PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kovos su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus Ukrainoje
13.5.2022 - (2022/2655(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Pedro Marques, Tonino Picula, Maria Arena
S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0281/2022
B9‑0284/2022
Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus Ukrainoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, ypač į 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą[1] ir į 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, įskaitant naujausius karo prieš Ukrainą įvykius ir ES sankcijas Rusijai bei jų įgyvendinimą[2],
– atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 4 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją ES vardu dėl Rusijos žiaurumų, įvykdytų Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisijos parengtus Niurnbergo principus, pagal kuriuos apibrėžiama, kas yra karo nusikaltimas,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,
– atsižvelgdamas į 2006 m. TBT ir Europos Sąjungos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo,
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2022 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl agresijos prieš Ukrainą ir 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl agresijos prieš Ukrainą humanitarinių padarinių,
– atsižvelgdamas į 2022 m balandžio 12 d. ESBO Maskvos mechanizmo ekspertų grupės „Ataskaitą dėl tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įvykdytų Ukrainoje nuo 2022 m. vasario 24 d.“ (angl. Report On Violations Of International Humanitarian And Human Rights Law, War Crimes And Crimes Against Humanity Committed In Ukraine Since 24 February 2022),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį.
A. kadangi Rusijos Federacija nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą, dėl kurio maždaug 7,7 mln. Ukrainos piliečių buvo perkelti šalies viduje ir beveik 6 mln. pabėgo į kaimynines šalis;
B. kadangi iki 2022 m. gegužės 10 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (UNHCHR) patvirtino, kad Ukrainos teritorijoje nukentėjo 7 256 civiliai gyventojai, iš jų 3 496 žuvo, o 3 760 buvo sužeisti; kadangi ataskaitose užfiksuotas dešimčių tūkstančių civilinių objektų, įskaitant gyvenamuosius pastatus ir civilinę infrastruktūrą, pvz., ligonines, mokyklas, vaikų darželius, vandens ir elektros sistemas, sunaikinimas Ukrainoje, o tai turi pražūtingą poveikį civiliams gyventojams ir jų žmogaus teisėms;
C. kadangi JT Generalinė Asamblėja (JT GA) savo 2022 m. kovo 2 d. rezoliucijoje Rusijos išpuolį prieš Ukrainą įvertino kaip agresijos aktą, pažeidžiantį JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalį, ir savo 2022 m. kovo 24 d. rezoliucijoje pareikalavo Rusijos Federacijos nedelsiant nutraukti karo veiksmus prieš Ukrainą, ypač bet kokius išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus;
D. kadangi pranešimai apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žiaurumus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose Rusijos okupacijos metu atskleidžia Rusijos Federacijos vykdomos agresijos karo prieš Ukrainą žiaurumą ir pabrėžia koordinuotų tarptautinių veiksmų svarbą kovojant su nebaudžiamumu ir nustatant atsakomybę už šiuos tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus;
E. kadangi daugybėje pranešimų, prie kurių pridedamos nuotraukos ir vaizdo įrašai, užfiksuota, kad Rusijai okupavus kaimus ir miestus buvo vykdomos neteisminės egzekucijos, civiliai gyventojai buvo suimti be tinkamos procedūros ir su jais buvo netinkamai elgiamasi, kas prilygsta kankinimams, Rusijos kariškiai prievartavo civilius gyventojus, įskaitant vaikus, ir per Rusijos išpuolius apgyvendintose vietovėse buvo naudojama nevaldomoji artilerija, kasetiniai šaudmenys ir priešpėstinės minos; kadangi, pasak Ukrainos Parlamento žmogaus teisių komisaro, nuo 2022 m. vasario 24 d. iš Ukrainos į Rusijos Federaciją buvo priverstinai deportuota 400 000 Ukrainos civilių gyventojų;
F. kadangi keturiose Ženevos konvencijose ir I papildomame protokole, kurių šalys yra Ukraina ir Rusijos Federacija, nustatyta, kad šiurkštūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir sunkūs pažeidimai yra karo nusikaltimai;
G. kadangi TBT, remdamasis dviem Ukrainos ad hoc pareiškimais, turi jurisdikciją karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido, įvykdytų Ukrainos teritorijoje nuo 2013 m. lapkričio mėn., atžvilgiu, tačiau šioje situacijoje jis neturi jurisdikcijos agresijos nusikaltimo atžvilgiu, nes nei Ukraina, nei Rusijos Federacija neratifikavo Romos statuto ir jo pakeitimų, susijusių su agresijos nusikaltimu; kadangi 2022 m. kovo 2 d. TBT prokuroras pradėjo tyrimą dėl padėties Ukrainoje;
H. kadangi 2022 m. kovo 3 d. Ukraina, remiama 45 dalyvaujančių valstybių, pasinaudojo ESBO Maskvos mechanizmu, kad būtų sprendžiami žmogaus teisių pažeidimų ir Rusijos invazijos į Ukrainą humanitarinio poveikio klausimai;
I. kadangi 2022 m. kovo 4 d. JT Žmogaus teisių taryba įsteigė nepriklausomą tarptautinę tyrimų komisiją, kuri tirs įtariamus žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, susijusius su Rusijos invazija į Ukrainą;
J. kadangi Ukraina yra Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) šalis, o dėl pašalinimo iš Europos Tarybos Rusijos Federacija 2022 m. rugsėjo 16 d. nustos būti svarbi EŽTK susitariančioji šalis; kadangi pagal EŽTK 58 straipsnio 2 dalį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tebėra kompetentingas nagrinėti Rusijos Federacijai pateiktus ieškinius dėl įtariamų EŽTK pažeidimų, įvykdytų iki 2022 m. rugsėjo 16 d.;
K. kadangi 2022 m. kovo 28 d. ES paskelbė, kad kartu su Ukraina bus sukurta jungtinė tyrimo grupė (JTG), kuri rinks įrodymus ir tirs karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, remiant Eurojustui ir dalyvaujant TBT prokuratūrai, kaip paskelbta 2022 m. balandžio 25 d.;
1. pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia Rusijos Federacijos vykdomą invaziją į Ukrainą ir neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą, taip pat beatodairiškus miestų ir miestelių apšaudymus, tyčinius išpuolius prieš gyvenamąsias vietoves ir civilinę infrastruktūrą, priverstines deportacijas, uždraustų šaudmenų naudojimą ir išpuolius prieš civilius gyventojus, bandančius pabėgti iš konflikto zonų per iš anksto sutartus humanitarinius koridorius, o tai prilygsta Rusijos Federacijos vykdomiems šiurkštiems tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams Ukrainoje;
2. ragina Rusijos Federaciją nedelsiant nutraukti visus smurto veiksmus prieš civilius gyventojus ir nedelsiant sustabdyti visas savo karines operacijas Ukrainos teritorijoje, kaip 2022 m. kovo 16 d. nurodė Tarptautinis Teisingumo Teismas;
3. reiškia didžiausią pasibaisėjimą ir pasipiktinimą dėl žiaurumų, apie kuriuos pranešta, įskaitant išžaginimus ir masines civilių gyventojų egzekucijas, ir primygtinai reikalauja, kad visi asmenys, atsakingi už tokių niekinamų karo nusikaltimų ir kitų žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų leidimą, vykdymą ir nuslėpimą, būtų kuo greičiau patraukti atsakomybėn;
4. griežtai smerkia tai, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos žiauriai bei sistemingai naudoja seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties kaip karo ginklą, ir, primindamas JT rezoliuciją Nr. 1820 (2008) dėl seksualinio smurto kaip karo ginklo, patvirtina, kad išžaginimas ir kitų formų seksualinis smurtas gali būti laikomi karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ar su genocidu susijusia nusikalstama veikla ir todėl turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal tarptautinės teisės nuostatas ir TBT Romos statutą, ypač jo 7 ir 8 straipsnius;
5. reiškia visapusišką paramą TBT prokuroro pradėtam tyrimui dėl padėties Ukrainoje, grindžiamam įtariamais karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, nepriklausomos tarptautinės tyrimo komisijos prie Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro darbui ir nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų pastangoms rinkti ir išsaugoti karo nusikaltimų įrodymus; pabrėžia, kad svarbu skubiai dirbti ir daryti pažangą siekiant užtikrinti, kad visi asmenys, atsakingi už karo nusikaltimų ir kitų žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų leidimą, vykdymą ir nuslėpimą, būtų tiriami ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn;
6. primygtinai ragina Ukrainą ratifikuoti TBT Romos statutą ir jo pakeitimus ir tapti oficialia TBT nare siekiant remti pastangas užtikrinti atskaitomybę už sunkius tarptautinius nusikaltimus ir suderinti Ukrainos nacionalinės teisės aktus ir procedūras su tarptautine teise, kad būtų sustiprinti vidaus teisiniai mechanizmai, kuriais būtų kovojama su nebaudžiamumu už tokius nusikaltimus;
7. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų remiant tarptautinių institucijų ir tarptautinių tribunolų ar teismų darbą, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkus ar asmenis, atitinkančius vadovavimo atsakomybei sąlygas; todėl palankiai vertina kelių valstybių narių pagal visuotinės jurisdikcijos principą pradėtus tyrimus ir tyrimus, kuriais remiamas TBT atliktas darbas; taip pat palankiai vertina iš dalies pakeistus ES patariamosios misijos civilinio saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (angl. EUAM Ukraine) įgaliojimus, kurie suteiks galimybę remti Ukrainos valdžios institucijas tiriant bet kokius tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn už juos, ir sustiprins bendradarbiavimą su TBT ir valstybėmis narėmis; be to, palankiai vertina siūlomus naujus įgaliojimus, kad Eurojustas galėtų prisidėti prie įrodymų, susijusių su karo nusikaltimais, išsaugojimo, analizės ir saugojimo;
8. ragina Komisiją, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę skirti daugiau finansinių išteklių ir techninę pagalbą, kad būtų galima rinkti ir saugoti daugybę įrodymų, susijusių su tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui Ukrainoje; atsižvelgdamas į tai, ragina ES remti šį procesą skiriant daugiau lėšų pagal priemonę „Globali Europa“;
9. primygtinai tvirtina, kad reikia geriau koordinuoti įvairius kovos su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus Ukrainoje mechanizmus, be kita ko, rengiant tarptautinį susitikimą, kurio tikslas – koordinuoti įrodymų rinkimą ir taip pagerinti atskaitomybės procesų veiksmingumą; ragina ES institucijas remti šias koordinavimo pastangas;
10. rekomenduoja kuo geriau pasinaudoti kitų faktų nustatymo mechanizmų, pvz., Tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo Sirijai skirto mechanizmo (IIIM), patirtimi renkant, konsoliduojant ir išsaugant įrodymus tarptautiniame ir nacionaliniame baudžiamajame procese ir kad jis būtų išplėstas ir pertvarkytas į nuolatinį mechanizmą be geografinių apribojimų;
11. išreiškia savo įsitikinimą, kad ad hoc tarptautinis tribunolas, kuris tirtų Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už jį, būtų labai svarbus žingsnis siekiant panaikinti nebaudžiamumą ir papildytų šiuo metu pagal tarptautinę teisę vykdomus procesus dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir kitų sunkių nusikaltimų, kurie jau buvo iškelti Tarptautiniame baudžiamajame teisme, Tarptautiniame Teisingumo Teisme ir EŽTT; todėl ragina valstybes nares remti tokio tribunolo steigimą ir Komisiją skubiai skirti lėšų laikinosios tarybos Hagoje steigimui, kad Ukrainos ir tarptautiniai prokurorai ir tyrėjai galėtų atlikti parengiamąjį darbą, būtiną siekiant greitai įsteigti tokį tribunolą, ir remti nacionalines jurisdikcijas, tiriančias agresijos nusikaltimą patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais pagal universalios jurisdikcijos principą;
12. ragina tarptautinę bendruomenę apsvarstyti, kaip būtų galima atlyginti žalą, pvz., įsteigiant žalos atlyginimo fondą Rusijos agresijos aukoms;
13. ragina Ukrainos valdžios institucijas suderinti vidaus teisės aktus, visų pirma Baudžiamąjį kodeksą, su tarptautine baudžiamąja teise ir tarptautine humanitarine teise ir parengti aiškią bei praktinę bendradarbiavimo su TBT ir kitomis valstybėmis, tiriančiomis Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus, sistemą;
14. ragina ES institucijas ir valstybes nares remti veiksmus, kuriais siekiama kovoti su nebaudžiamumu ir skatinti atskaitomybę įsteigiant Europos prevencijos, atskaitomybės ir kovos su nebaudžiamumu stebėjimo centrą;
15. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.
- [1] OL C 125, 2022 3 18, p. 2.
- [2] Priimti tekstai, P9_TA(2022)0121.