Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0482/2022Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0482/2022

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Rusijos Federacijos pripažinimo terorizmą remiančia valstybe

16.11.2022 - (2022/2896(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Petras Auštrevičius, Nicola Beer, Bernard Guetta, Vlad Gheorghe, Hilde Vautmans, Georgios Kyrtsos, Nathalie Loiseau, Urmas Paet, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu
RENEW frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0482/2022

Procedūra : 2022/2896(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0482/2022
Pateikti tekstai :
B9-0482/2022
Debatai :
Priimti tekstai :

B9‑0482/2022

Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos Federacijos pripažinimo terorizmą remiančia valstybe

(2022/2896(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, įskaitant 2021 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl privačių karinių ir apsaugos bendrovių, visų pirma „Vagnerio grupės“, vykdomų žmogaus teisių pažeidimų[1],

 atsižvelgdamas į tarptautinę terorizmo prevencijos ir kovos su juo teisinę sistemą,

 atsižvelgdamas į ES kovos su terorizmu teisinę sistemą, įskaitant 2001 m. gruodžio 27 d. Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu[2],

 atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Charles’io Michelio pastabas per 2022 m. kovo 1 d. Europos Parlamente vykusias neeilines diskusijas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą,

 atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 14 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininko Zbigniewo Rau pareiškimą, kuriuo Rusijos Federacijos vyriausybės išpuolius prieš nekaltus civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje jis įvardijo kaip valstybinį terorizmą,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Vladimiro Putino diktatoriško režimo valdoma Rusija tęsė neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą;

B. kadangi Rusijos pajėgos ir sukarinti daliniai nuolat vykdo veiksmus, nukreiptus prieš civilius gyventojus Ukrainoje, įskaitant civilių gyventojų žudynes Bučos ir Irpinės miestuose, tyčinį išpuolį prieš Mariupolio teatrą, kai žuvo šimtai žmonių, išpuolį prieš Kramatorsko geležinkelio stotį, kai žuvo 60 civilių gyventojų, išpuolį prieš Kremenčuko prekybos centrą, kai žuvo 19 civilių gyventojų, ir išpuolį prieš civilių automobilių koloną Zaporižios srityje, kai žuvo mažiausiai 30 žmonių;

C. kadangi Rusijos raketų ir artilerijos smūgiai iki šiol apgadino arba sunaikino 60 982 civilinės infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje, įskaitant 42 818 gyvenamųjų pastatų ir namų, 1 960 švietimo įstaigų, 396 medicinos įstaigas, 392 kultūros ir 87 religinius pastatus;

D. kadangi, remiantis Ukrainos masinės informacijos instituto surinktais stebėsenos duomenimis, nuo agresijos karo pradžios Rusijos Federacija įvykdė 457 nusikaltimus prieš žurnalistus ir žiniasklaidą Ukrainoje; kadangi iki 2022 m. spalio mėn. Rusijos okupantai nužudė daugiau kaip 40 Ukrainos ir užsienio žurnalistų;

E. kadangi Rusijos pajėgos ir toliau sąmoningai taikosi į Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą visoje šalyje siekdamos terorizuoti gyventojus ir nutraukti jų prieigą prie dujų, elektros energijos, vandens, interneto ir kitų pagrindinių prekių bei paslaugų, o tai ypač pražūtinga artėjant žiemai;

F. kadangi Rusija nuo 2022 m. kovo mėn. yra užėmusi Zaporižios elektrinę ir tai kelia didelę grėsmę elektrinės saugai ir saugumui; kadangi Rusija pagrobė elektrinės darbuotojus ir privertė juos dirbti; kadangi Rusija elektrinėje laikė karinę įrangą ir apšaudė artimiausias elektrinės apylinkes; kadangi Rusija taip pat sukėlė grėsmę Černobylio elektrinės saugai ir saugumui;

G. kadangi žmogaus teisių gynimo grupės ir tarptautinės stebėtojų misijos išsamiai dokumentavo daugybę Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir jų sąjungininkų įvykdytų žiaurumų prieš Ukrainos civilius gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus, pavyzdžiui, neteismines egzekucijas, kankinimus, išžaginimus ir masinį sulaikymą vadinamuosiuose filtravimo centruose, taip pat priverstinį ukrainiečių vaikų įvaikinimą ir priverstinį deportavimą; kadangi dokumentuotų karo nusikaltimų Ukrainoje skaičius artėja prie 40 000, o dokumentavus karo nusikaltimus neseniai išlaisvintose Chersono srities dalyse jis turėtų dar padidėti;

H. kadangi Rusija ne kartą nesilaikė savo įsipareigojimų laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, visų pirma Ženevos konvencijos, ir toliau nežmoniškai elgiasi su karo belaisviais, be kita ko, juos kankina ir nesuteikia jiems gydymo, taip pat neleidžia susisiekti su tarptautinėmis humanitarinėmis organizacijomis, kaip antai Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu;

I. kadangi Rusijos pareigūnai ne kartą grasino panaudoti branduolinį ginklą, kad apgintų Rusijos interesus Ukrainoje;

J. kadangi Rusijos ginkluotosios pajėgos ir Rusijos valstybės kontroliuojamos grupuotės, kaip antai „Vagnerio grupė“, ne kartą taikėsi į civilius gyventojus keliose kitose vietovėse, įskaitant antrąjį Čečėnijos karą, 2008 m. Rusijos ir Sakartvelo karą ir Sirijos pilietinį karą, taip pat Centrinės Afrikos Respublikoje ir Malyje vykstančius konfliktus; kadangi „Vagnerio grupė“ gauna didelę politinę, ekonominę ir logistinę paramą iš Rusijos valdžios institucijų, visų pirma iš Rusijos gynybos ministerijos;

K. kadangi daugelį metų Rusija rėmė ir finansavo teroristinius režimus ir organizacijas, būdama didžiausia ginklų tiekėja B. al-Assado režimui Sirijoje, ir vykdė išpuolius suvereniose šalyse ir savo teritorijoje, įskaitant Skripalių šeimos apnuodijimą nervus paralyžiuojančiomis medžiagomis Jungtinėje Karalystėje, Aleksejaus Navalno apnuodijimą ir 2014 m. šaudmenų sandėlių sprogdinimą Čekijoje;

L. kadangi Rusija taip pat vykdo aktyvų informacinį karą, skleisdama dezinformaciją apie Ukrainą, vykdydama specialiąsias operacijas, kuriomis siekiama destabilizuoti Ukrainos visuomenę ir diskredituoti santykius su Ukrainos tarptautiniais partneriais;

M. kadangi Rusijos valstybė ir toliau neigia savo atsakomybę už Malaizijos oro linijų reiso [MH]17 lėktuvo numušimą, per kurį žuvo 298 žmonės, ir atsisako bendradarbiauti su tarptautinėmis teisingumo institucijomis;

N. kadangi ES tvarko su teroro aktais susijusių asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, tačiau, priešingai nei tokios šalys kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada, neturi teisinės sistemos, pagal kurią valstybę būtų galima pripažinti terorizmą remiančia valstybe;

O. kadangi pastaraisiais mėnesiais Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentai, Lenkijos Senatas ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliucijas, kuriomis Rusija pripažįstama terorizmą remiančia valstybe arba dabartinis Rusijos režimas pripažįstamas teroristiniu režimu;

P. kadangi 2022 m. liepos 27 d. JAV Senato rezoliucija ir 2022 m. gegužės 12 d. JAV Atstovų Rūmų rezoliucija Valstybės departamentas buvo paragintas paskelbti Rusijos Federaciją terorizmą remiančia valstybe;

1. kuo griežčiausiai smerkia karo nusikaltimus ir teroro aktus, kuriuos Rusijos Federacija ir jos įgaliotiniai vykdo prieš civilius gyventojus siekdami destruktyvių politinių tikslų Ukrainoje ir kitų šalių teritorijoje, ir pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir teroristines priemones naudojančia valstybe;

2. smerkia Rusijos įvykdytą Zaporižios elektrinės užgrobimą, kuriuo siekiama terorizuoti Ukrainos gyventojus, ir smerkia Rusiją už tai, kad elektrinės tapo kariniais taikiniais;

3. reiškia solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir kitomis Rusijos agresijos aukomis;

4. ragina Tarybą įtraukti „Vagnerio grupę“ ir kitas Rusijos finansuojamas ginkluotas grupuotes, karines grupuotes ar įgaliotinius į ES su teroro aktais susijusių asmenų, grupių ir organizacijų sąrašą;

5. ragina ES ir jos valstybes nares sukurti ES teisinę sistemą, pagal kurią valstybės būtų pripažįstamos „terorizmo rėmėjomis“, taigi toms šalims būtų taikomos tam tikros svarbios ribojamosios priemonės ir tai turėtų didelį ribojamąjį poveikį ES santykiams su tomis šalimis; ragina Tarybą vėliau apsvarstyti galimybę įtraukti Rusijos Federaciją į tokį ES terorizmą remiančių valstybių sąrašą;

6. pažymi, kad valstybės, nevalstybiniai subjektai ir asmenys, remiantys Rusijos karinę agresiją ir sudarantys jai sąlygas, taip pat stiprinantys Rusijos karinę galią, turi būti patraukti atsakomybėn; pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms remti visus teisėtus tarptautinius ir nacionalinius procesus, kuriais tiriami nusikaltimai, įvykdyti per Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, siekiant patraukti atsakomybėn visus vykdytojus ir suteikti tinkamą paramą specialiojo tribunolo, nagrinėsiančio Rusijos agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą, įsteigimui; ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, įtraukti agresijos nusikaltimą į savo nacionalinę teisę; ragina ES ir valstybes nares toliau remti atliekamus tyrimus, priklausančius Tarptautinio baudžiamojo teismo kompetencijai; pabrėžia, jog ES turi užtikrinti, kad į šiuos tyrimus būtų įtrauktas lyčių aspektas, įskaitant baudžiamąjį persekiojimą už seksualinio smurto prieš moteris nusikaltimus, kurie taip pat gali būti laikomi karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui;

7. ragina Komisiją ir valstybes nares siekti sukurti visapusišką tarptautinį žalos atlyginimo mechanizmą, įskaitant tarptautinį žalos registrą, ir šiuo klausimu aktyviai bendradarbiauti su Ukrainos valdžios institucijomis;

8. ragina ES ir jos valstybes nares uždrausti viešai naudoti ir demonstruoti simbolius, susijusius su Rusijos karine agresija ir karo nusikaltimais, kai taip išreiškiama parama tai veiklai ar ji pateisinama;

9. žavisi Ukrainos ir tarptautinių žurnalistų, kurie skelbia pasauliui tiesą apie karą Ukrainoje, dažnai rizikuodami savo gyvybe, darbu; ragina ištirti Rusijos nusikaltimus prieš žurnalistus Ukrainoje ir asmenų, dalyvaujančių nusikalstamose dezinformacijos kampanijose, kurios yra neatsiejama plataus masto karo prieš Ukrainą dalis, veiklą;

10. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Tarptautiniam baudžiamajam teismui, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, taip pat Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

 

Atnaujinta: 2022 m. lapkričio 21 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika