Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0281/2022Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0281/2022
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kovos su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus Ukrainoje

13.5.2022 - (2022/2655(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Michael Gahler, Rasa Juknevičienė, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Siegfried Mureşan, Paulo Rangel, Andrius Kubilius, Jerzy Buzek, Traian Băsescu, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Daniel Buda, Deirdre Clune, Gheorghe Falcă, Tomasz Frankowski, Andrzej Halicki, Sandra Kalniete, Arba Kokalari, Ewa Kopacz, David Lega, Miriam Lexmann, Antonio López‑Istúriz White, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Aušra Maldeikienė, Lukas Mandl, Marian‑Jean Marinescu, Liudas Mažylis, Luděk Niedermayer, Gheorghe‑Vlad Nistor, Janina Ochojska, Stanislav Polčák, Christian Sagartz, Radosław Sikorski, Michaela Šojdrová, Eugen Tomac, Inese Vaidere, Tom Vandenkendelaere, Isabel Wiseler‑Lima, Milan Zver
PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0281/2022

Procedūra : 2022/2655(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0281/2022
Pateikti tekstai :
B9-0281/2022
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B9‑0281/2022

Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus Ukrainoje

(2022/2655(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir pranešimus dėl Ukrainos ir Rusijos, ypač į 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą[1], 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl poreikio skubiai parengti ES veiksmų planą siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ES viduje ir už jos ribų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą[2], 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, įskaitant naujausius pokyčius, susijusius su karu Ukrainoje ir ES sankcijomis Rusijai bei jų įgyvendinimu[3], ir 2022 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl karo prieš Ukrainą poveikio moterims[4],

– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

– atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį ir 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

– atsižvelgdamas į JT Chartijos VII skyrių (Veiksmai, kai kyla grėsmė taikai, ji pažeidžiama ar įvykdomi agresijos aktai),

– atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 10 d. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

– atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, kuris įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d.,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės teisės principus, pripažintus Niurnbergo tribunolo Chartijoje ir Tribunolo sprendime (Niurnbergo principai), kuriuos parengė JT Tarptautinės teisės komisija ir kurie apibrėžia, kas yra karo nusikaltimas,

– atsižvelgdamas į Helsinkio baigiamąjį aktą ir vėlesnius dokumentus,

– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų ir Vienos dokumentą bei jų papildomus protokolus,

– atsižvelgdamas į JT žiaurių nusikaltimų analizės sistemą, kurią parengė JT specialiųjų patarėjų genocido prevencijos ir atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais biuras,

– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl agresijos prieš Ukrainą humanitarinių pasekmių,

– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 4 d. Žmogaus teisių tarybos priimtą JT rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje dėl Rusijos agresijos, kurioje Taryba nusprendė įsteigti nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją,

– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 16 d. JT Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą,

– atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant genocidą, klausimo sprendimo[5],

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento vadovų 2022 m. vasario 16 ir 24 d. pareiškimus dėl Ukrainos,

– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 11 d. Versalio deklaraciją,

– atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 4 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją ES vardu dėl Rusijos žiaurumų, įvykdytų Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose,

– atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus António Guterreso 2022 m. balandžio 5 d. pareiškimą,

– atsižvelgdamas į TBT prokuroro Karimo A. A. Khano 2022 m. kovo 2 d. pareiškimą „Padėtis Ukrainoje. Gauti 39 valstybių šalių prašymai pateikti nuomonę ir pradėti tyrimą“,

– atsižvelgdamas į Tarybos priimtus sprendimus dėl sankcijų ir ribojamųjų priemonių Rusijai, kurios apima diplomatines priemones, individualias ribojamąsias priemones, kaip antai turto įšaldymą ir kelionių apribojimus, ekonominių santykių su Krymu ir Sevastopoliu bei vyriausybės nekontroliuojamomis Donecko ir Luhansko teritorijomis apribojimus, ekonomines sankcijas, žiniasklaidos apribojimus ir ekonominio bendradarbiavimo apribojimus,

– atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos 2022 m. balandžio 13 d. ataskaitą dėl tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje nuo 2022 m. vasario 24 d.,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi genocido nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai, taip pat žinomi kaip žiaurūs nusikaltimai – tai patys sunkiausi nusikaltimai žmonijai; kadangi tarptautinė bendruomenė privalo užkirsti kelią žiauriems nusikaltimams; kadangi kai tokie nusikaltimai įvykdomi, už juos turi būti baudžiama ir būtina užtikrinti veiksmingą, teisingą ir greitą baudžiamąjį persekiojimą už juos nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu ir laikantis papildomumo principo;

B. kadangi atskaitomybė, teisingumas, teisinė valstybė ir kova su nebaudžiamumu yra esminiai elementai, kuriais remiasi taika ir konfliktų sprendimas, susitaikymo ir atkūrimo pastangos; kadangi TBT atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu ir atkuriant taiką bei užtikrinant aukoms teisingumą; kadangi dėl TBT suteiktų įgaliojimų taikyti žalos atlyginimo nusikaltimų aukoms sistemą tas teismas yra unikali teisminė tarptautinio lygmens institucija;

C. kadangi 2016 m. lapkričio mėn. Rusija nusprendė nebebūti Romos statutą pasirašiusia šalimi; kadangi Ukraina nėra Romos statuto šalis, tačiau du kartus pasinaudojo savo prerogatyvomis pripažinti TBT jurisdikciją dėl įtariamų nusikaltimų pagal Romos statutą jos teritorijoje pagal šio statuto 12 straipsnio 3 dalį;

D. kadangi Rusijos kariuomenės vykdomi žiaurumai pasiekė dar žemesnį nei iki šiol regėtą lygį, kai 2022 m. balandžio 3 d., sekmadienį, buvo aptikti civilių vyrų ir moterų lavonai, beveik mėnesį gulėję Ukrainos kariuomenei neprieinamame Bučos mieste; kadangi Ukrainos generalinis prokuroras nustatė tūkstančius įtariamų Rusijos karo nusikaltimų visoje Ukrainoje, įskaitant plėšimus, žmogžudystes, kankinimus ir išžaginimus; kadangi šie faktai aiškiai pateisina tarptautinės komisijos, kuri ištirtų visus Rusijos ginkluotųjų pajėgų nusikaltimus, įvykdytus nuo karo pradžios, sudarymą;

E. kadangi Rusijos ginkluotosios pajėgos ir toliau vykdo beatodairiškus apšaudymus ir oro antpuolius, nukreiptus prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą, pvz., ligonines, mokyklas ir vaikų darželius, dėl kurių Mariupolis, Volnovacha ir kiti miestai bei kaimai visoje šalyje yra visiškai sunaikinti; kadangi taip pat pranešta, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos įvykdė karo įstatymų pažeidimus prieš civilius gyventojus Ukrainos Černihivo, Chersono, Charkivo ir Kyjivo regionuose ir aplink juos, įskaitant pakartotinių išžaginimų, neteisminių egzekucijų ir civilių gyventojų turto, pavyzdžiui, maisto ir drabužių, grobimo atvejus;

F. kadangi 2022 m. kovo 2 d. TBT prokuroras paskelbė, kad, remdamasis iš sutarties šalių gautais prašymais, pradėjo padėties Ukrainoje tyrimą[6];

G. kadangi 2022 m. balandžio 5 d. Estija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Lenkija, Slovakija, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir Ukraina pareiškė ketinančios pradėti karo nusikaltimų, įvykdytų 2022 m. Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą metu, tyrimą, remdamosi visuotinės jurisdikcijos principu;

H. kadangi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos 2022 m. balandžio 13 d. ataskaitoje padaryta išvada, kad misija negali padaryti išvados, ar Rusijos išpuolis prieš Ukrainą per se gali būti laikomas plačiai paplitusiu ar sistemingu išpuoliu prieš civilius gyventojus. Tačiau ji mano, kad kai kurie smurtiniai veiksmai, kuriais pažeidžiama [tarptautinė žmogaus teisių teisė], ... ne kartą buvo dokumentuoti vykstant konfliktui“;

I. kadangi negali būti nebaudžiama už agresijos nusikaltimą, kuris dideliu mastu vykdomas prieš Ukrainą;

J. kadangi TBT šiuo metu neturi jurisdikcijos tirti Ukrainos teritorijoje įvykdyto agresijos nusikaltimo ir prireikus patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn; kadangi šią spragą reikėtų panaikinti įsteigiant specialų tarptautinį teismą, kuris būtų įgaliotas tirti įtariamus Rusijos ir jos sąjungininkų politinių lyderių ir karinių vadų prieš Ukrainą įvykdytus agresijos nusikaltimus ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn;

1. yra šokiruotas ir pasipiktinęs dėl Rusijos karinių pajėgų vykdomų žiaurumų daugelyje okupuotų Ukrainos miestų, pavyzdžiui, Bučoje ir Irpinėje, apie kuriuos pranešama, be kita ko, prievartavimų ir civilių gyventojų žudymų, priverstinių perkėlimų, plėšimų ir civilinės infrastruktūros, kaip antai ligoninių, medicininės įrangos, mokyklų, prieglaudų ir greitosios pagalbos automobilių, naikinimo, civilių gyventojų, kurie iš konflikto zonų bando pabėgti iš anksto atidarytais humanitariniais koridoriais, apšaudymo;

2. primena ES įsipareigojimą imtis veiksmų tarptautinėje arenoje siekiant principų, kurie paskatino ES sukūrimą, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių paisymo principus, taip pat JT Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymosi; atsižvelgdamas į tai, dar kartą tvirtina, kad šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų, pagal sunkumo laipsnį sulyginamų su nusikaltimais žmoniškumui, šiurkščių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, sulyginamų su karo nusikaltimais, klausimo sprendimas ir už juos atsakingų asmenų patraukimas atsakomybėn ES turėtų būti didžiausios svarbos;

3. patvirtina, kad nepaprastai svarbu užtikrinti visuotinį prisijungimą prie Romos statuto; ragina valstybes, kurios dar neratifikavo Romos statuto, Tarptautinio baudžiamojo teismo susitarimo dėl privilegijų ir imunitetų ir Romos statuto Kampalos pakeitimų, tai padaryti, kad būtų remiama atskaitomybė;

4. labai apgailestaudamas pažymi, kad kai kurios sutarties šalys pasitraukė iš Romos statuto; pabrėžia, kad nors Rusija 2016 m. atšaukė Romos statuto pasirašymą, vis dar taikomas universaliosios jurisdikcijos principas;

5. primygtinai tvirtina, kad karo nusikaltimų bei kitų šiurkščių pažeidimų vykdytojai ir atsakingi vyriausybės pareigūnai bei karo vadai turi būti patraukti atsakomybėn; visapusiškai remia TBT prokuroro pradėtą karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui tyrimą ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro tyrimo komisijos darbą;

6. reiškia didžiausią paramą Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro sprendimui pradėti įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, padarytų Ukrainoje, tyrimą ir pabrėžia greito darbo ir pažangos svarbą siekiant gauti reikiamus įrodymus; be to, pažymi, kad dėl padidėjusios prokuratūros veiklos didėja informavimo, aukų dalyvavimo ir kitų esminių funkcijų poreikis; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų remiant TBT papildomais ištekliais, kad jis galėtų kuo geriau vykdyti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, pavyzdžiui, leidžiant Europos Sąjungos patariamajai misijai Ukrainoje padėti dokumentuoti įrodymus; vis dėlto pabrėžia, kad svarbu koordinuoti įvairių subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir JT, veiksmus, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio tyrimą ir įrodymų rinkimą;

7. atkreipia dėmesį į ryšį tarp nebaudžiamumo už ankstesnius Rusijos padarytus pažeidimus, visų pirma susijusius su Krymu 2014 m. ir Gruzija 2009 m., ir pastarojo meto bei tebevykdomus pažeidimus Ukrainoje;

8. ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų tarptautinėse institucijose ir teismuose, taip pat TBT arba kituose atitinkamuose tarptautiniuose tribunoluose ar teismuose, kad Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka būtų teisiami už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, ir aktyviai dalyvauti juos tiriant; be to, ragina šiuos tyrimus ir su jais susijusį baudžiamąjį persekiojimą taip pat taikyti visiems Rusijos ginkluotųjų pajėgų darbuotojams ir asmenims, susijusiems su karo nusikaltimais;

9. Palankiai vertina 2022 m. balandžio 25 d. Komisijos pasiūlymą išplėsti Eurojusto įgaliojimus ir operatyvines funkcijas, susijusias su įrodymų rinkimu, analize, išsaugojimu ir dalijimusi jais, siekiant paremti pagrindinių tarptautinių nusikaltimų, visų pirma genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir susijusių nusikalstamų veikų, tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą[7]; ragina Komisiją ir Tarybą pritarti Parlamento pozicijai, kad Eurojusto įgaliojimai turėtų būti išplėsti įtraukiant agresijos nusikaltimus – ketvirtąjį nusikaltimą pagal Romos statutą; ragina Eurojustą pasinaudoti šiais naujais įgaliojimais siekiant padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms analizuoti įrodymus, siekiant padėti užtikrinti tolesnį tokių įrodymų priimtinumą nacionaliniuose ar tarptautiniuose teismuose arba lygiaverčiuose mechanizmuose; pabrėžia, kad įgaliojimų išplėtimas turėtų būti derinamas su tinkamu Eurojusto finansavimo padidinimu;

10. pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi visapusiškai pasinaudoti savo pajėgumais ir turimomis teisinėmis priemonėmis, kad karo nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europolo pasirengimą remti jungtinę tyrimų grupę ir ragina agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Eurojustu, jei to paprašys; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant pažangos derybose su ES nepriklausančiomis šalimis dėl tarptautinių susitarimų, kuriais Europolui suteikiama galimybė keistis asmens duomenimis, taikant tinkamas duomenų apsaugos priemones;

11. primena, kad visuotinės jurisdikcijos principu siekiama išvengti karo nusikaltėlių nebaudžiamumo, suteikiant galimybę visoms valstybėms vykdyti savo pareigą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti kaltininkus; mano, kad svarbu valstybių narių teisėsaugos ir teisminėms institucijoms suteikti tinkamas priemones, kad jos galėtų veiksmingai rinkti įrodymus, reikalingus karo nusikaltėliams nuteisti; ypač atkreipia dėmesį į siūlomus Europos įrodymų pateikimo orderius ir Europos įrodymų saugojimo orderius[8], kurie palengvins ir paspartins tarpvalstybinę prieigą prie įrodymų baudžiamosiose bylose, ir ragina skubiai užbaigti ilgalaikes derybas šiuo klausimu;

12. pabrėžia išorės sienų kontrolės, visapusiškai pasinaudojant turimomis didelės apimties ES IT sistemomis, ir pabėgėlių, atvykstančių į ES teritoriją, registravimo svarbą siekiant užtikrinti, kad karo nusikaltėliai negalėtų patekti nepastebėti ir asimiliuotis; yra įsitikinęs, kad vykdant ES teisinės sistemos, susijusios su teisėsaugos institucijų keitimusi informacija, reformą bus paspartintas atitinkamos informacijos apie karo nusikaltėlius rinkimas įvairių valstybių narių policijos duomenų bazėse;

13. atkreipia dėmesį į sugriežtintas priežiūros ir stebėsenos priemones, kurias Interpolas įgyvendino Rusijos atžvilgiu reaguodamas į invaziją į Ukrainą; supranta, kad keitimasis duomenimis per Interpolą gali padėti tirti karo nusikaltimus; vis dėlto apgailestauja, kad Interpolo konstitucijoje nenumatyta galimybė sustabdyti narystę, ir ragina Interpolą bent jau sustabdyti Rusijos nacionalinio centrinio biuro prieigą prie Interpolo duomenų bazių;

14. ragina Ukrainos valdžios institucijas ratifikuoti Romos statutą, kurį Ukraina pasirašė 2000 m.; taip pat ragina prezidentą V. Zelenskį pasirašyti įstatymo projektą Nr. 2689 dėl tam tikrų teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl tarptautinės baudžiamosios ir humanitarinės teisės vykdymo užtikrinimo pakeitimų, kurį Ukrainos Rada priėmė 2021 m. gegužės mėn. ir kuriuo Ukrainos nacionalinės teisės aktai bus suderinti su tarptautine teise;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares teikti paramą Ukrainos valdžios institucijoms ir skatinti Ukrainą laikytis pagrindinių kriterijų siekiant kovoti su nebaudžiamumu už sunkius tarptautinius nusikaltimus, įskaitant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui;

16. palankiai vertina sankcijų Rusijai paketus ir pabrėžia, kad visapusiškas ir veiksmingas jų įgyvendinimas visoje ES ir ES tarptautinių sąjungininkių dabar turi būti prioritetas;

17. reiškia didelę padėką ir pagarbą Ukrainos pilietinės visuomenės darbui ir atsidavimui, įskaitant jos darbą dokumentuojant Ukrainoje vykdomus pažeidimus ir propaguojant kovą su nebaudžiamumu Ukrainoje;

Specialus tarptautinis tribunolas baudimui už agresijos nusikaltimą

18. ragina ES institucijas, ypač Komisiją, padedant įsteigtiems daugiašaliams forumams, pavyzdžiui, JT, nedelsiant sukurti tinkamą teisinį pagrindą, kad būtų galima įsteigti specialų tarptautinį tribunolą, kuriame būtų baudžiama už Rusijos ir jos sąjungininkų politinių lyderių ir karinių vadų prieš Ukrainą įvykdytą agresijos nusikaltimą; ragina ES institucijas, ypač Komisiją, kuo greičiau suteikti visus reikiamus žmogiškuosius ir biudžeto išteklius bei administracinę, tiriamąją ir logistinę paramą šiam tribunolui įsteigti;

19. ragina ES institucijas, ypač Komisiją, siekiant įsteigti šį teismą, siekti politinės paramos iš panašių pažiūrų tarptautinių partnerių ir organizacijų, ypač JT Generalinės Asamblėjos;

°

° °

20. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

 

Atnaujinta: 2022 m. gegužės 18 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika