todėl Europos Sąjunga išliko priklausoma nuo trapių pasaulinių tiekimo grandinių ir trečiųjų šalių strateginių išteklių, pvz., energijos;
J. kadangi ES energetikos ir klimato tikslai kelia precedento neturinčius iššūkius, kurie pareikalaus didžiulių viešųjų investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energiją; kadangi neveiklumas šioje srityje kainuotų brangiau, nes nesėkmingos arba pavėluotos investicijos į ekologinę pertvarką 2050 m. ES gali kainuoti iki 5,6 proc. jos BVP;
K. kadangi ES yra labai priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro; kadangi nuo karo pradžios Rusija jau padvigubino savo pajamas iš iškastinio kuro eksporto[1];
L. kadangi dabartinė ES ekonomikos valdymo sistema išlieka itin procikliška, be to, per pastarąjį dešimtmetį paaiškėjo, kad ji visiškai nepritaikyta įvairių ekonomikos krizių sukeltoms problemoms ir uždaviniams spręsti, o tai kenkia pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir įmonėms; kadangi dabartinė sistema trukdė vykdyti žaliąją pertvarką, o Sąjungos gamtinių išteklių tiekimas iš trečiųjų šalių, įskaitant Rusiją, tapo labiau pažeidžiamas;
M. kadangi būtina skubiai didinti viešųjų finansų pajamas ir kovoti su visų rūšių mokesčių slėpimu ir vengimu, įskaitant mokesčių slėpimą ir vengimą ES, ir užtikrinti, kad turtingiausi asmenys ir tarptautinės įmonės būtų tinkamai apmokestintos kartu sumažinant mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams;
N. kadangi Rusijai pritaikytos sankcijos gali neproporcingai paveikti Rusijos indėlininkus, dirbančiuosius ir pensininkus bei sumažinti visų Rusijos gyventojų pragyvenimo lygį ir sukelti jiems ekonominių sunkumų; kadangi didžioji dalis Rusijos turto (ypač turto, kuris priklauso 1 proc. turtingiausių rusų) laikomas lengvatinio apmokestinimo ir mokesčių rojaus šalyse;
Bendrosios pastabos
1. atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu ginti taiką; todėl ragina skubiai nutraukti karą, kuris niekada neturėjo prasidėti, surandant politinį ir diplomatinį konflikto sprendimą, siekiant kuo greičiau nutraukti ugnį;
2. atkreipia dėmesį į ES ribojamąsias priemones, priimtas nuo 2022 m. vasario 25 d. reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą; pripažįsta, kad šios priemonės ir Rusijos atsakomosios priemonės turės reikšmingą poveikį ES ekonomikai;
3. ragina kuo skubiau priimti žalos dėl sankcijų kontrolės priemones, siekiant užtikrinti, kad darbuotojų klasei nebūtų perkelta šių politinių sprendimų našta; ragina Komisiją ir valstybes nares vengti sankcijų, kurios daro neigiamą poveikį darbuotojams ir namų ūkiams;
Socialinės krizės mažinimo priemonės
4. apgailestauja, kad nuo karo pradžios nei Komisija, nei Taryba nesiėmė neatidėliotinų priemonių, kad išvengtų kainų padidėjimo, ir vietoje to pirmenybę teikė vidaus rinkos principų neliečiamumui;
5. pabrėžia, kad valstybėms narėms kyla didelių sunkumų, pvz., dėl nesikeičiančio arba mažėjančio realiojo darbo užmokesčio, didėjančios nelygybės ir klimato krizės; pabrėžia, kad dar prieš karą Ukrainoje daug žmonių Europoje jau buvo atsidūrę nesaugioje ir pažeidžiamoje padėtyje, ir įspėja, kad dėl karo ir su sankcijomis susijusios infliacijos, visų pirma kylančių maisto ir energijos kainų, tų žmonių padėtis taps nepakenčiama; ragina valstybes nares nukentėjusiems asmenims suteikti pakankamą finansinę paramą, siekiant apsisaugoti nuo energijos nepritekliaus, didėjančių maisto ir būsto kainų; skubiai ragina patvirtinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad darbuotojų ir žmonių gyvenimo standartai nesuprastėtų; šiuo atžvilgiu ragina didinti darbo užmokestį, pensijas ir socialines išmokas, kurios atitiktų vartojimo kainas, pvz., nustatyti automatinį indeksavimą;
6. teigiamai vertina LAD taikymą priimamiems Ukrainos pabėgėliams; apgailestauja, kad šis 2001 m. patvirtintas ir jau nustatytas mechanizmas nebuvo taikomas iš kitų konflikto zonų per pastarąjį dvidešimtmetį atvykstantiems pabėgėliams; ragina nedelsiant praplėsti šią apsaugą ir kitų šalių (ne tik Ukrainos) pabėgėliams;
7. pažymi, kad ypatingą dėmesį reikia skirti pažeidžiamoms grupėms, mažumoms, ypač moterims su vaikais ir vyresnio amžiaus moterims, nes jos ypač nukenčia konfliktų metu ir joms reikalinga speciali apsauga ir parama, visų pirma tai pasakytina apie institucijose globojamus vaikus, nelydimus nepilnamečius, neįgalius vaikus ir kitomis sunkiomis ligomis sergančius vaikus; atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad jie nuolat gautų būtiną priežiūrą ir gyvybiškai svarbų gydymą, taip pat į poreikį nedelsiant juos saugiai evakuoti;
8. ragina nustatyti priemones, kuriomis moterys ir mergaitės būtų apsaugotos nuo seksualinio išnaudojimo ir prekybos žmonėmis, įskaitant saugaus transporto ir maršrutų užtikrinimą;
9. mano, kad prieinamos kokybiškos viešosios paslaugos taip pat yra labai svarbios siekiant mažinti skirtumus ir skurdą priimant pabėgėlius; mano, kad valstybėms narėms labai svarbu suteikti prieigą prie kokybiškų viešųjų paslaugų, pvz., visuotinės prieigos prie sveikatos priežiūros, švietimo, įperkamo būsto, energijos tiekimo ir socialinės apsaugos; pažymi, kad į viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą būtina skubiai investuoti valstybės lėšas;
10. ragina valstybes nares visiems užtikrinti vienodas įtraukaus švietimo ir mokymo galimybes pabėgėliams ir dėti pastangas jų integracijai palengvinti;
11. pabrėžia, jog pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnį ES privalo užtikrinti, kad visiems darbuotojams būtų sudarytos jų sveikatą, saugą ir orumą atitinkančios darbo sąlygos, ir ragina atkreipti dėmesį į tai, kad skurdas ir atskirtis nuo darbo rinkos ir visuomenės didina nelygybę ir segregaciją; primena, kad įgyvendindamos savo politiką Komisija ir valstybės narės turėtų toliau pirmenybę skirti socialiniams standartams ir atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio kokybiško užimtumo skatinimu, deramo gyvenimo lygio ir tinkamos socialinės apsaugos visiems užtikrinimu, kova su skurdu ir socialine atskirtimi;
12. ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įtraukti darbuotojus ir profesines sąjungas kiekviename atsako į dėl karo padidėjusią krizę kūrimo ir įgyvendinimo etape;
13. ragina ES bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti visapusišką ES ir nacionalinių užimtumo standartų įgyvendinimą be jokios diskriminacijos, be kita ko, taikant veiksmingus, nepriklausomus ir visiems darbuotojams prieinamus stebėsenos, skundų teikimo ir žalos atlyginimo mechanizmus; atkreipia dėmesį į ypatingą valstybinių pensijų ir socialinės apsaugos sistemų svarbą užtikrinant darbuotojų socialinę apsaugą; atkreipia dėmesį į laipsnišką šių sistemų išardymą per privatizavimą ir finansavimo panaikinimą, kurį taip pat paspartino ES politika; ragina valstybes nares pakeisti šias priemones ir teikti kokybiškas visuomenines socialines paslaugas;
14. pažymi, kad daugumos darbuotojų, dirbančių pagal trumpalaikio darbo sistemas, kurie buvo atleisti arba kuriems gresia atleidimas, padėtis yra neužtikrinta; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai spręsti didėjančio skurdo problemą ir dirbančių asmenų skurdo problemą ES, kurią dar labiau apsunkino konflikto pasekmės, šiuo tikslu imantis socialinės konvergencijos priemonių ir kovojant su didėjančiais skirtumais valstybėse narėse ir tarp valstybių narių; ragina padidinti darbo užmokestį, pensijas ir būtiniausių pajamų sistemas; pažymi, kad dabartinių krizių sukeltas neužtikrintumas yra sisteminis ir visaapimantis;
15. primena, kad energijos kainos buvo ypač didelės nuo 2021 m. rudens pradžios, o tai turėjo neigiamą poveikį darbuotojams net ir prieš konflikto pradžią; pripažįsta, kad kelios valstybės narės patvirtino išskirtines priemones, kuriomis siekiama sušvelninti kuro kainų augimą; vis dėlto pabrėžia, kad šių priemonių nepakanka, kad būtų iš tikrųjų sumažintos didėjančios energijos kainos namų ūkiams; todėl ragina Komisiją parengti plataus užmojo, koordinuotus ir aiškius papildomų priemonių, kuriomis apsaugomi darbuotojai ir namų ūkiai, visų pirma susijusių su energijos kainų ribų nustatymu, kriterijus;
Ekonomikos krizės mažinimo priemonės
16. pažymi, kad privačios įmonės, veikiančios mažmeniniuose energijos ir maisto sektoriuose, per šią krizę gavo milžinišką pelną; ragina valstybes nares nustatyti šių įmonių nenumatytam papildomam pelnui plataus užmojo apmokestinimo sistemą, kaip rekomendavo tarptautinės institucijos, pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija arba Tarptautinis valiutos fondas, siekiant užkirsti kelią stambių korporacijų pelnymuisi ir finansuoti būtinas viešąsias priemones; ragina valstybes nares reguliuoti kainas ir pelno maržą sektoriuose, kuriuose esama kartelinių struktūrų susitarimų dėl kainų kėlimo įrodymų, visų pirma kuro sektoriuje;
17. atkreipia dėmesį į Komisijos patvirtintą laikinos krizės sistemą, kuria remiama ekonomika per Rusijos invaziją į Ukrainą; apgailestauja, kad Komisija į energiją intensyviai vartojantiems naudotojams skirtą valstybės pagalbą neįtraukė ekologijos ir socialinių sąlygų;
18. mano, kad visa ES finansinė parama, skirta kovoti su šia krize, turėtų atitikti griežtas aplinkos ir socialines sąlygas, įskaitant esamų darbo vietų išsaugojimą; pabrėžia, kad įmonėms teikiama viešoji finansinė parama, skirta kovai su ekonominiu konflikto poveikiu, turi būti susieta su sąlyga, kad, kol įmonės gauna tokią paramą, lėšos bus skirtos darbuotojams ir paramą gaunančios įmonės jų nenaudos tam, kad skirtų priedus vadovybei, mokesčių slėpimui, ar tam, kad išmokėtų dividendus ar siūlytų akcijų atpirkimo schemas;
19. pažymi, kad dėl ES ekonomikos valdymo struktūros ne visos valstybės narės galės teikti vienodo dydžio valstybės pagalbą įmonėms, taip sukurdama didesnių socialinių ir ekonominių skirtumų riziką šalyse ir regionuose; ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti Stabilumo ir augimo pakte numatytą aktyvuotą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą; ragina panaikinti Stabilumo ir augimo paktą, teisės aktus dėl ekonomikos valdymo (šešių dokumentų rinkinį ir dviejų dokumentų rinkinį), Europos semestrą ir Biudžeto sutartį ir pakeisti juos Tvaraus vystymosi ir užimtumo paktu, kuris užtikrins užimtumą, integracinį augimą ir aplinkos apsaugą; pabrėžia, kad tokiu būdu ES ir valstybės narės sukurs reikiamą veiksmų laisvę, kad būtų galima skatinti viešąsias investicijas, finansuoti viešąsias paslaugas ir jų socialines funkcijas, skatinti ekonominę veiklą, ypač gamybos sektoriuose, ir sudaryti sąlygas valstybei prisiimti atsakomybę už strateginius ekonomikos sektorius ir juos kontroliuoti;
20. ragina Komisiją, valstybes nares ir ECB imtis visapusiškų, nestandartinių priemonių, įskaitant ECB įgaliojimų pakeitimus siekiant sumažinti naštą ypač pažeidžiamiems namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms; mano, kad ECB turėtų turėti galimybę tiesiogiai iš valstybių narių nuolatines skolos obligacijas su nulinėmis palūkanomis; perspėja, kad palūkanų normų didinimas prisidės prie didesnių ekonominių svyravimų, ir ragina naudoti fiskalinės politikos priemones, siekiant pažaboti kylančių kainų poveikį, ypač maisto ir energetiko sektoriuose;
21. ragina patvirtinti priemones, kad būtų atsižvelgta į numatomą valstybės skolos padidėjimą, ypač labiau įsiskolinusiose šalyse, visų pirma nurašant valstybių narių valstybės skolos dalį tuo metu, kai stengiamasi pašalinti pandemijos sukeltas pasekmes, kuriomis dabar disponuoja ECB ir kurios įtrauktos į kiekvienos valstybės narės balansą, taip pat į nacionalinių centrinių bankų (Eurosistemos) balansus, užtikrinant oficialų skolos iki pandemijos lygio išlaikymą;
22. ragina iš naujo derėtis dėl valstybės skolų sąlygų, terminų, palūkanų ir sumų, kad ištekliai, skirti skolai tvarkyti, galėtų būti nukreipti skubioms ir būtinoms ekonominėms ir socialinėms reikmėms valstybėse narėse užtikrinti; ragina panaikinti Ukrainos skolą, kad būtų lengviau atstatyti per karą sunaikintas strategines ir infrastruktūros įmones;
23. mano, kad tam tikri strateginiai sektoriai, pvz., energetikos, yra pernelyg svarbūs, kad juos būtų galima palikti rinkai arba kelių tarptautinių korporacijų rankose; ragina Komisiją pateikti išsamų atitinkamų sektorių ir galimų taisomųjų priemonių vertinimą; pažymi, kad energijos kainos yra fiksuotos taikant nekontroliuojamą ir spekuliacinę sistemą; ragina atkurti šio sektoriaus viešą kontrolę; primena, kad ES bendra energetikos politika padėjo sukurti fiksuotų kainų sistemą nekontroliuojamame ir spekuliaciniame energetikos sektoriuje; ragina atkurto valstybinę sektoriaus kontrolę;
24. ragina skubiai peržiūrėti pozicijos ribų režimą pagal FPRD / FPRR, siekiant nutraukti spekuliaciją biržinėmis prekėmis ir maistu;
25. dar kartą pažymi, kad svarbu įvairinti energijos išteklius, technologijas ir tiekimo maršrutus, kartu parengiant didelio masto planą viešosioms investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir tvarias ilgalaikes investicijas kovojant su klimato kaita ir energijos tiekimo problemomis; todėl ragina ES lygmeniu geriau koordinuoti energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos planavimą ir finansavimą, visų pirma tai pasakytina apie žaliąjį vandenilį; pažymi, kad viešosios subsidijos investicijoms į iškastines dujas, mažo anglies dioksido kiekio energiją ir žaliąjį vandenilį yra nesuderinamos su Sąjungos klimato srities tikslais, įskaitant Paryžiaus susitarimą;
26. ragina Sąjungą ir valstybes nares didinti pajamas nustatant mokesčius didelėms tarptautinėms įmonėms ir turtingiausiems asmenims, pasiūlyti plataus užmojo turto mokestį, nustatyti veiksmingą minimalų 25 proc. įmonių pajamų mokestį, įskaitant didesnius tarifus pelningiausioms tarptautinėms įmonėms, visų pirma veikiančioms finansų sektoriuje, kurios gavo pelno iš trumpalaikių ir spekuliatyvių sandorių, ir remti finansinių sandorių mokestį (Tobino mokestis);
27. ragina priimti teisės aktus, kuriais būtų greitai padidintas finansinis skaidrumas, derantis dėl kovos su pinigų plovimu paketo panaikinti visas spragas, kurios padeda lengviau nuslėpti tikrąją nuosavybę, ir užtikrinti, kad būtų konfiskuoti visi Sąjungoje laikomi Rusijos oligarchų pinigai; šiomis aplinkybėmis ragina sudaryti visų trečiųjų šalių finansų įstaigų, dalyvaujančių plaunant pinigus arba sudarant tam sąlygas, sąrašą; primena, kad, remiantis „Rojaus dokumentais“, didžioji dalis oligarchų turto slepiama Europos mokesčių rojuose; apgailestauja, kad dėl tokios mokesčių skaidrumo stokos ES negali nustatyti sankcijų oligarchų turtui ir sykiu daryti realaus spaudimo jiems; ragina ES imtis aktyvesnių veiksmų dėl Europos mokesčių rojaus šalių;
28. ragina sukurti pasaulinį finansų registrą (PFR), kuriame būtų pateikta informacija apie turtą, nekilnojamąjį turtą, finansinį turtą ir tikruosius turto savininkus, kaip rekomendavo ES mokesčių stebėjimo centras[2]; reikalauja, kad kuriant PFR Europos mokesčių rojai visapusiškai bendradarbiautų;
°
° °
29. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.