PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Taivano sąsiauryje
12.9.2022 - (2022/2822(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Emmanuel Maurel
The Left frakcijos vardu
B9‑0392/2022
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Taivano sąsiauryje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją, pagal kurią palaikant tarptautinius santykius draudžiama grasinti ir naudoti jėgą,
– atsižvelgdamas į 1971 m. spalio 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2758, kurioje Kinijos Liaudies Respublikos (CHR) vyriausybės atstovai pripažinti „vieninteliais teisėtais Kinijos atstovais Jungtinėse Tautose“,
– atsižvelgdamas į ES politiką „viena Kinija“,
– atsižvelgdamas į 2022 m. rugpjūčio 3 d. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų pareiškimą dėl abiejų sąsiaurio pusių plėtojimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi dėl neseniai įvykusio JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito į Taivaną be reikalo padidėjo įtampa Taivano sąsiauryje ir aplink jį; kadangi nuo to laiko, kai Joe Biden tapo JAV prezidentu, saloje apsilankė daugiau kaip 40 JAV teisės aktų leidėjų (per pirmus devynis 2022 m. mėnesius – 28);
B. kadangi po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės vizito į Taipėjų Kinija vykdė didelio masto karines pratybas Taivano sąsiauryje, kad pademonstruotų savo galimybes smogti į bet kurią Taivano vietą; kadangi per šias pratybas balistinės raketos taip pat nusileido Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir dėl to išaugo tarp Kinijos ir Japonijos tvyranti įtampa;
C. kadangi dėl pastarųjų metų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono dinamikos kilo intensyvi geopolitinė konkurencija, kuri atsispindėjo didėjančiose karinėse išlaidose ir agresyvesnėje retorikoje;
D. kadangi 2022 m. birželio 17 d. JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Bob Menendez ir senatorius Lindsey Graham pristatė Taivano politikos aktą, kurio dar nepatvirtino Baltieji Rūmai, pagal kurį būtų leidžiama Taivanui skirti 4,5 mlrd. USD vertės karinę pagalbą;
E. kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos sustiprino savo karines pajėgas regione; kadangi 2022 m. rugpjūčio mėn. JAV ir jų sąjungininkės regione Pietų Ramiajame vandenyne vykdė 12 dienų trukmės valdymo ir kontrolės pratybas; kadangi Prancūzija ir Vokietija išsiuntė karinio laivyno pajėgas į Pietų Kinijos jūrą;
F. kadangi Taivano sąsiauris – Taivaną ir Kiniją jungiantis vandens kelias – yra vienas iš aktyviausiai naudojamų laivybos kelių pasaulyje; kadangi Taivano sąsiauris yra pagrindinis laivų, gabenančių prekes iš Japonijos, Pietų Korėjos, Kinijos ir Taivano į Europos rinkas, maršrutas; kadangi Kinija yra antra pagal dydį ES importuotoja ir didžiausia jos eksporto rinka; kadangi Taivanas atlieka itin svarbų vaidmenį pasaulinėje technologijų tiekimo grandinėje ir Europos technologijų sektorius yra smarkiai priklausomas nuo jo vykdomos puslaidininkių gamybos ir kompiuterių lustų surinkimo;
1. reiškia didžiausią susirūpinimą dėl tarptautinio ir regioninio nepastovumo, kuris daro įtaką Taivano sąsiauriui ir galėtų destabilizuoti regioną ir ilgainiui lemti apsiskaičiavimą, didelę konfrontaciją, atvirus konfliktus ir nenuspėjamus padarinius, susijusius su pagrindiniais tarptautiniais veikėjais;
2. ragina visas šalis kuo labiau susilaikyti nuo provokuojančių veiksmų ir laikytis JT Chartijoje ir Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartyje įtvirtintų principų;
3. kadangi ASEAN pareiškė esanti pasirengusi atlikti konstruktyvų vaidmenį sudarant palankias sąlygas taikiam visų šalių dialogui, be kita ko, naudojantis ASEAN valdomais regione kylančios įtampos deeskalavimo ir regiono taikos, saugumo ir vystymosi užtikrinimo mechanizmais;
4. pakartoja savo įsipareigojimą vykdyti politiką „viena Kinija“; griežtai smerkia Kinijos grasinimą panaudoti jėgą prieš Taivaną; susirūpinęs pažymi, kad neseniai paskelbtoje Baltojoje knygoje „Principas „viena Kinija“ ir Taivano klausimas“ Kinijos vyriausybė nurodė, jog „Kinija padarys viską, kad pasiektų taikų susijungimą, tačiau neįsipareigos atmesti galimybės panaudoti jėgą“;
5. apgailestauja dėl neseniai įvykusio JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito į Taivaną, dėl kurio be reikalo padidėjo įtampa Taivano sąsiauryje ir aplink jį; pažymi, kad pastaraisiais metais tiek JAV, tiek ES ir kai kurių jos valstybių narių pareigūnai ėmėsi įvairių veiksmų ar sakė kalbas, kuriais išreikšta abejonių dėl tradicinės politikos „viena Kinija“;
6. atmeta bet kokius bandymus pakenkti dabartiniam status quo regione; primena Kinijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad jos, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, turi aiškią atsakomybę laikytis įsipareigojimo bet kokį konfliktą spręsti taikiai;
7. pripažįsta, kad Taivanas, spręsdamas tarpvalstybinius klausimus, bendradarbiauja tarptautiniu lygmeniu, be kita ko, Pasaulio sveikatos organizacijoje, Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, Tarptautinėje kriminalinės policijos organizacijoje (Interpole) ir JT bendrojoje klimato kaitos konvencijoje;
8. primena, kad svarbiausias ne tik ES ir jos valstybių narių, bet ir visų regiono valstybių interesas – išsaugoti taiką ir stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, visų pirma tam, kad būtų galima bendradarbiauti regione, kad būtų sprendžiami visuotiniai sunkumai, kaip antai klimato kaitos bei socialinio ir aplinkosauginio darnaus vystymosi klausimai, įskaitant JT Darbotvarkės iki 2030 m. 17 darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą; pabrėžia, kad karinis konfliktas Taivano sąsiauryje galėtų lemti didelius ekonominius sukrėtimus ir sukelti abejonių dėl ES gebėjimo pasiekti atviro strateginio savarankiškumo tikslą;
9. yra labai susirūpinęs dėl didėjančių karinių pajėgų regione, dėl kurių didėja karinės eskalacijos pavojus;
10. pabrėžia, jog itin svarbu, kad Kinija ir visi kiti veikėjai regione laikytųsi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), ir pakartoja, kaip svarbu laikytis tarptautinės teisės, visų pirma UNCLOS ir jos nuostatų dėl įsipareigojimo ginčus spręsti taikiomis priemonėmis ir dėl laivybos ir skrydžių laisvės išsaugojimo Taivano sąsiauryje; ragina ES bendromis pastangomis raginti visus savo sąjungininkus, visų pirma Jungtines Amerikos Valstijas, ratifikuoti UNCLOS;
11. primena, kad ES veiklos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione pridėtinė vertė priklauso nuo jos įvairaus pobūdžio civilinio ir gerai išplėtoto nekarinio indėlio; ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti savo plačiu diplomatinių priemonių tinklu, kad būtų sudarytos palankios sąlygos dialogui dėl konflikto sprendimo ir teisinių sprendimų ir būtų kaupiama patirtis nustatant pasitikėjimo stiprinimo priemones;
12. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos vyriausybei ir parlamentui bei Taivano vyriausybei ir parlamentui.